Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės bei nuteistojo R. C. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 83 800,33 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 37 281,86 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 105 263,08 Lt pasisavinimo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, R. D. pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. (17 parų).

- pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir R. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, R. C. pradėjus bausmės vykdymą, panaikinamos.

Iš nuteistojo R. D. priteista civiliniam ieškovui UAB „B“ (juridinio asmens kodas XXXX, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 55 070,10 Lt (15 949,46 Eur (penkiolika tūkstančių devyni šimtai keturiasdešimt devyni eurai ir 46 ct) žalos atlyginimo ir 968 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) išlaidų už teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, padarant didelę žalą, pasisavino jam patikėtą didelės vertės 83 800,33 Lt (kas sudaro 24 270,25 Eur) svetimą UAB „B“ priklausantį turtą – grynuosius pinigus, o būtent: nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. birželio 12 d., dirbdamas vadybininko pareigose UAB „B“ ( įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), ir pagal direktorės N. P. 2012 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. Į-12/1, būdamas atskaitingu asmeniu, kuriam leista atlikti mokėjimus įmonės vardu už įsigyjamas prekes ir paslaugas, tačiau neturėdamas teisės priimti iš užsakovų grynuosius pinigus bei surašyti ir pasirašyti kasos pajamų orderius, siekdamas pasisavinti svetimus – UAB „B“ priklausančius pinigus, jis pasinaudodamas savo kompiuteriu „HP Pavilion ze2000“, serijos numeris XXXX, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d., suklastojo tikrus dokumentus – surašė UAB „B“ kasos pajamų orderius, kuriuose nurodė neteisingus duomenis – UAB „B“ 2013 metais nenaudojamą orderių seriją BAR ir išgalvotus numerius, t. y. surašė: 2013 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderį BAR Nr. 8, kuriame nurodė, kad kaip UAB „B“ kasininkas ir vyr. buhalteris priima iš UAB „S“, įmonės kodas XXXX, pagal PVM sąskaitą faktūrą BAR Nr. XXX – 14 181,20 Lt sumą (kas sudaro 4 107,16 Eur), grafoje „vyr. buhalteris“ ir grafoje „kasininkas“, ties įrašu „R. D.“ pasirašė savo parašu, 2013 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderį BAR Nr. 9, kuriame nurodė, kad jis kaip UAB „B“ kasininkas ir vyr. buhalteris priima iš UAB „S“, įmonės kodas XXXX, pagal PVM sąskaitą faktūrą BAR Nr. 020 – 8 470 Lt sumą (kas sudaro 2 453,08 Eur), grafoje „vyr. buhalteris“ ranka įrašė įrašą „R. D.“ ir pasirašė savo parašu, o grafoje „kasininkas“, ties įrašu – „R. D.“, pasirašė savo parašu; 2013 m. lapkričio 21 d. kasos pajamų orderį BAR Nr. 10, kuriame nurodė, kad jis kaip UAB „B“ kasininkas ir vyr. buhalteris priima iš UAB „S“, įmonės kodas XXXX, pagal PVM sąskaitas faktūras BAR Nr. 021 ir 022 – 11 034,79 Lt sumą (kas sudaro 3 195,90 Eur), grafoje „vyr. buhalteris“ ranka įrašė įrašą „R. D.“ ir pasirašė savo parašu, o grafoje „kasininkas“, ties įrašu – „R. D.“ pasirašė savo parašu, 2013 m. gruodžio 12 d. kasos pajamų orderį BAR Nr. 11, kuriame nurodė, kad jis kaip UAB „B“ kasininkas ir vyr. buhalteris priima iš UAB „S“, įmonės kodas XXXX, pagal PVM sąskaitą faktūrą BAR Nr. 023 – 9 030 Lt sumą (kas sudaro 2 615,27 Eur), grafoje „vyr. buhalteris“ ranka įrašė įrašą „R. D.“ ir pasirašė savo parašu, o grafoje „kasininkas“, ties įrašu – „R. D.“, pasirašė savo parašu, 2013 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderį BAR Nr. 12, kuriame nurodė, kad jis kaip UAB „B“ kasininkas ir vyr. buhalteris priima iš UAB „S“, įmonės kodas 157010292, pagal PVM sąskaitą faktūrą BAR Nr. 025 – 21 054 Lt sumą (kas sudaro 6 097,66 Eur), grafoje „vyr. buhalteris“ ranka įrašė įrašą „R. D.“ ir pasirašė savo parašu, o grafoje „kasininkas“, ties įrašu – „R. D.“, pasirašė savo parašu, 2013 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderį BAR Nr. 13, kuriame nurodė, kad jis kaip UAB „B“ kasininkas ir vyr. buhalteris priima iš UAB „S“, įmonės kodas XXXX, pagal PVM sąskaitą faktūrą BAR Nr. 027 – 20 030,34 Lt sumą (kas sudaro 5 801,18 Eur), grafoje „vyr. buhalteris“ ranka įrašė įrašą „R. D.“ ir pasirašė savo parašu, o grafoje „kasininkas“, ties įrašu – „R. D.“, pasirašė savo parašu bei šiuos dokumentus atspausdinęs spausdintuvu, priklausančiu UAB „S“, buvusiu įmonės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus dokumentus – minėtus UAB „B“ kasos pajamų orderius: 2013 m. spalio 21 d. BAR Nr. 8, 2013 m. spalio 31 d. BAR Nr. 9, 2013 m. lapkričio 21 d. BAR Nr. 10, 2013 m. gruodžio 12 d. BAR Nr. 11, 2013 m. gruodžio 23 d. BAR Nr. 12, 2013 m. gruodžio 23 d. BAR Nr. 13, nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., (duomenys neskelbtini), UAB „S“ patalpose pateikė UAB „S“ direktoriui V. Š., kuris apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, ir kuris už UAB „B“ UAB „S“ atliktus žemės kasimo darbus, pasitikėdamas UAB „B“ vadybininku dirbusiu R. D., pasirašė suklastotuose kasos pajamų orderiuose, bei remiantis šiais kasos pajamų orderiais, V. Š., pasinaudodamas UAB „S“ avansine apyskaita, grynaisiais pinigais iš UAB „S“ kasos R. D. 2013 m. spalio 21 d. išmokėjo 14 181,20 Lt (kas sudaro 4 107,16 Eur), 2013 m. spalio 31 d. išmokėjo 8 470 Lt (kas sudaro 2 453,08 Eur), 2013 m. lapkričio 21 d. išmokėjo 11 034,79 Lt (kas sudaro 3 195,90 EUR), 2013 m. gruodžio 21 d. išmokėjo 9 030 Lt (kas sudaro 2 615,27 Eur), 2013 m. gruodžio 23 d. išmokėjo 21 054 Lt (kas sudaro 6 097,66 Eur), 2013 m. gruodžio 30 d. išmokėjo 20 030,34 Lt (kas sudaro 5 801,18 EUR), iš viso per šešis kartus išmokėjo R. D., UAB „S“ priklausančius, grynuosius pinigus – 83 800,33 Lt (kas sudaro 24 270,25 Eur), tačiau R. D. šių pinigų į įmonės UAB „B“ kasą neįnešė, bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „B“ veikloje, taip tyčia klastodamas dokumentus, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, pasisavino – paėmė, jam patikėtą didelės 83 800,33 Lt (kas sudaro 24 270,25 Eur) vertės UAB „B“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „B“ didelę 83 800,33 Lt (kas sudaro 24 270,25 Eur) žalą;

1.2. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o būtent: nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. birželio 12 d., dirbdamas UAB „B“, įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigose ir pagal UAB „B“ direktorės N. P. 2012 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. Į-12/1, būdamas atskaitingu asmeniu, kuriam leista atlikti mokėjimus įmonės vardu už įsigyjamas prekes ir paslaugas, tačiau neturėdamas teisės priimti iš užsakovų grynuosius pinigus bei surašyti ir pasirašyti kasos pajamų orderius, nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kaip atskaitingas asmuo, pasinaudodamas UAB „B“ vardu išduota „Ū“ banko mokėjimo kortele, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė grynuosius pinigus, kurių nepanaudojo UAB „B“ veikloje, 2014 m. sausio 31 d. kaip atskaitingas asmuo, turėjo iš bendrovės UAB „B“ gautą nepanaudotą lėšų likutį – 37 281,86 Lt (kas sudaro 10 797,57 Eur). 2014 m. birželio 12 d. R. D. buvo atleistas iš UAB „B“ užimamų pareigų, tačiau iki šios dienos, 37 281,86 Lt (kas sudaro 10 797,57 Eur) negrąžino į bendrovės kasą bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „B“ veikloje. Tokiu būdu, nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2014 m. birželio 12 d., R. D. pasisavino – paėmė, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą – UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas 37 281,86 Lt (kas sudaro 10 797,57 Eur), taip UAB „B“ padarydamas 10 797,57 Eur (37 281,86 Lt) turtinę žalą;

1.3. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis suklastojo ir panaudojo netikrą dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „B“ priklausantį turtą, o būtent: nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. birželio 12 d., dirbdamas UAB „B“, įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigose ir pagal UAB „B“ direktorės N. P. 2012 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. Į-12/1, būdamas atskaitingu asmeniu, kuriam leista atlikti mokėjimus įmonės vardu už įsigyjamas prekes ir paslaugas, tačiau neturėdamas teisės priimti iš užsakovų grynuosius pinigus bei surašyti ir pasirašyti kasos pajamų orderius, bei pagal 2013 m. birželio 5 d. Nr. 13060501 sutartį sudarytą tarp UAB „L“ ir UAB „B“, kuria šalys siekė reglamentuoti tarpusavio teisinius santykius, susijusius su prekių pardavimu, perdavimu bei atsiskaitymu už prekes, jis 2014 m. balandžio 1 d. iš UAB „L“, atstovaudamas UAB „B“, bendrovės vardu nupirko polistireno putplasčio už 13 847,91 Lt (kas sudaro 4 010,63 Eur), 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje AKB serija Nr. 3306265 grafoje „Prekes gavau“ R. D. kaip UAB „B“ atstovas ranka įrašė įrašą R. D., ir šalia pasirašė savo parašu, tačiau šių prekių – polistireno putplasčio bendrovei UAB „B“ nepristatė ir jos veikloje nepanaudojo, o nurodė prekių pardavėjui UAB „L“ šias prekes pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, po to prekės pagal 2014 m. kovo 28 d. gabenimo važtaraštį Nr. PP338-14, 2014 m. kovo 28 d. buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, šio važtaraščio grafoje „Krovinį priėmė“ R. D. ranka įrašė įrašą R. D., ir šalia pasirašė savo parašu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „E“ iš UAB „L“ polistireno putplasčio nepirko, iš UAB „L“ už 13 847,91 Lt (kas sudaro 4 010,63 Eur) UAB „B“ vardu nupirktą minėtą polistireno putplastį, prisistatydamas UAB „E“ atstovu, tyčia klastodamas dokumentus už 11 437,2 Lt (kas sudaro 3 312,44 Eur) 2014 m. balandžio 1 d. pardavė UAB „M“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus R. T., o būtent: 2014 m. balandžio 1 d., jis nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E“ įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), suklastojo 2014 m. balandžio 1 d. UAB „E“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001, kurioje įrašė tiesos neatitinkančią informaciją, kad UAB „E“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), parduoda UAB „M“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), polistireno putplastį už 11 437,2 Lt sumą, po to pagal UAB „E“ 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ENA Nr. 0001, 2014 m. balandžio 1 d. UAB „M“ už įsigytą polistireno putplastį pervedė 8 000 Lt (kas sudaro 2 335,22 Eur) į UAB „E“ priklausančią AB „D“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. balandžio 2 d. pervedė 3 437,20 Lt (kas sudaro 995,48 Eur); R. D. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., pasinaudodamas UAB „E“ direktoriaus pareigas einančio R. C. jam neteisėtai perduota AB „D“ banko išduota UAB „E“ priklausančia banko mokėjimo kortele VISA ELECTRON Nr. XXXXX su PIN kodu, neturėdamas įgaliojimo tvarkyti, valdyti ir disponuoti UAB „E“ priklausančioje AB „D“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, be teisėto pagrindo, neteisėtai inicijavo 5 finansines operacijas, kurių metu iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), iš UAB „E“ priklausančios AB „D“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė UAB „E“ priklausančius pinigus, kuriuos bendrovė gavo iš UAB „M“ už parduotą polistireno putplastį, o būtent: 2014 m. balandžio 1 d. 14.01 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 7 400 Lt (kas sudaro 2 143,19 Eur); 2014 m. balandžio 3 d. 8.09 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 3 460 Lt (kas sudaro 1 002,08 Eur), viso nuėmė 10 860 Lt (kas sudaro 3 145,27 Eur), taip R. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „B“ priklausantį turtą 13 847,91 Lt (kas sudaro 4 010,63 Eur), tuo UAB „B“ padarydamas 13 847,91 Lt (kas sudaro 4 010,63 Eur) turtinę žalą;

1.4. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, organizavo – parengė nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo turto, priklausančio UAB „E“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), pasisavinimo planą, numatė šios veikos įgyvendinimo būdus, vadovavo šiai veikai ir nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, veikdami bendrai vieninga tyčia su R. C., pasisavino R. C. žinioje buvusį didelės vertės 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur) UAB „E“ priklausantį turtą, o būtent: R. D., tyrimo metu nenustatytu laiku ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavus – parengus nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo turto, priklausančio UAB „E“, įmonės kodas XXXXX, reg. (duomenys neskelbtini), pasisavinimo planą, pasiūlius R. C. būti formaliu UAB „E“ direktoriumi, ir sutarus, kad bendrovės veiklą organizuos bei kontroliuos R. D., o R. C. sutikus, R. C., nors neturėjo jokios vadovavimo bendrovei patirties ir žinių apie vadovavimą bendrovei ir jos veiklos organizavimą, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2016 m. birželio 16 d., pagal 2013 m. vasario 26 d. vienintelio akcininko sprendimą buvo UAB „E“, įmonės kodas XXXX, registruotos XXXX, vieninteliu akcininku (už bendrovės „E“ akcijas 10 000 Lt vertės mokėjo R. C. ir R. D. per pusę) ir direktoriumi, o pagal 2013 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 14/03 „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“ buvo atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E“ priklausantį turtą, tačiau R. C. faktiškai UAB „E“ bendrovės veiklos neorganizavo, bet faktiškai UAB „E“ vadovavo, valdė, tvarkė jos turtą bei organizavo jos veiklą R. D., kurio asmeninėje kuprinėje savanoriškai pateiktoje V. Š. 2014 m. balandžio 9 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu rasta dalis UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir, nors R. D. nebuvo susijęs jokiais darbo santykiais su UAB „E“, nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – paėmė iš R. C. AB „D“ banko išduotą UAB „E“ banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. XXXXX su PIN kodu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, R. D., neturėdamas įgaliojimo tvarkyti, valdyti ir disponuoti UAB „E“ priklausančioje AB „D“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, be teisėto pagrindo, nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., neteisėtai inicijavo 57 finansines operacijas, kurių metu bankomatuose, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš UAB „E“ priklausančios AB „D“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė UAB „E“ priklausančius pinigus, o būtent: 2013 m. liepos 15 d. 12.26 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – nuėmė 1 980 Lt (kas sudaro 573,45 Eur); 2013 m. liepos 19 d. 15.42 val., (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 2 350 Lt (kas sudaro 680,60 Eur); 2013 m. liepos 25 d., 14.35val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – per 5 kartus nuėmė 9 900 Lt ( kas sudaro 2 867,24 Eur); 2013 m. liepos 26 d. 18.12 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 5 960 Lt (kas sudaro 1 726,13 Eur); 2013 m. rugsėjo 5 d. 13.30 val., ATM I., bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), nuėmė 5 191,95 Lt (kas sudaro 1 500 Eur); 2013 m. rugsėjo 6 d. 21.50 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 3 kartus nuėmė 4 740 Lt (kas sudaro 1 372,79 Eur); 2013 m. spalio 2 d. 11.11 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame, (duomenys neskelbtini), per 6 kartus nuėmė 9 520 Lt (kas sudaro 2 757,18 Eur); 2013 m. spalio 14 d. 10.12 val., ATM (duomenys neskelbtini), bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2013 m. spalio 15 d. 11.15 val., (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 2 600 Lt (kas sudaro 753,01 Eur); 2013 m. gruodžio 27 d. 15.29 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 9 600 Lt (kas sudaro 2 780,35 Eur); 2014 m. sausio 8 d. 9.13val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2014 m. sausio 9 d. 9.53 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2014 m. sausio 10 d. 16.44 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 9 100 Lt (kas sudaro 2 635,54 Eur); 2014 m. kovo 7 d. 8.41 val., I., bankomate V., per 2 kartus nuėmė 3 461,13 Lt (kas sudaro 1 000 Eur); 2014 m. balandžio 1 d. 14.01 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 7 400 Lt (kas sudaro 2 143,19 Eur); 2014 m. balandžio 3 d. 8.09 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 3 460 Lt (kas sudaro 1 002,08 Eur), viso R. D. nuėmė 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur), iš kurių 61 841,95 Lt suma (kas sudaro 17 910,66 Eur), kuri buvo nuimta nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d., buvo apskaityta bendrovės UAB „E“ kasoje, tačiau pagal 2014 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 002, iš bendrovės UAB „E“ kasos buvo išduota R. C., kuris nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „E“ veikloje bei negrąžino 61 841,95 Lt (kas sudaro 17 910,66 Eur) bendrovei, o 43 421,3 Lt suma (kas sudaro 12 575, 67 Eur), kurią nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., nuo sąskaitos nuėmė R. D., bendrovės UAB „E“ kasos knygoje neapskaityta, nepateikti dokumentai, pateisinantys šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „E“ veikloje bei R. D. 43 421,30 Lt (12 575,67 Eur) sumos bendrovei negrąžino, taip R. C. ir R. D. veikdami bendrai vieninga tyčia pasisavino didelės vertės UAB „E“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur), tuo padarydami UAB „E.“ 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur) žalą;

1.5. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t. y. neturėdamas įgaliojimo tvarkyti valdyti ir disponuoti UAB „E“ įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) mieste, priklausančioje AB „D“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., neteisėtai panaudojo svetimą, neteisėtai įgytą, UAB „E“, įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) mieste, priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB „D“ banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. XXXXX ir jos tikrus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – jai suteiktą PIN kodą, o būtent: nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, R. D. iš R. C. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „D“ banko išduotą UAB „E“ banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. XXXXX su PIN kodu, laikė ją prie savęs, po to R. D., neturėdamas įgaliojimo tvarkyti, valdyti ir disponuoti UAB „E“ priklausančioje AB „D“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, be teisėto pagrindo, nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., neteisėtai inicijavo 57 finansines operacijas, kurių metu iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), iš UAB „E“ priklausančios AB „D“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė UAB „E“ priklausančius pinigus, o būtent: 2013 m. liepos 15 d. 12.26 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – nuėmė 1 980 Lt (kas sudaro 573,45 Eur); 2013 m. liepos 19 d. 15.42 val., (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 2 350 Lt (kas sudaro 680,60 Eur); 2013 m. liepos 25 d. 14.35 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – per 5 kartus nuėmė 9 900 Lt (kas sudaro 2 867,24 Eur); 2013 m. liepos 26 d. 18.12 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 5 960 Lt (kas sudaro 1 726,13 Eur); 2013 m. rugsėjo 5 d. 13.30 val., A., bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), nuėmė 5 191,95 Lt (kas sudaro 1 500 Eur); 2013 m. rugsėjo 6 d. 21.50 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 3 kartus nuėmė 4 740 Lt (kas sudaro 1 372,79 Eur); 2013 m. spalio 2 d. 11.11 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame, (duomenys neskelbtini), per 6 kartus nuėmė 9 520 Lt (kas sudaro 2 757,18 Eur); 2013 m. spalio 14 d. 10.12 val., ATM (duomenys neskelbtini), bankomate esančiame (duomenys neskelbtini) per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2013 m. spalio 15 d. 11.15 val., (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 2 600 Lt (kas sudaro 753,01 Eur); 2013 m. gruodžio 27 d. 15.29 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 9 600 Lt (kas sudaro 2 780,35 Eur); 2014 m. sausio 8 d. 9.13 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2014 m. sausio 9 d. 9.53 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2014 m. sausio 10 d. 16.44 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 9 100 Lt (kas sudaro 2 635,54 Eur); 2014 m. kovo 7 d. 8.41 val., I., bankomate V., per 2 kartus nuėmė 3 461,13 Lt (kas sudaro 1 000 Eur); 2014 m. balandžio 1 d. 14.01 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 7 400 Lt (kas sudaro 2 143,19 Eur); 2014 m. balandžio 3 d. 8.09 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 3 460 Lt (kas sudaro 1 002,08 Eur), viso nuėmė 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur), tokiu būdu neturėdamas įgaliojimo tvarkyti valdyti ir disponuoti UAB „E“ įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) mieste, priklausančioje AB „D“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, neteisėtai inicijavo ir atliko 57 finansines operacijas ir taip neteisėtai panaudojo svetimą, neteisėtai įgytą, UAB „E“, įmonės kodas XXXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) mieste, priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB „D“ banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. XXXXX ir jos tikrus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – jai suteiktą PIN kodą;

1.6. pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti R. C. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „E“, įmonės kodas XXXXX, reg. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, bei paslėpti šios nusikalstamos veikos padarymo pėdsakus, organizavo – parengė nusikalstamos veikos – UAB „E“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), V., apgaulingos apskaitos tvarkymo planą, numatė šios veikos įgyvendinimo būdus, vadovavo šiai veikai, R. D., nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2013 m. vasario 26 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasiūlė R. C. būti formaliu UAB „E“ direktoriumi, ir sutarus, kad bendrovės veiklą organizuos ir kontroliuos R. D., R. C. sutikus, R. C., nors neturėjo jokios vadovavimo bendrovei patirties ir žinių apie vadovavimą bendrovei ir jos veiklos organizavimą, vykdydamas visus R. D. jam duotus nurodymus, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., pagal 2013 m. vasario 26 d. vienintelio akcininko sprendimą R. C. buvo UAB „E“, įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku (už bendrovės „E“ akcijas 10 000 Lt vertės mokėjo R. C. ir R. D. per pusę) ir direktoriumi, ir pagal 2013 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 14/03 „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“ buvo atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E“ priklausantį turtą ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės 2001 m. lapkričio 6 d. apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB ,,E“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau R. C. faktiškai UAB „E“ bendrovės veiklos neorganizavo, o faktiškai UAB „E“ vadovavo, valdė, tvarkė jos turtą bei organizavo jos veiklą R. D., kurio asmeninėje kuprinėje savanoriškai pateiktoje V. Š. 2014 m. balandžio 9 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu rasta dalis UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų (2013 m. vasario 26 d. UAB „E“, dokumentų perdavimo aktas, UAB „E“ įstatai, UAB „E“ steigimo aktas, kasos perdavimo aktas 2013 m. vasario 26 d., 2013 m. vasario 26 d. „Akcijų pirkimo - pardavimo sutartis“, UAB „E“ direktoriaus įsakymas dėl atskaitingo asmens paskyrimo 2013 m. kovo 1 d. Nr. 14/03, įsakymas – dėl kasoje naudojamų dokumentų numeravimo ir registravimo tvarkos įmonėje, 2013 m. kovo 1 d. Nr. 13/02, įsakymas dėl kasos darbo organizavimo 2013 m. kovo 1 d. Nr. 13/1, UAB „E“ garantinis raštas 2013 m. vasario 26 d., UAB „E“ vienintelio akcininko sprendimas, 2014 m. sausio 2 d. R. C. prašymas dėl atlyginimo mokėjimo, R. C. prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo nuo 2013 m., sąskaitos faktūros, buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 69, 2013 m. kovo 1 d., 2013 m. vasario 26 d. UAB „E“ vienintelio akcininko sprendimas, LR juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas nurodytas prieigos raktas XXXX, LR juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas 2013 m. kovo 4 d. prieigos raktas XXXX, banko sąskaitos sutartis, Verslo mokėjimo kortelės XXXX suteikimo ir naudojimo bei jos sąskaitos sutartis, naudojimosi interneto linija sutartis Nr. XXXX, slaptažodžių generatoriaus V. naudojimo instrukcija trumpas veiksmų aprašymas, 2013 m. balandžio 1 d. tai subrangos sutartis, tarp UAB „S“ ir UAB „E“, UAB „E“ sąskaitos išrašai, UAB „E“ medžiagų nurašymas Nr. 6, 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, pirkimo–pardavimo sutartis Nr. XXX, „Kasa“, kasos pajamų orderiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kvitai.) ir, kuris nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E“, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti R. C. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „E“ priklausantį turtą, bei paslėpti šios nusikalstamos veikos padarymo pėdsakus, veikdami vieninga tyčią, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatų reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes tiriamuoju laikotarpiu neapskaitė pirkėjų apskaitos registre, atsiskaitymų apskaitos registre ir parduotų prekių pajamų apskaitos registre dviejų pardavimo sąskaitų faktūrų bendra suma 8 974 Lt, ir 2013 metų kasos knygoje ir kasos registre neapskaitė pagal šias dvi sąskaitas gautų pajamų 8 974 Lt; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“, nes dėl tyrimui nepateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti UAB „E“ piniginių lėšų panaudojimą bendra suma 185 813,45 Lt; 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (2013-06-27 įstatymo redakcija) 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatų reikalavimus „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.“, nes 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje ir už paslaugas gautų pajamų apskaitos registre sumažino gautas pajamas bendra suma 8 974 Lt, nes minėtuose dokumentuose neapskaitė pardavimo sąskaitos faktūros serija XXX Nr. 007 suma 4 454 Lt ir 2013 m. rugsėjo 12 d. pardavimo sąskaitos faktūros serija XXX Nr. 008 suma 4 520 Lt; 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto nuostatų reikalavimus (2009 m. liepos 22 d. punkto redakcija) „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“, nes pagal 2014 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. XXX iš kasos R. C. nurašytiems 61 841,95 Lt, kurie kasos knygoje ir kasos registre apskaityti kaip lėšų išmokėjimas atskaitingam asmeniui, nepateikta R. C. 2014 metų sausio mėnesio avansinė apyskaita ir išlaidų dokumentai, pagrindžiantys nuo kasos nurašytų lėšų panaudojimą; 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 punkto nuostatų reikalavimus (2007 m. gruodžio 29 d. punkto redakcija) „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, nes tyrimui pateiktoje kasos knygoje neapskaitė 2013 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderio Nr. 4, suma 4 454 Lt ir 2013 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderio Nr. 5, suma 4 520 Lt, t. y. R. C., R. D. organizavus UAB „E“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdami bendrai vieninga tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „E“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.

2.1. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai disponavus svetima elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, R. D. organizavus – parengus nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo turto, priklausančio UAB „E“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), pasisavinimo planą, numačius šios veikos įgyvendinimo būdus, vadovavus šiai veikai, nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai disponavus svetima elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, veikdami bendrai vieninga tyčia su R. D. pasisavino R. C. žinioje buvusį didelės vertės 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur) UAB „E“ priklausantį turtą, o būtent: R. D. tyrimo metu nenustatytu laiku organizavus – parengus nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo turto, priklausančio UAB „E“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), pasisavinimo planą pasiūlius R. C. būti formaliu UAB „E“ direktoriumi, sutarus, kad bendrovės veiklą organizuos ir kontroliuos R. D., R. C. sutikus, R. C., nors neturėjo jokios vadovavimo bendrovei patirties ir žinių apie vadovavimą bendrovei ir jos veiklos organizavimą, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2016 m. birželio 16 d., pagal 2013 m. vasario 26 d. vienintelio akcininko sprendimą buvo UAB „E“, įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku (už bendrovės „E“ akcijas 10 000 Lt vertės mokėjo R. C. ir R. D. per pusę) ir direktoriumi, pagal 2013 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 14/03 „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“ buvo atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E“ priklausantį turtą, tačiau R. C. faktiškai UAB „E“ bendrovės veiklos neorganizavo, o faktiškai UAB „E“ vadovavo, valdė, tvarkė jos turtą bei organizavo jos veiklą R. D., kurio asmeninėje kuprinėje 2014 m. balandžio 9 d. rasti UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir, nors R. D. nebuvo susijęs jokiais darbo santykiais su UAB „E“, nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, R. C. neteisėtai R. D. perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – AB „D“ banko išduotą UAB „E“ banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. XXXX su PIN kodu, bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, R. D., neturėdamas įgaliojimo tvarkyti, valdyti ir disponuoti UAB „E“ priklausančioje AB „D“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, be teisėto pagrindo, nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., neteisėtai inicijavo 57 finansines operacijas, kurių metu bankomatuose, esančių (duomenys neskelbtini), iš UAB „E“ priklausančios AB „D“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė UAB „E“ priklausančius pinigus, o būtent: 2013 m. liepos 15 d. 12.26 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – nuėmė 1 980 Lt (kas sudaro 573,45 Eur); 2013 m. liepos 19 d. 15.42 val., (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 2 350 Lt (kas sudaro 680,60 Eur); 2013 m. liepos 25 d. 14.35 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – per 5 kartus nuėmė 9 900 Lt (kas sudaro 2 867,24 Eur); 2013 m. liepos 26 d. 18.12 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 5 960 Lt (kas sudaro 1 726,13 Eur); 2013 m. rugsėjo 5 d., 13.30 val., A, bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), nuėmė 5 191,95 Lt (kas sudaro 1 500 Eur); 2013 m. rugsėjo 6 d. 21.50 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 3 kartus nuėmė 4 740 Lt (kas sudaro 1 372,79 Eur); 2013 m. spalio 2 d. 11.11 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame, (duomenys neskelbtini), per 6 kartus nuėmė 9 520 Lt (kas sudaro 2 757,18 Eur); 2013 m. spalio 14 d. 10.12 val., ATM (duomenys neskelbtini),bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2013 m. spalio 15 d. 11.15 val., (duomenys neskelbtini)bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 2 600 Lt (kas sudaro 753,01 Eur); 2013 m. gruodžio 27 d. 15.29 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 9 600 Lt (kas sudaro 2 780,35 Eur); 2014 m. sausio 8 d. 9.13 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2014 m. sausio 9 d. 9.53 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2014 m. sausio 10 d. 16.44 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 9 100 Lt (kas sudaro 2 635,54 Eur); 2014 m. kovo 7 d. 8.41 val., I., bankomate V., per 2 kartus nuėmė 3 461,13 Lt (kas sudaro 1 000 Eur); 2014 m. balandžio 1 d. 14.01 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 7 400 Lt (kas sudaro 2 143,19 Eur); 2014 m. balandžio 3 d., 8.09 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 3 460 Lt (kas sudaro 1 002,08 Eur), viso R. D. nuėmė 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur), iš kurių 61 841,95 Lt suma (kas sudaro 17 910,66 Eur), kuri buvo nuimta nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d., buvo apskaityta bendrovės UAB „E“ kasoje, tačiau pagal 2014 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 002 iš bendrovės UAB „E“ kasos buvo išduota R. C., kuris nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „E“ veikloje bei negrąžino 61 841,95 Lt (kas sudaro 17 910,66 Eur) bendrovei, o 43 421,30 Lt suma (kas sudaro 12 575,67 Eur), kurią nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., nuo sąskaitos nuėmė R. D., bendrovės UAB „E“ kasos knygoje neapskaityta, nepateikti dokumentai, pateisinantys šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „E“ veikloje bei R. D. 43 421,3 Lt (12 575,67 Eur) sumos bendrovei negrąžino, taip R. C. ir R. D. veikdami bendrai vieninga tyčia pasisavino didelės vertės UAB „E“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur), tuo padarydami UAB „E“ 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur) žalą;

2.2. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „E“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, bei paslėpti šios nusikalstamos veikos padarymo pėdsakus, R. D. organizavus – parengus nusikalstamos veikos – UAB „E“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), apgaulingos apskaitos tvarkymo planą, numačius šios veikos įgyvendinimo būdus, vadovavus šiai veikai, R. D., nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2013 m. vasario 26 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasiūlius R. C. būti formaliu UAB „E“ direktoriumi, sutarus, kad bendrovės veiklą organizuos ir kontroliuos R. D., R. C. sutikus, R. C., nors neturėjo jokios vadovavimo bendrovei patirties ir žinių apie vadovavimą bendrovei ir jos veiklos organizavimą, vykdydamas visus R. D. jam duotus nurodymus, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., pagal 2013 m. vasario 26 d. vienintelio akcininko sprendimą R. C. buvo UAB „E“, įmonės kodas XXX, registruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku (už bendrovės „E“ akcijas 10 000 Lt vertės mokėjo R. C. ir R. D. per pusę) ir direktoriumi, ir pagal 2013 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 14/03 „dėl atskaitingo asmens paskyrimo“ buvo atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E“ priklausantį turtą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB ,,E“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau R. C. faktiškai UAB „E“ bendrovės veiklos neorganizavo, o faktiškai UAB „E“ vadovavo, valdė, tvarkė jos turtą bei organizavo jos veiklą R. D., kurio asmeninėje kuprinėje 2014 m. balandžio 9 d. rasti UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir, kuris nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E“, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti R. C. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „E“ priklausantį turtą, bei paslėpti šios nusikalstamos veikos padarymo pėdsakus, veikdami vieninga tyčią, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatų reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes tiriamuoju laikotarpiu neapskaitė pirkėjų apskaitos registre, atsiskaitymų apskaitos registre ir parduotų prekių pajamų apskaitos registre dviejų pardavimo sąskaitų faktūrų bendra suma 8 974 Lt ir 2013 metų kasos knygoje ir kasos registre neapskaitė pagal šias dvi sąskaitas gautų pajamų 8 974 Lt; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“, nes dėl tyrimui nepateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti UAB „E“ piniginių lėšų panaudojimą bendra suma 185 813,45 Lt; 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (2013-06-27 įstatymo redakcija) 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatų reikalavimus „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, nes 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje ir už paslaugas gautų pajamų apskaitos registre sumažino gautas pajamas bendra suma 8 974 Lt, nes minėtuose dokumentuose neapskaitė pardavimo sąskaitos faktūros serija ENA Nr. 007 suma 4 454 Lt ir 2013 m. rugsėjo 12 d. pardavimo sąskaitos faktūros serija ENA Nr. 008 suma 4 520 Lt; 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto nuostatų reikalavimus (2009 m. liepos 22 d. punkto redakcija) „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“, nes pagal 2014 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 002 iš kasos R. C. nurašytiems 61 841,95 Lt, kurie kasos knygoje ir kasos registre apskaityti kaip lėšų išmokėjimas atskaitingam asmeniui, nepateikta R. C. 2014 metų sausio mėnesio avansinė apyskaita ir išlaidų dokumentai, pagrindžiantys nuo kasos nurašytų lėšų panaudojimą; 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 punkto nuostatų reikalavimus (2007 m. gruodžio 29 d. punkto redakcija) „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, nes tyrimui pateiktoje kasos knygoje neapskaitė 2013 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderio Nr. 4, suma 4 454 Lt ir 2013 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderio Nr. 5, suma 4 520 Lt, t. y. R. C., R. D. organizavus UAB „E“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdami bendrai vieninga tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „E“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų prašymus bei argumentus ir vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina bylą neviršydama apeliacinių skundų ribų, atkreipiant dėmesį, kad kiekvienos nusikalstamos veikos įrodinėjimas yra individualus, pagal konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl asmens išteisinimas dėl vieno nepasitvirtinusio kaltinimo, nesuponuoja tokio paties sprendimo priėmimo ir dėl kitų pareikštų kaltinimų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavusi, kad priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistojo parodymai apie darbo užmokesčio mokėjimą, atsiskaitant grynais pinigais nėra deklaratyvūs, jie pagrįsti faktiniais byloje esančiais duomenimis, taip pat pripažinus patikimais įrodymais R. D. rašytus UAB „B“ direktorei N. P. elektroninius laiškus, kurių turinys patvirtina tai, kad bendrovėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis ir daugeliu atvejų tai darė R. D., būtina įvertinti nuteistojo parodymus apie galimą aptariamų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms nagrinėjamu atveju, t. y. inkriminuotu R. D. aptariamos nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2013 m. gruodžio 21 d. elektroniniame laiške piniginių sumų išmokėjimas nurodomas nuo 2013 m. spalio 19 d. Iš byloje esančių faktinių duomenų neginčijamai nustatyta, kad UAB „S“ direktorius V. Š. nuteistajam R. D. pirmą grynų pinigų sumą išmokėjo 2013 m. spalio 21 d., todėl aptariamame elektroniniame laiške nurodytų išmokėtų sumų, anksčiau nei buvo gauti pinigai, teisėjų kolegija neįtraukia į mažintinos UAB „B“ padarytos turtinės žalos sumą.

45. Pirmosios instancijos teismas, R. D. veiksmuose nustatęs visus nusikalstamų veikų būtinuosius elementus, bei padarytą didelę žalą pasisavinant didelės vertės svetimą turtą, R. D. įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius padarytą mažesnę žalą, veikų kvalifikacija nekinta, nes išlieka pasisavinto turto didelė vertė, atitinkanti BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas.

46. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliantų skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nes išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kurių pagrindu netinkamai buvo nustatytas padarytos turtinės žalos dydis (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ 37 281,86 Lt (10 797,57 Eur) pasisavinimo)

48. Apeliacinis skundas šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas šioje dalyje netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, o kartu ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

49. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teismo įrodymų vertinimas ir įrodymų vertinimo pagrindu padarytos išvados turi būti aiškiai ir išsamiai atskleistas priimtame teismo baigiamajame akte, nuosekliai ir suprantamai išdėstant įrodymų vertinimo motyvus, argumentuojant, kodėl nustatydamas bylos faktines aplinkybes teismas vadovavosi vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmetė, dėl ko nekiltų jokių abejonių teismo išvadų pagrįstumu.

50. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK nurodytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

Dėl R. D. veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį

59. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, iš naujo įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi nuteistąjį R. D. bei liudytoją A. S., ištyrusi jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. D. dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai nurodomas R. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, dalykas, kuris tikslintinas. Taip pat nustatyta, kad pagrįstas nuteistojo ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės apeliacinio skundo argumentas, jog inkriminuota sukčiavimo būdu padaryta UAB „B“ žala tame pačiame kaltinime nepagrįstai vertinama ir kaip pasisavintas bendrovės „E“ turtas, kuris inkriminuotas kaltinimo dalyje dėl UAB „E“ turto pasisavinimo. Šios aplinkybės tikslintinos, tačiau jų patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, įtakos neturi.

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad R. D., suklastodamas dokumentus, apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „B“ priklausantį turtą. Priešingai nei apeliantų skunde tvirtinamos aplinkybės, kad 2014 m. balandžio 1 d išrašant sąskaitą faktūrą AKB Nr. XXX UAB „B“ vardu buvo padaryta klaida, t. y. UAB „L“ darbuotojas, pažinodamas R. D. kaip UAB „B“ darbuotoją, išrašė pastarosios bendrovės vardu sąskaitą faktūrą, nurodydamas polistireno putplasčio pirkėją UAB „B“, nors faktiškai minėta prekė pirkta bendrovės UAB „E“, nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis:

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistojo R. D. teiginius apie padarytą klaidą išrašant sąskaitą faktūrą, paneigia byloje esančių ir ištirtų faktinių duomenų visuma. Vertinant apelianto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad jie nėra nuoseklūs, be to nuteistojo nurodomų aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje ištirti faktiniai duomenys. Iš liudytojo A. S. parodymų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad R. D., dirbdamas UAB „B.“ vadybininku, žinodamas apie 2013 m. birželio 5 d. sudarytą sutartį tarp UAB „B.“ ir UAB „L.“ dėl prekių tiekimo (t. 1, b. l. 32–45), bei pažinodamas UAB „L.“ darbuotoją A. S., užsakė polistireno putplasčio, kuris 2014 m. kovo 28 d. pagal gabenimo važtaraštį Nr. PP338-14 buvo nugabentas R. D. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) rajone. Krovinį priėmė ir pasirašė R. D. (t. 4, b. l. 32). Taip pat nuteistasis pasirašė ir 2014 m. balandžio 1 d. išrašytą sąskaitą faktūrą AKB NR. 3306265, kurioje nurodyti duomenys: pirkėjas – UAB „B.“ ir įgytų prekių kaina 4 010,63 Eur (13 847,91 Lt) (t. 4, b. l. 33). Iš liudytojo A. T. parodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 28 d. UAB „L.“ pristačius R. D. užsakytą polistireno putplastį adresu (duomenys neskelbtini) rajone, šios medžiagos buvo iš karto parduotos UAB „M.“. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis R. D. Tai patvirtina ir 2015 m. kovo 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole užfiksuoti duomenys, kad UAB „M.“ direktorius R. T. atpažino R. D. kaip asmenį, kurį matė 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, V. rajone, Z. kaime, nes jis pasiūlęs R. T. įsigyti statybinių medžiagų pigiau. UAB „M.“ R. D. per penkias dienas apmokėjo už pirktas ir pristatytas medžiagas – polistireno putplastį, kuris buvo reikalingas UAB „M.“ vykdomiems darbams – namo statybai (t. 3, b. l. 78–81). R. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų teiginių, kad adresu (duomenys neskelbtini) rajone, turėjo būti vykdomas statybos projektas, nepatvirtina jokie byloje surinkti ir ištirti faktiniai duomenys: UAB „B.“ direktorė liudytoja N. P. paneigė aplinkybę, kad nuteistojo nurodytu adresu buvo vykdomi UAB „B.“ darbai; 2015 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/27 dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos, nurodoma tai, kad bendrovė „B.“ nurodytu adresu būtų vykdžiusi darbus, nenustatyta (t. 6, b. l. 163–180; t. 7, b. l. 136–150); UAB „E.“ nurodytu adresu neatliko jokių darbų, taip pat jų neatliko ir kartu su subrangovu UAB „S“ (t. 4, b. l. 130); 2015 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. 5-2/51 (t. 7, b. l. 136–196; t. 8, b. l. 1–57), 2015 m. gegužės 8 d. specialisto išvada Nr. 5-2/69 (t. 8, b. l. 73–170); duomenų, kad R. D. atliko privataus namo šiltinimą su savo darbininkų brigada – byloje nėra.

64. Iš byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, kad R. D. 2014 m. kovo 28 d. sudarė sandorį su UAB „L.“ įsigyjant polistireno putplastį už 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) ir tą pačią dieną R. D. nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) rajonas, atgabentas medžiagas, jis perdavė UAB „M.“. Priešingai nei teigia nuteistasis R. D., bendrų darbų su UAB „M.“ nebuvo. UAB „M.“ direktorius A. T. patvirtino su R. D. sutaręs iš pastarojo įsigyti polistireno putplastį už mažesnę kainą. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir sandorio tarp R. D. ir UAB „M.“ faktinis rezultatas – R. D. pateikus 2014 m. balandžio 1 d. UAB „M.“ išrašytą sąskaitą, UAB „E.“ buvo pervesta 11 437,20 Lt (3 312,44 Eur) (t. 3, b. l. 72–75), t. y. mažesnė nei prekių įsigijimo (13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) kaina, kas vienareikšmiškai patvirtina sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį tarp UAB „E.“ ir UAB „M.“, pastarajai įgyjant medžiagas pigiau, nei faktinė polistireno putplasčio tiekėjų kaina.

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad abi sąskaitos faktūros dėl polistireno putplasčio įsigijimo iš UAB „L.“ bendrovės „B.“ vardu AKB Nr. 3306265 ir UAB „E.“ pardavimo bendrovei UAB „M.“ ENA Nr. 0001 išrašytos 2014 m. balandžio 1 d. UAB „B.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą R. D. pasirašė asmeniškai ir neabejotinai matė, kad sąskaita faktūra išrašyta UAB „B.“ vardu, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenurodė A. S., kad yra padaryta klaida sąskaitoje faktūroje nurodant polistireno putplasčio pirkėju UAB „B.“. Iš aptartų duomenų matyti, kad 2014 m. balandžio 1 d. nuteistasis R. D. pasirašė PVM sąskaitą faktūrą AKB Nr. 3306265, kurioje nurodomas pirkėjas UAB „B.“, bei tą pačią dieną pateikė UAB „M.“ sąskaitą faktūrą ENA Nr. 0001, kurioje įrašyta, jog UAB „E.“ tą patį polistireno putplastį parduoda UAB „M.“. Iš pastarosios bendrovės sąskaitos 2014 m. balandžio 1 d. pervedus dalį pinigų į UAB „E.“ AB „D“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 000 Lt (2 335,22 Eur) ir 2014 m. balandžio 2 d. pervedus 3 437,20 Lt (995,48 Eur), 2014 m. balandžio 1 ir 3 dienomis per kelis kartus, pasinaudojęs UAB „E.“ banko kortele, R. D. iš bankomatų paima 10 860 Lt (3 145,27 Eur). Tai patvirtina ir 2014 m. spalio 29 d. AB „D“ banko kompaktinio disko su vaizdo kamerų užfiksuotais įrašais apžiūros protokole nurodomi duomenys, t. y. kaip 2014 m. balandžio 1 d. nuteistasis R. D. per 4 kartus nuėmė 7 400 Lt (2 143,19 Eur) (t. 5, b. l. 85–91). Aptarti nuteistojo R. D. veiksmai patvirtina įvykdytų nusikalstamų veikų mechanizmą, t. y. nuteistojo objektyviai atlikti veiksmai buvo nukreipti įgyti svetimą UAB „B.“ turtą – polistireno putplastį 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) vertės ir gauti pajamų, šią prekę pardavus UAB „E.“ vardu. Nuteistasis R. D. iš nusikalstamų veikų realiai įgijo 10 860 Lt (3 145,27 Eur). Tuo pačiu R. D. padarė ir UAB „B.“ turtinę žalą 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur), nes sudarius pirkimo-pardavimo sandorį UAB „B.“ vardu, šiai bendrovei kilo pareiga sumokėti prekių kainą, kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. priimtame sprendime, Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliktame nepakeistu priteisiant 4 010,63 Eur iš UAB „B.“ bendrovei „L.“ už polistireno putplastį (t. 4, b. l. 34–44).

67. Inkriminuojant R. D. aptariamas idealiąją sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad R. D. apgaule, klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, įgijo svetimą UAB „B.“ turtą 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nustatyta, kad R. D. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektas buvo UAB „B.“ turtas, o dalykas – 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) vertės polistireno putplastis, kurį pardavęs R. D., pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, iš UAB „E.“ sąskaitos pasiėmė 10 860 Lt (3 145,27 Eur). Iš aptartų faktinių aplinkybių, nustatyto nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje mechanizmo matyti, kad nuteistojo tyčia darant šią nusikalstamą veiką buvo nukreipta į prekę – polistireno putplastį 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) vertės. R. D. sukčiavimą įvykdė klastodamas ir panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikslina nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyką, nurodant, kad R. D. apgaule savo naudai įgijo polistireno putplastį. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje objektas lieka tas pats – UAB „B.“ turtas, todėl tikslintinas nusikalstamos veikos dalykas nuteistojo teisės į gynybą šiuo atveju nepažeidžia.

68. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis R. D. suklastodamas dokumentą, t. y. A. S. į 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą A. Nr. XXX pagal nuteistojo nurodymą įtrauktą objektyviosios tikrovės neatitinkantį duomenį – polistireno putplasčio pirkėją UAB „B.“, patvirtinęs savo parašu, taip pat suklastojo ir panaudojo suklastotą 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą E. Nr. XXX, kurioje nurodomi taip pat objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „E.“ parduoda polistireno putplastį, nors šis turtas UAB „E.“ nepriklausė. UAB „B.“ vardu tikri dokumentai buvo suklastoti intelektualiai, įrašant melagingą informaciją į dokumentus, bei neteisėtais veiksmais įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau pirmosios instancijos teismas netiksliai įvardijo BK 300 straipsnio objektyviuosius požymius, nurodydamas, kad R. D. suklastojo ir panaudojo netikrą dokumentą. BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo atveju nustatyta, kad R. D. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą AKB Nr. 3306265 ir panaudojo suklastotą 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ENA Nr. 0001, ją pateikdamas UAB „M.” direktoriui A. T. Nustačius, kad R. D. suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, pirmosios instancijos teismo nurodomas netikslumas taisytinas, nurodant, jog R. D. panaudojo suklastotą tikrą dokumentą.

69. Apeliantų skundo dalis, kurioje teigiama, kad dubliuojamos nusikalstamos veikos, t. y. tais pačiais R. D. nusikalstamais veiksmais sukčiavimo būdu įgyjami UAB „B.“ pinigai 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) ir taip pat pasisavinamas UAB „E.“ turtas – 10 860 Lt (3 145,27 Eur), pagrįsta. Skundžiamame nuosprendyje nurodomas akivaizdus prieštaravimas įvardijant polistireno putplastį tiek UAB „B.“, tiek UAB „E.“ turtu, nurodant šios prekės skirtingas atitinkamai įsigijimo ir pardavimo kainas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai patikslinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje dalyką – polistireno putplastį, kurį R. D. pardavė UAB „M.“ ir gavo už jį apmokėjimą, o iš UAB „E.“ sąskaitos nuimti pinigai 10 860 Lt (3 145,27 Eur) yra nagrinėjamos R. D. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kadangi tai nėra pasisavintas svetimas UAB „E.“ turtas, nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybės, t. y. „<R. D., pasinaudodamas UAB „E.“ direktoriaus pareigas einančio R. C. jam neteisėtai perduota AB „D“ banko išduota UAB „E.“ priklausančia banko mokėjimo kortele VISA ELECTRON Nr. XXXX su PIN kodu, neturėdamas įgaliojimo tvarkyti, valdyti ir disponuoti UAB „E.“ priklausančioje AB „D“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, be teisėto pagrindo, neteisėtai inicijavo 5 finansines operacijas, kurių metu iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), iš UAB „E.“ priklausančios AB „D“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė UAB „E.“ priklausančius pinigus>“, iš skundžiamo nuosprendžio šalintinos. Pašalinus šias aplinkybes, nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, nekinta.

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visa tai kas išdėstyta, nustatė šias R. D. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes:

R. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „B.“ priklausantį turtą suklastodamas ir panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą, o būtent: nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. birželio 12 d., dirbdamas UAB „B.“, įmonės kodas XXX, registruotos (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigose, pagal 2013 m. birželio 5 d. Nr. 13060501 sutartį sudarytą tarp UAB „L.“ ir UAB „B.“, kuria šalys siekė reglamentuoti tarpusavio teisinius santykius, susijusius su prekių pardavimu, perdavimu bei atsiskaitymu už prekes, jis 2014 m. balandžio 1 d. iš UAB „L.“, UAB „B.“ vardu patvirtino nupirkęs polistireno putplasčio už 13 847,91 Lt (kas sudaro 4 010,63 Eur), 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje AKB serija Nr. 3306265 grafoje „Prekes gavau“ R. D. kaip UAB „B.“ atstovas ranka įrašė įrašą R. D., ir šalia pasirašė savo parašu, tačiau šių prekių – polistireno putplasčio bendrovei UAB „B.“ nepristatė ir jos veikloje nepanaudojo, nes 2014 m. kovo 28 d. nurodęs prekių pardavėjui UAB „L.“ šias prekes pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, ir prekes pagal 2014 m. kovo 28 d. gabenimo važtaraštį Nr. PP338-14, 2014 m. kovo 28 d. pristačius adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, šio važtaraščio grafoje „Krovinį priėmė“ R. D. ranka įrašė įrašą R. D., ir šalia pasirašė savo parašu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „E.“ iš UAB „L.“ polistireno putplasčio nepirko, iš UAB „L.“ už 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) UAB „B.“ vardu nupirktą minėtą polistireno putplastį, prisistatydamas UAB „E.“ atstovu ir pateikdamas suklastotą – UAB „E.“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001, už 11 437,2 Lt (kas sudaro 3 312,44 Eur) pardavė UAB „M.“, kuri už įsigytą polistireno putplastį, pagal išrašytą ir pateiktą UAB „E.“ 2014 m. balandžio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0001, 2014 m. balandžio 1 d. pervedė 8 000 Lt (2 335,22 Eur), bei 2014 m. balandžio 2 d. pervedė 3 437,20 Lt (995,48 Eur) į UAB „E.“ priklausančią AB „D“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

R. D. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., pasinaudodamas AB „D“ banko išduota UAB „E.“ priklausančia banko mokėjimo kortele VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „E.“ priklausančios AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė pinigus, kuriuos bendrovei pervedė UAB „M.“ už parduotą polistireno putplastį, o būtent: 2014 m. balandžio 1 d. 14.01 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 7 400 Lt (2 143,19 Eur) ir 2014 m. balandžio 3 d. 08.09 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 3 460 Lt (1 002,08 Eur), t. y. viso nuėmė 10 860 Lt (3 145,27 Eur), taip R. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „B.“ priklausantį turtą – polistireno putplastį – 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) vertės, ir UAB „B.“ padarė 13 847,91 Lt (4 010,63 Eur) turtinę žalą.

71. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tinkamai nustatė, kad R. D. suklastodamas dokumentą ir jį panaudodamas įgyjant polistireno putplastį, panaudojo esminę apgaulę UAB „L.“ darbuotojo A. S. atžvilgiu, įvardydamas polistireno putplačio pirkėju UAB „B.“, po to pateikdamas suklastotą UAB „E.“ dokumentą ir polistireno putplastį parduodamas UAB „M.“ bendrovės UAB „E.“ vardu, padarė UAB „B.“ turtinę žalą. Tarp R. D. atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių nustatytas priežastinis ryšys, todėl, esant visiems nusikalstamų veikų sudėties požymiams, pirmosios instancijos teismas pripažinęs R. D. kaltu, pagrįstai jo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. D. veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį

Dėl R. C. veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (UAB „E.“)

73. Nuteistasis R. C. apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje padarytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau teigia, kad UAB „E.“ turtas – pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

74. Teisėjų kolegija aptariamų nusikalstamų veikų dalyje iš naujo įvertinusi byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus, jų visumą, pritaria nuteistojo R. D. ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės apeliacinio skundo argumentams, kad šioje dalyje nepagrįstai inkriminuotas UAB „E.“ turto – piniginių lėšų gautų už polistireno putplastį – pasisavinimas, tačiau su kitais apeliantų skundų argumentais sutikti nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

75. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuojant R. D. ir R. C. UAB „E.“ turto pasisavinimą, buvo pakartotinai inkriminuotos lėšos gautos iš UAB „M.“ pardavus polistireno putplastį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas R. D. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas su UAB „L.“), neginčijamai nustatė, kad į UAB „E.“ sąskaitą bendrovė UAB „M.“ pervedė 11 437,20 Lt (3 312,44 Eur), t. y. šie pinigai yra nusikalstamos veikos – sukčiavimo rezultatas. Nustatyta, kad R. D. 2014 m. balandžio 1 ir 3 dienomis iš UAB „E.“ sąskaitos išgrynino 10 860 Lt (3 145,27 Eur), t. y. ne visas sukčiavimo būdu įgytas pinigines lėšas. Tačiau kaip jau buvo aptarta pirmiau, visa suma 11 437,20 Lt (3 312,44 Eur) pinigai buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, rezultatas, nustačius, kad šią veiką įvykdė R. D., skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai sukčiavimo būdu įgytų lėšų visos sumos pasisavinimas inkriminuotas R. D. ir R. C. pagal BK 183 straipsnio 2 d. aptariamame epizode. Atsižvelgiant į tai, mažintinas skundžiamu nuosprendžiu nustatytų pasisavintų piniginių lėšų dydis 11 437,20 Lt (3 312,44 Eur) suma, nustatant, kad UAB „E.“ padaryta turtinė žala – 93 825,88 Lt (27 173,85 Eur). Taip pat iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, nurodomos kaip 11 437,20 Lt (3 312,44 Eur) pasisavinimas, t. y. kad R. D. 2014 m. balandžio 1 d. 14.01 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 7 400 Lt (2 143,19 Eur) ir 2014 m. balandžio 3 d. 08.09 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 3 460 Lt (1 002,08 Eur).

76. Pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio nurodytas aplinkybe ir sumažinus nustatytą iš UAB „E.“ pasisavinto turto sumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės „E.“ turtas, veikiant bendra vieninga tyčia R. D. organizuojant bei R. D. kartu su R. C. vykdant aptariamą nusikalstamą veiką, buvo pasisavintas.

78. Pirmosios instancijos teismo ištirtų faktinių duomenų visumos, priešingai nei nuteistojo R. D. ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės teigiama skunde, pakanka neginčytinai nustatyti, kad veikiant bendrai vieninga tyčia, R. D. organizuojant, ir kartu su R. C. vykdant nusikalstamą veiką, buvo pasisavintas UAB „E.“ turtas – pinigai.

80. Iš 2014 m. rugpjūčio 6 d. daiktų dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad UAB „E.“ įsigijo R. C. (t. 2, b. l. 189–200). Šios bendrovės įgijimo metu R. C. pasirašė visuose dokumentuose, bendrovės vardu buvo išduota AB „D“ banko mokėjimo kortelė, kurios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 76). Iš nuteistojo R. C. parodymų nustatyta, kad UAB „E.“ jam surado R. D., kuris atliko visus bendrovės įsigijimui būtinus veiksmus, o R. C. tik pasirašė dokumentuose. Iš esmės tai patvirtino liudytoja J. Š., kuri parodė, kad pasirašant dokumentus R. C. galimai buvo atvykęs ne vienas, kadangi buvo palikti keli telefonų numeriai, o dažniausiai klientas palieka tik vieną telefono numerį (t. 3, b. l. 4–5; t. 14, b. l. 59–60). Nuteistasis R. C. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nemoka naudotis kompiuteriu, tuo tarpus iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog visi bendrovės „E.“ dokumentai rašyti kompiuteriu ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad V. Š. perduotoje kuprinėje, R. D. kompiuteryje rasti UAB „E.“ dokumentų šablonai – PVM sąskaita faktūra, kuri buvo pasirašyta R. C. ir įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, taip pat PVM sąskaita faktūra ENA Nr. 011, kuri nepasirašyta R. C. ir nėra įtraukta į buhalterinę apskaitą, tačiau pinigai pagal minėtą sąskaitą faktūrą buvo R. D. išgryninti 2014 m. sausio 9 d. ir neapskaityti bendrovės kasoje (t. 7, b. l. 85). Liudytojai V. Š. ir A. Š., neginčijamai patvirtino, kad vykdant darbus su UAB „E.“, jie bendravo tik su R. D., ir kaip nustatyta pirmiau, pastarasis pateikė subrangos sutartis, derino darbų apimtis, pateikdavo pasirašytas R. C. PVM sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus. Šių duomenų visuma patvirtina, kad R. D. UAB „E.“ vadovavo, valdė bei tvarkė jos turtą, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, jog būtent R. D. sprendė UAB „E.“ verslo klausimus, o turėdamas bendrovės „E.“ banko kortelę, ir žinodamas pervedamų pinigų laiką ir sumas, nes būtent jis pateikdavo sąskaitas faktūras už atliktus darbus sutarčių kontrahentams, nuimdavus pinigus nuo bendrovės sąskaitos ir išgrynintus pinigus perduodavo R. C., po to pasidalinus nuimtus pinigus, jų nepanaudojo bendrovės reikmėms. Todėl daroma išvada, kad R. D. ne tik organizavo, bet ir tiesiogiai vykdė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje objektyviuosius požymius.

82. Nepagrįsti apelianto R. D. ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundo argumentai, kad R. D. UAB „E.“ turtas nebuvo patikėtas, nenustatytas ir susitarimas su R. C. vykdyti aptariamą nusikalstamą veiką.

83. Bendrininkavimo atveju organizatorius pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovavimas nusikalstamos veikos pasiruošimui paprastai suprantamas kaip lenkimas kitų asmenų ją daryti, numatymas būdo, priemonių nusikalstamam tikslui įgyvendinti ir pan. Organizatoriaus vaidmuo gali tuo neapsiriboti, pvz., sudėtingo bendrininkavimo atveju, vadovaudamas nusikaltimui ir bendrininkams, jis gali ir pats atlikti vykdytojo veiksmus ar dalį tokių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

84. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad neginčytinai nustačius R. D. vaidmenį aptariamoje nusikalstamoje veikoje, t. y. dalyvavo kaip organizatorius ir vykdytojas, akivaizdu, jog be susitarimo su R. C., nuteistasis R. D. nebūtų galėjęs paimti UAB „E.“ priklausančios banko kortelės ir iš bendrovės sąskaitos nuiminėti pinigus, bei jų nepanaudoti bendrovės veikloje. Jų susitarimą vykdyti bendrai nusikalstamą veiką patvirtina ir anksčiau aptartų objektyvių įrodymų visuma, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji veikė bendrai vieninga tyčia.

85. Pagal BK 183 straipsnį atsakomybė numatyta tam, kas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Iš bendrovės sąskaitos matyti, kad nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d., buvo nuimtos piniginės lėšos – 61 841,95 Lt (17 910,67 Eur), kurios bendrovės apskaitoje įforminamos 2013 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiu Nr. 4A, nurodant, jog į kasą įneša pinigus R. C. (t. 7, b. l. 137), o 2014 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderio Nr. 002 pagrindu nurodoma, kad 61 841,95 Lt išduodami R. C. kaip atskaitingam asmeniui (t. 7, b. l. 85–86), tuo tarpu, kiti – nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., R. D. iš bendrovės „E.“ sąskaitos nuimti pinigai – 43 421,30 Lt (12 575,68 Eur) bendrovės apskaitoje (kasos knygoje) nėra apskaityti, ir nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys šių piniginių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje.

87. Atsakant į nuteistojo R. C. skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą ir naujai įvertinusi įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „E.“ turtas – pinigai buvo pasisavinti, priešingai nei teigiama R. C. apeliaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008; Nr. 2K-368/2008; Nr. 2K-163/2009; Nr. 2K-P-78-2012; Nr. 2K-271-719/2019). Nors nuteistasis R. C. apeliaciniame skunde teigia, kad inkriminuotos kaip pasisavintos UAB „E.“ piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, tačiau šie jo teiginiai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nuteistojo R. C. argumentų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teisme R. C. teigė, kad bendrovėje UAB „E.“ dirbo 4 asmenys ir jiems buvo mokama po 70 Lt grynais už darbo dieną. Tačiau jokių duomenų apie minėtus keturis asmenis nenurodė nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad R. C. nuoroda apie UAB „E.“ mokėtą buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį – deklaratyvi, jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl pagrindo tenkinti nuteistojo R. C. apeliacinį skundą šioje dalyje, nėra jokio teisinio pagrindo.

88. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltais R. D. ir R. C. pagal BK 183 straipsnį, padarė nuorodas į BK 24 straipsnį: R. D. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir BK 183 straipsnio 2 dalį, o R. C. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei asmuo dalyvauja nusikaltime kaip organizatorius ir kaip vykdytojas, jo veiksmai net ir esant sudėtinei bendrininkavimo formai nekvalifikuojami papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-719/2019). Asmeniui, nusikalstamos veikos padaryme atlikus tik vykdytojo veiksmus esant sudėtiniam bendrininkavimui ar bendrininkų grupei nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį nedaroma. Nekyla abejonių, kad vykdant aptariamą nusikalstamą veiką R. D. atliko organizatoriaus veiksmus, taip pat neginčijamai nustatyta, jog R. D. ir R. C. atliko BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojų veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuoroda į BK 24 straipsnio 3, 4 dalis (R. D. atžvilgiu) ir nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį (R. C. atžvilgiu) yra perteklinės, todėl šalintinos iš skundžiamo nuosprendžio. Faktinė aplinkybė, kad R. C. ir R. D. už UAB „E.“ akcijas, įgyjant R. C. vardu šią bendrovę, sumokėjo po 5 000 Lt nenustatyta, todėl ir ji šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė.

89. Atsižvelgiant į visa tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė įrodytomis šias padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje faktines veikos aplinkybės:

R. D. ir R. C., veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, R. D. organizavus – parengus nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo turto, priklausančio UAB „E.“, įmonės kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), pasisavinimo planą, numačius šios veikos įgyvendinimo būdus, vadovavus šiai veikai, ir nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., disponavus UAB „E.“ priklausančia elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, veikdami bendrai vieninga tyčia pasisavino R. C. ir R. D. žinioje buvusį didelės vertės 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur) UAB „E.“ priklausantį turtą, o būtent: R. D. tyrimo metu nenustatytu laiku organizavus – parengus nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo turto, priklausančio UAB „E.“, įmonės kodas XXXX, reg. XXXX, V., pasisavinimo planą, ir pasiūlius R. C. būti UAB „E.“ direktoriumi, sutarus, kad bendrovės veiklą organizuos ir kontroliuos R. D., R. C. sutikus, R. C., nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2016 m. birželio 16 d., pagal 2013 m. vasario 26 d. vienintelio akcininko sprendimą buvo UAB „E.“, įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal 2013 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 14/03 „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“ buvo atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E.“ priklausantį turtą, o R. D. organizuojant bei faktiškai UAB „E.“ vadovaujant, valdant, tvarkant jos turtą, nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, R. C. perdavė R. D. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – AB „D“ banko išduotą UAB „E.“ banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. XXXX su PIN kodu. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, R. D. iš UAB „E.“ priklausančios AB „D“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmus UAB „E.“ priklausančius pinigus, o būtent: 2013 m. liepos 15 d. 12.26 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – nuėmė 1 980 Lt (kas sudaro 573,45 Eur); 2013 m. liepos 19 d. 15.42 val., (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 2 350 Lt (kas sudaro 680,60 Eur); 2013 m. liepos 25 d. 14.35 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – per 5 kartus nuėmė 9 900 Lt (kas sudaro 2 867,24 Eur); 2013 m. liepos 26 d. 18.12 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 5 960 Lt (kas sudaro 1 726,13 Eur); 2013 m. rugsėjo 5 d. 13.30 val., A., bankomate esančiame, (duomenys neskelbtini), nuėmė 5 191,95 Lt (kas sudaro 1 500 Eur); 2013 m. rugsėjo 6 d. 21.50 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 3 kartus nuėmė 4 740 Lt (kas sudaro 1 372,79 Eur); 2013 m. spalio 2 d. 11.11 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame, (duomenys neskelbtini), per 6 kartus nuėmė 9 520 Lt (kas sudaro 2 757,18 Eur); 2013 m. spalio 14 d. 10.12 val., ATM (duomenys neskelbtini), bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2013 m. spalio 15 d. 11.15 val., (duomenys neskelbtini) bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 2 600 Lt (kas sudaro 753,01 Eur); 2013 m. gruodžio 27 d. 15.29 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 9 600 Lt (kas sudaro 2 780,35 Eur); 2014 m. sausio 8 d. 9.13 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2014 m. sausio 9 d. 9.53 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 10 000 Lt (kas sudaro 2 896,20 Eur); 2014 m. sausio 10 d. 16.44 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 5 kartus nuėmė 9 100 Lt (kas sudaro 2 635,54 Eur); 2014 m. kovo 7 d. 8.41 val., I. 10482, bankomate V., per 2 kartus nuėmė 3 461,13 Lt (kas sudaro 1 000 Eur); 2014 m. balandžio 1 d. 14.01 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus nuėmė 7 400 Lt (kas sudaro 2 143,19 Eur); 2014 m. balandžio 3 d. 8.09 val., ATM (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per 2 kartus nuėmė 3 460 Lt (kas sudaro 1 002,08 Eur), viso R. D. nuėmus 105 263,08 Lt (kas sudaro 30 486,30 Eur), iš kurių 61 841,95 Lt suma (kas sudaro 17 910,66 Eur), nuimta nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d., ją apskaičius bendrovės UAB „E.“ kasoje, tačiau pagal 2014 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 002 iš bendrovės „E.“ kasos išdavus R. C., nepateikusiam dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „E.“ veikloje bei negrąžinus 61 841,95 Lt (kas sudaro 17 910,66 Eur) bendrovei, o 43 421,30 Lt sumos (kas sudaro 12 575,67 Eur), R. D. nuo sąskaitos nuimtos nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., UAB „E.“ kasos knygoje neapskaičius ir nepateikus dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „E.“ veikloje bei R. D. 43 421,3 Lt (12 575,67 Eur) sumos bendrovei negrąžinus, R. C. ir R. D. veikdami bendrai vieninga tyčia pasisavino didelės vertės UAB „E.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 93 825,88 Lt (27 173,85 Eur), tuo padarydami UAB „E.“ 93 825,88 Lt (27 173,85 Eur) žalą.

90. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, taip pat pagal BK 190 straipsnio nuostatas nustatytą pasisavinto svetimo UAB „E.” turto didelę vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų R. D. ir R. C. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

91. Nuteistojo R. D. ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai R. D. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį. Pinigus iš UAB „E.“ sąskaitos R. D. paėmė teisėtam kortelės turėtojui R. C., perdavus R. D. UAB „E.“ priklausančią AB „D“ banko kortelę, taip pat R. C. prašymu vieną kartą iš UAB „E.“ sąskaitos nuėmė pinigus, juos perdavė R. C., t. y. veiksmai atlikti turint teisėto savininko sutikimą ir su jo žinia.

92. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011; Nr. 2K-215/2012; Nr. 2K-179/2013; Nr. 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011; Nr. 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).

95. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria nuteistojo R. D. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino R. D. ir R. C. kaltais įvykdžius atitinkamai jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Nors R. C. šioje dalyje nėra pateikęs apeliacinio skundo, tačiau jam inkriminuota ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, tiesiogiai susijusi su R. D. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija švelnina nuosprendį ir R. C., vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais.

96. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad R. D. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t. y. neteisėtai įgijo UAB „E.“ AB „D“ banko mokėjimo kortelę V. E. ir jai suteiktą PIN kodą, neteisėtai inicijavo 57 finansines operacijas, ir įvairiuose bankomatuose nuėmė iš UAB „E.“ sąskaitos 105 263,08 Lt (30 486,30 Eur), t. y. neturėdamas įgaliojimo tvarkyti, valdyti ir disponuoti UAB „E.“ lėšomis inicijavo ir atliko 57 finansines operacijas, ir taip panaudojo svetimą, neteisėtai įgytą UAB „E.“ banko kortelę bei jos tikrus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – jai suteiktą PIN kodą. R. C. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad jis neteisėtai R. D. perdavė svetimą mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.

97. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačius, kad R. D. ir R. C., veikdami kartu pasisavino UAB „E.“ turtą, šios bendrovės vardu išduotos kortelės aplinkybės, susijusios su jos perdavimu R. D., bei panaudojimu – paimant iš bankomato grynuosius pinigus, t. y. pasisavinant UAB „E.“ turtą, buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalies padarymo būdas, todėl banko kortelės įgijimo ir naudojimo būdas buvo bendrininkų susitarimo ir atliktų veiksmų sudėtinė dalis. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. C. būdamas UAB „E.“ direktoriumi, teisėtai savo žinioje turėjo bendrovės vardu išduotą AB „D“ banko kortelę ir jos tikrus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – jai suteiktą PIN kodą. Nors R. C. formaliai neteisėtai perdavė banko kortelę R. D., tačiau iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų visumos nustatytas bendrininkų (R. D. ir R. C.) susitarimas aptariamą mokėjimo instrumentą panaudoti realizuojant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnyje, t. y. savinantis UAB „E.“ turtą – pinigines lėšas. Byloje neginčijamai nustatytas nuteistųjų susitarimas dėl kortelės, naudotojo tapatybės duomenų perdavimo bei jų naudojimo. R. D. ir R. C. tiesioginė tyčia buvo nukreipta į turto pasisavinimą, todėl banko kortelės naudojimas buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje įrankis, kurio pagalba prieita prie turto pasisavinimo dalyko – UAB „E.“ turto. Nustatyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje bendravykdytojais buvo R. D. ir R. C., todėl nenustačius neteisėto disponavimo banko mokėjimo kortele bei naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, BK 214–215 straipsnių prasme, nuteistieji R. D. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, o R. C. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, išteisintini, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas, ir dėl aptartų nusikalstamų veikų, priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

98. Išteisinus R. D. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, o R. C. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nurodant nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarytas faktines aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio šalintinos aplinkybės susijusios su UAB „E.“ banko kortelės neteisėtu disponavimu.

Dėl R. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir BK 222 straipsnio 1 dalį

Dėl R. C. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „E.“)

100. Nuteistasis R. D. ir jo gynėja advokatė S. Balčiauskaitė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių R. D. ir R. C. susitarimą apgaulingai organizuoti nusikalstamą veiką, taip pat jis nebuvo UAB „E.“ direktorius ar buhalteris, ir neturėjo nei teisės, nei pareigos tvarkyti ir organizuoti apgaulingą UAB „E.“ buhalterinę apskaitą.

101. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, bei susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą nuosprendį, todėl jo naikinti ar keisti nagrinėjant bylą pateiktų apeliacinių skundų ribose, nėra jokio teisinio pagrindo.

103. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

104. R. C. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, o R. D. pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nuteisti už tai, kad nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., R. C. dirbdamas UAB „E.“ direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio l dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkto reikalavimus būdamas kasininku ir atskaitingu asmeniu už kasos darbo organizavimą, o R. D. nesusijęs su šia bendrove darbo santykiais, organizavo UAB „E.“ veiklą faktiškai ją valdydamas ir tvarkydamas jos turtą, veikdami vieninga tyčia, turėdami vieningą tikslą pasisavinti UAB „E.“ pinigus, R. D. organizavus, R. C. apgaulingai tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, t. y. nepaskaitė apskaitų registruose dviejų sąskaitų faktūrų bendros 8 974 Lt (2 599,05 Eur) sumos, ir šios sumos neapskaitė kasos knygoje, taip pat dėl nepateiktų dokumentų negalima nustatyti UAB „E.“ 185 813,45 Lt (53 815,29 Eur) panaudojimo, bei pagal 2014 m. sausio 2 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 002, iš kasos R. C. nurašyti 61 841,95 Lt (17 910,67 Eur) kaip atskaitingam asmeniui, nepateikta 2014 m. avansinė apyskaita ir išlaidų dokumentai, pagrindžiantys šių lėšų panaudojimą, kasos knygoje neapskaitė 2013 m. rugsėjo 10 d. kasos orderio Nr. 4 – 4 454 Lt (1 289,97 Eur), ir 2013 m. rugsėjo 12 d. kasos orderio Nr. 5 – 4 520 Lt (1 309,08 Eur), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.

105. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014; Nr. 2K-422-303/2015; Nr. 2K-508-976/2015).

106. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2015 m. gegužės 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/69, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius vienetus, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalies („visos operacijos ir ūkiniai vienetai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“), Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto, 17 punkto („kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“) pažeidimų, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. (t. 8, b. l. 73–170).

107. Šie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

108. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. D. kaltės apgaulingai organizavus, o R. C. kaltės apgaulingai tvarkius UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, pagrįstos byloje Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinktų, teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 2 dalyje, BPK 290 ir BPK 301 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ištirtų, patikrintų bei nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo R. D. ir jo gynėjos skunde, R. D. veikoje yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji, nustačius sudėtinį bendrininkavimą, pagrįstai jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

109. Byloje nustatytas UAB „E.“ turto pasisavinimo mechanizmas. Nuteistojo R. D., kaip ir R. C., atlikti veiksmai nuo pat nusikalstamos veikos pradžios buvo nukreipti konkrečių padarinių siekimui, t. y. pasisavinti UAB „E.“ gaunamas pinigines lėšas. UAB „E.“ veiklą vykdė, tačiau tyrimui nepateikė buhalterinių dokumentų, iš kurių objektyviai būtų galima nustatyti apskaitytų gautų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, taip pat dalies operacijų neįtraukė į apskaitą ir neapskaitė gautų pinigų.

110. Byloje surinkti įrodymai buvo išsamiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl dar kartą neaptariami, be to, nustatyta, kad R. D. tyčia organizavo UAB „E.“, o direktorius R. C., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., tyčia neužtikrino, jog UAB „E.“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis įstatymo reikalavimų, bei tyčia buhalterinės apskaitos netvarkė ir nepateikė tyrimui bendrovės buhalterinių dokumentų, dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai.

111. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nuteistojo R. D. ir jo gynėjos skunde nurodomus argumentus, kad nebuvo susitarimo su R. C., bei R. C. skundo teiginius, jog galimai vykdė buhalterinę apskaitą aplaidžiai. Jau aptariant nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, nustatytas jų bendras siekis nusikalstamu būdu pasisavinti UAB „E.“ lėšas. Iš liudytojų V. Š., A. Š., I. P. parodymų, kuriuos patvirtino ir pats nuteistasis R. C., neginčijamai nustatyta, kad buhalterinės apskaitos vedimą organizavo R. D., kurio kompiuteryje rasti UAB „E.“ dokumentų šablonai, taip pat visiškai vienodo turinio ir formos sudarytos UAB „E.“ ir UAB „B.“ subrangos sutartys su UAB „S.“ (pagal V. Š. parodymus abiejų bendrovių sutartis pateikė R. D.), bei paties nuteistojo R. C. parodymai, patvirtinantys, kad jis dirbti kompiuteriu nemoka ir dokumentus ruošdavo R. D., o paruoštus dokumentus pasirašydavęs R. C. Iš šių duomenų analizės neginčijamai nustatyta, kad R. D. organizavo, o R. C., būdamas UAB „E.“ direktoriumi vykdė apgaulingą buhalterinę apskaitą.

112. Dėl atribojimo apgaulingos ir aplaidžios apskaitos vedimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad UAB „E.“ buvo vedama buhalterija apgaulingai, veika buvo padaryta tiesiogine tyčia. Nuo pat bendrovės „E.“ įsigijimo, iš esmės visos gautos lėšos į bendrovės sąskaitą buvo išgryninamos, nepateikiant šių pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms patvirtinančių dokumentų. Nustatyta, kad UAB „E.“ lėšas R. D. nuimdavo grynais ir nuteistieji nuimtus pinigus pasidalindavo. Bendrovės buhalterijoje formino kaip grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą ir paėmimą iš bendrovės kasos R. C. vardu. Šie pinigai nebuvo apskaitomi avansinėse apyskaitose kaip atskaitingo asmens, taip pat neapskaitė gautų pajamų pagal dvi sąskaitas faktūras, bet to dalies nuimtų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, ir nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. C. ne tik suvokė savo atsakomybę, bet būtent tokių pasekmių ir norėjo, nes tapo UAB „E.“ direktoriumi, ir siekdamas bendrai pagal iš anksto suderintą planą su R. D. savintis bendrovės lėšas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. C. tyčinę kaltės formą, nes ši aplinkybė paneigta, aptariant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Byloje objektyviai nustatyta ir tai, kad bendrovė buvo naudojama, turint tikslą savintis lėšas.

113. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

114. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „E.“ buhalterio neturėjo, todėl pagal įstatymą R. C., būdamas bendrovės direktorius, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, kad specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto organizatorius ar padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių. Asmuo, kuris, atlikdamas atitinkamus veiksmus, aiškiai suvokia, kad padeda apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pripažįstamas specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto organizatoriumi ar padėjėju, todėl R. D. atsakingas už aptariamos nusikalstamos veikos organizavimą, t. y. sudėtinis bendrininkavimas ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas kvalifikuojant R. D. veiksmus padarė nuorodą ir į BK 24 straipsnio 6 dalį, nurodydamas, kad asmuo be organizatoriaus funkcijų atliko ir padėjėjo funkcijas. Tačiau ši nuoroda perteklinė, nes pagal teismų praktiką, kai asmuo be organizatoriaus funkcijų atlieka ir padėjėjo veiksmus, jo veika kvalifikuojama tik kaip nusikalstamos veikos organizavimas. Esant sudėtiniam bendrininkavimui, asmeniui, atlikusiam vykdytojo veiksmus, inkriminuojant nusikalstamą veiką, nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį nedaroma, todėl iš skundžiamo nuosprendžio R. C. šalintina nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį.

115. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas R. C. ir R. D. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir jų nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo R. C. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o R. D. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo

117. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad civiliniam ieškovui UAB „B.“ Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. preliminariu sprendimu, kuris Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi paliktas nepakeistu, buvo priteista 79 860 Lt skola iš UAB „S.“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėta priteista suma yra ta pati, kurią nuteistasis R. D. suklastotų orderių pagrindu neteisėtai įgijo UAB „B.“ turtą, t. y. už tuos pačius darbus, už kuriuos UAB „S.“ skolą prisiteisė civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiamu nuosprendžiu buvo padaryta išvada, kad UAB „B.“ civilinis ieškinys turi būti sumažintas 79 860 Lt (priteista iš UAB „S.“ suma), ir iš nuteistojo R. D. UAB „B.“ naudai priteista 39 40,33 Lt (83 800,33 Lt – 79 860 Lt), t. y. 1 141,20 Eur turtinės žalos.

118. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik paduotų skundų ribose. Civilinis ieškovas apeliacinio skundo nepateikė. Apeliantų R. D. ir jo gynėjos skunde kvestionuojamas priteisto civilinio ieškinio pagrindas, t. y. R. D. įvykdyta nusikalstama veika, o dalykas – nebuvo ginčijamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatė, kad R. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (t. y. 37 281,86 Lt (10 797,57 Eur) nepasisavinimo iš UAB „B.“), taip pat dalyje dėl pasisavinimo UAB „B.“ turto sumažintas pasisavinto turto dydis iki 79 810,33 Lt. (23 114,67 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad, priteisus iš UAB „S.“ 79 860 Lt UAB „B.“ naudai žalos atlyginimo ir R. D. išteisinus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, šiose dalyse civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, todėl iš nuteistojo R. D. priteistas civilinis ieškinys UAB „B.“ naudai mažintinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad R. D. nusikalstamais veiksmais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį UAB „B.“ buvo padaryta 4 010,63 Eur turtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkami išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

119. UAB „E.“ civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Dėl bausmių paskyrimo

122. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-390/2011; Nr. 2K-456/2013; Nr. 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-447/2011).

123. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Dėl pernelyg ilgo proceso

124. Nuteistasis R. D. ir jo gynėja advokatė S. Balčiauskaitė skunde teigia, kad R. D. turi būti skiriama mažesnė bausmė atsižvelgiant į pernelyg ilgą tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliantų skundo argumentas nepagrįstas.

125. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009; Nr. 2K-503/2010; Nr. 2K-102/2011; Nr. 2K-147-677/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007; Nr. 2K-7-109/2013; Nr. 2K-147-677/2015). Tokia teismų praktika atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013; Nr. 2K-150/2014; Nr. 2K-281-746/2016; Nr. 2K-107-489/2017). Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką, galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015; Nr. 2K-87-942/2017; Nr. 2K-107-489/2017; Nr. 2K-281-942/2018; Nr. 2K-189-1073/2019).

126. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas R. D. atžvilgiu pradėtas 2014 m. kovo 28 d. (t. 1, b. l. 29). Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausti dvidešimt keturi asmenys, kai kurių liudytojų buvo atliekamos apklausos kelis kartus papildant tyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, atlikti trys ūkiniai finansiniai tyrimai skirtingų bendrovių, t. y. UAB „B.“, UAB „S.“ ir UAB „E.“, bei tikslinant specialistų išvadas buvo reikalaujami papildomi buhalteriniai dokumentai (t. 6, b. l. 163–180; t. 7, b. l. 136–150; t. 8, b. l. 73–97). Kaltinimai pareikšti dviem asmenims, t. y. R. D. ir R. C. Tikslinant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes R. D. įtariamuoju buvo apklaustas devynis kartus, R. C. buvo apklaustas tris kartus. Taip pat buvo atliekamos akistatos (t. 11, b. l. 34–39, 53–55; t. 12, b. l. 176–181, 104–107), specialistų tyrimai (t. 5, b. l. 19–44, 155–200; t. 3, b. l. 1–41), daiktų apžiūros, kratos ir kiti procesiniai veiksmai (t. 5, b. l. 14–15, 85–91, 142, 145–151). 2018 m. vasario 20 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir 2018 m. vasario 23 d. byla perduota teismui (t. 13, b. l. 20, 164). Kauno apygardos teismo teisėjos D. G. 2018 m. kovo 15 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje – 2018 m. balandžio 5 d. (t. 13, b. l. 166–167). Paskirta dvylika teismo posėdžių, kurių du neįvyko dėl objektyvių priežasčių: 2018 m. balandžio 5 d. posėdyje negalėjo dalyvauti nuteistojo R. D. gynėjas, 2018 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje negalėjo dalyvauti nuteistasis R. D. dėl ligos (t. 13, b. l. 176; t. 14, b. l. 65–66). Vykusių posėdžių metu apklausta septyniolika liudytojų, išklausyti nuteistieji, ištirta bylos medžiaga ir baigtas bylos nagrinėjimas, nustačius nuosprendžio paskelbimo datą 2018 m. balandžio 18 d. Susirgus bylą nagrinėjančiai teisėjai, ši byla paskirta teisėjui A. G. Vyko keturi teismo posėdžiai, kurių viename negalėjo dalyvauti nuteistųjų gynėjai (t. 15, b. l. 56). Byla išnagrinėta iš naujo ir teismo nuosprendis paskelbtas 2019 m. rugpjūčio 28 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos sudėtingumą, joje surinktos medžiagos kiekį, kaltinimų apimtį, proceso dalyvių skaičių, jų veiksmus proceso metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nepateisinamas delsimas, t. y. jog valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teisme byla gauta 2019 m. rugsėjo 17 d. ir buvo paskirti devyni teismo posėdžiai. Apeliantų prašymu buvo atliekamas įrodymų tyrimas, papildomai apklausiami liudytojai. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, susijęs su Covid-19 pandemija, todėl teismui teko atšaukti eilę posėdžių, be to, esant karantino sąlygoms, buvo apsunkintas liudytojų atvykimas į apklausas, bei liudytojų, gyvenančių užsienyje, apklausa, be to turėjo būti derinama su jų galimybėmis prisijungti nuotoliniu būdu prie vykstančio teismo posėdžio. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustačiusi nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki priimamo sprendimo apeliacinėje instancijoje, vertintina kaip adekvati ir pateisinama tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

127. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų R. D. ir R. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nuteistieji tris nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

128. Bendrininkų grupė nėra BK 183 ir BK 222 straipsniuose numatytų nusikaltimų kvalifikuojantis požymis, tačiau pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas gali pripažinti kaltininkų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes R. D. ir R. C., jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnyje ir BK 222 straipsnyje, padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistųjų R. D. ir R. C. nuskalstamų veikų aprašomosiose dalyje nurodoma, kad jie veikė kartu, tačiau nenurodoma, jog jie veikė bendrininkų grupe. Nors nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 183 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal inkriminuotus ir aprašytus jų faktiškai atliktus veiksmus nustatė, kad abu nuteistieji buvo vykdytojai, nesant inkriminuotos nuorodos, jog ši veika padaryta bendrininkų grupe, o inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje inkriminuojamas tik sudėtinis R. D. ir R. C. bendrininkavimas (nėra dviejų bendravykdytojų), tačiau negalima pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad aptariamos veikos padarytos bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. D. ir R. C. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, naikintina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

129. Nuteistasis R. C. skunde nurodo, kad jis atlygino padarytą žalą ir tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

130. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „E.“ R. C. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 93 825,88 Lt (27 173,85 Eur) turtinė žala. Ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „E.“ iškelta bankroto byla, o 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi ši bendrovė pripažinta bankrutavusia. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi patikslintas UAB „E.“ kreditorių sąrašas, pagal kurį patvirtinami antros eilės kreditoriais VSDF V. skyrius – 182,73 Eur ir VĮ T. bankas – 4 220,10 Eur (t. 13, b. l. 4). Šias sumas sumokėjo R. C. (t. 13, b. l. 5, 7), taip pat apmokėjo ir bankroto administravimo išlaidas 3 800 Eur (t. 13, b. l. 6). Kaip matyti R. C. sumokėjo kreditorinius reikalavimus kylančius iš bankroto byloje pareikštų reikalavimų, nors jie nėra tiesioginė žala padaryta nusikalstamais veiksmais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teisme pakartotinai patvirtino nuoširdžiai gailintis dėl padarytų nusikaltimų, teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina ir nuteistojo teigiama intencija atlyginti bet kokius nuostolius, kurie sietini su bendrove „E.“, todėl konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti R. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis padengė nuostolius, susijusius su UAB „E.“ veikla (BK 59 straipsnio 2 dalis).

131. R. D. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (37 281,86 Lt (10 797,57 Eur) (pasisavinimas iš UAB „B.“), BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, o R. C. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintini, todėl aptariant bausmes ir jų skyrimo pagrindus dėl minėtų veikų nepasisakytina.

Dėl R. D. paskirtos bausmės

132. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki septynerių metų; BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų; 300 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; BK 300 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

133. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam R. D. už BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „B.“), BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „M.“), BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „E.“), padarytas nusikalstamas veikas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančias, teisingas bausmes.

134. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą nustatė, kad R. D. padarė šešias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 4, 3 dalys). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aptariamos nusikalstamos veikos yra pavojingos, baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir siekiant savanaudiškų tikslų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas R. D. asmenybę teisingai nustatė, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (t. 10, b. l. 110–189), baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 105–109), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 103–104; t 14, b. l. 112). Atsižvelgta, kad nuteistojo tėvas G. D. yra iš dalies darbingas, o nuteistojo sesuo D. D. ir motina J. D. mirusios (t. 14, b. l. 113–151).

135. Išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu R. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – vieneri (1) metai, BK 183 straipsnio 2 dalį („UAB „B.“) – dveji (2) metai, BK 182 straipsnio 1 dalį – šeši (6) mėnesiai, BK 300 straipsnio 1 dalį – keturi (4) mėnesiai, BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „E.“) – dveji (2) metai šeši (6) mėnesiai, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį – dveji (2) metai, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatyti gerokai mažesni nei sankcijos vidurkiai pagal atitinkamas veikas Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino skundžiamu nuosprendžiu nustatytą R. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „E.“) padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau atsižvelgiant į nuteistojo dominuojantį elgesį darant nusikalstamas veikas, padarytų nusikaltimų daugetą, užtikrinant teisingumo principo ir bausmės paskirties įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal aptariamas nusikalstamas veikas tiek savo rūšimi, tiek dydžiu adekvačios nuteistojo padarytų veikų pavojingumui bei jo asmenybei, todėl jas dar labiau mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

136. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas R. D. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, R. D. paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos. Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių švelninti nėra jokio pagrindo.

137. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, R. D. taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalių, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo. Iš nuosprendžio pašalintos R. D. inkriminuotoje veikoje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuorodos į BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, ir nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį inkriminuotoje veikoje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „E.“), reikšmės bausmių skyrimui neturi.

138. Prie apeliacinio skundo R. D. pateikė dokumentus: nuteistojo tėvo G. D. medicinos dokumentų išrašus, kurie patvirtina jau pirmosios instancijos teismo įvertintą nuteistojo tėvo G. D. sunkią sveikatos būklę (t. 16, b. l. 19–25). Taip pat pateikė dukters J. D. gimimo liudijimą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nurodomas skolininkas R. D. privalantis mokėti dukters J. D. išlaikymui po 1 000 Lt (289,62 Eur) periodinėmis išmokomis, ir 2015 m. liepos 3 d. patvarkymą, kuriuo minėtas vykdomais raštas dėl dukters išlaikymo skolos išieškojimo perduotas R. D. darbdaviui UAB „G“ (t. 16, b. l. 26–28).

139. Nuteistojo R. D. pateikti papildomai dokumentai patvirtina, kad nuteistasis turi nepilnametę dukrą ir išlaikymą jai teikia esant priverstiniam išieškojimui. Nepilnametės dukters išlaikymas skundžiamu nuosprendžiu paskirtoms bausmėms reikšmės neturi, kadangi išlaikymas nepilnametei nebus priverstinai nutrauktas apeliacinės instancijos teismui pritaikius BK 75 straipsnio normas, reglamentuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl R. C. paskirtos bausmės

140. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius išaiškinimus, susijusius su bausmės paskirtimi, tinkamu jos individualizavimu, teisingumo principo svarba, skiriant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas R. C. bausmes nustatė, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę, nurodant, kad R. C. praeityje nėra teistas, baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 31–32), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo (t. 10, b. l. 29), nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nuteistasis įvykdė nusikalstamą veiką bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumos ar pagrindų skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 183 straipsnio 2 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijose, nenustatė ir pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslus įgyvendins skirtinos laisvės atėmimo bausmės rūšis. Tačiau nustatant paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, prieštaringai nurodė, kad atsižvelgia į nustatytą R. C. tiek atsakomybę sunkinančią, tiek jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes, nors pastarosios aplinkybės nebuvo nustatęs. Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikino skundžiamu nuosprendžiu nustatytą R. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat pripažino R. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog atlygino nuostolius, susijusius su UAB „E.“ veikla (BK 59 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtų R. C. laisvės atėmimo bausmių terminas vadovaujantis teisingumo principu mažintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

141. Sumažinus R. C. paskirtas bausmes, naikintinas skundžiamu nuosprendžiu bausmių bendrinimas ir bausmės subendrinamos iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.

142. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, R. C. taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalių, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo. Iš nuosprendžio pašalintos R. C. inkriminuotose veikose pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį nuorodos į BK 24 straipsnio 3 dalį, reikšmės bausmių skyrimui neturi.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

143. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nuteistiesiems nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai taikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

144. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

145. Nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis tarpinis baudžiamasis įstatymas, kaip švelninantis kaltininko teisinę padėtį, taikytinas nagrinėjamoje byloje vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti ir kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

146. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

147. Nuteistieji R. D. ir R. C. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – nėra nuteisti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o kiekvienam subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų.

148. R. D. padarė šešias nusikalstamas veikas, visos jos tyčinės, baigtinės, dvi iš jų, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau jam teistumas išnykęs, šiuo metu dirba, duomenų apie naujai galimai padarytas nusikalstamas veikas, nėra. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, prižiūri sunkiai sergantį savo tėvą, išlaiko nepilnametę dukrą. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2013–2014 metais, todėl tikslinga atidėti R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistajam bus galimybė realiai atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, nebus nutraukti jo socialiniai ryšiai ir bus įgyvendintas proporcingumo principas taikant bausmę, tuo pačiu siekiant asmens resocializacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė vykdymo, ir R. D. taikant BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) normas, atidėtinas bausmės vykdymas bei skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 69 straipsnyje.

149. R. C. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis nebuvo teistas, tačiau baustas administracinėmis baudomis. Atsižvelgiant į tai, kad tai pirmą kartą teisiamas asmuo, į jo apeliacinės instancijos teismo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, jog bausmė tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, R. C. taip pat skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1–4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomųjų dalių R. D. inkriminuotoje veikoje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „E.“) nuorodą į BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, o inkriminuotoje veikoje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „E.“) nuorodą į BK 24 straipsnio 6 dalį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 37 281,86 Lt (10 797,57 Eur) pasisavinimo iš UAB „B.“), ir R. D. išteisinti, nepadrius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir R. D. išteisinti, nepadrius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir R. D. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (veikos susijusius su UAB „B.“), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veikos susijusius su UAB „L.“), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 105 263,08 Lt pasisavinimo), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir R. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, BK 69 straipsniu, įpareigoti R. D. per dvejus metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „B.“ padarytą ir neatlygintą turtinę 5 151,89 Eur žalą.

Panaikinti R. D. nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „E.“), padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomųjų dalių R. C. inkriminuotose veikose pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį nuorodas į BK 24 straipsnio 3 dalį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir R. C. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. C. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų devynių mėnesių.

R. C. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. C. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, įpareigoti R. C. per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Panaikinti R. C. nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyti, kad UAB „B.“ padaryta turtinė 79 810,33 Lt (23 114,67 Eur) žala.

Nustatyti, kad UAB „E.“ padaryta turtinė 93 825,88 Lt (27 173,85 Eur) žala.

Iš nuteistojo R. D. priteistą UAB „B.“ naudai civilinio ieškinio dydį sumažinti iki 4010,63 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.