- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 2-967-1031/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08208-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- V. Š., E. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė
dalyvaujant ieškovei A. Š., atsakovui M. K. ir jo atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei, institucijos teikiančios išvadą atstovei E. B., nedalyvaujant tretiesiems asmenims,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims V. Š. ir E. K., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2014 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo (priimto civilinėje byloje Nr. 2-206-797/2014) dalį, kuria iš M. K. nepilnamečiam sūnui D. K. buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt pakeičiant išlaikymo dydį ir priteisiant po 355 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai A. Š., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui D. K. po 400 Lt. Nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai - po euro įvedimo smarkiai išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis.
Ieškovės vertinimu, vidutinė suma, reikalinga vaiko išlaikymui, per mėnesį yra apie 710 Eur. Ieškovė pridėjo vaiko poreikių ir išlaikymo paskaičiavimą. Ieškovė pažymėjo, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Be bendro su atsakovu vaiko, ieškovė nurodė turinti ir (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų G. Š.. Dėl to, kad rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, ji neturi galimybės dirbti ir gauti papildomų lėšų. Pagal išgales, padedant naujajam sutuoktiniui, vaiko išlaikymui per mėnesį nurodė skirianti po 355 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas darbingas, gauna pakankamas pajamas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 355 Eur. Ieškovė taip pat nurodė vaiko sveikatos problemas – vaikas serga atopiniu dermatitu, jam yra reikalingos specialios prausimo priemonės ir odą drėkinantys kremai.
Atsakovas M. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad pakeičiant priteistą išlaikymo dydį iš jo būtų priteista po 160 Eur periodinėmis išmokomis. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas tik konstatavus esminį aplinkybių pasikeitimą, t.y. iš esmės turi pasikeisti šalių turtinė padėtis arba iš esmės turi pasikeisti vaiko poreikiai. Atsakovo vertinimu, jo turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas pasikeitimu iš esmės, be to, po sprendimo priėmimo atsakovas sudarė santuoką, susilaukė dukters ir jam tenka išlaikyti du vaikus, todėl jo turtinė padėtis nėra pagerėjusi. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių esmingai padidėjusius vaiko poreikius. Taip pat atsakovas abejojo, ar ieškovė pati nedirbdama ir gaudama 60 Eur išmoką gali vaiko išlaikymui skirti po 355 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas nepagrįstomis (pagrįstomis tik iš dalies) laiko ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams. Nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra per didelės, atsakovo vertinimu, dirbtinai padidintos.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys V. Š. ir E. K., kurie yra šalių sutuoktiniai, pateiktuose atsiliepimuose iš esmės palaikė savo sutuoktinio išdėstytą poziciją.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad ieškinio tenkinimas atitiktų vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: nepilnametis D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus. 2014 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2- 206-797/2014, iš atsakovo sūnaus išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt. Po to, kai buvo priteistas išlaikymas kiekviena iš šalių sudarė santuokas ir kiekvienas susilaukė vaikų. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. Š. (16 b.l.), o atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. K. (109 b.l.). Atsakovo nuo 2017 m. liepos 1 d. gaunamas darbo užmokestis yra 2200 Eur (bruto) – 1672,00 Eur (neto) (37 b.l.). Atsakovas taip pat yra akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas (143-145 b.l.). Abi šalys nekilnojamųjų daiktų neturi (130,131 b.l.). Ieškovei iš Valstybinio socialinio fondo valdybos yra mokama išmoka po 180 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 231,55 Eur. Šalių sūnus lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas taip pat lanko karate treniruotes. Darželyje papildomai lanko futbolo, šokių ir dailės užsiėmimus, kurių kiekvieno papildomas mokestis yra 6 Eur per mėnesį. Vaikui yra būtina regos korekcija – jis nešioja akinius. Taip pat nustatytas sąnarių skausmas, raumenų tonuso sutrikimas ir atopinis dermatitas, priežiūrai naudojami emolientai odai drėkinti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Sprendimo priėmimo metu (2014 m. sausio 6 d.) ieškovo darbo užmokestis sudarė pusę Vyriausybės nustatytos minimalios algos (MMA). MMA 2014 metų sausio mėnesį sudarė 1000 Lt, o pusė šios sumos yra 500 Lt (144,81 Eur). Kaip teismas jau nustatė atsakovui paskaičiuotas darbo užmokestis iki mokesčių (bruto) yra 2200 Eur, o atskaičius mokesčius - 1672,00 Eur. Taigi, nuo 2014 m. sausio 6 d. iki priimant sprendimą šioje byloje atsakovo darbo užmokestis pasikeitė nuo 144,81 Eur iki 1672,00 Eur. Atsakovas kito reikšmingo turto neįsigijo ir neprarado.
Priteisiant išlaikymą vaikui, šalių sūnus dar nebuvo sulaukęs nei dviejų metų. Šiuo metu vaikas yra ugdomas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje – darželyje, jame lanko priešmokyklinę grupę ir nuo šių metų rugsėjo bus pirmokas. Be to, šalių sūnui yra nustatyti susirgimai, kurie nebuvo nustatyti priimant 2014 metų sprendimą. Teismas laiko pakankamai akivaizdžia aplinkybe, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai bei baigiamąją darželio grupę lankančio ar pirmoko poreikiai yra esmingai skirtingi nuo dviejų metų neturinčio vaiko poreikių. Teismas, vertindamas atsakovo darbo užmokesčio kitimo dinamiką, daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis taip pat pasikeitė iš esmės. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek vaiko poreikiai vertintini kaip pasikeitę iš esmės, todėl yra CK 3.201 straipsnyje numatytas norminis pagrindas pakeisti vaikui priteistą išlaikymą.
Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi vertinti jau minėtus kriterijus - vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Nors teismas konstatavo, kad augant vaikui, didėja ir visi jo poreikiai, tačiau pažymėtina ir tai, jog šie poreikiai turi būti proporcingi abiejų tėvų galimybėms juos tenkinti. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.
Vaikui priteisto išlaikymo suma buvo 400 Lt, tai atitinka 115,85 Eur sumą. Ieškovės prašoma priteisti suma yra 355 Eur. Ši suma yra tris kartus didesnė, nei buvo priteista ankstesniuoju teismo sprendimu, todėl teismui svarbu įvertinti ir tai, ar vaiko poreikiai 2014 m. sausio mėnesio yra padidėję daugiau nei tris kartus.
Vaiko poreikiams pagrįsti ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiavimo lentelę (9-11 b.l.), pagal kurią vaikui reikalinga suma per mėnesį yra 713,23 Eur. Teismas dalį lentelėje nurodytų išlaidų nepripažįsta pagrįstomis. Teismas nepripažįsta pagrįstomis išlaidomis įmokas už kaupiamąjį gyvybės draudimą - 360 Eur per metus, nes šios išlaidos yra susijusios su vaiko turtinės padėties pasikeitimu vaikui sulaukus pilnametystės. Teismas, pažymėdamas, kad tėvai, žinoma, turi teisę rūpintis ir vaiko ateitimi po to, kai vaikas sulauks pilnametystės, tačiau tokios išlaidos negali būti laikomos išlaikymu iki pilnametystės CK 3.193 straipsnio prasme. Taip pat teismas nepagrįstomis pripažįsta ir išlaidas, susijusias su vaiko gimtadieniais 250 Eur ir vaiko draugų gimtadieniais 100 Eur. Teismas pažymi, kad esant ginčui tarp tėvų dėl tokių išlaidų kaip vaiko gimtadienio ar jo draugų gimtadienių išlaidos, vertintina kaip šios išlaidos padeda vaikui lavinti jo gabumus ar kaip vaikas dėl šių išlaidų tampa besiugdančia, savarankiška ir atsakinga asmenybe. Teismas sutinka, kad vaiko gimimo diena yra dalis jo identiteto, o jos pažymėjimas yra dalis vaiko savivokos, tačiau, teismo vertinimu, kai dėl tokių išlaidų yra nesutarimas tarp tėvų, ikimokyklinio vaiko gimimo dienos poreikius atitinka 100 Eur išlaidos. Taip pat teismas tik iš dalies pagrįstomis pripažįsta vaiko išlaidas, susijusias su vaiko rūbais ir avalyne. Ieškovė nurodė, kad vaikui per metus yra reikalinga 3 džinsai, 3 kelnės, 4 šortai, 3 džemperiai, 2 megztiniai. Ieškovės skaičiavimu, vien įvairi avalynė vaikui kainuoja 440 Eur. Teismas laiko, kad nurodyti rūbų kiekiai ir jų kainos yra per didelės, be to, teismo vertinimu, vaiko ūgio pasikeitimai nėra tokie esminiai, kad vaikui nebūtų tinkami bent dalis rūbų iš praeito sezono, todėl tokias išlaidas pripažįsta tik iš dalies pagrįstomis. Teismo vertinimu, šalių sūnaus D. K. poreikiai gali būti apibūdinti kaip vidutiniai vidutinio ikimokyklinio amžiaus berniuko poreikiai.
Teismas vertinimu, vaiko poreikiai, vertinant ir papildomus vaiko užsiėmimus, atitinka 430 Eur suma. Nagrinėjamos bylos kontekste minėta suma didintina išlaidomis, susijusiomis su vaiko sveikata ir jos priežiūra. Kaip nurodė pati ieškovė odos priežiūros ir akių korekcijos priemonėms per mėnesį reikalinga 40 Eur (30 Eur kremams ir 120 Eur per metus akiniams). Tačiau teismas atmeta ieškovės argumentus, kad vaikui bus reikalingos papildomos lėšos piešimo priemonėms vaikui pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini) menų gimnaziją. Teismas pažymi, kad duomenų, jog šalių sūnus yra priimtas į tokią mokymo įstaigą nėra, kaip nurodė pati ieškovė, priėmimas bus vykdomas laikant stojimo egzaminą. Kita vertus, teismo vertinimu, papildomos piešimo priemonės (pieštukai, popierius, dažai ir pan. nėra tokios esminės išlaidos, kurios keistų priteisiamo išlaikymo dydį).
Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – prekių įsigijimo kvitus iš parduotuvių, prekybos centrų, vaistinių, nepasisakydamas dėl konkretaus pirkinių kvito turinio pažymi, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina vidutinio septynerių metų vaiko augančio vidutinėje šeimoje išlaidas.
Taigi, teismo vertinimu, vaiko poreikiai nepadidėjo tris kartus, o pagrįstų vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga 430 Eur suma per mėnesį. Ši suma didintina 40 Eur poreikiams, susijusiems su vaiko sveikata. Teismas sprendžia, kad bendra šalių sūnui per mėnesį reikalinga suma – 470 Eur. Tokia suma yra atitinkama ir pakankama šalių sūnaus poreikių tenkinimui. Pagal valstybės socialinę politiką kiekvienam nuolatos Lietuvos Respublikoje gyvenančiam vaikui yra skiriam 50 Eur per mėnesį, todėl 470 Eur suma mažintina 50 Eur ir likusi dalis 420 Eur dalintina abiem tėvams. Sumą dalinant pusiau - kiekvienam tėvui tenkanti dalis yra – 210 Eur. Teismo vertinimu, kiekvienas iš tėvų turi turtines galimybes tokią sumą teikti. Ieškovės pajamas sudaro ne tik jos gaunamos išmokos, tačiau ir viena antroji dalis jos sutuoktinio, trečiojo asmens V. Š., gaunamo darbo užmokesčio.
Teismo vertinimu, atsakovas taip pat turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą savo sūnui. Teismas nepagrįstais laiko atsakovo argumentus, kad gimus dukteriai M. atsakovo turtinė padėtis ne tik nepagerėjo, tačiau net pablogėjo. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad gimus dukteriai jis dabar turi išlaikyti du vaikus, nebe vieną, tačiau teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo darbo užmokestis nuo 144,81 Eur 2014 m. sausio 6 d. išaugo iki 2200 Eur (bruto) arba 1672,00 Eur (neto), t.y. padidėjo daugiau nei dešimt kartų. Nors atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį turi kiekvieną mėnesį kredito įstaigai mokėti po 217,42 Eur bei turi išlaikyti ir neseniai gimusią dukterį, teismo vertinimu, 210 Eur priteisimas sūnaus D. išlaikymui atitinka vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties pusiausvyrą. Šios sumos periodinėmis išmokomis priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus, todėl teismas sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeičiant priteisto išlaikymo dydį iš atsakovo priteisti išlaikymą po 210 Eur.
Atsakovas taip pat akcentavo, kad ieškinys gali būti tenkinamas iš dalies (iš jo priteisiant 160 Eur), nes atsakovo turtinė padėtis ir toliau blogės, nes atsakovas planuoja, kad jam bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui (dukteriai) sukaks treji metai ir gaunama išmoka bus mažesnė nei jo gaunamas darbo užmokestis.
Teismas šių argumentų kontekste pažymi, kad civilinio proceso paskirtis – pažeistų subjektinių teisių gynyba. Teismas priimdamas sprendimą konstatuoja teisių pažeidimą ir jų gynimo būtinumą vertindamas tos bylos nagrinėjimo metu egzistuojančias aplinkybes arba aplinkybes, kurios neišvengiamai įvyks ateityje. Nors atsakovas nurodė, kad planuoja pasinaudoti teise į vaiko auginimo ir priežiūros atostogas, tačiau teismas pažymi, kad sprendimo priėmimo metu tokios atostogos atsakovui nėra suteiktos. Nėra žinoma, ar tokios atostogos iš tiesų bus suteiktos. Nėra žinomos ir tokių atostogų sąlygos – jų trukmė, išmokų dydis ir pan. Todėl teismas šiuos atsakovo argumentus nagrinėjamos bylos kontekste atmeta kaip nepagrįstus. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad esminis šalies turtinės padėties pasikeitimas yra pagrindas sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą reiškiant ieškinį (CK 3.201 straipsnis).
Teismas pažymi, kad ieškovė jau buvo paskirta vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl šio reikalavimo teismas netenkina, nes ieškovė tokia tvarkytoja lieka 2014 m. sausio 6 d. sprendimo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.
CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė reikalavimą pakeičiant sprendimą priteisti 355 Eur, teismui iš atsakovo priteisus 210 Eur, ieškovės ieškinys patenkintas 59 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal šią proporciją.
Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 128 Eur. 59 procentai sudaro 76 Eur, todėl tokia suma iš atsakovo priteistina valstybei.
Atsakovas pateikė duomenis apie jo patirtas atstovavimo išlaidas (58-60 b.l.), kurios sudaro 680 Eur. Šios išlaidos pagal atmestų reikalavimų proporciją iš ieškovės priteistinos atsakovui 278,80 Eur (680 Eur x 41 proc = 278,80 Eur).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės A. Š. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. 2-206-797/2014) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas 278,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 80 ct).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.