Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1175-894/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-25
Bylos Nr.: e2A-1175-894/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12019-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: L. K.
Ieškovas: K. H.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-1175-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12019-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.21. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. H. (buvusi pavardė – K.) patikslintą ieškinį atsakovui L. K. dėl nustatytos bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. H. (buvusi pavardė – K.) (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (2023 m. lapkričio 13 d. dokumento registracijos Nr. DOK-136040) atsakovui L. K. (toliau – atsakovas) prašė:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtintoje 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių taikos sutartyje nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi B. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikas arba sūnus) tvarką ir nustatyti, kad:

1. Atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, 1 (pirmą) ir 3 (trečią) kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje, o tuo atveju jeigu sūnus nelanko ugdymo įstaigos – 17.00 val. vakare iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas sūnų po dviejų dienų, sekmadienį į jo gyvenamąją vietą (ar į kitą iš anksto su ieškove sutartą vietą) 18 val. vakare. Jeigu sūnus turi iš anksto suplanuotus užsiėmimus, atsakovas, gali paimti sūnų bendravimui iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti sūnui galimybę juose dalyvauti. Atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš iki numatyto bendravimo, ar pasiims sūnų bendravimui numatytu laiku. Jeigu iki nurodyto laiko ieškovė negauna atsakovo patvirtinimo, jo ir sūnaus bendravimas tą savaitgalį nevyksta ir nėra kompensuojamas kitomis dienomis;

2. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu – kiekvieną savaitės dieną, atsižvelgiant į sūnaus dienos režimą, užimtumą ir sveikatą. Vaikui, bendraujant su vienu iš tėvų telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, kitas iš tėvų negali pokalbių klausyti, įrašinėti ir / ar viešinti;

3. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), jei ta diena nepatenka į tėvo bendravimo su sūnumi laiką, pasiimdamas sūnų 10:30 val. ryte iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš iki numatyto bendravimo, ar pasiims sūnų bendravimui numatytu laiku. Jeigu iki nurodyto laiko ieškovė negauna atsakovo patvirtinimo, jo ir sūnaus bendravimas tą dieną nevyksta ir nėra kompensuojamas kitomis dienomis;

4. Ieškovė bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), jei ta diena nepatenka į jos bendravimo su sūnumi laiką. Atsakovas Motinos dieną sūnų 10 val. ryte atveža į ieškovės gyvenamąją vietą ir tos pačios dienos 20 val. vakare pasiima iš Ieškovės namų tolimesniam bendravimui;

5. Kiekvienų metų sūnaus gimimo dieną (gruodžio 4 d.) abu tėvai turi teisę susitikti asmeniškai su sūnumi, jį pasveikinti bei praleisti kartu iki 2 val. laiko kartu, nepaisant to su kuriuo iš tėvų sūnus bendrauja pagal nustatytą bendravimo tvarką. Poriniais metais sūnaus gimtadienio šventę organizuoja ieškovė, neporiniais – atsakovas;

6. Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su sūnumi bendravimo per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir gruodžio 31 d. – sausio 1 d. tvarkos:

neporiniais metais (pradedant 2023 m.) ieškovė praleidžia kartu su sūnumi gruodžio 24-25 d. (Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną). Atsakovas su sūnumi praleidžia gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdų pirmos dienos vakarą ir Šv. Kalėdų antrą dieną). Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 18 val. vakare, o ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 18 val. vakare. Šalys susitaria, kad sūnus gali likti kiek ilgesniam laikui pas atsakovą, jeigu su tuo sutinka ieškovė ir šalys iš anksto suderina kitą sūnaus grąžinimo ieškovei dieną ir valandą;

poriniais metais (pradedant 2024 m.) atsakovas praleidžia kartu su sūnumi gruodžio 24-25 d. (Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną). Ieškovė su sūnumi praleidžia gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdų pirmos dienos vakarą ir Šv. Kalėdų antrą dieną). Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18 val. vakare, o ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 18 val. vakare;

poriniais metais (pradedant 2024 m.) ieškovė praleidžia kartu su sūnumi pirmą Šv. Velykų dieną. Atsakovas su sūnumi praleidžia antrą Šv. Velykų dieną. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną 10 val. ryte, o ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos tos pačios dienos 18 val. vakare. Šalys susitaria, kad sūnus gali likti kiek ilgesniam laikui pas atsakovą, jeigu su tuo sutinka ieškovė ir šalys iš anksto suderina kitą sūnaus grąžinimo ieškovei dieną ir valandą;

neporiniais metais (pradedant 2025 m.) atsakovas praleidžia kartu su sūnumi pirmą Šv. Velykų dieną. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ryte. Ieškovė su sūnumi praleidžia antrą Šv. Velykų dieną. Ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną 10 val. ryte;

kiekvienų metų gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. tėvai su sūnumi bendrauja pakaitomis kasmet. Neporinių metų gruodžio 31 d. (pradedant 2023 m.) ir porinių metų sausio 1 d. (pradedant 2024 m.) laiką su sūnumi praleidžia ieškovė. Porinių metų gruodžio 31 d. (pradedant 2024 m.) ir neporinių metų sausio 1 d. (pradedant 2025 m.) laiką su sūnumi praleidžia atsakovas. Atsakovas pasiima arba grąžina (jei tuo metu sūnus būna su juo) sūnų iš / į jo gyvenamosios vietos / gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. 10 val. ryte, o ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos sausio 1 d. 18 val. vakare.

Visais aukščiau numatytais atsakovo bendravimo su sūnumi atvejais atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš iki numatyto bendravimo, ar pasiims sūnų bendravimui numatytu laiku. Jeigu iki nurodyto laiko ieškovė negauna atsakovo patvirtinimo, jo ir sūnaus bendravimas minėtomis šventinėmis dienomis nevyksta ir nėra kompensuojamas kitomis dienomis.

7. Atsakovas su sūnumi jo vasaros atostogų metu bendrauja 2 (dvi) savaites laiko, konkretų jo ir sūnaus bendravimo laiką ir vietą iš anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. el. paštu suderinęs su ieškove. Jeigu atsakovas pageidauja su sūnumi jo vasaros atostogų metu bendrauti ilgiau nei 2 (dvi) savaites (tokią teisę atsakovas turės ir ja galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu tinkamai, laiku ir be pažeidimų vykdys savo finansines sūnaus išlaikymo prievoles; maksimaliai atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi iki 4 (keturių) savaičių sūnaus vasaros atostogų laiko), tuomet ne vėliau kaip iki tų metų gegužės 1 d. jis privalo su ieškove el. paštu suderinti konkretų jo ir sūnaus bendravimo laiką ir patvirtinti bei užtikrinti, kad bendravimo metu sūnus laiką leis būtent su atsakovu ir nebus paliktas trečiųjų asmenų priežiūrai. Jeigu iki nurodyto termino ieškovė iš atsakovo el. paštu negauna visos minėtos informacijos, jo ir sūnaus bendravimas nesuderintomis vasaros atostogų dienomis nevyksta ir nėra kompensuojamas kitomis dienomis;

8. Per kitas nei vasaros atostogas ir jei tai nepatenka į kitaip sutartą tėvų bendravimą su sūnumi (pvz. Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienomis, gruodžio 31 d. – sausio 1 d. ir t.t.), su sūnumi bendrauja ieškovė, nebent tėvai iš anksto raštu susitaria kitaip;

9. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu nei nustatyta šioje bendravimo tvarkoje laiku prieš tai iš anksto suderinęs raštu su ieškove ir gavęs jos sutikimą;

10. Atsakovas, prieš išvykdamas atostogauti į užsienio valstybę su sūnumi, raštu iš anksto informuoja apie tai ieškovę, taip pat pateikia raštu informaciją į kokią valstybę ir konkrečią vietą vykstama (adresą), kokia numatoma kelionės trukmė;

11. Tėvų bendravimas su sūnumi visais atvejais vyksta atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus;

12. Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu bendrauja sūnus, privalo užtikrinti jo dalyvavimą ugdymo įstaigoje, įprastinėje užklasinėje veikloje, būreliuose, šventėse, gydymo įstaigose ir pan., nedelsiant informuoti kitą iš tėvų, jeigu įvyksta nelaimingas atsitikimas ar sūnus suserga.

Žemesnės instancijos teismas

2) pakeisti ir padidinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių taikos sutartimi nustatytą atsakovo mokėtino kasmėnesinio išlaikymo sūnui dydį ir mokėjimo tvarką ir nustatyti, kad: atsakovas sūnui išlaikyti moka po 500,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio šioje civilinėje byloje pateikimo teismui dienos (t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d.) iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nurodytą sūnaus išlaikymo sumą mokėjimo pavedimu privalo pervesti į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos. Sūnaus išlaikymui skiriamos sumos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė sūnaus išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise;

3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių taikos sutartimi nustatytą papildomų išlaikymo išlaidų dengimo / kompensavimo tvarką ir nustatyti, kad: be aukščiau aptartos kasmėnesinės išlaikymo sumos šalys susitaria lygiomis dalimis dengti sūnaus ugdymo įstaigos mokesčius (išskyrus mokesčius ugdymo įstaigai „Saulės gojus“, kol sūnus mokosi joje, kadangi šį mokestį apsiima dengti ieškovė asmeniškai, kitas reikalingas nenumatytas ir sveikatos priežiūros išlaidas. Išlaidos kompensuojamos pagal faktiškai pateiktas sąskaitas ir / ar kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jų pateikimo šaliai dienos.

4) iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms – dėl atsakovo piktybiško elgesio ieškovei turėjus išvykti su sūnumi gyventi iš Kauno į Vilnių, atsakovui nesugebant tinkamai pasirūpinti sūnumi, suteikti jam saugių ir tinkamų sąlygų bendravimo sąlygų, daugiau nei metus laiko nemokant sūnui jokio išlaikymo, pasikeitus ekonominei situacijai ir žymiai išaugus sūnaus poreikiams, ieškovė priversta kreiptis su ieškiniu į teismą. Atsakovas savo įsipareigojimų piktybiškai nevykdo, sūnui taikos sutartimi sulygtą išlaikymą teikė tik tris mėnesius, t. y. 2020 m. rugsėjį, spalį ir lapkritį. Nuo 2021 m. gruodžio mėn. atsakovas nėra pervedęs ieškovei nei cento sūnaus išlaikymui. Atsakovas neprisideda ir prie papildomų sūnaus privačios mokyklos išlaidų, medicininių išlaidų ir t.t. Patikslinto ieškinio pateikimo dieną atsakovas yra skolingas 3 500 Eur sūnaus išlaikymui. Atsakovas nėra padengęs ieškovei ir taikos sutarties 5 p. numatyto 2 500 Eur įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą. Atsakovas taip pat nevykdė ir taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo išmokėti ieškovei aukščiau nurodytas pinigines kompensacijas, iš viso 21 250 Eur, kurios turėjo būti skirtos ieškovei ir sūnui gyvenamojo būsto įsigijimui. Dėl ko ieškovė kaip buvo planuota neteko galimybės įsigyti sau ir sūnui būsto. Skolų išieškojimas iš atsakovo nėra galimas, nes jis oficialiai neturi darbo ir negauna jokių pajamų (nors yra darbingo amžiaus vyras, kuris ilgus metus vystė verslą statybų sektoriuje), banko sąskaitose atsakovas neturi jokių lėšų. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi rimtų problemų su alkoholio vartojimu ir/ar kitomis priklausomybėmis. Kadangi ieškovė persikraustė gyventi iš Kauno į Vilnių, dėl šių pasikeitusių aplinkybių sūnus neturi galimybės bendrauti su atsakovu taikos sutartyje numatytu laiku (kas antrą savaitę nepertraukiamai). Sūnaus poreikiai po šalių santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo išaugo dvigubai, sūnus pradėjo lankyti privačią VšĮ „Saulės gojus“ mokyklą, kurios mokestis per metus siekia virš 6 500 Eur, per mėnesį yra mokama po 830 Eur. Taip pat sūnus papildomai pradėjo lankyti būrelius – baseiną (apie 50 Eur/mėn.), prancūzų kalbos pamokas (apie 100 Eur/mėn.), logopedą (apie 150-180 Eur/mėn.), jojimą (apie 200 Eur/mėn.). Ieškovės vertinimu, atsakovas prie sūnaus išlaikymo kas mėnesį turėtų prisidėti bent jau 500 Eur suma.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, su patikslintu ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies,

pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių sudarytos taikos sutarties 2 punktą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. K. ir nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. K. tvarką:

1. Atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, 1 (pirmą) ir 3 (trečią) kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje, o tuo atveju jeigu sūnus nelanko ugdymo įstaigos – 17.00 val. vakare iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas sūnų po dviejų dienų, sekmadienį į jo gyvenamąją vietą (ar į kitą iš anksto su Ieškovė sutartą vietą) 18 val. vakare. Jeigu sūnus turi iš anksto suplanuotus užsiėmimus, atsakovas, gali paimti sūnų bendravimui iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti sūnui galimybę juose dalyvauti. Atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš iki numatyto bendravimo, ar pasiims sūnų bendravimui numatytu laiku. Jeigu iki nurodyto laiko ieškovė negauna atsakovo patvirtinimo, jo ir sūnaus bendravimas tą savaitgalį nevyksta ir nėra kompensuojamas kitomis dienomis.

3. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), jei ta diena nepatenka į tėvo bendravimo su sūnumi laiką, pasiimdamas sūnų 10.30 val. ryte iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš iki numatyto bendravimo, ar pasiims sūnų bendravimui numatytu laiku. Jeigu iki nurodyto laiko ieškovė negauna atsakovo patvirtinimo, jo ir sūnaus bendravimas tą dieną nevyksta ir nėra kompensuojamas kitomis dienomis.

6. Šalių bendravimo su sūnumi tvarka per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir gruodžio 31 d.-sausio 1 d.:

6.1. Neporiniais metais (pradedant 2023 m.) ieškovė praleidžia kartu su sūnumi gruodžio 24-25 d. (Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną). Atsakovas su sūnumi praleidžia gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdų pirmos dienos vakarą ir Šv. Kalėdų antrą dieną). Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 18 val. vakare, o ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 18 val. vakare. Sūnus gali likti kiek ilgesniam laikui pas atsakovą, jeigu su tuo sutinka ieškovė ir šalys iš anksto suderina kitą sūnaus grąžinimo ieškovei dieną ir valandą;

6.2. poriniais metais (pradedant 2024 m.) atsakovas praleidžia kartu su sūnumi gruodžio 24-25 d. (Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną). Ieškovė su sūnumi praleidžia gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdų pirmos dienos vakarą ir Šv. Kalėdų antrą dieną). Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18 val. vakare, o ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 18 val. vakare;

6.3. poriniais metais (pradedant 2024 m.) ieškovė praleidžia kartu su sūnumi pirmą Šv. Velykų dieną. Atsakovas su sūnumi praleidžia antrą Šv. Velykų dieną. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną 10 val. ryte, o ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos tos pačios dienos 18 val. vakare. Sūnus gali likti kiek ilgesniam laikui pas atsakovą, jeigu su tuo sutinka ieškovė ir šalys iš anksto suderina kitą sūnaus grąžinimo ieškovei dieną ir valandą;

6.4. neporiniais metais (pradedant 2025 m.) atsakovas praleidžia kartu su sūnumi pirmą Šv. Velykų dieną. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ryte. Ieškovė su sūnumi praleidžia antrą Šv. Velykų dieną. Ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną 10 val. ryte;

6.5. kiekvienų metų gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. tėvai su sūnumi bendrauja pakaitomis kasmet. Neporinių metų gruodžio 31 d. (pradedant 2023 m.) ir porinių metų sausio 1 d. (pradedant 2024 m.) laiką su sūnumi praleidžia ieškovė. Porinių metų gruodžio 31 d. (pradedant 2024 m.) ir neporinių metų sausio 1 d. (pradedant 2025 m.) laiką su sūnumi praleidžia atsakovas. Atsakovas pasiima arba grąžina (jei tuo metu sūnus būna su juo) sūnų iš / į jo gyvenamosios vietos / gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. 10 val. ryte, o ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos sausio 1 d. 18 val. vakare.

6.6. visais aukščiau numatytais atsakovo bendravimo su sūnumi atvejais atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš iki numatyto bendravimo, ar pasiims sūnų bendravimui numatytu laiku. Jeigu iki nurodyto laiko ieškovė negauna atsakovo patvirtinimo, jo ir sūnaus bendravimas minėtomis šventinėmis dienomis nevyksta ir nėra kompensuojamas kitomis dienomis.

7. Atsakovas su sūnumi jo vasaros atostogų metu bendrauja 2 (dvi) savaites laiko, konkretų jo ir sūnaus bendravimo laiką ir vietą iš anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. el. paštu suderinęs ieškove. Jeigu atsakovas pageidauja su sūnumi jo vasaros atostogų metu bendrauti ilgiau nei 2 (dvi) savaites (maksimaliai atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi iki 4 (keturių) savaičių sūnaus vasaros atostogų laiko), tuomet ne vėliau kaip iki tų metų gegužės 1 d. jis privalo su ieškove el. paštu suderinti konkretų jo ir sūnaus bendravimo laiką ir patvirtinti bei užtikrinti, kad bendravimo metu sūnus laiką leis būtent su atsakovu ir nebus paliktas trečiųjų asmenų priežiūrai. Jeigu iki nurodyto termino ieškovė iš atsakovo el. paštu negauna visos minėtos informacijos, jo ir sūnaus bendravimas nesuderintomis vasaros atostogų dienomis nevyksta ir nėra kompensuojamas kitomis dienomis.

8. Per kitas nei vasaros atostogas ir jei tai nepatenka į kitaip sutartą tėvų bendravimą su sūnumi (pvz. Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienomis, gruodžio 31 d.-sausio 1 d. ir t.t.), su sūnumi bendrauja ieškovė, nebent tėvai iš anksto raštu susitaria kitaip.

9. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu nei nustatyta šioje bendravimo tvarkoje laiku prieš tai iš anksto suderinęs raštu su ieškove ir gavęs jos sutikimą.

11. Tėvų bendravimas su sūnumi visais atvejais vyksta atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus.

pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių sudarytos taikos sutarties 6 punktą dėl nepilnamečio vaiko B. K. išlaikymo ir priteisė iš atsakovo vaikui B. K. išlaikymą po 500,00 Eur/mėn. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės. Nustatė, kad atsakovas nurodytą sūnaus išlaikymo sumą mokėjimo pavedimu perveda į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos. Sūnaus išlaikymui skiriamos sumos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę;

pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių sudarytos taikos sutarties 7 punktą dėl nepilnamečio vaiko B. K. papildomų išlaikymo išlaidų kompensavimo ir nustatė, kad be aukščiau aptartos kasmėnesinės išlaikymo sumos šalys lygiomis dalimis dengia sūnaus ugdymo įstaigos mokesčius (išskyrus mokesčius ugdymo įstaigai „Saulės gojus“, kol sūnus mokosi joje, kadangi šį mokestį apsiima dengti ieškovė asmeniškai), kitas reikalingas nenumatytas ir sveikatos priežiūros išlaidas. Išlaidos kompensuojamos pagal faktiškai pateiktas sąskaitas ir / ar kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jų pateikimo šaliai dienos.

kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė;

priteisė iš atsakovo ieškovei 4 183,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo

5. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio vaiko B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, kuriuo patvirtintos taikos sutarties 1 punktu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o 2 punktu nustatyta „50:50 procentų laiko“ modelio atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovės pasiūlytai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai pritarė vaiko teisių apsaugos institucija, kuri ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką laikė aiškia, todėl galimai neprieštaraujančia šalių nepilnamečio vaiko geriausiems interesams.

6. Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčo sureguliavimas ieškovės nurodytu būdu yra būtinas dėl motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo, dėl kurios nustatytas „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis tapo neaktualus ir realiai ne(į)vykdomas, be to, neatitinkantis vaiko geriausių interesų. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, tarnybos išvadą, teismas sprendė, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovės siūloma bendravimo tvarka geriausiai atitinka šalių vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra pagrįstas. Teismas iš dalies pakeitė tvarkos punktą, kuriame numatyta atsakovo ir vaiko bendravimo vasaros atostogų metu prailginimas, siejamas su atsakovo tinkamu išlaikymo prievolės vaikui vykdymu. Teismas nurodė, kad tokia sąlyga tvarkoje negali būti nustatoma, kadangi tėvas ir taip privalo teikti išlaikymą.

Dėl išlaikymo padidinimo

7. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymas yra aptartas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties 6, 7 punktuose. Ieškovė prašo padidinti taikos sutarties 6 punkte nustatytą atsakovui vaiko išlaikymą nuo 250 Eur iki 500 Eur per mėnesį, išlaikymas vaikui turėtų būti priteistas nesilaikant lygių dalių principo, iš atsakovo reikalaujant apmokėti 1/3 vaiko išlaidų.

8. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas, ieškovės paaiškinimus, tam tikras išlaidas, pvz., maistui, ilgalaikio naudojimo daiktams, vaikui tenkančios dalies būsto išlaikymo, telefono, kuro pripažino per didelėmis, dalį išlaidų, susijusių su vaiko kambario įrengimu, teismas pripažino vienkartinio pobūdžio. Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje sūnui išlaikyti reikalinga 1 502,91 Eur suma, o iš atsakovo ieškovė neprašo pusės, bet prašo mažesnę dalį – 1/3, t. y. 500 Eur, todėl teismo vertinimu, tai, kad lentelėje tam tikros išlaidos ir nurodytos didesnės, nei ieškovė pateikė atitinkamus įrodymus, ir/ar galimai neturėtų būti išleidžiamos, neturi lemiamos reikšmės. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos kitos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos vaiko poreikių lentelėje (mokymo įstaigai ir maistas mokykloje, rūbai, avalynė, būreliai, laisvalaikis, transporto išlaidos, vaistai ir kitos sveikatos išlaidos ir kt.) nėra aiškiai per didelės. Kadangi vaiko poreikių dydis ženkliai viršija kasacinio teismo nurodytą orientacinį kriterijų, teismas nurodė, kad šiuo atveju esminis klausimas yra kokia dalimi prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti kiekvienas iš tėvų įvertinus jų turtinę padėtį.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, įvertinus jo banko sąskaitoje piniginių lėšų judėjimą, yra ne prastesnė nei ieškovės, labiau tikėtina net geresnė, todėl jis gali teikti 500 Eur dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovo banko sąskaitoje buvusios (esančios) piniginės lėšos yra ir jo pajamos iš darbo teisinių santykių. Teismas nustatė, kad nepaisant į sąskaitą gaunamų sumų (pajamų), atsakovas sūnui teikė taikos sutartimi sulygtą išlaikymą tik tris mėnesius, t. y. 2020 m. rugsėjį, spalį ir lapkritį, o nuo 2021 m. gruodžio mėn. atsakovas nėra pervedęs išlaikymo vaikui ir turi 3 500 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, taip pat atsakovas nėra padengęs ieškovei ir taikos sutarties 5 punkte numatyto 2 500 Eur įsiskolinimo už sūnaus išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra jaunas, sveikas vyras, todėl labiau tikėtina, kad atsakovo gaunamas 1 500 Eur darbo užmokestis statybų sferoje nėra vienintelės jo gaunamos pajamos. Teismas nurodė, kad gyvenamuoju būstu sūnų aprūpina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo turi būti tenkinamas visiškai, padidinant išlaikymą vaikui nuo 250 Eur iki 500 Eur per mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

10. Teismas nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro iš viso 4 183,75 Eur. Teismas nurodė, kad nors patikslintas ieškinys yra tenkinamas iš dalies (netenkinama 7 punkte numatyta sąlyga dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu ilgiau nei 2 (dvi) savaites tik tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai, laiku ir be pažeidimų vykdys savo finansines sūnaus), tačiau, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę gauti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir vaiko išlaikymui priteisti iš jo po 300 Eur periodinėms išmokomis jas indeksuojant įstatymų numatyta tvarka ir iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos pervedant į ieškovės sąskaitą; ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas mažinti pusiau ir nustatyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo procese patyrė 2 042,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad priimtam sprendimui dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo neprieštarauja ir prašo palikti galioti nustatytą bendravimo tvarką, o nesutikdamas su kita sprendimo dalimi nurodė tokius argumentus:

Dėl išlaikymo vaikui padidinimo

1.1. Teismo sprendime (41 ir 43 punktai) nurodytos pinigų sumos neatspindi atsakovo turtinės padėties. 500 Eur/mėn. išlaikymas vaikui yra ženkliai per didelis ir neatitinka realių vaiko poreikių. Ieškovės vaiko poreikių lentelėje 1 502,91 Eur suma įvardinti vaiko poreikiai yra ženkliai didesni nei vidutiniai. Ieškovės pateikti įrodymai apie atsiskaitymus perkant vaikui daiktus rodo, kad vaikui perkant brangius ir žinomų prekės ženklų drabužius, avalynę ir kitus daiktus siekiama dirbtinai padidinti vaikui skirtas išlaidas. Ieškovė, siekdama išlaikymo vaikui padidinimo, nori gauti sau daugiau pinigų.

1.2. Ieškovė nesitarė su atsakovu dėl vaiko būrelių parinkimo ir dėl jų kainos, tuo pažeisdama tėvų lygiateisiškumo nepilnamečio vaiko atžvilgiu principą bei užkirsdama kelią atsakovui išreikšti nuomonę dėl sūnaus popamokinės veiklos.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Teismo teiginiai, kad lentelėje tam tikros išlaidos nurodytos didesnės, nei ieškovė pateikė atitinkamus įrodymus, prieštarauja teisės principams. Šalys remiasi tik tomis aplinkybėmis, kurias gali įrodyti. Teismas pats konstatavo, kad ieškovė negali ir neįrodė tam tikrų išlaidų, todėl darytina išvada, kad neįrodytos išlaidos turėtų būti išbraukiamos iš vaiko poreikių lentelės ir netraktuojamos kaip vaiko išlaidos.

1.4. Ieškovė nepagrindė fakto, kad pati prisideda prie būsto, kuriame gyvena išlaikymo, moka būstui teikiamus komunalinius mokesčius, tenkančius tiek savo, tiek ir vaiko daliai. Ieškovė su vaiku gyvendama dabartiniam jos sutuoktiniui priklausančiame bute nėra įpareigota išlaikyti buto, kuriame gyvena, nes tai yra išimtinai tik jos sutuoktinio, kuris yra buto savininkas, pareiga.

1.5. Ieškovė nepagrindė sūnaus išlaidų, susijusių su vasaros atostogomis ar stovyklomis. Ieškovė dėl atostogų ir vasaros stovyklų priima vienašališkus sprendimus su atsakovu iš anksto nederindama. Atsakovas irgi moka už sūnaus stovyklas.

1.6. Atsakovas pats vaikui perka rūbus, avalynę, kai šis būna su juo, ne vieną kartą leido atostogas su sūnumi ir buvo jį išsivežęs su savimi atostogų į užsienį. Atsakovas tokiu būdu prisideda prie vaiko atostogų, laisvalaikio finansavimo ir nereikalauja iš ieškovės pinigų už šių atostogų ar stovyklų padengimą, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovas papildomai apmokėtų ir dalį vaiko atostogų.

Žemesnės instancijos teismas

1.7. Teismas nevertino, kad atsakovo sąskaitoje didesni pinigų judėjimai buvo iki 2024 m. ir per paskutinius tris - keturis mėnesius pinigų srautai yra ženkliai sumažėję. Aplinkybės, kuriomis rėmėsi ieškovė, nėra ir negali būti laikomos esminėmis priežastimis išlaikymui padidinti, nes nebuvo atsižvelgta į atsakovo paskutinio pusmečio gautas pajamas. Atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė nei ieškovės.

1.8. Teismas individualiai neįvertino, ar sūnaus poreikiai padidėjo, o jeigu padidėjo, tai kokia dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1.9. Ieškovės patirtos 4 183,75 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačiai didelės. Ieškovė proceso metu keitė savo atstovą, kas vilkino procesą. Vėliau, pasikeitus atstovui, tikslino ieškinio dalyką, imitavo taikų susitarimą ir taip didino bylinėjimosi išlaidas.

1.10. 2024 m. kovo 20 d. ieškovės atstovo pateiktoje pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas teisinės paslaugos tik išvardintos, tačiau nedetalizuojama, kiek laiko buvo užtrukta kiekvienai paslaugai atlikti, koks kiekvienos paslaugos atlikimo įkainis, kada teisinė paslauga buvo atlikta. Pažymoje įvardinamas tik vienas veiksmas, įkainotas konkrečia pinigų suma – 272,25 Eur. Pirma pozicija nėra tinkamai detalizuota ir įkainota 3 811,50 Eur.

1.11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė Rekomendacijų 6 punkte numatytos pažymos detalizavimo prievolės, ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos pusiau iki 2 042,25 Eur.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

Dėl išlaikymo vaikui padidinimo

2.1. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija iš esmės negali būti apeliacinio skundo pagrindu, nes atsakovas procese pirmosios instancijos teisme dalyvavo itin pasyviai: į dalį posėdžių neatvyko be jokios pateisinamos priežasties, jam už tai buvo skirta bauda, paskutiniame posėdyje atsakovas nedalyvavo, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, atsakovas atsiliepimo į ieškinį, paaiškinimų nepateikė. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai yra iš esmės nauji, kurie nebuvo įrodinėjami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, net nebuvo nurodyti, į juos nebuvo galimybės ieškovei atsiliepti, teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo jų įvertinti.

2.2. Atsakovas nei vieno iš taikos sutartimi prisiimtų ir teismo sprendimu patvirtintų finansinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir nevykdo toliau.

2.3. Iš atsakovo prašoma priteisti tik 1/3 dalį būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos pinigų sumos. Ieškovei liko 2/3 dalys finansinės naštos, nepaisant to, kad ieškovei 2023 m. balandžio 2 d. gimė antras vaikas, kurį ji taip pat privalo išlaikyti. Ši aplinkybė keičia šalių galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo balansą. Be to, ieškovė papildomai apsiėmė savo lėšomis dengti 700,00 Eur/mėn. vaiko privačios mokyklos „Saulės gojus“ mokesčius.

2.4. Iš atsakovo priteistas 500,00 Eur/mėn. išlaikymas tik 145,80 Eur didesnis nei turėtų būti mokama siekiant tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, atsižvelgiant į 708,40 Eur nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytą minimalią mėnesinę algą (į rankas po mokesčių).

2.5. Apeliacinio skundo teiginiai, kad išlaikymo padidinimu buvo siekiama gauti daugiau pinigų, ar kad vaikas gyvendamas su ieškove jos sutuoktinio bute nepatiria išlaidų, yra nepagrįsti, nesąžiningi, neetiški ir nekorektiški.

2.6. Atsakovas iš esmės nebebendraudamas su vaiku ir jo nepasiimdamas pas save negali patirti su vaiko išlaikymu susijusių išlaidų. Atsakovas nepateikė pagrindžiančių įrodymų apie jo apmokėtas vaiko stovyklas, nupirktus daiktus vaikui.

2.7. Jeigu atsakovas pripažįsta, kad pinigų srautai jo sąskaitose sumažėjo tik paskutiniais keliais mėnesiais, tai tuo pačiu jis patvirtina, kad vengimas atsiskaityti su ieškove ir išlaikyti vaiką dar nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. yra akivaizdžiai valingas ir nesąžiningas.

2.8. Atsakovas, įskaitant akistatos su ieškove ikiteisminiame tyrime dėl vengimo išlaikyti vaiką metu, yra asmeniškai patvirtinęs, kad šiuo metu dirba ar teikia paslaugas ir pajamas gauna užsienyje. Šių pajamų Lietuvoje veikiančiuose bankuose esančiose atsakovo sąskaitose nesimato.

2.9. Atsakovas reguliariai gaudavo daugiatūkstantines pajamas, taip pat į sąskaitą įnešinėjo dideles grynųjų pinigų sumas, tačiau visa tai baigėsi kaip tik tuomet, kai vykdymo procese / procesuose atsakovo sąskaitoms buvo pritaikyti areštai. Atsakovas galėjo nesunkiai įvykdyti 2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir toliau tinkamai mokėti išlaikymą vaikui, tačiau to piktybiškai nedarė.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

2.10. Atsakovas vilkino procesą ir tai patvirtina bylos medžiaga. Ieškovė siekdama bendravimo tvarkos ir vaiko išlaikymo pakeitimo buvo suinteresuota kuo operatyvesniu bylos išnagrinėjimu.

2.11. Atsakovo reikalavimas nustatyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 042,25 Eur bylinėjimosi išlaidas jokiais argumentais ir skaičiavimais neparemtas, yra deklaratyvus ir nepagrindžiantis to, kaip ir kokius procesinės teisės pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei išlaidas už advokato pagalbą.

Šalies argumentai

2.12. Teismui pateiktas 2024 m. kovo 20 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tinkamai ir išsamiai motyvuotas su aktualios kasacinio teismo praktikos, leidžiančios bylinėjimosi išlaidas pagrįsti pažyma, citatomis. Prie prašymo pridėta suteiktas teisines paslaugas detalizuojanti advokato ir apskaitą tvarkančio subjekto pasirašyta pažyma su išrašytų ir apmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų informacija. Ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra teismo patikrintos, pagrįstos ir atitinkančios rekomendacijas. Keisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo faktinio ir / ar teisinio pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl išlaikymo dydžio

16. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti vaikui teikiamo išlaikymo dydį, jį padidinat nuo 250 Eur iki 500 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį reikalavimą ieškovė grindė esminiu vaiko poreikių pasikeitimu (padidėjimu), kurį iš esmės įrodinėjo tuo, kad po 2021 m. rugsėjo 22 d., kuomet teismo sprendimu buvo nustatytas atsakovo vaikui teiktino išlaikymo dydis, vaikas paaugo, pradėjo lankyti daug neformaliojo ugdymo užsiėmimų, privačią mokyklą, dėl ko padidėjo jo poreikiai mokslui ir papildomam ugdymui. Ieškinys buvo grindžiamas ir ekonominės situacijos pasikeitimu, bei, vaikui persikėlus gyventi iš Kauno į Vilnių, faktiškai iš esmės sumažėjusiu atsakovo bendravimo su sūnumi intensyvumu.

18. Ieškinys nebuvo grindžiamas įvykusiu esminiu tėvų turtinės padėties pasikeitimu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su jo turtinės padėties (ne)pasikeitimu.

19. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtinta šalių sudaryta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Teismo patvirtintos Sutarties 6 punktu tėvas L. K. įsipareigojo „mokėti išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės periodinėmis mėnesinėmis įmokomis 250 Eur suma kas mėnesį, kurios bus mokamos į K. K. sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos“. Sutarties 7 punkte nurodyta, kad „Be aukščiau Šalių aptartos kasmėnesinės išlaikymo sumos Šalys susitaria lygiomis dalimis dengti Sūnaus mokyklos mokestį, kitas ugdymo bei mokslo išlaidas (pvz., būreliai, korepetitoriai ir pan.) bei sveikatos priežiūros išlaidas. Išlaidos kompensuojamos pagal faktiškai pateiktas sąskaitas, kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo tokių išlaidų atsiradimo“.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad Sutarties 7 punkte aptartos išlaidos šalių vaikui buvo nuolat patiriamos (patirtos su sveiktos priežiūra susiję 585 Eur išlaidos; buvo mokamas 50 Eur mokestis už vaiko lankytą Kauno Panemunės pradinę mokyklą; kitos su vaiko ugdymu 1a klasėje susiję išlaidos – 60 Eur; 25,50 Eur už robotikos akademiją; 55 Eur už vaiką mokėta Viešajai įstaigai Nacionalinė krepšinio akademija; 38 Eur už odontologijos paslaugas; išlaidos klubui „Banga“ siekė 139 Eur; baseinui – 48 Eur; knygyno prekėms – 35,40 Eur ir 95,24 Eur ir kt.) (1 t., b. l. 70-127). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių Sutarties 7 punkte aptartos išlaidos, įvertinus vaiko amžių bei prekių ir paslaugų, susijusių su vaikų ugdymu bei sveikatos priežiūra, kainas, laikytinos sudarančiomis ženklią bendrų vaiko išlaikymo išlaidų dalį. Vertintina, kad atsakovui tenkanti tokių išlaidų dalis siekė apie 100 Eur/mėn.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą. Vertintina, jog 2021 metais atsakovas L. K., nutraukdamas santuoką, sutiko, kad B. K. poreikiams, bendrai su atsakovui tenkančia dalimi vaiko mokslo, ugdymo bei sveikatos priežiūros išlaidų, reikalinga skirti ne mažiau, kaip 350 Eur ir geranoriškai prisiėmė šią išlaikymo prievolę. Taigi, jis įvertino vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad turi būti mažinama santuokos nutraukimo metu atsakovo įsipareigota teikti vaiko kasdieninių poreikių tenkinimui išlaikymo suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susidariusią situaciją vertinant priešingai, šalių vaiko poreikių tenkinimo lygis būtų nepagrįstai sumažintas. Nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. yra praėję daugiau kaip 3 metai ir šalių sūnus yra paaugęs (2021 m. rugsėjį jam buvo 6,5 metų, skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 9,5 metų), todėl ir jo poreikiai natūraliai yra padidėję. Šalių sūnui paaugus, atsiranda papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos taip pat lėmė, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei 2021 m. rugsėjo 22 d. Per daugiau kaip trejus metus B. K. poreikiai tik padidėjo, ir iš atsakovo priteistas išlaikymas šiuo metu jų nebetenkina. Aptarti argumentai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti apeliacinio skundo reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymo vaikui dydį iki 300 Eur.

22. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 2 punktu šalys iš esmės buvo susitarę dėl atsakovo bendravimo su sūnumi pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (kas antrą savaitę po 7 dienas nepertraukiamai). Šalims susitarus dėl tokios tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iš esmės buvo vienodas, laikytina, kad abu tėvai faktiškai tenkino daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Kadangi vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų buvo lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, tai reiškia, kad išlaidos turėjo tekti ir motinai. Šiame kontekste pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos faktinės aplinkybės (atsakovo bendravimas su sūnumi pagal „50:50 procentų laiko“ modelį) ir buvo įvertintos nustatant atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydį (250 Eur periodinėmis išmokomis bei ½ mokyklos mokesčio, kitų ugdymo bei mokslo išlaidų (pvz., būreliai, korepetitoriai ir pan.) bei sveikatos priežiūros išlaidų).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamu teismo sprendimu patvirtinta iš esmės mažesnio intensyvumo atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, t. y. vietoje bendravimo tvarkos, pagal kurią tėvas su vaiku bendravo kas antrą savaitę po 7 dienas nepertraukiamai, nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį. Iš esmės pailgėjus šalių vaiko praleidžiamam su motina laikui, konstatuotina, kad būtent motina faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdama atitinkamų išlaidų. Aptarti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka tėvų lygybės principo.

24. Skundžiamu sprendimu teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių sudarytos taikos sutarties 7 punktą dėl nepilnamečio vaiko B. K. papildomų išlaikymo išlaidų kompensavimo ir nustatė, kad be 500 Eur kasmėnesinės išlaikymo sumos šalys lygiomis dalimis dengia sūnaus B. K. ugdymo įstaigos mokesčius (išskyrus mokesčius ugdymo įstaigai „Saulės gojus“, kol sūnus B. K. mokosi joje, kadangi šį mokestį apsiima dengti K. H. asmeniškai), kitas reikalingas nenumatytas ir sveikatos priežiūros išlaidas. Išlaidos kompensuojamos pagal faktiškai pateiktas sąskaitas ir/ar kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jų pateikimo šaliai dienos. Apeliaciniu skundu ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl konstatuotina, kad ji įsiteisėjo.

25. Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria pakeistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11789-1087/2021, patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalių sudarytos taikos sutarties 6 punktas, padidinant iš atsakovo priteisto išlaikymo B. K. dydį nuo 250 Eur iki 500 Eur periodinėmis išmokomis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 500 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui yra ženkliai per didelis ir neatitinka realių nepilnamečio B. K. poreikių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

26. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

29. Pagal 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 708,42 Eur.

30. Vadovaujantis 28 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė, įrodinėdama šalių sūnaus poreikių dydį 1 502,91 Eur, kuris yra didesnis už 2024 metais buvusį MMA (708,42 Eur), turėjo pareigą tokį poreikių dydį pagrįsti teikdama į bylą tai patvirtinančius įrodymus.

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė šalių vaiko poreikių dydį įrodinėjo pateikdama vaiko poreikių lentelę (5 t., b. l. 43), rašytinius įrodymus (sutartis su ugdymo įstaigomis, kvitus, banko sąskaitos išrašus), o taip pat savo paaiškinimais (1 t., b. l. 71-127; 2 t., b. l. 162-191). Skundžiamame teismo sprendime teismas pasisakė dėl to, kad dalis vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų yra išdidintos, tačiau nenustatė konkretaus šalių sūnaus poreikių dydžio. Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo, visų pirma, turi būti nustatomas vaiko poreikių dydis. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys šiuo klausimu.

32. Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos tokios mėnesinės išlaidos vaikui: būstas, baldai – 105 Eur; maistas, buitinės prekės, higienos priemonės ir paslaugos – 250 Eur; drabužiai ir patalynė – 125 Eur; kuro išlaidos – 200 Eur; sveikata – 50 Eur; švietimas – 50 Eur; būreliai – 280 Eur; žaislai – 25 Eur; technologijos – 130 Eur; laisvalaikis – 125 Eur; atostogos – 150 Eur.

33. Poreikių lentelės skiltyje „Drabužiai ir patalynė“ nurodyta 125 Eur/mėn. suma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad devynerių metų vaikui aprangai pakankama ir protinga suma yra 80 Eur/mėn. Tais pačiais argumentais suma būreliams mažintina nuo 280 Eur iki 180 Eur; suma žaislams ir technologijoms nuo 155 Eur mažintina iki 75 Eur, suma laisvalaikiui nuo 125 Eur sumažintina iki 100 Eur bei suma atostogoms nuo 150 Eur sumažintina iki 100 Eur. Poreikių lentelės skiltyje „Transportas“ nurodyta 200 Eur/mėn. suma. Tokią sumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta išdidinta, nepagrįsta realiai būtent vaikui patirtomis išlaidomis, todėl sumažina ją iki protingo dydžio – 100 Eur/mėn.

34. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienam iš tėvų tenkantis orientacinis išlaikymo dydis (MMA) sudaro 354 Eur (708,42 / 2). Ieškovės prašyta priteisti išlaikymo vaikui suma 500 Eur tik 146 Eur (500-354) viršija orientacinį dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų, susijusių su vaiko poreikių tenkinimui patirtomis išlaidomis, visuma pagrindžia 386,58 Eur (1095-708,42) sudarantį vaiko poreikių dydį, kuris viršija MMA. Nurodytų argumentų pagrindu kitos vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos pripažįstamos protingo dydžio bei pagrįstomis.

35. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sūnaus pagrįstas ir įrodytas vaiko poreikių dydis sudaro 1095 Eur/mėn. (105+250+85+100+50+50+180+75+100+100).

36. Iš nustatytos vaiko poreikių sumos (1 095 Eur) minusavus išmokos vaikui sumą (96 Eur), tėvams tenkantis vaiko išlaikymo dydis sudaro 999 Eur (1 095-96).

37. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16- 706/2016). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinio pajėgumo (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

39. Apelianto teigimu, teismas sprendime remiasi prielaidomis, tačiau ne įrodymais ir visiškai nevertina aplinkybės, kad didesni pinigų srauto judėjimai jo turimose banko sąskaitose buvo iki 2024 m. Tuo tarpu, paskutiniais trimis-keturiais mėnesiais pinigų srautai yra ženkliai sumažėję. Apeliacinės instancijos teismas tokių atsakovo argumentų neturi pagrindo laikyti pagrįstais.

40. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar tėvai gyvena santuokoje, ar skyriumi (CK 3.156 straipsnis). Abu privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (3.192 straipsnio 3 dalis).

41. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad jo darbinė veikla yra susijusi su namų statybos verslu. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas dėl sveikatos sutrikimų, jis užsiima rinkoje paklausia ir pelninga veikla statybų sektoriuje, todėl atsakovas turi imtis priemonių, siekiant gauti pajamas, pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo visiškai neatsižvelgta į apelianto gautas paskutinio pusmečio, skaičiuojant iki teismo sprendimo priėmimo momento, pajamas. Ieškovė bandė įrodyti, kad apeliantas turi dideles pajamas, tačiau taip tikrai nėra ir jo turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

45. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Civilinė byla Nr. e3K-3-70-916/2024).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neginčija teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kad, kaip nurodė pats L. K., jo darbo užmokestis sudaro 1 500 Eur atskaičius mokesčius. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 1 700 Eur (2 t., b. l. 161). Nė vienos iš šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančios atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor banke išraše už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d užfiksuotus įeinančius mokėjimus, jų dydį, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Teismas taip pat padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo įvardintas 1 500 Eur darbo užmokestis nėra vienintelės jo gaunamos pajamos. Pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš į bylą pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, matyti, jog nuo 2023 m. gruodžio 28 d. L. K. MB „Domisa vystymas“ yra apdraustas kaip individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (5 t., b. l. 44-47). Iš viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad MB „Domisa vystymas“ vykdo statybų veiklą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl dalių, kuriomis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti šalys, įvertina ir tai, kad ieškovė be šalių sūnaus turi dar vieną išlaikytinį. Šiame kontekste taip pat įvertintina, kad būtent motinai, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, teks visos, įskaitant ir nenumatytas, vaiko poreikių tenkinimo išlaidos.

47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė sprendimus dėl būrelių, vasaros stovyklų bei atostogų pasirinkimo, o taip pat jų kainos priėmė pati, pažeisdama tėvų lygiateisiškumo principą. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

48. Minėta, jog, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikių dydį, ieškovės nurodytą 280 Eur sumą būreliams pripažino nepagrįsta ir sumažino ją iki 180 Eur sumos. Taip pat ir ieškovės nurodytą 150 Eur sumą vaiko atostogoms sumažino iki pagrįstos 100 Eur sumos. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinėje instancijoje nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis, siekdamas užtikrinti geriausius sūnaus Benedikto interesus, buvo ieškovei pasiūlęs alternatyvius būrelių, vasaros stovyklų variantus. Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų nemotyvuotai neatsižvelgusi į atsakovo pasiūlymą parinkti vaikui kitus būrelius, stovyklas, kitaip organizuoti vaiko atostogas (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad, nagrinėjamu atveju, buvo pažeistas tėvų valdžios lygybės principas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptartas aplinkybes vertinant kitaip, galėtų susiklostyti netoleruotina situacija, kai vaiko tėvui užimant pasyvią poziciją, o vaiko motinai negalint vienasmeniškai nuspręsti dėl laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomų vaiko priežiūros išlaidų, būtų užkirstas kelias vaikui lavinti savo gabumus, turiningai leisti laisvalaikį.

49. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad už šalių vaiko stovyklą Surf Camp, organizuotą 2023 m. liepos 10-14 d., patirtos 479 Eur išlaidos (2 t. b. l. 189; 190-191). Atsižvelgiant į nurodytą, atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovė nepagrindė sūnaus išlaidų, susijusių su vasaros atostogomis ar stovyklomis.

50. Apeliantas nurodo, kad jis taip pat moka už sūnaus stovyklas, atostogauja su juo užsienyje, perka jam drabužius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aptarti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, todėl laikytini deklaratyviais. Kita vertus, tokie argumentai nelaikytini sudarančiais pagrindą sumažinti teismo nustatytą išlaikymo dydį, kadangi tėvas ar motina gali prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo daugiau, nei nustatytas išlaikymo dydis.

51. Apeliantas nurodo, jog ieškovė nepagrindė, kad ji už sutuoktiniui priklausantį būstą, kuriame gyvena su šalių vaiku, moka komunalinius mokesčius, tenkančius ieškovės ir šalių sūnaus daliai. Nurodo, kad šio buto išlaikymo pareiga tenka išimtinai tik šio turto savininkui (ieškovės sutuoktiniui). Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

52. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas neginčija vaiko poreikių lentelėje nurodomos už būstą vaikui tenkančios išlaidų sumos 105 Eur/mėn. dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių vaikui bute yra skirtas atskiras kambarys. Įvertinęs šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už būstą vaikui tenkanti 105 Eur/mėn. išlaidų suma nelaikytina per didele. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų valdžios turinį sudaranti pareiga išlaikyti vaiką apima ir pareigą užtikrinti vaikui tinkamą būstą (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Ši pareiga negali būti perkeliama kitiems asmenims. Byloje neginčijamai nustatyta, jog šalių sūnus gyvena ieškovės sutuoktiniui priklausančiame bute. Savaime suprantama, kad šalių sūnus naudojasi visomis šiam butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis (vandeniu, elektra, šildymu, atliekų išvežimu, daugiabučio bendro naudojimo patalpų ir teritorijos priežiūra ir pan.). Todėl, būtent tėvams tenka pareiga apmokėti tokių paslaugų išlaidas, tenkančias jų sūnaus daliai.

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrindimą, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į atsakovo vykdomą rinkoje itin paklausią statybų veiklą, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti teismo nustatytą išlaikymo dydį po 500 Eur periodinėmis išmokomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

54. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl ieškovei iš atsakovo priteisto advokato pagalbos išlaidų atlyginimo pagrįstumo. Atsakovas nesutinka su iš jo ieškovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 4 183,75 Eur suma, prašo ją sumažinti iki 2 042,25 Eur. Nurodoma, kad ieškovei atstovaujantis advokatas pažymoje nurodydamas suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą už jas nesilaikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 6 punkte numatyto reikalavimo jas detalizuoti, nes pažymos pirmoje pozicijoje teisinės paslaugos 3 811,50 Eur sumai yra tik išvardintos, nenurodant kiek laiko buvo užtrukta kiekvienai paslaugai atlikti, koks kiekvienos paslaugos atlikimo įkainis, kada teisinė paslauga buvo atlikta.

55. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

57. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. byloje buvo atstovaujama advokato J. P. (reg. Nr. DOK-105583). Minėtas advokatas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 4 083,75 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, detalizuotas pridedamoje pažymoje (reg. Nr. DOK-36035). 2024 m. kovo 20 d. suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą detalizuojanti pažyma (toliau – Pažyma), pasirašyta Advokatų profesinės bendrijos „P. ir Č.“ apskaitą tvarkančios UAB „Aišku“ vadovės A. S. ir advokato J. P..

58. Rekomendacijų 6 punkte nustatyta, kad teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Ieškovės atstovo pateikta Pažyma pagrindžia ieškovės patirtų išlaidų realumą, todėl jų atlyginimo klausimas gali būti spręstinas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

59. Pažymos 1 punkte nurodytos šios teisinės paslaugos: susipažinimas su bylos medžiaga, susitikimas ir konsultacijos su klientu, pasirengimas teismo posėdžiui Kauno apylinkės teisme su L. K. ir atstovavimas jame; Taikos sutarties su L. K. projekto rengimas; L. K. pastabų dėl taikos sutarties projekto vertinimas, konsultacijos ir atsakymo rengimas, kurios apmokėtos 3 811,50 Eur; 2 punkte nurodyta teisinė paslauga - ieškinio dalyko keitimas / tikslinimas Kauno m. apylinkės teisme dėl bendravimo tvarkos su sūnumi ir išlaikymo pakeitimo prieš L. K., kuri apmokėta 272,25 Eur, iš viso už suteiktas paslaugas apmokėta 4 083,75 Eur.

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pažymos 1 punkte nurodytos paslaugos nėra detalizuotos tokiu būdu (nenurodytas atskiros paslaugos valandinis įkainis ir trukmė), kad būtų galima nustatyti kiekvienos iš išvardintų paslaugų kainą bei įvertinti, ar šios paslaugos kaina neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino advokatui maksimalaus užmokesčio dydžio. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojami priteisti maksimalūs advokato užmokesčio dydžiai yra apskaičiuojami taikant 0,1 koeficientą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą.

61. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

62. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, šioje konkrečioje situacijoje atsiranda ir papildomas pagrindas, kuriuo remiantis ieškovei negali būti priteistas atlyginimas už advokato susipažinimą su bylos medžiaga, už susitikimą bei konsultacijas, taip pat ir už paslaugas rengiant ir derinant taikos sutartį, nesant byloje duomenų apie taikos sutarties sudarymą ir jos pateikimą tvirtinti teismui.

63. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei atstovaujantis advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose 2023 m. rugsėjo 6 d. ir 2024 m. kovo 21 d., kurių bendra trukmė, posėdžio laiką suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punkte nurodytas taisykles, yra 2 valandos (0,5+1,5). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus ieškovei priteistinas atlyginimas už advokato dalyvavimą minėtuose posėdžiuose yra 439,28 Eur (2x0,1x2196,40), kur 2 196,40 Eur yra 2024 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

64. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priimamas 2024 m. IV ketvirtį (2024 m. spalio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui taikomas 2024 m. II ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196,40 Eur.

65. Nustatytų aplinkybių pagrindu (šios nutarties 61-64 punktai) pagrįsta laikytina 439,28 Eur dalis iš 3 811,50 Eur sumos už advokato suteiktas paslaugas, nurodytos Pažymos 1 punkte. Pridėjus Pažymos 2 punkte nurodytą atsakovo neginčijamą 272,25 Eur sumą dėl ieškinio dalyko keitimo, bendra įrodyta ieškovės advokato pagalbos išlaidų suma yra 711,53 Eur (439,28+272,25). Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo visą Pažymoje nurodytą 4 083,75 Eur advokato pagalbos išlaidų sumą netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 6 punktą. Nurodytas procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

66. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki atsakovo nurodytos 2 042,25 Eur sumos. Priešingu atveju, bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki aukščiau nurodytos mažesnės 811,53 Eur sumos (711,53 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 100,00 žyminis mokestis), reikštų siurprizinio šalims procesinio sprendimo priėmimą ir esminių civilinio proceso teisės dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo principų pažeidimą. Teismas negali peržengti apeliacinio skundo ribų ir keisti skundo dalyko, t. y. negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021).

67. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslintina, ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo 4 183,75 Eur mažintinos iki 2 042,25 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius teisiškai reikšmingus apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

69. Apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą naginėjęs pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant už advokato pagalbą byloje, priteisimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Todėl ši sprendimo dalis patikslintina, sumažinant iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (reg. Nr. DOK- 22827). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (reg. Nr. DOK-64752).

71. Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio 2 855,32 Eur (1,3x2196,40).

72. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas dėl materialiojo reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį yra atmestas. Patenkinta tik apeliacinio skundo dalis dėl procesinio pobūdžio reikalavimo, t. y. ieškovei atlygintinų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydžio sumažinimo. Esant tokiai apeliacinio proceso baigčiai, apelianto išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, neatlyginamos, o ieškovė turi teisę į visų išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei K. H. (buvusi pavardė K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 4 183,75 Eur (keturių tūkstančių šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 75 centų) sumažinant iki 2 042,25 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų 25 centų).

Priteisti ieškovei K. H. (buvusi pavardė K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė