Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1037-865/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-03-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
1-1037-865/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46953-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
Z. S.
Advokatai
Rimantas Prėskienas, Rimantas Prėskienioir
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1037-865/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46953-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.20.13; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskienui,nedalyvaujant nukentėjusiajai Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, paskutinius septynis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 29 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1, 3 dalis, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 5, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė devyniasdešimties parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs, nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, privalėdamas vykdyti 2022 m. gegužės 2 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi 2022 m. spalio 24 d. probacijos tarnybos supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka pagal sudarytą planą ir atsakomybe už jos nevykdymą, 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 5 d. privalėjo atvykti į psichoedukacinę programą, į kurią buvo nukreiptas 2022 m. lapkričio 7 d., tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė, taip pat 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. privalėjo atvykti tiek individualiam darbui, tiek į programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė, o bandant susisiekti telefonu neatsiliepdavo.

Be to, A. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2022 m. gruodžio 12 d., apie 00.04 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant žodiniam konfliktui su sugyventine Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu trenkė jai į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. P. parodė, jog supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta ir dėl pirmojo kaltinimo parodė, kad buvo atvykęs į probacijos tarnybą. Išėjusi darbuotoja, pasakė palaukti 10 min., o jeigu neateis darbuotoja, eiti namo. Palaukę ilgiau, t. y. apie 30 min ir nesulaukę, jie išsiskirstė. Paskui buvo (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo laiko. Dėl antro kaltinimo parodė, kad su sugyventine susibarė. Nestipriai trinktelėjo jai per veidą. Gailisi, kad taip pasielgė. Taip pasielgė ne pirmą kartą. Susitaikė, gyvena kartu. Nuo to laiko jį suėmė. Bendravo su ja, bet santykiai buvo nestabilūs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (nepriskirtinos labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad buvo nuteistas dėl smurto prieš savo sugyventinę Z. S.. Jis buvo įrašytas probacijoje į įskaitą. Jam buvo pasirašytinai išaiškinti visi įpareigojimai. Kiek pamena, jam reikėjo dalyvauti kažkokiuose smurtinį elgesį keičiančiose kursuose, tačiau jis buvo, jei gerai pamena, į probaciją nuvykęs tik vieną kartą ir jokiuose kursuose nedalyvavo, nes jam pasakė, kad reikės laukti lauke, tačiau pas jį niekas taip ir neatėjo (b. l. 124-127).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 20222 m. gegužės 2 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2022 m. spalio 24 d., A. P. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka pagal sudarytą planą ir atsakomybę už jos nevykdymą. 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 5 d., A. P. privalėjo atvykti į psichoedukacinę programą, į kurią buvo nukreiptas 2022 m. lapkričio 7 d., tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė, taip pat jis 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. privalėjo atvykti tiek individualiam darbui, tiek į programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė (b. l. 2-3).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. patvarkyme dėl baudžiamojo įsakymo vykdymo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. el-1551-1123/2022 A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonė ir jis įpareigotas per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 6 d., todėl yra vykdytinas (b. l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2022 m. spalio 24 d., A. P. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka pagal sudarytą planą ir atsakomybe už jos nevykdymą. 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 5 d., A. P. privalėjo atvykti į psichoedukacinę programą, į kurią buvo nukreiptas 2022 m. lapkričio 7 d., tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė, taip pat jis 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. privalėjo atvykti tiek individualiam darbui, tiek į programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė (b. l. 13-16).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d. įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad Z. S. yra jo sugyventinė. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. S.. Jis kartas nuo karto ateina pas Z., nes lanko savo vaiką. 2022 m. gruodžio 11 d., Z. jį pasikvietė į svečius. Iš pradžių viskas buvo gerai. Po to Z. pradėjo jį varyti iš namų, sakydama, kad jis nepageidaujamas. Jis pasakė, kad šalta, todėl niekur neis. Tada ji prigrasino jam iškviesti policiją. Jis pasakė: „Kviesk. Man (necenzūrinis žodis). Aš policijos galiu ir čia palaukti“. Z. toliau su juo konfliktavo. Jis priėjo prie jos ir iš pradžių apkabino, nes norėjo gražiuoju pašnekėti su ja. Po to ji jam atsibodo ir jis jai delnu vieną kartą sudavė per veidą, kad ji apsiramintų, nes visą pyktį išliejo ant jo. Ji nuolat jam aiškina, kad jis yra vyras ir turi viską kentėti. Visas savo problemas Z. išlieja ant jo. Tada jie pradeda bartis. Šiandien paryčiais jis vėl atėjo pas Z., nes norėjo atnešti sūnui mišinukų. Z. jo neįleido ir jis iki policijos atvažiavimo sėdėjo laiptinėje. Dėl to, kad sudavė Z., jis labai gailisi, bet tai, jo manymu, nebuvo smurtas artimoje aplinkoje. Jis tik norėjo ją nuraminti. (b. l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 7 d. įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad jis Z. nemušė, tik atnešė mišinukus jų sūnui. Kodėl ji pati prašo jo ateiti, o po to jam kviečia policiją, jis nežino. Matyt, jos būdas ir charakteris toks. Jis pamena, kad konfliktas tarp jos ir Z. kilo dėl to, kad ji eilinį kartą isterikavo ir sukėlė konfliktą. Jis, norėdamas ją nuraminti, vieną kartą delnu trenkė jai per veidą. Z. jam pareiškė, kad kvies policiją ir jam bus blogai. Jis niekur nebėgo, liko namie ir sulaukė policijos pareigūnų, kurie išprašė jį iš Z. namų. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi ir Z. jau atsiprašė. Jis norėtų keisti savo elgesį ir padėti Z. auginti jų sūnų R., kuris gimė (duomenys neskelbtini). (b. l. 124-127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 15 d. nukentėjusiąja apklausta Z. S. parodė, kad 2022 m. gruodžio 11 d., apie 22.00 val., pas ją atėjo buvęs sugyventinis A. P.. Jis buvo blaivus, todėl ji pati jį įsileido. Jie sėdėjo virtuvėje ir bendravo draugiškai, tačiau apie 00.00 val. tarp jų prasidėjo konfliktas, dėl to, kad jis pas ją vis ateina. Ji jam pasakė, kad jo nemyli ir kad daugiau pas ją neateitų. Po ko, stovinti virtuvėje, jis staigiai, jai nesitikint, iš dešinės rankos delnu trenkė jai per žandą į kairę pusę. Jis trenkė vieną kartą. Po smūgio ji pradėjo rėkti, kad pasitrauktų ir išeitų iš buto. Ji rėkė, kad ją išgirstų kaimynai, nes pati policijos išsikviesti negalėjo. Smūgio metu ji pajuto fizinį skausmą ir išgirdo, kaip skamba ausyje. Po smūgio buvo raudonas žandas, daugiau jokių sužalojimų nebuvo. Šio konflikto niekas nematė, nes jis įvyko virtuvėje. Bute dar buvo du vaikai: A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kurie miegojo kitame kambaryje. Po smūgio jis pradėjo rėkti ant jos. Toliau vyko žodinis konfliktas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir užėjo į butą. Kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino. A. P. metų laikotarpyje buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto jos atžvilgiu (b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 19 d. liudytoja apklausta K. B. parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepasakys, ji buvo namie. Po vidurnakčio ji prabudo nuo triukšmo, o tiksliau nuo moters pagalbos šauksmų. Iš to, ką išgirdo, galima buvo suprasti, kad moteris yra mušama, nes ji kvietėsi pagalbos, labai garsiai šaukė „mama“. Dar ji girdėjo vyrišką balsą, tačiau apie ką jie kalbėjo, nurodyti negali, nes nesupranta lietuvių kalbos. Tada ji iš savo telefono surinko 112 ir pranešė apie įvykį. Kuriam tiksliai bute vyko muštynės, ji nežino, tik gali teigti, kad butas tiesiai virš jos – ar trečiam aukšte, ar ketvirtam, ji nežino. Ji yra girdėjusi ir daugiau triukšmo iš tų pačių kaimynų, tokio kaip barniai, daiktų mėtymas, išgertuvės ir panašiai. Policija gana dažnai atvažiuodavo į jų laiptinę. Tą naktį vyriškis buvo išvežtas, tačiau maždaug po 40 min. jis grįžo ir rėkė po langais. Ji išėjo į balkoną, parodė jam telefoną ir pasakė, jog vėl kvies policiją. Jis jai pasakė: „Gerai, gerai“ ir išėjo savo keliais. Vyriškiui maždaug tarp (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), kokio 1,7 m ūgio, liesas. Daugiau kažkokių požymių ji neįsidėmėjo, tačiau jis nuolat būdavo su tomis pačiomis sportinėmis kelnėmis. Kaip ir sakė, policija atvažiuodavo pas juos gana dažnai, bet jau apie mėnesį laiko barnių ji negirdi ir vyriškio nemato (b. l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 10 d. liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio pradžioje dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. patruliu J. G.. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja girdi moters rėkimą, muštynes. Dėl greitosios medicinos pagalbos, ji nežino. Kuriam tiksliai bute yra muštynės, pranešėja nurodyti negali. Atvykus į vietą adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje juos pasitiko pranešėja K. B., kuri paaiškino, kad ją pažadino iš kaimynų buto sklindantis rėkimas – moteris šaukėsi pagalbos. Pranešėja negalėjo nustatyti, iš kurio buto sklido pagalbos prašymas. Jiems atvykus, šauksmai nutilo. Apžiūrint laiptinę, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų buto durų jie išgirdo balsus. Pasibeldus į minėtas duris, jas atidarė, kaip vėliau nustatyta, A. P., kuris paaiškino, kad tarp jo ir jo buvusios sugyventinės Z. S., su kuria negyvena apie šešis mėnesius, kilo konfliktas. Pats A. P. neneigė, kad konflikto metu jis delnu vieną kartą trenkė Z. S. per veidą. Bendraujant su Z. S., ši paaiškino, kad konflikto metu A. P. jai sudavė vieną kartą delnu į žandą, į kurį tiksliai ji nenurodė. Iš pradžių Z. S. sakė, kad jai skaudėjo, o po to sakė, kad nebe. Jokių akivaizdžių sužalojimų pas Z. S. nesimatė, medikų pagalbos įvykio vietoje ji atsisakė. Namuose konflikto metu buvo du mažamečiai vaikai – A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Z. S. dar pasakė, kad anksčiau vieną kartą yra pasitvirtinęs smurtas artimoje aplinkoje, byla perduota į teismą. Kadangi A. P. buvo nepageidaujamas, jie išprašė jį iš buto. Patikrinus duomenų bazėje, nustatyta, kad A. P. yra paieškomas. Jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą pas D. A. (b. l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 10 d. liudytoja apklausta D. S. parodė, kad 2023 m. gruodžio 12 d. pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju G. L.. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), 4-me aukšte pranešėjos buvęs sugyventinis daužo duris, namuose yra nepilnamečių vaikų. Atvykus į vietą, laiptinėje, antrame ar trečiame aukšte jie aptiko sėdintį vyriškį. Tyrėjas G. L. liko laiptinėje su vyriškiu, o ji pakilo laiptais iki (duomenys neskelbtini) buto, kur gyvena pranešėja. Ji bendravo su pranešėja, kaip vėliau nustatyta Z. S.. Ji papasakojo, kad buvęs sugyventinis A. P. atėjo pas ją į laiptinę apie 04.00 val. Jis daužė į buto duris, trukdė ilsėtis. Sugyventinio ji į namus tąsyk neįleido, nes gruodžio pradžioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Grįžus pas tyrėją G. L., buvo nustatyta, kad laiptinėje sėdintis vyriškis yra A. P.. Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad A. P. yra ieškomas, dėl to jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą. Vežant tarnybiniu automobiliu, A. P. nieko per daug nepasakojo, tik sakė, kad Z. yra jo sūnaus motina ir ragana, kuri jį užbūrė, nes jis niekaip negali jos pamiršti. 2022 m. gruodžio 21 d., jis buto durų nedaužė, o tik kelis kartus pasibeldė, nes norėjo, kad Z. jį įleistų, kadangi jis atvežė mišinukus savo sūnui (b. l. 59-61).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. vasario 8 d. vyresniosios tyrėjos D. A. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo (rinkmena pavadinimu „2022_12_12_00-01-00_(duomenys neskelbtini)“) girdimi pranešėjos (toliau – ir P) ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau – ir BPC) balsai: BPC – 1, 1, 2, klausau. P – ???, ????????????, ?? ???????? ??-??????? (Vertimas: Eee, sveiki, Jūs kalbate rusiškai?) BPC – ?????????, ??????? (Vertimas: Palaukite, gerai?). P – ??? (Vertimas: Uhu). Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. BPC – ?????? ??? (Vertimas: Klausau Jūsų). P – ???????????? (Vertimas: Sveiki). BPC – ???????????? (Vertimas: Sveiki). P – ???, ???, ?, ??. ???? ????? ?. ?. ? ???????? ?? ?????? (duomenys neskelbtini) ???????? (duomenys neskelbtini). ????, ???? ???? ?????? ?????-?? ?????. ??? ?????? ??????? (Vertimas: Evv, aaa, aš, em. Aš vardu K. B.. Aš gyvenu adresu (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini). Emmm, virš manęs kažkokios muštynės. Ten šaukia kažkokia moteris). BPC – ??? (Vertimas: Uhu). P – ?? ???? ??-?????, ?? ??? ?????? ??? ??? ???? ? ??????. ? ?????????? (Vertimas: Man atrodo, ją muša, bet ji jau ten šaukia „mama“ ir apskritai. Aš prabudau). BPC – ??????, ???????, ? ??? ????? ?????? ???????? (Vertimas: Gerai, sakykite, o čia koks miestas? Vilnius?) P – ??????? (Vertimas: Vilnius). BPC – ??? (duomenys neskelbtini), ??? ??? ???? ???? (duomenys neskelbtini) ????????, ??? (Vertimas: Tai (duomenys neskelbtini), tai Jūsų namas? Jūsų (duomenys neskelbtini) butas, taip?) P – ??? (duomenys neskelbtini). ???? ???? (Vertimas: Mano (duomenys neskelbtini). Virš manęs). BPC – ? ????? ???? ? ???? (Vertimas: O koks Jūsų aukštas?) P – ? ???? ?????? (Vertimas: Mano antras). BPC – ??? ?? ??????? ?????? (Vertimas: Tai bus trečiame?) P – ??. ?? ? ?????, ??? ???? ????, ???? (Vertimas: Taip. Na, aš girdžiu, kad virš manęs, eeee). BPC – ??? ? ????????? ? ? ??? ???????? ?????? ??? ?????? (Vertimas: Tai ir butas? O Jūsų butas dešinėje ar kairėje?) P – ????, ???. ??????? ? ???????, ??????, (duomenys neskelbtini), ???????? (Vertimas: Eeee, tuoj. Įeini į laiptinę, vadinasi, (duomenys neskelbtini), turbūt). BPC – (duomenys neskelbtini)? (Vertimas: (duomenys neskelbtini)?) P – ???? ????, ???? ???? ?????? ???? (duomenys neskelbtini) (Vertimas: Virš manęs, virš manęs turi būti (duomenys neskelbtini)). BPC – ???. ? ?????? ??? (Vertimas: Aha. Aš Jus supratau). P – ?? ??? ????-?? ???????. ??? ??????? ??????. ? ?????????? (Vertimas: Bet ten kažką realiai. Ten moteris rėkia. Aš prabudau). BPC – ???, ? ??????? ????? ?????????? ? ???? ???? (Vertimas: Aha, o sakykite, Jūsų durys su kodu? Kodas?) P – ??, ????. ? ???? ???? ?????? ??? (Vertimas: Taip, yra. Š turiu savo slaptažodį). BPC – ??????? ????, ???? ??????? (Vertimas: Sakykite savo, kad patektume). P – ???, ???, ???, ?????????. ? ?????? ????????. ????, ?????? 2, ?? ????. ???, ???. ??? ?????? ??????, ? ?????? ???. ???, (duomenys neskelbtini) (Vertimas: Eee, tuoj, tuoj, palaukite. Aš tuoj susivoksiu. Eeee, reiškia, 2, oi, Dieve. Taip, tuoj. Jau pirštai atsimena, o galva ne. Taip, (duomenys neskelbtini)). BPC – ???, (duomenys neskelbtini). ???, ??????? ?????? ???? ????????? (Vertimas: (duomenys neskelbtini). Savo vardą, pavardę sakysite?) P – ?. ?.. ? (duomenys neskelbtini) (Vertimas: K. B.. Aš esu (duomenys neskelbtini)). BPC – ? ?????? ??? (Vertimas: Aš Jus supratau). P – ? ???? ????? ??? ?? ?????????? (Vertimas: Aš turiu čia leidimą gyventi). BPC – ? ?? ?? ??????, ??? ??? ????? ????, ? ????? ??? ? ???? (Vertimas: O Jūs nežinote, ten ji gyvena viena, su vyru ar su kažkuo?) P – ? ??????? ?? ???? (Vertimas: Aš neturiu supratimo). BPC – ? ??????, ??????. ??????? ?????? ???????. ??????? (Vertimas: Aš supratau, gerai. Dabar atvažiuos policija. Ačiū). P – ??????????. ??, ? ??? (Vertimas: Prašau. Taip, aš laukiu). BPC – ?????? (Vertimas: Gerai). P – ? ???? ???, ????, ??????? ?? ??? (Vertimas: Ir, jeigu ką, eeee, ateikite pas mane). BPC – ??????, ??????? ?? ?????????? (Vertimas: Gerai, ačiū už informaciją). P – ????????? (Vertimas: Dėkoju) (b. l. 71-72).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. sausio 10 d. vyresniosios tyrėjos D. A. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo (rinkmena pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2022-12-21 07 34 18)“girdimi pranešėjos (toliau – ir P) ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau – ir BPC) balsai: BPC – 1, 1, 2. P – Galima policiją iškviesti? BPC – Greitąją? P – Policija. BPC – Policija. Čia kokiu adresu? P – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? O butas? P – (duomenys neskelbtini). BPC – Kodas į laiptinę yra? P – Yra, bet paskambinkit į duris, aš nusileisiu. BPC – Kelintas aukštas? P – Ketvirtas. BPC – Kas negero? Kas atsitiko ten? Sakykite trumpai. P – Daužo į duris, laužo duris. BPC – Kaimynas, vyras, kas ten? P – Buvęs sugyventinis. BPC – Laiptinėj jis dabar randasi? P – Taip. BPC – Vaikų yra nepilnamečių namie? P – Taip, taip, taip. BPC – Tvarkoj. Dar Jūsų vardas, pavardė? P – Z. S.. BPC – Kaip? P – Z. BPC – Taip. P – S. BPC – Tvarkoj, siunčiu. Laukit. P – Ačiū (b. l. 56-57).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. vasario 8 d. vyresniosios tyrėjos D. A. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi tris vaizdo įrašų fragmentai iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų, fiksuoti įvykio vietoje. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1221_075139_001“. Du policijos pareigūnai įeina į laiptinę, eina laiptais į viršų. Viename iš aukštų aptinka ant laiptų sėdintį vaikiną, kaip vėliau nustatyta A. P.. Policijos pareigūnas (toliau ir – PP1) – Labas vakaras. A. P. (toliau ir – AP): Ugu. PP1 – Ką čia darot? AP – Sėdžiu kol kas. Policijos pareigūnė (toliau – PP2): Sėdit? PP1 – Kur gyvenat? AP – O kas yra? PP1 – O kur gyvenat? AP – Kokia bėda? PP1 – Kur gyvenat, klausiu? PP2 – O kas duris daužė? P? AP – Taip. PP2 – Nu? AP – Kokias duris? PP2 – Duris (duomenys neskelbtini) buto kas daužė? AP – Nedaužiau. PP2 – Nedaužei?!? AP – Ne… PP2 – Tuoj išsiaiškinsim…Kreipiasi į kolegą – „Pabūsi vienas su juo? Aš nueisiu į viršų“. Ar tu čia daužei, ar tu čia nedaužei… Policijos pareigūnė laiptais kyla į viršų. PP1 – Pabūsiu. AP – Nu, davaj, pažiūrim. PP1 – Turit asmens dokumentą savo? AP – Ne, asmens kodą galiu pasakyt. PP1 – Kas su ranka? AP – Su žirklėm, (necenzūrinis žodis), ta boba, ta dūra, (necenzūrinis žodis). Bet tai vapšče, (necenzūrinis žodis). Vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1221_075640_002“. PP2 – Nėra pirma - nėra pirmos. Tai va pas D. dabar važiuoji. AP – Tai turiu važiuoti kiba? PP1 – Tai pavešim. AP: Aš pirmą valandą, (necenzūrinis žodis), turiu važiot. PP1 – Dabar pavešim. AP – Dabar, bliamba. PP2 – O dabar mes tave sulaikysim už šitą va. AP – Už ką? PP2 – Va čia va. AP – Kad tuk-tuk padariau? PP2 – Taip, kad tuk-tuk padarei, įsivaizduoji? AP – (necenzūrinis žodis), mišinukas – (necenzūrinis žodis). PP2 – Nu, eina (necenzūrinis žodis). AP: Už tai reikia suimti žmogų, (necenzūriniai žodžiai). PP2 – Ketvirtą ryto. AP – Bet tai, kad ji mane myli ir ant mane, va taip va, ir po to su kitu miega, tai irgi ne. PP2 – Tai išsiskyrėt jus jau, viskas. AP – Kada? Kada mes išsiskyrėm, tai kai jis atvažiavo čia. Čia. O tai čia yra pavyzdžiui (necenzūrinis žodis) nuo žmogaus. PP2 – Na tai, o koks skirtumas, nu paliko ir paliko ir viso gero. AP – E, kaip suprast pakilo ir paliko, nes tipo sako susitaikyk su tuo. O tai yra normalu (necenzūrinis žodis). PP1 – A., nu nerėk. PP2 – Na ką daryt AP – Ką daryt, ką daryt, na pasirinkt vieną arba mane. O ne (necenzūrinis žodis) čia. Ir po to, A. davaj davaj, o po to tipo ateik, ką. PP2 – Na ką padarysi. AP – Kas ką. PP2 – Ką padarysi, kam dabar lengva. AP – Tai tu pasirink viena ir su juo buk, o ne iš manęs ne (necenzūrinis žodis). PP2 – Tai tu nevažiuok. (Necenzūrinis žodis) važiuoji? AP – … ką tu iš manęs darysi. Jeigu ieškos už save neatsakau iš kojos (necenzūrinis žodis). Otvečaju prides mane. PP1 – Klausyk daromas vaizdo ir garso įrašas, ką tu kalbi čia viskas įrašinėjama. AP – Bus ir viskas, bet jeigu neprikvies mane pati – vse aš dingau viskas. Vse tegul prie manęs nelenda. Ne, ieško mane, probivaet kur aš, kaip aš, ką veikiu. Ant savo, ant savo aš gerai susirandu sau įsidarbinsiu. Ar ką, ar kaina, ar kuras, aš rimtai sakau įsidarbinsiu – geriau ten dirbsiu. Jeigu ateis ji iš manęs aš ją lauk padarysiu. Tai, (necenzūrinis žodis) ji mane pati susiranda, ji pati mane ieško, ji pati tipo myli mane, nu gal ir myli nežinau tipo, bet. Gal ir turi tą jausmą – nežinau myli, ji pati pasikviečia, man ji pati, bliamba. Aš blemba einu pas ją. Tai sakau pasiimk vieną, (necenzūrinis žodis) tu sakau, (necenzūrinis žodis), nu tipo iš manęs, (necenzūrinis žodis), ir dar eščio, (necenzūrinis žodis), iš dviejų – (necenzūrinis žodis). Vieną - taip, kitą - taip, (necenzūrinis žodis). (Necenzūrinis žodis). Sakau tai aš, sakau – aš tau (necenzūrinis žodis) ne ne tai rinkis ją, o ne iš manęs irgi (necenzūrinis žodis). Nu tai jai myli mane, tai kodėl jis turi būti va toks, (necenzūrinis žodis), kiek kartą laiptinėje miegojo. PP2 – Nu tai ko jus ten miegat, debilai abu? AP – Nu tai jis irgi (necenzūrinis žodis), dėl jos laiptinėje miegojo ant radiatoriaus. PP2 – Nu tai, kad durni, nu tai kas kaltas. AP – Durni, (necenzūrinis žodis). PP2 – Na ir viskas. AP – Tai kodėl, kodėl durni (necenzūrinis žodis), kad ji (necenzūrinis žodis). PP2 – Tai jeigu durni. Na matai, kad nebendrauja. AP – Tai jisai laiptinėje miegojo. PP2 – Tai jis namie, ką dabar neturi miegot. AP – Nu… PP – Nu, tai va. AP – Aš nežinau kas per ragana kerus tokius, kad (necenzūrinis žodis). Nu aš negaliu nuo jos atsispirt. Ji tokia (necenzūrinis žodis), viską mačiau. Bet negaliu atsispirti, (necenzūrinis žodis), sunku, bliamba. Nežinau ką jinai ragana. Aš jai viską atiduočiau, otvečaju. PP2 – Vaikas tavo? AP – Mano. Atiduočiau (necenzūrinis žodis), bet ji tokia už ką, nežinau, (necenzūrinis žodis), mane už ką? Vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1221_080139_003“. AP – (necenzūrinis žodis), mane jau užvaldė jinai, (necenzūrinis žodis). Pirmą kart gyvenime. Kaip ant moterų velnią dėjau. O čia (necenzūrinis žodis). Kažkokia ragana. Koks skirtumas man pirmą valandą važioti pas D. Aš su D. susitariau. PP2 – Nežinau kodėl ji sakė tave paimti. AP – Nes aš dėl to, klausykit, aš jums pasakysiu dar kartą, nes jinai galvoja, kad aš tipo neatvažiuosiu, dėl to ji paprašė paimti, bet aš pažadėjau jau jai atvažiuoti, nes sako, jeigu tu ten pas Z. būsi, tai aš ten duris sako išlaušiu. Sakau: „Suprantu“. PP2 – Matyt jau neatėjai, kai kvietė. AP – Tai… aa čia gal šiandien turėjau ar vakar turėjau? PP2 – Na nežinau AP – Aaaa. (Necenzūrinis žodis), aš dar išgėriau biškį, nervai suprantat žmogui. Nu jus nesuprasit, reikia tai pajust, (necenzūrinis žodis), patirti, (necenzūrinis žodis). (Necenzūrinis žodis), bet aš norėjau atvažiuoti. Aš jau galvojau šiandien. PP2 – Nežinau. AP – Aš galvojau dešimtą turiu, nes jinai man trukdo. O tai davė šaukimą tai vakar. PP2 – Na atvažiuosim šiandien. AP – Antrą kartą vėl atveža – nemokamas taksi. PP2 – Tai gal bus… AP – Gali būt. Visą gyvenimą. O tai ji ko prilindo prie manęs? Duodu du šimtus procentų vėl lis prie manęs. Aš gi gražiai. Z., Z., apkabinu, o ji „beeeee, veeee“. PP2 – O tai dėl ko byla dėl smurto iškelta? Jeigu sakai, Z., Z. Dėl ko byla dėl smurto? AP – Patikėkit, aš voobsche nesuprantu dabar. Na aš debilas, (necenzūrinis žodis), ir čia jau buvo senai – čia senai. Čia uždarytas – čia senas dalykai, viskas (necenzūrinis žodis). Aš galvoju iš tikrųjų ką aš padariau, aš net gi ant savęs labai pykstu, (necenzūrinis žodis), taip stipriai pyktį laikau. Save graužiu – šitų poelgiu, kad pakėliau ranką prieš moterį pirmą kartą. Čia pirma moteris pas mane ir pirmą kartą pakėliau ranką, tai čia ... man pati griaužia labai stipriai labai. Bet sakau, (necenzūrinis žodis), tipo labai griaužia. Griaužia sąžinę. Padariau, (necenzūrinis žodis) iki rankų. Vėl, vėl taip pat ant manęs šokinėjo. Patikėkit kokia provokacija buvo, aa eik, iš lempos, iš nieko iš oro rėkia, šaukia. Aš sakau aš, kai jinai paprašė aš visada padedu, žiūriu ką jinai ten daro ar dar kažką, o jinai sako pasitrauk invalidas sako, tu (necenzūrinis žodis) sako pasitrauk (necenzūrinis žodis) vos ne (necenzūrinis žodis) tipo, tu nieko nepadarysi. Prikišinėjo man žinot ką toks dalykas, kad tipo, kodėl tu man nieko nepasakoji, tai kaip aš tau galiu… Vaizdo įrašas pasibaigia (b. l. 73-75).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. vyresniosios tyrėjos A. L. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektu yra pateikti keturi BODY 1714 bei du BODY 1712 kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai daryti adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašų apačioje, kairėje pusėje matoma data bei laikas. BODY 1714 pirmame vaizdo įraše 00:17:00 matosi kaip laiptinėje eina pareigūnai. 00:17:12 buto duris atidaro pranešėja ir pakviečia pareigūnus užeiti. Pranešėja nurodė, kad šiuo metu nieko nesigirdi, tačiau prieš tai girdėjo moterišką, isterišką balsą. Nurodė, kad girdėjo, kaip moteris šaukėsi mamos, tarsi iš skausmo. Nurodė, kad miegojo ir ją pažadino rėkimas, jai pasirodė, kad sklido iš viršaus. Pabendravę su pranešėja, pareigūnai pakilo aukščiau. Priėję prie (duomenys neskelbtini) buto ir pasiklausę garsų iš buto, pradėjo belstis. Bute girdisi vaiko verkimas bei kiti balsai. Buto duris atidarė vyras, pareigūnai paklausė kas vyksta. Vyras atsakė, kad nieko nevyksta. Moteris du kartus pasakė, kad ją muša. Vyras pradėjo moters atsiprašinėti, pareigūnai išvedė vyrą į virtuvę, moteris pasiliko kambaryje. Vyras nurodė, kad jie apsibarė ir tiek, bet šiuo metu viskas gerai. Vyras pasakė, kad moteris šiuo metu yra labai susinervinusi, pareigūnas pasakė, kad jis labiau susinervinęs atrodo, galbūt kažką tokio padarė. Vyras atsakė: „Daviau vieną tokį silpną“ ir suplojo rankomis vieną kartą. Po ko pasakė: „Z. aš atsiprašau, galvok ką darai“. Po to vaizdo įrašas baigiasi. BODY 1714 antrame vaizdo įraše vyras nurodė, kad moteris rėkavo labai garsiai, jis jai pasakė nusiraminti, bet ji išsigando dėl to, kad jis jai sudavė smūgį, kaip vyras nurodė, dėl „pliuchos“. Pareigūnas paklausė, kokie santykiai juos sieja, vyras atsakė, kad jie yra buvę sugyventiniai, gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus kartu, turi vieną bendrą vaiką. Nurodė, kad policija prieš tai buvo kviesta (kada neprisimena), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo skirta atsėdėti 30 parų. Nurodė, kad alkoholio nevartojo. Apie 00:26:06 vyras pasako: „Jeigu iš tikrųjų tu būtum nerėkavusi, būtum išgirdusi mane, pakalbėtume, tu išsigandai, aš suprantu, aš tau rimtai sakau, aš daviau tau vieną tokią silpną ir daugiau nieko nenorėjau daryti, aš atsiprašiau“. Po to vaizdo įrašas baigiasi. BODY 1714 trečiame vaizdo įraše apie 00:27:47 pareigūnai bendrauja tarpusavyje dėl tolimesnių veiksmų. Pareigūnas prieina prie moters ir paklausia, ar po suduoto smūgio pajuto skausmą. Moteris atsako: „Nu jaučiau, kad buvo tikrai priliesta, bet tokio labai stipraus skausmo ne“. Pareigūnui paklausus, kiek smūgių sudavė, moteris atsakė, kad tik vieną. Paklausus, ar pageidauja ikiteisminio tyrimo, moteris atsakė, kad ne. Pareigūnui paklausus, jeigu jie savo nuožiūra pradės ikiteisminį tyrimą, ar moteris duos parodys, į ką moteris atsakė taip. Toliau pareigūnas konsultuojasi dėl tolimesnių veiksmų. Po ko pareigūnai išprašo asmenį iš buto. Po to vaizdo įrašas baigiasi. BODY 1714 ketvirtame vaizdo įraše apie 00:31:57 vyrui uždeda antrankius. Ir apie 00:32:29 išveda vyrą iš buto. Toliau vaizdo įraše reikšmingos informacijos nėra. BODY 1712 pirmame vaizdo įraše apie 00:20:21 matosi, kaip pareigūnai stovi prie (duomenys neskelbtini) buto ir stuksena į duris, po ko pasigirsta vaiko verkimas bei balsai bute. Buto duris atidaro vyras pareigūnai paklausė kas vyksta, vyras atsakė, kad nieko nevyksta. Moteris du kartus pasakė, kad ją muša. Vyras pradėjo moters atsiprašinėti, pareigūnas išvedė vyrą į virtuvę, kitas pareigūnas liko kambaryje su moterimi. Pareigūnas pasako: „sakykite, kas buvo“. Moteris atsakė: „nieko, pasakiau, kad noriu skirtis, nes nedirba ir nieko nedaro ir jis davė per veidą man“. Pareigūnas pasakė: „Nusiraminkite ir sakykite, kas įvyko, nuo A iki Z“. Moteris atsako: „Sėdėjome, kalbėjome ir pasakiau, kad noriu skirtis, nes nedirba ir nieko nedaro“. Po ko vaizdo įrašas baigiasi. BODY 1712 antrame vaizdo įraše apie 00:21:50 pareigūnas paklausia: „O kas toliau?“. Moteris atsako: „Nieko, nu ir davė per veidą“. Pareigūnas paklausė, kokie santykiai juos sieja, moteris atsakė, kad jie yra buvę sugyventiniai, kartu negyvena jau apie 5 mėnesius, kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, turi vieną bendrą vaiką. Pareigūnas paklausė, kiek kartų per veidą trenkė, moteris atsakė, kad trenkė vieną kartą iš delno. Pareigūnas paklausia: „Ikiteisminį pradėt?“. Moteris atsako: „Ne, tiesiog išvežkite ir viskas“. Pareigūnas pasakė, kad iškvietė kaimynai, nes girdėjo, į ką moteris atsakė: „Nu tai aš specialiai rėkavau, norėjau pati iškviesti, bet jis man nedavė“. Pareigūnas paklausia, ar tuo metu vaikas buvo kambaryje, į ką moteris atsakė: „Ne, mes čia virtuvėje buvome, vaikai nematė nieko“. Pareigūnas paklausė, kurioje vietoje trenkė, moteris parodė į kairės pusės žandą, nurodė, kad nieko nesimato. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. l. 45-46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. sausio 10 d. vyresniosios tyrėjos D. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad telefonu (8 5) 2789043 buvo bendrauta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotoja, kuri informavo, kad asmuo vardu Z. S. iki 2023 m. sausio 10 d. į tarnybą nesikreipė, apžiūrai atvykusi nebuvo ir neužsiregistravo. Telefonu bendrauta su nukentėjusiąja Z. S., kuri nurodė, kad po 2022 m. gruodžio 11 d. į vykio nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė, nes turi vieną mažametį sūnų, o kitą kūdikį, kuris (duomenys neskelbtini) prieš kelis mėnesius, dėl to ji neturi laiko vaikščioti po ligonines (b. l. 42).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK: 0122000728457) nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 12 d., 00.04 val. gautas K. B. pranešimas, kuriame nurodoma, kad ji pabudo nuo to, jog virš jos labai šaukia moteris, girdisi muštynės. Galimai (duomenys neskelbtini) butas, trečiame aukšte. Pranešėja gyvena antrame aukšte, (duomenys neskelbtini) bute, muštynės virš jos. Durų kodas: (duomenys neskelbtini), dėl greitosios medicinos pagalbos, nežino (b. l. 43-44).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Ši baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Teismo vertinimu, A. P. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę, dėl vengimo atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pripažino visiškai, o iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikto 2022 m. rugsėjo 21 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamasis, 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo įrašytas probacijoje į įskaitą, o 2022 m. spalio 24 d. jam pasirašytinai išaiškinti visi jo įpareigojimai ir atsakomybė už pastarųjų nevykdymą (b. l. 13-16). Taigi, kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos atlikimo tvarką, jis suvokė savo pareigas, taip pat žinojo, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų buvo įspėtas. Kaip matyti, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktame baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. (duomenys neskelbtini), A. P., 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 5 d., privalėjo atvykti į psichoedukacinę programą, į kurią buvo nukreiptas 2022 m. lapkričio 7 d., tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė, taip pat pastarasis, 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d., privalėjo atvykti tiek individualiam darbui, tiek į programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir paties A. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Pastarasis nurodė, kad jam buvo pasirašytinai išaiškinti visi įpareigojimai, todėl jam reikėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose kursuose. Jis kartą buvo atvykęs į probacijos tarnybą, tačiau išėjusi darbuotoja jam pasakė palaukti 10 min., o jeigu neateis kita darbuotoja, eiti namo. Palaukęs apie 30 min ir nesulaukęs, jis išėjo namo. Paskui buvo gimdymas, todėl vykdyti jam paskirtą įpareigojimą, o būtent – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neturėjo laiko. Taigi, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad taip elgdamasis juos pažeidžia, tačiau sąmoningai ignoravo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą ir taip rodė nepagarbą teismo sprendimui.

Visi aukščiau aptarti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, formuoja teismo įsitikinimą, kad kaltinamojo veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio poelgis, o nuosekliai demonstruojamo abejingumo teisės aktų reikalavimams išraiška.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. P. tyčia vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, todėl jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. gruodžio 12 d., apie 00,04 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu trenkė savo sugyventinei Z. S. į veidą, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 11 d., Z. jį pasikvietė į svečius. Iš pradžių viskas buvo gerai. Po to Z. pradėjo jį varyti iš namų, sakydama, kad jis nepageidaujamas. Jis pasakė, kad šalta, todėl niekur neis. Tada ji prigrasino jam iškviesti policiją ir toliau su juo konfliktavo. Jis priėjo prie jos ir iš pradžių apkabino, nes norėjo gražiuoju pašnekėti su ja. Po to ji jam atsibodo ir jis jai delnu vieną kartą sudavė per veidą, kad ji apsiramintų, nes visą pyktį išliejo ant jo. 2022 m. gruodžio 12 d., paryčiais, jis vėl atėjo pas Z., nes norėjo atnešti sūnui mišinukų. Z. jo neįleido ir jis iki policijos atvažiavimo sėdėjo laiptinėje. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios Z. S. parodymai. Nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 11 d., apie 22.00 val., pas ją atėjo buvęs sugyventinis A. P.. Jis buvo blaivus, todėl ji pati jį įsileido. Jie sėdėjo virtuvėje ir bendravo draugiškai, tačiau apie 00.00 val. tarp jų prasidėjo konfliktas, dėl to, kad jis pas ją vis ateina. Ji jam pasakė, kad jo nemyli ir kad daugiau pas ją neateitų. Po ko, stovint virtuvėje, jis staigiai, jai nesitikint, iš dešinės rankos delnu trenkė per žandą į kairę pusę. Jis trenkė vieną kartą. Po smūgio ji pradėjo rėkti, kad pasitrauktų ir išeitų iš buto. Ji rėkė, kad ją išgirstų kaimynai, nes pati policijos išsikviesti negalėjo. Smūgio metu ji pajuto fizinį skausmą ir išgirdo, kaip skamba ausyje. Po smūgio buvo raudonas žandas, daugiau jokių sužalojimų nebuvo. Šio konflikto niekas nematė, nes jis įvyko virtuvėje. Toliau vyko žodinis konfliktas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno R. M., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju, parodymai. Pastarasis parodė, kad dirbant 2022 m. gruodžio pradžioje iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja girdi moters rėkimą, muštynes. Atvykus į vietą adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje juos pasitiko pranešėja K. B., kuri paaiškino, kad ją pažadino iš kaimynų buto sklindantis rėkimas – moteris šaukėsi pagalbos. Apžiūrint laiptinę, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų buto durų jie išgirdo balsus. Pasibeldus į minėtas duris, jas atidarė, kaip vėliau nustatyta, A. P., kuris paaiškino, kad tarp jo ir jo buvusios sugyventinės Z. S., su kuria negyvena apie šešis mėnesius, kilo konfliktas. Pats A. P. neneigė, kad konflikto metu jis delnu vieną kartą trenkė Z. S. per veidą. Bendraujant su Z. S., ši paaiškino, kad konflikto metu A. P. jai sudavė vieną kartą delnu į žandą, į kurį tiksliai ji nenurodė. Iš pradžių Z. S. sakė, kad jai skaudėjo, o po to sakė, kad nebe. Jokių akivaizdžių sužalojimų pas Z. S. nesimatė. Pirmiau minėtas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kaimynės K. B., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoja, parodymai. Pastaroji parodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį, po vidurnakčio ji prabudo nuo triukšmo, o tiksliau nuo moters pagalbos šauksmų. Iš to, ką išgirdo, galima buvo suprasti, kad moteris yra mušama, nes ji kvietėsi pagalbos, labai garsiai šaukė „mama“. Dar ji girdėjo vyrišką balsą, tačiau apie ką jie kalbėjo, nurodyti negali, nes nesupranta lietuvių kalbos. Tada ji iš savo telefono surinko 112 ir pranešė apie įvykį. Be to, baudžiamojo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes taip pat patvirtina ir vyresniosios tyrėjos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys. Galiausiai, kaltinamajam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ne tik anksčiau aptartų proceso dalyvių parodymai, bet ir 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 10 d. bei 2023 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, o taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (ROIK: 0122000728457).

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – mušimas, nulėmė fizinio skausmo Z. S. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo A. P. nusikalstami veiksmai, atlikti 2022 m. gruodžio 12 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. P. mušdamas nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo veiksmų bus sukelti padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiosios Z. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, turi vieną bendrą vaiką. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 12 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nukentėjusiąją Z. S..

Teismas visų anksčiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis A. P. 2022 m. gruodžio 22 d., apie 00.04 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sugyventinei Z. S. vieną kartą delnu trenkė į veidą, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

A. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P.. Kaltinamasis nedirbo. Nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. P. yra baustas administracine tvarka, o taip pat ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, o būtent – už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra pateikta.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. P. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 30 parų arešto bausmę.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą: pirma, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, antra, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiem jame numatytoms sąlygoms (kasacinė nutartys Nr. 2K-26/2005, 2K-89/2005, 2K-380/2013).

Nagrinėjamu atveju, A. P. BK 140 straipsnio 2 dalyje padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. P. padarytomis nusikalstamomis veikomis pažeidė skirtingus teisinius gėrius – žmonių sveikatą ir teisingumą. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, daro išvadą, kad A. P. padarytas baudžiamasis nusižengimas labai skiriasi pagal savo pavojingumą nuo nesunkaus nusikaltimo ir jie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti šiuo nuosprendžiu skiriamas bausmes apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrintina su už nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje paskirtą 30 parų arešto bausmę, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai ir A. P. paskiriant subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurio A. P. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šios normos 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, prie minėtu nuosprendžiu kaltinamajam A. P. skirtinos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri sudaro didesnę neatliktos bausmės dalį, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 3 mėnesius ir paskirti subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 5, 6punktais, buvo atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d. Atsižvelgiant į minėtą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu subendrintos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėti švelnesnę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirti galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į galutinę paskirtą bausmę įskaitytinas A. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2022 m. gruodžio 21 d., 08.00 val. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kiti klausimai

Kaltinamasis A. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nuo 2022 m. gruodžio 21 d., 08.00 val. buvo laikinai sulaikytas, o Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. sausio 19 d. bei 2023 m. vasario 20 d. nutartimis pratęsta iki 2023 m. balandžio 21 d. (b. l. 102-104, 146-148, 165-167) Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Procesų išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo, garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad iš A. P. valstybės naudai priteistinos 293,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato Rimanto Prėskienio ir ikiteisminio tyrimo metu kitų gynėjų suteiktą antrinę teisinę pagalbą (7 t., b. l. 145-149).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš to seka, kad teismas gali iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam A. P. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes jis suimtas ir jo laisvė suvaržyta. A. P. iki suėmimo oficialiai nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo turtą ir pajamas nėra, šiuo nuosprendžiu jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad A. P. materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, A. P. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu ir paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 bei 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu A. P. skirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri sudaro didesnę neatliktos bausmės dalį, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius ir A. P. paskirti subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu subendrintos 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį švelnesnės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir A. P. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaityti A. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2022 m. gruodžio 21 d., 08.00 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo, garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. P..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė