Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2020 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 2 d.

3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu L. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurie, konstatavę, jog Komisijos nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas, 2020 m. vasario 27 d. nutartimi jo skundą atmetė.

4. Nuteistasis L. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo nuomone, Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, kadangi jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Komisija nutarime atkartojo tuos pačius motyvus, kurie buvo išdėstyti jos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), netgi su tomis pačiomis faktinėmis klaidomis dėl darbo pradžios Valstybinės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Todėl yra pagrindas teigti, kad pakartotinis prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus teigiamų jo elgesio pokyčių, o būtent to, kad per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. sausio 13 d. jis buvo papildomai paskatintas du kartus (viso skatintas šešiolika kartų), nepažeidė nustatytų tvarkos ir režimo reikalavimų, negavo drausminių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, beveik šešis metus dirba ir stengiasi tai daryti gerai. Komisija akcentavo, kad jis buvo du kartus baustas drausmine tvarka, tačiau nepažymėjo, kad šios nuobaudos negalioja, be to, jos gautos per beveik 9 metų bausmės atlikimo laikotarpį. Viena iš nuobaudų paskirta dar ikiteisminio tyrimo metu. Nebegaliojančios nuobaudos negali turėti lemiamos reikšmės ir nusverti kitų teigiamai jo elgesį apibūdinančių aplinkybių. Anot nuteistojo, Komisija, konstatavusi, jog jo požiūris į taikomą priežiūrą yra pozityvus, jis ir toliau nusiteikęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų, koreguoja savo elgesį, vykdo rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklą, bet priėmusi sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, akivaizdžiai prieštarauja pati sau. Iš prieštaringo nutarimo turinio nėra aišku, ar jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, ar ne. Nutarimo motyvai formalūs, jis šabloniškas.

4.2. Nuteistojo skunde nurodoma ir tai, kad jis įgyvendino nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, anksčiau nebuvo teistas, ir tai yra pirmas paskutinis teistumas, kadangi nėra nustatyta jokių kriminogeninių veiksnių, kurie galėtų daryti įtaką jo elgesiui. Be to, jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų, civilinių ieškinių, blogų draugų, turi gyvenamąją vietą laisvėje, yra susitaręs įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenimo tikslų yra pasiryžęs siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pirmenybė turi būti teikiama šiems duomenims.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nustatyta, kad L. B. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pagrindo daryti išvadą, jog jis atitinka ir likusį materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nėra.

6. Abejonių atskirais teigiamais L. B. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo baldų apmušėjo specialybę, buvo 16 kartų skatintas. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis nesilaiko subkultūros tradicijų, nereiškia diskriminacinių nuostatų, nuo 2014 m. kovo 24 d. dirba. Be to, nustatyti keturi jo riziką pakarotinai nusikalsti mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, ryšių palaikymas su artimaisiais, diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų tradicijos nesilaikymas. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos L. B. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog L. B. daroma pažanga yra tokia akivaizdi, jog sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

7. Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, akivaizdžiai atspindi šios rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką, išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis. Nors nuteistasis L. B. priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – pagal „OAS‘ys“ metodiką nustatyta 30 balų, tačiau nemažą šių balų dalį sudaro dinaminiai balai (13 balų), kuriuos, savo teigiamu elgesiu, jis dar gali sumažinti. Pirminio vertinimo metu, atlikto 2015 m. gruodžio 23 d., šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudarė 38 balus. Taigi, per kiek daugiau nei ketverius metus ji pakito tik 8 balais. Toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę, dinaminių balų skaičių, yra akivaizdus patvirtinimas, jog viso bausmės atlikimo metu maksimalių pastangų mažinant, savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, L. B. nedėjo.

8. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog L. B. bausmės atlikimo metu buvo skatintas šešiolika kartų, baustas du kartus. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau tai savaime nereiškia, jog ankstesniu bausmės atlikimo laikotarpiu jo padaryti pažeidimai turėtų būti visiškai sumenkinami ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama, kadangi nuteisto asmens pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius. Juo labiau, kad paskutinį pažeidimą nuteistasis padarė 2018 m. lapkričio mėnesį, praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios. Pastebėtina ir tai, kad pastarasis pažeidimas buvo itin šiurkštus – L. B. nubaustas už psichotropinių medžiagų vartojimą. Nors per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo baustas vos du kartus, tačiau, teismo vertinimu, paskutiniojo padaryto pažeidimo pobūdis, jo padarymo laikas, pagrįstai Komisijai leido padaryti išvadą, kad L. B. yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Įvertinusi tai, kad po paskutinio pažeidimo padarymo praėjo tik kiek daugiau nei vieneri metai, po to jis buvo paskatintas vos tris kartus, teisėjų kolegija mano, jog L. B., kuris bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų, tarp jų ir labai sunkaus, padarymą, bei siekia būti paleistas lygtinai likus pakankamai didelei neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (4 metams), dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus.

9. Aukščiau aptartas nuteistojo padarytas įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas nagrinėjamu atveju yra itin aktualus dar ir dėl to, kad jo pobūdis akivaizdžiai atspindi tai, jog L. B. yra linkęs kritiškai savo elgesio nevertinti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei jos įvežimą į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, tačiau, kaip jau minėta, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, drausmine tvarka buvo baustas būtent už psichotropinių medžiagų vartojimą.

10. Pažymėtina ir tai, jog, nors L. B. bausmės atlikimo metu įgyvendino jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvavo elgesio pataisos programose, tačiau jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vis dar nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, susidūrus su kliūtimis lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Kadangi priežasčių, paskatinusių nusikalsti praeityje, sėkmingas identifikavimas, savo veiksmų pasekmių iš ankstinis vertinimas, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas sėkmingai nuteistojo asmens resocializacijai, teisėjų kolegijos nuomone, lygtinis paleidimas L. B. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi pokyčiai ir šioje srityje.

11. Tokių išvadų kontekste nuteistojo skundo argumentai, kad jis, per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. sausio 13 d. buvo papildomai paskatintas du kartus (viso skatintas šešiolika kartų), nepažeidė nustatytų tvarkos ir rėžimo reikalavimų, negavo jokių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, įgyvendino nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties ar Komisijos sprendimo naikinimui ir sprendimo taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Išskirtinės reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste neturi ir tai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, turėtų kur gyventi bei galimą darbo vietą, kadangi iki nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo jis taip pat turėjo gyvenamąją vietą bei dirbo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.

12. L. B. skunde taip pat nurodė, jog Komisija 2020 m. sausio 13 d. nutarime atkartojo tuos pačius motyvus, kurie buvo išdėstyti jos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), priimtame nuteistojo atžvilgiu, todėl yra pagrindas teigti, kad pakartotinis prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus teigiamų jo elgesio pokyčių. Su tokia nuteistojo pozicija nesutiktina. Vien tai, kad 2020 m. sausio 13 d. Komisijos nutarimo turinys didžiąja dalimi atitinka ankstesnio Komisijos nutarimo, priimto jo atžvilgiu, turinį, savaime nereiškia, jog Komisija, spręsdama, ar L. B. esamuoju metu atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas, nevertino ir tų aplinkybių, kurios pasikeitė nuo paskutiniojo jo prašymo taikyti jam lygtinį paleidimą svarstymo.

13. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų, kaip ir Komisijos, padaryta išvada, kad šiuo metu L. B. nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio elgesio riziką, nesudaro pagrindo spręsti, jog, paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra teisėta ir pagrįsta. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo L. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.