- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-347-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01011-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G. J. dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis K. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. J. su 2020 m. birželio 4 d. skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0118/18/00685 kreipėsi į antstolį K. K., prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0118/18/00685. Nurodė, kad antstolis vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 19 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2VP-1688-639/2018 dėl 5,00 Eur baudos skyrimo G. J., kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini), už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo 2018 m. vasario 13 d. Mano, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, kadangi išieškotoja VMI antstoliui vykdomąjį raštą vykdyti pateikė 2018 m. gegužės 5 d., t. y. tada, kai skolininkas D. J., UAB „Alfa ir Omega“ darbuotojas, iš kurio darbo užmokesčio turėjo būti atliekamos išskaitos ir pervedamos antstoliui A. S., įmonėje UAB „Alfa ir Omega“ jau nebedirbo. D. J. darbo sutartį su UAB „Alfa ir Omega“ nutraukė nuo 2018 m. sausio 12 d. Nuo 2018 m. sausio 12 d. UAB „Alfa ir Omega“ nebesant skolininko D. J. darbdave, pareiškėjas negalėjo būti įpareigotas atlikti tai, kas neįmanoma – atlikti išskaitas iš asmens darbo užmokesčio, kuris įmonėje nebedirba. Todėl ir bauda G. J., kaip UAB „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini), skaičiuojama nepagrįstai. Antstolis K. K. turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2VP-1688-639/2018, o to jam nepadarius, vykdomoji byla Nr. 0118/18/00685 nutrauktina.
2. Antstolis K. K. 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu dėl skundo netenkinimo Nr. S-20-118-21975 netenkino pareiškėjo G. J. prašymo nutraukti vykdomąją bylą ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0118/18/00685 perdavė Tauragės apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomojo dokumento gavimo dieną buvo pateikta užklausa antstoliui A. S. dėl informacijos apie antstolio reikalavimo įvykdymą arba neįvykdymą. 2018 m. gegužės 3 d. antstolio K. K. kontoroje gautas antstolio A. S. atsakymas apie reikalavimo neįvykdymą. Antstolis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2018 m. gegužės 4 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0118/18/00685.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog nėra duomenų, kad byla įvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. D. J. nutraukė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Alfa ir Omega“. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) G. J. už antstolio reikalavimo nevykdymą skirta 5 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną, įsiteisėjo 2018 m. vasario 13 d. Antstolis 2018 m. gegužės 4 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0118/18/00685. Patvarkyme apskaičiuotas skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) G. J. įsiskolinimas – 405 EUR už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, tačiau iki 2020 m. buvo priimami patvarkymai dėl skolos išieškojimo, apskaičiuojamos vykdymo išlaidos. 2020 m. birželio 1 d. patikslintu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-118-18992 apskaičiuota, kad bendra iš pareiškėjo išieškoma suma nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. -yra 3967,12 EUR.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo nurodė, kad šiuo atveju pateiktas vykdomasis raštas vykdyti ne dėl baudos atsisakant išskaičiuoti darbo užmokesčio dalį, o dėl baudos, už informacijos antstoliui nepateikimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išskaičiuoti darbo užmokestį yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, jį galėjo skųsti apeliacinė tvarka. Kadangi vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstoliui K. K. metu pareiškėjas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pažymi, kad šiuo atveju antstoliui informacija buvo pateikta tik 2020 m. gruodžio 31 d., todėl antstolio A. S. padėjėjos 2021 m. sausio 13 d. raštas neįrodo antstolio K. K. neteisėtų veiksmų, priimant vykdyti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - apelianto skundą tenkinti ir antstolio K. K. žinioje vykdoma vykdomąją bylą Nr. 0118-18/00685. nutraukti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas dėl netinkamo CPK 585 straipsnio aiškinimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nurodo, kad antstolis K. K. nustatęs, kad nėra galimybės tęsti sankcijos už antstolio reikalavimo nevykdymo taikymą privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Nuo to momento, kada D. J. nutraukė darbo sutartį, šios bendrovės tuometiniam (duomenys neskelbtini), apeliantui G. J., CPK 585 straipsnyje įtvirtintos sankcijos nebegalėjo būti taikomos. Tokios pozicijos laikosi ir dėl vykdomojo dokumento išdavimo kreipęsis antstolis A. S. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodęs, kad „skolininkas D. J. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Alfa ir Omega“ nedirba nuo 2018 m. sausio 12 d., vykdyti 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. Slb-66465 nebeliko teisinio pagrindo“. Teigia, kad vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu, D. J. bendrovėje jau nedirbo.
5.2. Apeliantas dėl vykdomojo dokumento išdavimo pagrindo ir draudimo keisti jo turinį nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino CPK 586, 651 straipsnių nuostatas. Teigia, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2018 m. sausio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad užmokestis turi būti išskaičiuojamas iš A. J. darbo užmokesčio. Taigi, vykdomasis dokumentas byloje buvo išduotas dėl įpareigojimo, susijusio su skolininke A. J., kuri bendrovėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Alfa ir Omega“ niekada nedirbo. Dėl šių priežasčių, teismo veiksmais, bendrovė įpareigota atlikti tai, kas neįmanoma. Pažymi, kad įmonės (duomenys neskelbtini), būdamas įsitikinęs, jog nutartyje nurodyta klaidinga informacija, nesiėmė papildomų veiksmų. Teigia, kad minėtoje nutartyje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad antstolis vykdomojo rašto priėmimo metu turėjo konstatuoti jog nėra galimybių tęsti apeliantui paskirtos sankcijos už antstolio įpareigojimų nevykdymą ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą. Teigia, kad apeliantas išplečia CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių sąrašą, kokiais kriterijais vadovaujamasi tiriant, ar nėra akivaizdžių priežasčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti.
6.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad gavęs vykdomąjį dokumentą, rengė užklausą antstoliui, kurio reikalavimai nebuvo vykdomi ir tik gavęs informaciją, kad patvarkymas nėra vykdomas priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teigia, kad apelianto argumentai dėl antstolio K. K. veiksmų, priimant dokumentą vykdyti, yra nepagrįsti ir neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantas iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl vykdomojo dokumento priėmimo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apelianto pareiškimą atmetė nepagrįstai. Antstolis su apeliantu nesutinka, teigia, kad vykdomasis dokumentas priėmus gavus informaciją, jog patvarkymas nėra įvykdytas. Teigia, kad apeliantas CPK 651 straipsnio nuostatas vertina netinkamai.
9. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tirdamas pareiškėjo skundo, dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, bei taikė proceso teisės normas.
10. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.
11. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės – 2017 m. kovo 1 d. civilinėje byloje Nr. eL2-5433-911/2017 priimtas teismo įsakymas, kuriuo, be kita ko, nutarta išieškoti iš skolininkės A. R. 129,59 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 129,59 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 1 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrungės būstas“; išieškoti iš skolininkės A. R., 1,50 EUR žyminio mokesčio, 0,44 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos duomenų paieškas, 12,10 EUR už advokatų profesinės bendrijos suteiktas teisines paslaugas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrungės būstas“ Šio teismo įsakymo pagrindu A. S. 2017 metais užvedė vykdomąją bylą Nr. 0010/17/03247. Vykdomoji byla pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5433-911/2017 dėl 144,47 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolintinės A. J. (buvusi pavardė R.) išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ naudai.
12. Antstolis A. S. 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas skirti uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) G. J. už 2017 m. lapkričio 24 d. patvarkymo Nr. S1b-97201 dėl informacijos pateikimo nevykdymą iki 300 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodė, kad antstolio padėjėjas 2017 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S1b-97201 dėl informacijos pateikimo įpareigojo uždarąją akcinę bendrovę „Alfa ir Omega“ per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo pateikti informaciją, kodėl nėra atliekami atskaitymai iš A. J. sutuoktinio D. J. gaunamų pajamų pagal pateiktą vykdyti teismo įsakymą Nr. eL2-5433-911/2017. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1688-639/2018 antstolio A. S. pareiškimą patenkino, už antstolio reikalavimo nevykdymą skirta uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) G. J. 5 EUR bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (teismas atkreipia dėmesį, kad ne A. J., o jos sutuoktinis D. J. buvo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ darbuotojas; antstolio A. S. pareiškime dėl baudos skyrimo buvo nurodyta – „iš A. J. sutuoktinio D. J.“, tačiau teismas kaip uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ darbuotoją įvardijo A. J.).
13. D. J. 2018 m. sausio 12 d. nutraukė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Alfa ir Omega“. Po mėnesio, tai yra 2018 m. vasario 13 d. įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria skirta bauda (nutarties 12 punktas) už antstolio reikalavimo nevykdymą. 2018 m. vasario 19 d. išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2VP-1688-639/2018. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas 2018 m. gegužės 2 d. antstoliui K. K.. Antstolis K. K., iš išieškotojos gavęs vykdomąjį raštą Nr. 2VP-1688-639/2018, 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į antstolį A. S., prašydamas informuoti, ar antstolio reikalavimas įvykdytas / pradėtas vykdyti, jei taip, prašė nurodyti įvykdymo / pradėjimo vykdyti datą. 2018 m. gegužės 3 d. antstolio A. S. padėjėja informavo antstolį K. K., kad antstolio reikalavimas iki šiandien nėra įvykdytas, tačiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, su darbuotoju, iš kurio darbo užmokesčio turėjo būti atliktos išskaitos pagal antstolio patvarkymą, uždaroji akcinė bendrovė „Alfa ir Omega“ 2018 m. sausio 12 d. nutraukė darbo sutartį.
14. 2018 m. gegužės 4 d. antstolis K. K. patvarkymu Nr. S-18-118-11135 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0118/18/00685. 2019 m. gruodžio 31 d. G. J. atleistas iš UAB „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) pareigų. Laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2020 metų buvo priimami patvarkymai dėl skolos išieškojimo, apskaičiuojamos vykdymo išlaidos. 2020 m. birželio 1 d. patikslintu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-118-18992 apskaičiuota, kad bendra iš G. J. išieškoma suma nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 3 967,12 EUR.
15. Pirmiausia, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 585 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teigia, kad antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi jo įvykdyti apeliantas negalėjo, D. J. jau buvo atleistas iš uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“. Antstolis su apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad vykdomojo dokumento priėmimo klausimas buvo išspręstas tinkamai.
16. Pirmiausia, pažymėtina, kad šiuo atveju byloje keliamas klausimas dėl antstolio K. K. atliktų veiksmų priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl šiam klausimui tinkamai išspręsti aktualios CPK normos, nustatančios vykdomojo dokumento priėmimo tvarką, kliūtis, kurioms esant, antstolis gali atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, tai yra grąžinti vykdomąjį dokumentą jį padavusiam asmeniui.
17. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Akivaizdžios kliūtys, sudarančios pagrindą atsisakyti priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą, numatytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
18. CPK 651 straipsnio 2 dalies normos tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nei CPK, nei kiti įstatymai nepateikia kitokių akivaizdžių kliūčių sąrašo ar apibrėžimo, kas reiškia, jog sprendžiant dėl CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimo, kitokios akivaizdžios kliūtys, trukdančios antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį raštą, turi būti vertinamos pagal individualias byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kitokios akivaizdžios kliūtys, nei numatytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, turi būti tokios, jog iš esmės darytų negalimą vykdymo procesą ab initio, tai yra jau vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui momentu egzistuotų konkrečios aplinkybės, kurios sąlygotų negalimumą pradėti priverstinio vykdymo procesą.
19. Pažymėtina, kad apeliantas neįrodinėja esant kliūtims, numatytoms CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, patikrinęs bylos faktines aplinkybes (nutarties 11-14 punktai) nustatė, kad nenustatytos kliūtys numatytos, CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo aspektu antstolis vykdomojo dokumento priėmimo klausimą išsprendė netinkamai. Atsižvelgiant į tai aktuali CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata, kuri numato, kad gali būti nustatytos ir kitokios akivaizdžios kliūtys vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti. Kaip kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą šiuo atveju apeliantas argumentuoja aplinkybėmis, jog vykdomasis dokumentas negalėjo būti įvykdytas, kadangi vykdomojo dokumento priėmimo metu D. J. jau buvo atleistas iš uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“.
20. Kaip matyti, antstolis A. S. 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas skirti uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) G. J. už 2017 m. lapkričio 24 d. patvarkymo Nr. S1b-97201 dėl informacijos pateikimo nevykdymą iki 300 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Šio pareiškimo pagrindu, apeliantui buvo skirta 5 EUR bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (pažymėtina, kad nutartyje yra klaida - ne A. J., o jos sutuoktinis D. J. buvo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ darbuotojas, tačiau teismas darbuotoją įvardijo A. J.). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 13 d.. Vykdomasis dokumentas išduotas 2018 m. vasario 19 d. ir vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas vykdyti 2018 m. gegužės 2 d.
21. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog D. J. 2018 m. sausio 12 d. nutraukė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Alfa ir Omega“, taigi sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, D. J. įmonėje jau nebedirbo. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir 2018 m. gegužės 3 d. antstolio A. S. padėjėjos, kuri informavo antstolį K. K., kad antstolio reikalavimas nėra įvykdytas, tačiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, su darbuotoju, iš kurio darbo užmokesčio turėjo būti atliktos išskaitos pagal antstolio patvarkymą, uždaroji akcinė bendrovė „Alfa ir Omega“ 2018 m. sausio 12 d. nutraukė darbo sutartį.
22. Nors apeliantas teigia, kad ši aplinkybė, jog D. J. jau buvo atleistas ir faktiškai jokios išskaitos iš jo darbo užmokesčio negalėjo būti išskaičiuojamos (nutarties 21 punktas) suponuoją išvadą, jog vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti, jis neįvykdomas, tačiau su šia aplinkybe nesutinkama. Pirmiausia pažymėtina, apeliantas šiuo atveju nepagrįstai teigia, jog vykdomasis dokumentas negali būti įvykdytas, kadangi D. J. buvo atleistas iš uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“. Akcentuotina tai, kad šiuo atveju keliamas klausimas dėl vykdomojo rašto vykdymo, ne dėl galimai neatliktų išskaitų iš D. J. darbo užmokesčio, o dėl to, kad apeliantas nevykdė antstolio įpareigojimo - neteikė informacijos. Kaip matyti A. S. 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas skirti uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) G. J. už 2017 m. lapkričio 24 d. patvarkymo Nr. S1b-97201 dėl informacijos pateikimo nevykdymą iki 300 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną, o ne dėl neatliekamų išskaitų iš D. J. darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad nutarties nevykdė, tai yra nesiėmė papildomų veiksmų, nes manė, jog nutartyje nurodyta klaidinga informacija, o paaiškinamasis raštas (informacija) antstoliui buvo pateiktas tik 2020 m. gruodžio 31 d.
23. Kaip matyti aplinkybę, jog informacija nėra pateikta buvo žinoma antstoliui ir vykdomojo dokumento priėmimo metu iš antstolio A. S. padėjėjos pateiktos informacijos, kuri informavo antstolį K. K., kad antstolio reikalavimas nėra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog proceso teisės normos (CPK 585 straipsnis, 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas) buvo taikyti netinkamai, kadangi antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą, dėl baudos išieškojimo nevykdant antstolio įpareigojimo - neteikiant informacijos, gavęs informaciją iš antstolio A. S. padėjėjos, jog reikalavimai nėra įvykdyti pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.
24. Antra, pažymėtina ir tai, kad atskiruoju skundu keliami klausimai ir dėl pateikto vykdomojo dokumento įvykdymo galimybių. Apeliantas įrodinėja, kad vykdomasis dokumentas yra neįvykdomas, kadangi D. J. jau buvo atleistas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje svarstomas ne pačios nutarties, kuria paskirta bauda, teisėtumo klausimas, o keliami klausimai dėl antstolio K. K. veiksmų, atliktų priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalis numato, kad nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad šiame vykdymo proceso etape antstolis neturi pareigos tikrinti sprendimo (šiuo atveju - nutarties dėl informacijos nepateikimo, dėl ko apeliantui skirta bauda (nutarties 21 punktas)) neįvykdymo priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Be kita ko pažymint, tai, kad antstoliui vykdomojo dokumento priėmimo metu buvo pateikta informacija, kad antstolio reikalavimas dėl informacijos pateikimo yra neįvykdytas, todėl antstolio K. K. veiksmas, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti pagrįstai bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pripažintas teisėtu ir šiuo aspektu atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
25. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1688-639/2018 apskundimo galimybių, jog nutartį turėjo skųsti ne uždaroji akcinė bendrovė „Alfa ir Omega“, ne G. J., o antstolis besikreipiantis dėl baudos skyrimo. Su šiais argumentais nesutinkama. Kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2VP-1688-639/2018 duomenų, šalims, be kita ko, G. J. 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo pranešta apie teismo posėdį, išaiškinta teisė teikti atsiliepimą, be to, 2018 m. sausio 9 d. nutartimi išaiškinta teisė nutartį skųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismą. Kita vertus, tokia faktinė aplinkybė, jog G. J., neskundė teismo nutarties, kuria jam pritaikyta piniginė sankcija už antstolio įpareigojimų nevykdymą, šioje byloje neįtakoja keliamo klausimo dėl antstolio veiksmų - ar antstolis tinkamai išsprendė vykdomojo rašto priėmimą.
26. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1688-639/2018. Teigia, kad vykdomasis dokumentas išduotas nutarties pagrindu, kurioje įpareigojimas susijęs su skolininke A. J., kuri bendrovėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Alfa ir Omega“ niekada nedirbo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1688-639/2018, pateiktą antstolio A. S. pareiškimą minėtoje civilinėje dėl baudos skyrimo nustatė - antstolio pareiškime nurodyta, kad išieškojimas vykdomas iš A. J.. 2017 m. lapkričio 24 d. patvarkymu antstolio padėjėja įpareigojo uždarąją akcinę bendrovę „Alfa ir Omega“ pateikti informaciją kodėl nėra atliekami išskaitymai iš A. J. sutuoktinio D. J. gaunamų pajamų. Dokumentas įteiktas pasirašytinai. Už tai, kad antstolio įpareigojimai nėra vykdomi, antstolis pareiškė reikalavimą skirti uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini), G. J. už minėto patvarkymo nevykdymą taikyti CPK 585 straipsnyje numatytas poveikio priemones (300 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną).
28. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1688-639/2018 už antstolio reikalavimo nevykdymą nutarta skirti uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) G. J. 5 EUR baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Apeliantas pagrįstai teigia, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog atskaitymai turėjo būti atliekami iš A. J. darbo užmokesčio. Konstatuota, kad antstoliui nepateikta informacijos, dėl kokių priežasčių nėra atliekami išskaitymai iš A. J. darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad kaip ir nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1344-796/2020 ne A. J., o jos sutuoktinis D. J. buvo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ darbuotojas, o antstolio A. S. pareiškime dėl baudos skyrimo buvo nurodyta – „iš A. J. sutuoktinio D. J.“, tačiau teismas kaip uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ darbuotoją įvardijo A. J..
29. Pažymėtina, jog atskirajame skunde nurodomi motyvai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1688-639/2018 galimo neteisėtumo, jog antstolio reikalavimas pateikti informaciją yra perteklinis ir ydingas CPK 585 straipsnio kontekste, tačiau šios aplinkybės nėra ginčo dalykas - šioje byloje sprendžiama, ar antstolis K. K. tinkamai išsprendė vykdomojo dokumento priėmimo klausimą. Kita vertus, minėta nutartis yra įsiteisėjusi, nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėtos nutarties nepasisako.
30. Kita vertus, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1688-639/2018, nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados neatleido apelianto nuo pareigos įvykdyti patvarkymą ir pateikti jam žinomą informaciją, kodėl jis neatlieka darbo užmokesčio išskaitų iš D. J. gaunamo darbo užmokesčio. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui apie pradėtą vykdymo procesą buvo žinoma vėliausiai nuo 2017 m. lapkričio 29 d. gavus antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesiėmė jokių veiksmų, kadangi manė, jog nutartyje yra nurodyta klaidinga informacija, tačiau pažymėtina, kad ne tik antstolis turi laikytis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, tačiau ir procesu suinteresuoti asmenys turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į antstolį išspręsti susidariusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007).
31. Be to, teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad vykdomojo rašto priėmimo 2018 m. gegužės 3 d. teisėtumui įtakos turi ir tai, kad antstolis A. S. rašte Nr. Slf-3565 nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Alfa ir Omega“ tinkamai vykdė įpareigojimą dėl informacijos pateikimo. Pirmiausia pažymėtina, kad minėtame antstolio A. S. rašte nurodyta, kad „antstolio kontoroje gavus 2020 m. gruodžio 31 d. paaiškinamąjį raštą, laikytina, kad yra įvykdyti 2017 m. lapkričio 24 d. patvarkymo Nr. S1b-97201 „Dėl informacijos pateikimo“ reikalavimai“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis antstolio raštas papildomai įrodo jau nustatytas aplinkybes (nutarties 22 punktas) ir leidžia daryti neabejotiną išvadą - apeliantas tiek iki priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek jį priėmus, jo neįvykdė iki pat 2020 m. gruodžio 31 d. iki kol buvo pateikta informacija, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo aspektu yra visiškai pagrįsta ir teisėta.
32. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju 2019 m. gruodžio 31 d. apeliantas atleistas iš uždarosios akcinės bendrovės „Alfa ir Omega“ (duomenys neskelbtini) pareigų, o laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2020 metų buvo priimami patvarkymai dėl skolos išieškojimo, apskaičiuojamos vykdymo išlaidos. 2020 m. birželio 1 d. patikslintu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-118-18992 apskaičiuota, kad bendra iš G. J. išieškoma suma nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 3967,12 EUR (baudos likutis 3435 EUR, vykdymo išlaidos 532,12 EUR).
33. Nors apeliantas, gindamas savo teises, įrodinėja, jog nepagrįstai buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, tačiau faktiškai atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su baudos paskyrimu, manydamas, jog bauda jam skirta nepagrįstai. Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad apeliantas yra fizinis asmuo, šiuo atveju galimai buvo suklaidintas dėl darbo užmokesčio išskaičiavimo A. J., todėl teismo vertinimu yra pagrindas svarstyti, ar iš apelianto išieškoma galutinė apskaičiuota bauda nėra per didelė, ar ji nėra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui.
34. Nors CPK 585 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nėra numatyta galimybė teismui įvertinti ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, sumažinti bendrą baudos, susidariusios vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, dydį, tačiau teismo vertinimu, skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CPK 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 8 dalies, 107 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, inter alia atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, gali įvertinti bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti.
35. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį (kuriame nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (1 dalis), teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (2 dalis), teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (3 dalis), teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu (4 dalis), yra ne kartą konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
36. Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatuota, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, kad „įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos – piniginės baudos už teisei priešingą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką – skirdamas piniginę baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą“, ir kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda“, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.
37. Nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta bauda yra apskaičiuojama antstolio reikalavimo nevykdymo dienų skaičių padauginant iš teismo paskirtos baudos už vieną reikalavimo nevykdymo dieną. Šiuo atveju apeliantui paskirta 5 EUR bauda į dieną už antstolio įpareigojimų nevykdymą ir baudos dydis yra 3435 EUR. Teismo vertinimu, toks baudos dydis akivaizdžiai neatitinka konstitucinio proporcingumo principo tiek dėl pažeidimo pobūdžio, jo sukeltų padarinių, bei šiuo atveju dėl galimo skolininko - įmonės tuometinio (duomenys neskelbtini) suklaidinimo, jog darbo užmokestis turi būti išsikaičiojamas iš A. J., kuri įmonėje net nedirbo, kas galimai įtakojo apelianto veiksmus vykdant antstolio įpareigojimus. O ir be to, reikia atsižvelgti į tai, jog apeliantas yra fizinis asmuo ir apskaičiuota mokėtina 3435 EUR bauda fiziniam asmeniui yra itin didelė. Tokia situacija, teismo vertinimu, kelia abejonių dėl suderinamumo su konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principais, todėl atsižvelgiant į tai, jog apeliantas antstolio įpareigojimą įvykdė pateikus antstoliui 2020 m. gruodžio 31 d. paaiškinamąjį raštą, nutaria paskirtos baudos dydį sumažinti iki 200 EUR sumos (CPK 3 straipsnio 1 dalis)
38. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apelianto skundo, dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą, neatsižvelgdamas į tai, jog apeliantui apskaičiuota galutinė piniginė sankcija yra itin didelė, akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui, neatsižvelgdamas į tai, jog apeliantas nesutinka su minėtos baudos išieškojimu, pažeidė civilinio proceso tikslus, numatytus CPK 2 straipsnyje ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, sumažinant vykdomojoje byloje Nr. 0118/18/00685 išieškomos likusios baudos likutį nuo 3435 EUR iki 200 EUR sumos. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, tačiau apeliantui ir suinteresuotiems asmenims nepateikus bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
41. Esant nustatytoms nutarties 8–38 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis keistina, sumažinant vykdomojoje byloje Nr. 0118/18/00685 išieškomos galutinės baudos likutį iki 200 EUR sumos (į šią sumą neįskaitant vykdymo išlaidų). Dalyje, kuria išspręstas antstolio K. K. veiksmų teisėtumo klausimas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį pakeisti, sumažinant vykdomojoje byloje Nr. 0118/18/00685 išieškomos galutinės apskaičiuotos baudos dydį nuo 3435 EUR iki 200 EUR sumos.
Likusioje dalyje, kuria išspręstas antstolio K. K. veiksmų teisėtumo klausimas, Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.