Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirtos, atitinkamai laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams ir arešto bausmė 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu A. P. skirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (trys) mėnesiai – ir A. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos laisvės atėmimo bausmės 11 (vienuolikai) mėnesių pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės 8 (aštuoniems) mėnesiams ir A. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Nuspręsta į galutinę bausmę įskaityti A. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 21 d., 08.00 val., iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikiname sulaikyme ar suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl advokato išlaidų priteisimo iš A. P. netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. P. neneigia jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių ir neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentu apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam A. P. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

6. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmių nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, A. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, taigi skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, stadiją, kaltės formą – nuteistasis tyčia padarė pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos jam būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę, dėl to, nėra pagrindo nuteistojo A. P. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų vertinti pakartotinai ir dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

8. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka jo nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę nuteistajam A. P. buvo įvertinti ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad nuteistasis A. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, be kita ko, ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1–3 dalys (1 t., b. l. 186–193). Vertinant nuteistojo asmenybę bausmės skyrimo kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu yra įsiteisėjęs A. P. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuris skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar buvo neįsiteisėjęs ir kuriuo A. P. pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad A. P. daug kartų baustas administracine tvarka, o informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 131–140). Pažymėtina ir tai, kad A. P. yra daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes, o pagal BK 178 straipsnio (vagystė) skirtingas dalis yra ne kartą teistas. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2022 m. kovo 21 d. nuteistasis vykdė individualią veiklą (1 t., b. l. 141), o nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 142). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

10. Nuteistasis A. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, o už padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

11. Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas A. P. asmenybę ir nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant griežčiausias BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmes, t. y. laisvės atėmimą ir areštą. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ne tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią, tačiau ir vieną sunkinančią aplinkybę, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nustatė tik šiek tiek didesnio dydžio bausmę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas galimas arešto bausmės vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, A. P. paskirta bausmė artima minimaliam bausmės dydžiui – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

13. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pabrėžtina, kad BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

14. Sprendžiant apeliantui paskirtos bausmių teisingumo ir pagrįstumo klausimą, pabrėžtina, kad neigiamos pasekmės, kurias sukelia nuteistajam skiriama bausmė, yra neišvengiamos, jeigu baudžiamasis procesas užbaigiamas bausmės skyrimu. Kaip jau minėta, A. P. teisiamas ne pirmą kartą, be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau anksčiau skirtos bausmės, tarp kurių ir ne kartą taikytos bausmės, susijusios su terminuotu laisvės atėmimu, nepadarė nuteistojo vidinėms nuostatoms ir elgesiui tokios įtakos, jog sulaikytų jį nuo nusikalstamo pobūdžio veiksmų. Būdamas ne kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn A. P. galėjo įvertinti už nusikalstamas veikas gresiančias pasekmes, kurios, be kita ko, gali būti susijusios su jo laisvės atėmimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų yra susijusi su baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje – nevykdymu, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų. Dėl to apelianto argumentai, kad jis suprato elgęsis neteisingai, laikytini deklaratyviais, tuo labiau, kad A. P. yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas ir tos pačios nukentėjusiosios Z. S., dėl kuriai sukelto fizinio skausmo yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam paskirtų bausmių teisingumo ir proporcingumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo A. P. žmonai vienai be nuteistojo sunku auginti (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiką.

15. Atsižvelgiant į tai, kad tiek BK 140 straipsnio 2 dalies, tiek ir BK 243 straipsnio sankcijose yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurios pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam nebuvo skirtos, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.

16. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam A. P. paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu bausmių apėmimas taikomas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuteistojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos, nors priskiriamos gretimoms baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau dėl pažeistų skirtingų baudžiamuoju įstatymu saugomų teisinių gėrių, padarytų padarinių laikytinos labai besiskiriančios pagal pavojingumą. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo skundą, sprendžia, kad jam paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, pirmosios instancijos teismui palyginus kėsinimosi objektus, subendrintos jam palankesniu bausmių apėmimo būdu.

17. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla A. P. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams.

18. Atsižvelgdama į apelianto prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teisėjų kolegija, be kita ko, vertina ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pagrįstumą bei teisėtumą.

19. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 2 d., A. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kuri didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, pridėjo minimalaus BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio pastarosios bausmės dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta teisingo dydžio subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių.

20. Be to, A. P. buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d.), kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmės skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo nuteistasis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, A. P. padarė dar iki priimant minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį. Vadinasi, pirmiau subendrinta laisvės atėmimo bausmė vienuolikai mėnesių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrintinas BK 63 straipsnio tvarka. Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo ir bendrinimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi būtent BK 63 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai prie laivės atėmimo bausmės vienuolikai mėnesių pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas prie bausmių bendrinimo teisinio pagrindo nenurodė BK 63 straipsnio 9 dalies, dėl to, šioje dalyje nuosprendis tikslintinas, tačiau pabrėžtina, jog šis patikslinimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nedaro įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

21. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo A. P. atžvilgiu, dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

22. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę keturiems mėnesiams, kurią subendrinus su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu dėl dviejų apysunkių nusikaltimų, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu – dėl dviejų nesunkių nusikaltimų. Nors paskirtos bausmės dydis ir padarytų nusikalstamų veikų kategorijos atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

23. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Pastebėtina tai, kad nuteistajam A. P. anksčiau paskirtos bausmės, tarp kurių ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

24. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. P. apeliacinį skundą konstatuoja, kad jam teisėtai paskirtos tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei bausmės, be to, jos tinkamai subendrintos, todėl neprieštarauja teisingumo principui. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam A. P. paskirta bausmė turėtų būti švelninama, tai sudaro pagrindą nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir nurodyti, kad subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) mėnesių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams bendrinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.