Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) M. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Fiat (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), taikytas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) M. V. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu ir pratęstas Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, panaikintas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. R. buvo kaltinama ir išteisinta dėl to, kad ji 2021 m. gegužės 20 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) r., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Fiat (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 2021 m. gegužės 20 d. 13.17 val. nustatytas 3,27 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 13.40 val. nustatytas 3,33 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Per teismo posėdį baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai išsakė savo pozicijas dėl apeliacinio skundo (ne)tenkinimo ir jas paremiančius argumentus:

4.1. Prokurorė J. Sarpalienė prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir priimti J. R. apkaltinamąjį nuosprendį. J. R. negalėjo tokios būsenos taip suvaikščioti tarp (duomenys neskelbtini). Kelia abejonių jos išdėstyti laiko tarpai ir aplinkybės, kad per 20 minučių aplankė brolį, ten pabuvo 10 minučių ir dar spėjo (duomenys neskelbtini) kilometrą per 20 minučių nueiti. Prokurorės nuomone, J. R. pagrįstai kaltinama, kad vairavo ir eismo įvykis įvyko jai esant neblaiviai. Nėra pagrindo netikėti L. B. parodymais, kad rado moterį, mėginusią užvesti mašiną ir vairuoti. Nuteistosios parodymai kelia abejones, teismas netinkamai įvertino jos parodymus ir neatsižvelgė į specialisto išvadą, kad negalėjo išteisintoji dėl (duomenys neskelbtini) priepuolio, atsitrenkusi į žvyruotą dangą, patirti tokius sužalojimus. Teismas pateikė naują įtarimą, kad J. R. vartojo alkoholį po eismo įvykio – prokurorė su tokiu vertinimu sutinka, jei atsižvelgiama vien į išteisintosios parodymus, tačiau iš esmės palaiko apeliacinį skundą. Vietoje to, kad tinkamai vykdytų kitas pareigas, kurios numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kaip asmuo turi elgtis po eismo įvykio, J. R. to nepadarė, bet, kaip pati tvirtina, vartojo alkoholį, o po to greitai parbėgo iki mašinos. Po eismo įvykio asmuo negali vartoti alkoholio iki policijos pareigūnų patikros. Taigi padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir J. R. turėtų būti pripažinta kalta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

6. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu informavo proceso dalyvius apie priimtą tos pačios datos nutartį dėl galimybės pakeisti kaltinimą. Buvo nutarta, kad išteisintajai J. R. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendyje inkriminuotos nusikalstamos veikos esminės faktinės aplinkybės apeliacinio proceso metu gali būti pakeistos. J. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, faktinės aplinkybės gali būti pakeistos į iš esmės skirtingas aplinkybes, kaltinimą išdėstant taip: J. R. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas: J. R. 2021 m. gegužės 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 13.17 val., vartojo alkoholį po eismo įvykio, kurio metu ji 2021 m. gegužės 20 d., apie 12.53 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodama automobilį „Fiat (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į griovį, iki jo aplinkybių nustatymo, kai įvykio vietoje buvo patikrinta policijos pareigūnų ir 2021 m. gegužės 20 d. 13.17 val. jai nustatytas 3,27 promilių, o 13.40 val. – 3,33 promilių neblaivumas, t. y. didesnis negu 1,5 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 69-70). 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu teisėjų kolegija nusprendė padaryti pertrauką, kad išteisintoji J. R. ir jos gynėjas advokatas A. Staškūnas galėtų išsamiai susipažinti su nauju kaltinimu ir pasirengti gynybai (t. 2, b. l. 68).

6.1. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-648/2020). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2012, 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K- 42- 942/2016, 2K-7-162-303/2019).

6.2. Apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas (lot. revisio prioris instantiae), o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo (lot. de novo) arba pakartotinai (lot. novum judicium). Baudžiamajame procese apeliacinis bylos nagrinėjimas suprantamas kaip bylos nagrinėjimas iš naujo neperžengiant apeliacinių skundų nustatytų ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K- 441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018). Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kita vertus, tokiu atveju apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020). Po to, kai byla dėl konkrečių kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų yra perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimo metu teisme kaltinimas nustatyta tvarka gali būti keičiamas tik pagal nagrinėjamos bylos ribas. Jeigu byloje pareiškiamas prašymas keisti kaltinimą, kuriame nurodomos visiškai kitos veikos faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, tai reiškia ne kaltinimo keitimą, o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiškimą. Tokia situacija apeliacinės instancijos teisme apskritai negalima, nes tai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

6.3. Teisėjų kolegija, vertindama J. R. kaltinamajame akte ir išteisinamajame nuosprendyje nustatytą kaltinimo apimtį bei jo turinį, daro išvadą, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas J. R. pakeistų nusikalstamos veikos faktines aplinkybes į tokias, kokios yra nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje, tai iš tikrųjų būtų ne veikos faktinių aplinkybių pakeitimas, bet J. R. nuteisimas pagal naują kaltinimą, kuris šioje byloje jai niekada nebuvo pateiktas. Ši išvada darytina įvertinus tai, kad pagal minėtą 2022 m. kovo 3 d. nutartį J. R. būtų ne keičiamas galbūt jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o inkriminuojamos visiškai naujos faktinės aplinkybės, susijusios tiek su vieta, tiek su laiku, kada ji galimai vartojo alkoholį, ir toks faktinių aplinkybių pakeitimas iš esmės būtų grindžiamas vien pačios išteisintosios duotais parodymais. Nors pagal naują kaltinimą J. R. būtų teisiama taip pat už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ne už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas, o už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad toks faktinių aplinkybių pakeitimas leidžia spręsti apie dviejų skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, kurios abi yra aprašytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. pagal tą pačią normą gali būti baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys, kurie vairavo motorinę transporto priemonę, kai jiems nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaip ir tie asmenys, kurie vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jiems nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tokia teisinės normos konstrukcija rodo, jog tai yra dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, kurios gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį straipsnį. Tokia situacija suponuoja, kad, neįrodžius asmens veiksmuose, esant vienos nusikalstamos veikos sudėties – vairavimo esant neblaiviam –, savaime asmens veiksmai, pakeičiant tik faktines aplinkybes, neturėtų būti perkvalifikuojami į kitą nusikalstamą veiką – alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes dėl to turėtų būti atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas ir atskirai įrodinėjama būtent ši asmens galbūt padaryta nusikalstama veika.

6.4. Kaip jau teisėjų kolegija nurodė, kaltinimas dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas, J. R. šioje byloje niekada nebuvo pateiktas. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje negalima pakeisti J. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių į tokias, kokios buvo nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje, nes tai jau iš tikrųjų būtų ne faktinių veikos aplinkybių ar veikos teisinio vertinimo pakeitimas, o visiškai naujo kaltinimo J. R. suformulavimas. Toks J. R. pateiktas siurprizinis kaltinimas aiškiai pažeistų jos teisę į gynybą, t. y. jos procesinę teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir galimybę nuo pat proceso pradžios tinkamai bei visapusiškai gintis nuo jai pareikšto kaltinimo. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia J. R. pareikšto kaltinimo nei faktinių aplinkybių, nei jo teisinio vertinimo (kvalifikavimo) nekeisti. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys būtent dėl tokio J. R. pareikšto kaltinimo, koks buvo suformuluotas kaltinamajame akte, ir pagal kurį J. R. buvo išteisinta Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu.

II. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir J. R. išteisinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumo

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

8. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju nebuvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reikštų esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

9. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Skirtingai nei nurodoma prokuratūros apeliaciniame skunde, J. R. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviai, nebuvo neabejotinai įrodytas bylos duomenų visuma. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą.

10. J. R. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo neblaivi, tačiau neigia vairavusi automobilį, būdama neblaivi. Kai atvažiavo liudytojas L. B., ji būdama automobilyje, už vairo buvo tik atsisėdusi, tačiau automobilio užvedusi nebuvo ir jo nevairavo. Prie automobilio atėjo apie 12.50 val. parsinešti paliktų maisto produktų, netoliese esančiuose namuose su drauge išgėrusi butelį degtinės. Atvažiavęs L. B. bandė pats užvesti automobilį ir juo išvažiuoti iš šalikelės, nors J. R. to neprašė ir pagalba jai nebuvo reikalinga, kadangi su broliu buvo susitarusi, jog jis atvažiuos ištraukti automobilio. Vis dėlto L. B. tikslo pasiekti nepavyko, nes automobilis iš vietos nepajudėjo (t. 2, b. l. 38-39). Kaip matyti, J. R. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu vertinimu, jog tokie nuteistosios parodymai laikytini tik jos gynybine versija. Taigi nutartyje aptartini duomenys, kurie išsamiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant J. R. atliktus veiksmus:

10.3. Liudytojas A. B. parodė, kad jo sesuo J. R. buvo atėjusi apie 10 val. prašyti pagalbos, kad jis ištrauktų iš griovio jos automobilį. Sesuo sakė, kad nuvažiavo nuo kelio, nes apakino saulė ir iš priekio važiavo mašina, labai dulkėjo. Liudytojas pasakė, kad apie 13 val. paims traktorių ir automobilį ištrauks, nes iš karto negalėjo važiuoti, kadangi veršiavosi karvė. A. B. nesuprato, kad sesuo būtų buvusi pavartojusi alkoholio. Paskui J. R. paskambino ir pasakė, kad pagalbos nebereikia (t. 2, b. l. 14). Iš duotų parodymų matyti, kad pastarasis liudytojas ne tik nematė J. R. vairuojančios transporto priemonę, bet apskritai negalėjo net nurodyti, ar ji įvykio dieną buvo vartojusi alkoholio. Liudytoja D. J. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), gavo iškvietimą į eismo įvykį, kur buvo moteris sužalotu veidu. Kai jie atvyko, policijos pareigūnai jau buvo atvykę, rado moterį sėdinčią ant žvyrkelio, o mašina buvo nuvažiavusi į griovį. Moteriai buvo šiek tiek nubrozdintas veidas apie akį, nežymiai kraujavo. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, ji buvo neblaivi, tai akivaizdžiai matėsi, į greitosios medicinos pagalbos automobilį reikėjo vesti prilaikant, savarankiškai nepaėjo. Moteris sakė, kad norėjusi pagalbos, bet jaunuolis iškvietė policiją, o apie gėrimą tik pasakė, „ar aš negaliu mašinoje gerti“, minėjo, kad susipyko su vyru (t. 2, b. l. 15). Pastaroji liudytoja apie J. R. būseną ir girtumą žinojo ir teikė parodymus, apibūdindama situaciją, kuri susiklostė jau po įvykio, t. y., kai į įvykio vietą buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Tad tokie liudytojos D. J. parodymai nepatvirtina, jog J. R. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, jie tik patvirtina patį faktą, jog pastaroji buvo girta, kai į įvykio vietą atvažiavo atitinkamų tarnybų darbuotojai.

10.4. Apibendrinant visus aptartus liudytojų parodymus, matyti, kad tik liudytojas L. B. nurodė, jog J. R. bandė vairuoti transporto priemonę, būdama neblaivi, tačiau nė vienas kitas liudytojas to patvirtinti negalėjo. Vien liudytojų subjektyvus vertinimas, kad išteisintoji svirduliavo, nerišliai kalbėjo ir nuo jos sklido alkoholio kvapas, niekaip nepatvirtina, kad tuo konkrečiu metu J. R. girtumas buvo 1,5 promilių ar didesnis. Be to, J. R. neneigė įvykio dieną vartojusi alkoholio, tačiau neigė vairavusi transporto priemonę, būdama neblaivi. Taigi aptariama informacija, gauta iš asmenų, kurie galimai neturi medicininio toksikologinio išsilavinimo, t. y. negali objektyviai spręsti, ar asmens elgesio požymių visuma atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali būti vienintelis ar pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo vadovaujantis yra įrodinėjama J. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

11. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. T. 2021 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 20 d., apie 12.53 val., dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. S., iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas apie tai, jog nuvažiavo į griovį automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. Vairuotojas galimai neblaivus, praskeltas antakis.13.09 val. nuvykus (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre juos pasitiko (duomenys neskelbtini) A. J., kuris paaiškino, kad, važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kilometru, pastebėjo pakelės griovyje stovintį automobilį „Fiat (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o šalia automobilio ant žvyro dangos kelio sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris. Paklausus A. J., ar matė, kas vairavo minėtą automobilį, šis paaiškino, kad nematė, o jam privažiavus prie automobilio, buvo tik ta moteris. Netoli automobilio „Fiat (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant žvyruotos kelio dangos sėdėjo J. R., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, dėl didelio neblaivumo negalėjo atsikelti nuo žemės, nerišliai kalbėjo. Paklausus J. R., kas vairavo automobilį, ši paaiškino, kad ji, taip pat parodė, kad alkoholinius gėrimus paskutinį kartą vartojo šiandien, t. y. 2021 m. gegužės 20 d. ryte. Alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 13.17 val. pirmu patikrinimu jai buvo nustatytas 3,27 promilių girtumas, o 13.40 val. antru patikrinimu nustatytas 3,33 promilių girtumas. J. R. su tikrinimo rezultatais nesutiko. Atvykę (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo J. R. ir po pirminės apžiūros išsivežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių, kur jai buvo nustatytas veido sumušimas ir girtumas. Automobilis „Fiat (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 8-15).

11.1. Akivaizdu iš aptartų duomenų, jog patys pareigūnai nei vairuojančios J. R. nematė, nei jos neblaivumo fakto tuoj po vairavimo neužfiksavo. Apie tai, kad J. R. galbūt vairavo, būdama neblaivi, jie informaciją gavo iš kitų šaltinių, tačiau jos patvirtinti patys negali. Taigi tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys nepatvirtina išteisintosios vairavimo fakto ar tuo labiau fakto, kad ji transporto priemonę vairavo girta. Tai, kad po įvykio policijos pareigūnai nuvykę į nurodytą vietą rado J. R. neblaivią, praėjus atitinkamam laiko tarpui, nepatvirtina ir negali tiesiogiai patvirtinti vairavimo, esant neblaiviam, fakto. Savaime suprantama, jog pareigūnai turėjo vykdyti savo pareigines funkcijas ir, gavę informaciją apie galbūt daromą nusikalstamą veiką, šią informaciją patikrinti, tačiau, jai nepasitvirtinus ar nesurinkus duomenų, kurie tokią informaciją patvirtintų, vien prielaidomis asmens kaltė negali būti įrodinėjama, net jei informacija apie galimai daromą nusikaltimą buvo užfiksuota oficialiose duomenų bazėse. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens girtumas turi būti nustatomas vairavimo metu ar tuoj po jo, ir vien tai, kad pareigūnai ar kiti liudytojai būtų matę J. R. vairavimo metu ar (ir) tuoj po jo, savaime nesudarytų pagrindo, nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens girtumą vairavimo metu, traukti J. R. baudžiamojon atsakomybėn, kadangi nepakanka įtarimo, jog asmuo gali būti girtas, t. y. neužtenka nustatyti prastą asmens koordinaciją, alkoholio kvapo sklidimą, nesiorientavimą aplinkoje ir pan., nes privalo būti nustatytas konkretus ir tikslus asmens girtumo laipsnis – 1,5 ar daugiau promilių, kad būtų galima spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą.

11.2. Išskyrus liudytojo L. B. parodymus apie tai, kad J. R. sėdėjo už vairo ir automobilį buvo užvedusi, daugiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad išteisintoji, būdama neblaivi, būtų automobilį vairavusi. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nėra daugiau nenuginčijamų objektyvių įrodymų, kuriais remdamasis jis galėtų šiuos liudytojo parodymus patikrinti ir jais neabejodamas vadovautis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, pažymėjo, kad vairavimo veiksmas nesiejamas su nuvažiuotu keliu, vairavimas nėra privalomai sietinas netgi su automobilio vidaus degimo variklio, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė, užvedimu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma atsakomybėn traukiamo asmens. Šioje situacijoje nenustatyta, kad transporto priemonė būtų judėjusi, nei liudytojas L. B., nei liudytojas A. J., nei kiti liudytojai šios aplinkybės nepatvirtino. Iš liudytojų A. J. ir D. J. parodymų bei policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių matyti, kad išteisintoji gulėjo ant žemės prie automobilio ir savarankiškai paeiti net negalėjo. Su aptartu pirmosios instancijos teismu vertinimu teisėjų kolegija visiškai sutinka.

11.3. Nors J. R. buvo nustatytas pirmu tikrinimu (2021 m. gegužės 20 d. 13.17 val.) 3,27 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (2021 m. gegužės 20 d. 13.40 val.) 3,33 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 35-38), ši aplinkybė nepatvirtina neginčijamai fakto, kad būdama neblaivi J. R. vairavo transporto priemonę. Byloje nėra surinkta duomenų, kurių pagrindu būtų galima paneigti išteisintosios nurodomas aplinkybes, kad ji, parvažiuodama apie 10 val. iš (duomenys neskelbtini), buvo apakinta saulės ir dėl pro šalį važiavusio sunkiasvorio automobilio sukeltų dulkių nuvažiavo į šalikelę, kur automobilį paliko, o po kurio laiko, apie 13 val., laukdama, kol brolis A. B. ištrauks automobilį, su drauge išgėrusi alkoholio, atėjo prie automobilio parsinešti jame paliktų maisto produktų. Prokurorės svarstymai, apie tai, kad per tokį trumpą laiko tarpą išteisintoji negalėjo nueiti jos nurodomų atstumų ir dar spėti suvartoti atitinkamą alkoholio kiekį, yra spėliojimai, kurie nėra patvirtinti bylos medžiagoje esančiais objektyviais duomenimis, ir jais negali būti nei patvirtinta, nei paneigta J. R. kaltė. Apžiūrint automobilį (t. 1, b. l. 16-18) neužfiksuota, kur buvo automobilio užvedimo rakteliai, automobilio variklis buvo šiltas ar šaltas, nefiksuota, kas buvo automobilio viduje, tik konstatuota, kad automobilyje ir aplink automobilį jokios alkoholinių gėrimų taros ar kitokių girtavimo pėdsakų nesimato, kas sustiprino J. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios išsakytą poziciją, jog ji alkoholį vartojo namuose su drauge ir būdama neblaivi automobilio nevairavo.

11.4. Nors (duomenys neskelbtini) A. T. 2021 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra užfiksuota, kad, paklausus J. R., kas vairavo automobilį, ši paaiškino, jog ji pati ir alkoholį vartojo šiandien, t. y. 2021 m. gegužės 20 d. ryte, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog šiomis tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis negalima vadovautis kaip neginčijamu įrodymu, kadangi išteisintoji neturi pareigos įrodinėti savo kaltę ar nekaltumą, o visi liudytojai nurodė, kad J. R. kalbėjo nerišliai, todėl (duomenys neskelbtini) galėjo ir ne taip suprasti neblaivios moters sakomus žodžius, tuo labiau, kad negalima vertinti (duomenys neskelbtini) užfiksuoto tarnybiniame pranešime žodžio „paaiškino“ kaip nuoseklaus J. R. paaiškinimo, nes, kaip jau minėta, išteisintoji rišliai kalbėti nesugebėjo. Kaltinimas buvo grindžiamas ir telekomunikacijų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, kad J. R. priklausantis telefonas 2021 m. gegužės 20 d. 10:53:49 skambučio metu buvo prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., esančio mobiliojo ryšio bokšto (t. 1, b. l. 103-106). Sutiktina su vertinimu, kad ši aplinkybė nepatvirtina kaltinimo dėl transporto priemonės vairavimo kaltinime nurodytu laiku, esant J. R. neblaiviai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, jog į bylą nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytu laiku J. R. būtų buvusi (duomenys neskelbtini) k. ar (duomenys neskelbtini) m. (miesto stebėjimo kamerų duomenys, liudytojų parodymai ar panašiai). Papildomai pažymėtina, kad esama atvejų, kai skambučio metu nepavykus prisijungti prie artimiausio mobiliojo ryšio bokšto, yra bandoma ir jungiamasi prie kito arčiausiai esančio. Tokia galimybė nagrinėjamu atveju nebuvo nei tirta, nei tuo labiau patvirtinta ar paneigta.

11.5. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neabejoja (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada (t. 1, b. l. 118-120) ir netiki išteisintosios nurodytomis aplinkybėmis, kad specialisto išvadoje nurodomi sužalojimai jai atsirado dėl turimų ligų, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog, vairuodama transporto priemonę, J. R. buvo neblaivi. Įvertinus visus aptartus duomenis, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nė vieni iš jų tiesiogiai nepatvirtina J. R. vairavimo, esant neblaiviai, kai jos girtumas buvo didesnis negu 1,5 promilių. Dauguma liudytojų apskritai įvykio dieną nematė J. R. vairuojančios, o tuo labiau negalėjo patvirtinti jos neblaivumo vairavimo metu. Taigi akivaizdu, jog J. R. girtumas vairavimo metu ar tuoj pat po jo objektyviais neginčijamais duomenimis nagrinėjamu atveju užfiksuotas nebuvo.

12. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

12.1. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

12.2. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

12.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl J. R. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su J. R. inkriminuota nusikalstama veika, nekelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad J. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, tuo labiau neįrodyta, jog J. R. 2021 m. gegužės 20 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) r., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Fiat (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas būtent daugiau nei 1,51 promilių girtumas, t. y. neįrodyta, jog J. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, daro išvadą, kad nesama pagrindo dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) M. V. apeliacinį skundą atmesti.