- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-405-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08208-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. Š., E. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims V. Š. ir E. K., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2014 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo (priimto civilinėje byloje Nr. 2-206-797/2014) dalį, kuria iš M. K. nepilnamečiam sūnui D. K. buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt pakeičiant išlaikymo dydį ir priteisiant po 355 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai A. Š., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui D. K. po 400 Lt. Nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai – po euro įvedimo smarkiai išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Ieškovės vertinimu, vidutinė suma, reikalinga vaiko išlaikymui, per mėnesį yra apie 710 Eur. Ieškovė pridėjo vaiko poreikių ir išlaikymo paskaičiavimą. Ieškovė pažymėjo, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Be bendro su atsakovu vaiko, ieškovė nurodė turinti ir (duomenys neskelbtini)gimusį sūnų G. Š.. Dėl to, kad rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, ji neturi galimybės dirbti ir gauti papildomų lėšų. Pagal išgales, padedant naujajam sutuoktiniui, vaiko išlaikymui per mėnesį nurodė skirianti po 355 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas darbingas, gauna pakankamas pajamas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 355 Eur. Ieškovė taip pat nurodė vaiko sveikatos problemas – vaikas serga atopiniu dermatitu, jam yra reikalingos specialios prausimo priemonės ir odą drėkinantys kremai.
3. A. M. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad pakeičiant priteistą išlaikymo dydį iš jo būtų priteista po 160 Eur periodinėmis išmokomis. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas tik konstatavus esminį aplinkybių pasikeitimą, t.y. iš esmės turi pasikeisti šalių turtinė padėtis arba iš esmės turi pasikeisti vaiko poreikiai. Atsakovo vertinimu, jo turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas pasikeitimu iš esmės, be to, po sprendimo priėmimo atsakovas sudarė santuoką, susilaukė dukters ir jam tenka išlaikyti du vaikus, todėl jo turtinė padėtis nėra pagerėjusi. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių esmingai padidėjusius vaiko poreikius. Taip pat atsakovas abejojo, ar ieškovė pati nedirbdama ir gaudama 60 Eur išmoką gali vaiko išlaikymui skirti po 355 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas nepagrįstomis (pagrįstomis tik iš dalies) laiko ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams. Nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra per didelės, atsakovo vertinimu, dirbtinai padidintos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. 2-206-797/2014) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš atsakovo M. K. nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui priteisti po 210 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo M. K. 76 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš ieškovės A. Š. atsakovo M. K. naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas 278,80 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo metu (2014 m. sausio 6 d.) ieškovo darbo užmokestis sudarė pusę Vyriausybės nustatytos minimalios algos (MMA). MMA 2014 metų sausio mėnesį sudarė 1000 Lt, o pusė šios sumos yra 500 Lt (144,81 Eur). Atsakovui paskaičiuotas darbo užmokestis iki mokesčių (bruto) yra 2200 Eur, o atskaičius mokesčius - 1672,00 Eur. Taigi, nuo 2014 m. sausio 6 d. iki priimant sprendimą šioje byloje atsakovo darbo užmokestis pasikeitė nuo 144,81 Eur iki 1672,00 Eur. Atsakovas kito reikšmingo turto neįsigijo ir neprarado.
6. Teismas nurodė, kad priteisiant išlaikymą vaikui, šalių sūnus dar nebuvo sulaukęs nei dviejų metų. Šiuo metu vaikas yra ugdomas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje – darželyje, jame lanko priešmokyklinę grupę ir nuo šių metų rugsėjo bus pirmokas. Be to, šalių sūnui yra nustatyti susirgimai, kurie nebuvo nustatyti priimant 2014 metų sprendimą. Teismas laiko pakankamai akivaizdžia aplinkybe, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai bei baigiamąją darželio grupę lankančio ar pirmoko poreikiai yra esmingai skirtingi nuo dviejų metų neturinčio vaiko poreikių. Teismas, vertindamas atsakovo darbo užmokesčio kitimo dinamiką, darė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis taip pat pasikeitė iš esmės. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek vaiko poreikiai vertintini kaip pasikeitę iš esmės, todėl yra CK 3.201 straipsnyje numatytas norminis pagrindas pakeisti vaikui priteistą išlaikymą.
7. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – prekių įsigijimo kvitus iš parduotuvių, prekybos centrų, vaistinių, nepasisakydamas dėl konkretaus pirkinių kvito turinio pažymėjo, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina vidutinio septynerių metų vaiko augančio vidutinėje šeimoje išlaidas.
8. Teismas vertino, vaiko poreikiai nepadidėjo tris kartus, o pagrįstų vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga 430 Eur suma per mėnesį. Ši suma didintina 40 Eur poreikiams, susijusiems su vaiko sveikata. Teismas sprendė, kad bendra šalių sūnui per mėnesį reikalinga suma – 470 Eur. Tokia suma yra atitinkama ir pakankama šalių sūnaus poreikių tenkinimui. Pagal valstybės socialinę politiką kiekvienam nuolatos Lietuvos Respublikoje gyvenančiam vaikui yra skiriam 50 Eur per mėnesį, todėl 470 Eur suma mažintina 50 Eur ir likusi dalis 420 Eur dalintina abiem tėvams. Sumą dalinant pusiau - kiekvienam tėvui tenkanti dalis yra – 210 Eur. Teismo vertino, kiekvienas iš tėvų turi turtines galimybes tokią sumą teikti.
9. Teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad gimus dukteriai atsakovo turtinė padėtis ne tik nepagerėjo, tačiau net pablogėjo. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad gimus dukteriai jis dabar turi išlaikyti du vaikus, nebe vieną, tačiau teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad jo darbo užmokestis nuo 144,81 Eur 2014 m. sausio 6 d. išaugo iki 2200 Eur (bruto) arba 1672,00 Eur (neto), t.y. padidėjo daugiau nei dešimt kartų. Nors atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį turi kiekvieną mėnesį kredito įstaigai mokėti po 217,42 Eur bei turi išlaikyti ir neseniai gimusią dukterį, teismo vertino, kad 210 Eur priteisimas sūnaus D. išlaikymui atitinka vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties pusiausvyrą. Šios sumos periodinėmis išmokomis priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus.
10. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, kad planuoja pasinaudoti teise į vaiko auginimo ir priežiūros atostogas, tačiau sprendimo priėmimo metu tokios atostogos atsakovui nėra suteiktos. Nėra žinoma, ar tokios atostogos iš tiesų bus suteiktos. Nėra žinomos ir tokių atostogų sąlygos – jų trukmė, išmokų dydis ir pan. Todėl teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
11. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė reikalavimą pakeičiant sprendimą priteisti 355 Eur, teismui iš atsakovo priteisus 210 Eur, ieškovės ieškinys patenkintas 59 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal šią proporciją. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 128 Eur. 59 procentai sudaro 76 Eur, todėl tokia suma iš atsakovo priteistina valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas M. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti taip: ieškovės A. S. ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-206-797/2014 dalį, kuria iš atsakovo M. K. nepilnamečiui sūnui D. K. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės taip: priteisti iš atsakovo M. K. nepilnamečiui sūnui D. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį nuo ieškovės A. Š. kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti. Priteisti atsakovui M. K. iš ieškovės A. Š. 680 Eur išlaidas advokato paslaugoms, patirtas pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas taip pat prašo priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismo išvada dėl ženkliai pagerėjusios atsakovo materialinės padėties yra neteisinga, padaryta netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus - suteikiant prioritetinę galią vienam rašytiniam įrodymui - pažymai apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, sumenkinant kitus įrodymus, patvirtinančius atsakovo patiriamas išlaidas bei turimus kreditorinius įsipareigojimus. Teismas neatsižvelgė ir nevertino šių atsakovo pateiktų argumentų bei įrodymų: 1) mokėjimo nurodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra apsidraudęs gyvybės draudimu, t.y. nuo 2018 m. sausio iki liepos mėnesio mokėjo draudimo bendrovei UAB PZU Lietuva kas mėnesį 28,96 Eur įmokas, nuo rugpjūčio - po 40 Eur įmokų kas mėnesį; 2) kliento sąskaitų apmokėjimų bei nuomos sutarties, patvirtinančios, kad atsakovas neturi nuosavo būsto, su šeima nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), moka kas mėnesį 150 Eur nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus; 3) 2016-11-24 vartojimo kredito sutarties su AB „Citadele“ banku bei kredito grąžinimo grafiko. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus bankui, suteikusiam 10 000 Eur kreditą. Kredito grąžinimo terminas - 2021-11-20, atsakovas kiekvieną mėnesį moka bankui po 217,42 Eur; 4) atsakovo paaiškinimo apie išlaidas maistui, buitinei chemijai, higienos prekėms (vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 450 Eur), mokesčiams už komunalinius patarnavimus žiemą - 160-180 Eur, vasarą - 110-130 Eur.; gyvybės draudimui - 40 Eur per mėnesį. Išlaidas mobilaus ryšio, interneto paslaugoms apmokėti, vaistams, laisvalaikiui, rūbų, apavo, buities prekių įsigijimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš savo gaunamo darbo užmokesčio 150 Eur kas mėnesį atsakovas perveda nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui. Be to, teismas nevertino atsakovo būtinųjų poreikių maistui, buities pagerinimui, aprangai bei asmens sveikatai. Šių poreikių patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo galimybe būti sveiku, darbingu, uždirbti ir materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismo neįvertintos atsakovo patirtos išlaidos naujagimio kraiteliui - 612 Eur. 2018-12-17 pirko vaiko komodą - 380 Eur.
12.2. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė paviršutiniškai vertindami byloje surinktus įrodymus, nenustatę visų šiai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių – esminio atsakovo materialinės padėties pagerėjimo bei vaiko poreikių, proporcingų tėvų turtinei padėčiai dydžio. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei įvertino bylos duomenis bei teisiškai reikšmingas aplinkybes.
12.3. Išskirtinių, specialių vaiko poreikių teismas nenustatė. Tuo tarpu teismo nustatyta vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga pinigų suma - 470 Eur. gerokai pranoksta vidutinius ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikius.
12.4. Teismas, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei padarydamas aiškiai nepagrįstą išvadų dėl atsakovo esminio materialinės padėties pagerėjimo, netinkamai išsiaiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio normų.
12.5. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, susijusios su nepilnametės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini) teise gauti iš atsakovo išlaikymą tapataus dydžio kaip nepilnamečio D. K. bei atsakovo materialines galimybes garantuoti abiejų vaikų teisę į vienodą materialinį išlaikymą. Priimtu teismo sprendimu yra pažeista vėliau gimusio atsakovo vaiko teisė į gauti analogišką išlaikymą su kitu, anksčiau gimusiu vaiku.
12.6. Šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl jau priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo),o ne dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, todėl manome, jog ieškinio suma turėtų būti apskaičiuojama remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu pagal sumą, kuria padidinamos periodinės išmokos, o ne 85 str. 1 d. 3 p., pagal kuri nustatoma ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, įsiteisėjusiu 2014 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymas, mokamas po 400 Lt. (115,85 Eur). Ieškovė prašė padidinti išlaikymą iki 355 Eur., t.y. 239,15 Eur per 1 mėnesį. Vadinasi, ieškinio suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis yra 2869,8 Eur (239,15 Eur x l2 mėn.).
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Š. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apelianto prašymą priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas tinkamai įvertino, jog atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą savo sūnui ir nepažeidžia vėliau gimusio atsakovo vaiko teisės, nes teisme atsakovas pasisakė, jog (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai M. K. per mėnesį reikalinga 50 Eur suma jos išlaikymui.
13.2. Teismas teisingai nustatė, jog atsakovo įsipareigojimai nuo 2014 m. nepasikeitė ir 2019 m. atsakovas turi tokius pačius įsipareigojimus ( gyvybės draudimas, būsto nuoma, vartojimo kreditas, išlaidos maistui, mokesčiams ir t.t.), išskyrus dėl (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. K. patiriamos išlaidos.
Šalies argumentai
13.3. Atsakovas teismui pateikė naujus įrodymus, tačiau šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmos instancijos teisme. Pirmos instancijos teisme, atsakovas galėjo pateikti prašymą Sodrai dėl teisės į vaiko priežiūros išmoka ir gauti pažymą, kurią galėjo pateikti teismo metu. Taip pat, jo sutuoktinė E. K. pirmos instancijos teisme galėjo pateikti pažymą su prašymu, jog nuo kovo 15d. bus suteiktos nemokamos atostogos. Atsakovas pateikdamas prašymo kopiją su paskaičiavimu už vaiko priežiūra nepaminėjo, jog jo pajamos sumažės nuo 2019-03-12 iki 2020-01-14 t.y. devynis mėnesiu (iki 1298,98 Eur), tačiau antrais vaiko priežiūros metais atsakovas turės teisę dirbti ir papildomai gauti vaiko priežiūros išmoką. Todėl nuo 2020-01-14 jo pajamas išaugs 742,17 Eur (plius darbo užmokestis 1672,00 Eur (neto). Toks atsakovo pajamų sumažėjimas (padidėjimas) yra laikinas ir negali būti vertinamas.
13.4. Atsakovas teismo metu pateikė darbo sutartį, kurioje matyti, jog atsakovas yra įmonės kurioje dirba savininkas, direktorius, todėl išeidamas vaiko priežiūros atostogų, jis savo noru susimažina pajamas neatsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. O atsakovo sutuoktinė E. K. savo noru išeina nemokamų atostogų, nors turi teisę gauti išmoką už vaiko priežiūros atostogas. Todėl galima teigti, jog atsakovas vengdamas atsakomybės mokėti sūnui, D. K. didesnį išlaikymą, savo noru susimažino savo ir sutuoktinės pajamas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. Š. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apelianto prašymą priimti naujus įrodymus. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės ir jis gali mokėti vaiko išlaikymui po 210 Eur. Ieškovė teisme įrodė visas vaiko patirtas išlaidas ir išlaidas susijusias su sveikata. Taip pat akivaizdu, jog atsakovas savo noru susimažina savo pajamas, norėdamas išvengti atsakomybės mokėti didesnį išlaikymą sūnui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl naujų įrodymų
16. Apeliantas M. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikia teismui naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti ir vertinti: 1)Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019-03-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl M. K. teisės į vaiko priežiūros išmoką; 2) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-25 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suteikiamų nemokamų atostogų (duomenys neskelbtini)E. K.; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019-03-11 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl tėvystės atostogų suteikimo. Nurodo, kad šie rašytiniai įrodymai atsirado pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą. Šiais įrodymais apeliantas grindžia faktines aplinkybes (materialinės padėties pablogėjimą, (duomenys neskelbtini) gimus dukrai M. K.), kurios buvo nurodytos atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu. Šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes juose užfiksuoti faktai įvyko jau po to, kai teismas paskelbė sprendimą.
17. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė susipažino su minėtais įrodymais ir pateikė savo nuomonę dėl jų, bei į tai, kad byloje ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), priima atsakovo teikiamus naujus rašytinius įrodymus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad nepilnametis D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus. 2014 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2- 206-797/2014, iš atsakovo sūnaus išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt. Po to, kai buvo priteistas išlaikymas kiekviena iš šalių sudarė santuokas ir kiekvienas susilaukė vaikų. Ieškovei (duomenys neskelbtini)gimė sūnus G. Š. (16 b.l.), o atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. K. (109 b.l.). Atsakovo nuo 2017 m. liepos 1 d. gaunamas darbo užmokestis yra 2200 Eur (bruto) – 1672,00 Eur (neto) (37 b.l.). Atsakovas taip pat yra akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas (143-145 b.l.). Abi šalys nekilnojamųjų daiktų neturi (130,131 b.l.). Ieškovei iš Valstybinio socialinio fondo valdybos yra mokama išmoka po 180 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 231,55 Eur. Šalių sūnus lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas taip pat lanko karate treniruotes, darželyje papildomai lanko futbolo, šokių ir dailės užsiėmimus, kurių kiekvieno papildomas mokestis yra 6 Eur per mėnesį. Vaikui yra būtina regos korekcija – jis nešioja akinius. Taip pat nustatytas sąnarių skausmas, raumenų tonuso sutrikimas ir atopinis dermatitas, priežiūrai naudojami emolientai odai drėkinti.
Dėl bylos esmės
20. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
21. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.
22. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.).
23. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pirmosios instancijos išvados neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, šalių paaiškinimams. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteisiant išlaikymą vaikui, šalių sūnus dar nebuvo sulaukęs nei dviejų metų. Šiuo metu vaikas yra ugdomas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje – darželyje, jame lanko priešmokyklinę grupę ir nuo šių metų rugsėjo bus pirmokas. Be to, šalių sūnui yra nustatyti susirgimai, kurie nebuvo nustatyti priimant 2014 metų sprendimą. Augant vaikui didėja ir jo poreikiai bei baigiamąją darželio grupę lankančio ar pirmoko poreikiai yra esmingai skirtingi nuo dviejų metų neturinčio vaiko poreikių. Taigi nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimu priteista 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo suma objektyviai šių poreikių neužtikrina, todėl yra teisinis pagrindas padidinti priteistą išlaikymo sumą.
25. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
26. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iš atsakovo išlaikymo priteista 210 Eur suma yra per didelė. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje šalių sūnui nustatytus specialiuosius poreikius (reikalingos odos priežiūros ir akių korekcijos priemonės), lankomus būrelius, į ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius duomenis, vertintina, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti 470 Eur suma yra būtina. Ši suma teismų praktikoje yra įprastinė jaunesnio iki mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.
27. Ieškovė prašo padidinti vaiko išlaikymą iki 355 Eur, tačiau teismas vadovaudamasis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, ieškovės prašomą iš atsakovės priteisti išlaikymo sumą sumažino iki 210 Eur. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovo teikiamu išlaikymo dydžiu.
28. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Nr. 1025 nutarimu nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta 555 Eur minimali mėnesinė alga. Taigi, iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui priteista suma (210 Eur) neviršija šio orientacinio kriterijaus.
29. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
30. Nagrinėjamu atveju, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
32. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2014 m. sausio 6 d. iki priimant sprendimą šioje byloje atsakovo darbo užmokestis pasikeitė nuo 144,81 Eur iki 1672,00 Eur (neto), t. y. padidėjo daugiau nei dešimt kartų. Atsakovas kito reikšmingo turto neįsigijo ir neprarado. Nors atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį turi kiekvieną mėnesį kredito įstaigai mokėti po 217,42 Eur bei turi išlaikyti ir neseniai gimusią dukterį, 210 Eur priteisimas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui atitinka vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties pusiausvyrą. Šios sumos periodinėmis išmokomis priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus.
33. Kitų apelianto nurodytų išlaidų dydis, atsižvelgiant į jo gaunamą atlygį nepaneigia jo galimybes teikti 210 Eur išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui.
34. Dėl apelianto naujai pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išeiti neseniai gimusios dukros priežiūros atostogų yra atsakovo teisė, bet ne pareiga. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė darbo sutartį, kurioje matyti, jog atsakovas yra įmonės kurioje dirba savininkas, direktorius, todėl išeidamas vaiko priežiūros atostogų, jis savo noru susimažina pajamas, neatsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. O atsakovo sutuoktinė E. K. savo noru išeina nemokamų atostogų, nors turi teisę gauti išmoką už vaiko priežiūros atostogas. Todėl galima teigti, jog atsakovas vengdamas atsakomybės mokėti sūnui, D. K. didesnį išlaikymą, savo noru susimažino savo ir sutuoktinės pajamas.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaiko poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad mažesnis nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.
37. Kadangi skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo paliekama nepakeista, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio reikalavimų patenkinta dalimi, o tuo pačiu ir su bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš atsakovo ieškovei, dydžiu.
38. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas iš atsakovo mokėtiną žyminio mokesčio dalį valstybei, nes neteisingai nurodė ieškinio kainą. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktą bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo ar padidinimo ieškinio suma nustatoma pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. Kadangi priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis padidintas nuo 115,85 Eur iki 210 Eur per mėnesį, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškinio suma šiuo atveju yra 1129,80 Eur (2520 – 1390,20), o žyminio mokesčio dydis – 34 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tai nesudaro pagrindo teismo sprendimo pakeisti, todėl jis patikslintinas nurodant, kad iš atsakovo valstybei priteisiamas 34 Eur žyminis mokestis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą 2019 m. kovo 28 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo iš viso 86,09 Eur (20 Eur + 66,09 Eur) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 10-11), tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą, atsižvelgiant į šios nutarties 38 punkte nurodytas aplinkybes, turi būti mokamas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 4 d.). Įvertinus tai, atsakovui grąžintina 66,09 Eur žyminio mokesčio permoka už apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą – priteistą iš atsakovo M. K. 76 Eur žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 34 Eur.
Grąžinti atsakovui M. K. 66,09 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.