- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-400-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00404-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- L. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 95-245 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia 2011 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2021 m. balandžio 26 d.) – 2 metai 11 mėnesių 10 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. balandžio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-245 nutarta nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nutartis visiškai nemotyvuota, joje nebuvo atkreiptas dėmesys į komisijos rekomendacijas, teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, o taip pat neįvertino ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Komisija įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytą tvarką pažeidęs tik du kartus, bet buvo net dvidešimt vieną kartą skatintas. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką stengėsi elgtis nepriekaištingai. Pagal vertinimo „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas nuo 38 buvo sumažintas iki 24 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža. Vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, matyti, kad yra vertinamas kaip nepriekaištingas: jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje dvidešimt vieną kartą paskatintas, nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas yra susijęs su kriminaline subkultūra, pasižymi teigiama darbine motyvacija, šiuo metu dirba įmonėje VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškais bei telefonu, išėjęs į laisvę turės kur gyventi ir tai, skundo autoriaus vertinimu, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo.
4.2. Skunde pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Skunde taip pat akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų neišlaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į įkalinimo įstaigą. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaikoma ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, nuteistasis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, mažėja nusikalstamo recidyvo rizika.
4.3. Skundo autoriaus nuomone, vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent L. B. teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Skunde teigiama, kad pats lygtinis paleidimas savo esme leidžia tikėtis, kad nuteistasis pasitaisys ir daugiau nedarys teisės pažeidimų, priešingu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
4.4. Skunde nurodoma, kad ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, jog „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę". Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje teismo nutartyje į šiuos principus nebuvo atsižvelgta.
4.5. Skunde minima ir EŽTT praktika, pagal kurią nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom ([GC], nos. 66069/09, 130/10, 3896/10, § 122, 2013-07-09 byloje). L. B. vertinimu, pagal nusistovėjusią EŽTT praktiką, nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad, remiantis susijusia informacija, turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui (žr. L. M., § 57, ir Murray, § 100, cituotos pirmiau), ir ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (žr. Kafkaris, § 105; Harakchiev and Tolumov, § 262; ir Murray § 100, cituotos pirmiau). Galiausiai, tiek, kiek tai svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, dar gali būti reikalaujama ir pateikti sprendimo motyvus; šio reikalavimo laikymasis turi būti užtikrintas suteikiant teisę į peržiūrą teisme (žr. Murray, cituota pirmiau, § 100).
4.6. Nuteistasis L. B. skunde teigia, kad, įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir jo asmens bylos duomenis, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nėra kliūčių tenkinti 2021 m. balandžio 26 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-245 taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad L. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam L. B. nustatyta žema (24 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 7 balai yra dinaminiai, kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 21 kartą skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.
8. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, jog padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. L. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už du sunkius ir du labai sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, padarytus organizuota grupe. Teisme jis kaltės nepripažino, ją pripažino tik bausmės atlikimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinus aptartų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog, nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje L. B. nustatytas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.
9. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.
10. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis L. B. neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas. Nors buvo padaryti tik du pažeidimai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jie padaryti ne bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais. Pirmasis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas padarytas antraisiais bausmės atlikimo metais, o antrasis – net po šešerių metų. Po pirmosios nuobaudos nuteistasis ne kartą buvo skatintas, tačiau, kaip minėta, po ilgo bausmės atlikimo laiko jis ir vėl nubaustas už šiurkštų vidaus tvarkos pažeidimą (psichotropinių medžiagų vartojimas). Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be paminėtų nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra ir 21 kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, tačiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys nuosekliai ir tendencingai nebuvo koreguojamas tik teigiama linkme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec(2003) 22 principus ir teigia, kad teismas šiuo atvejų jais nesivadovavo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
12. Teisėjų kolegija be kita ko, taip pat pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šis teisinis reguliavimas atitinka ir minėtų Rekomendacijų principe nurodytą aplinkybę, jog „Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“.
13. Dėl nuteistojo skunde paminėtos EŽTT praktikos, pagal kurią, pasak L. B., nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, dar gali būti reikalaujama ir pateikti sprendimo motyvus; šio reikalavimo laikymasis turi būti užtikrintas suteikiant teisę į peržiūrą teisme, teisėjų kolegija atsako, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai išdėstė motyvus, dėl ko L. B. dar negali būti paleistas lygtinai ir ką jis turi padaryti, kad būtų galima spręsti, jog jis padarė maksimalią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, taigi, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus L. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, L. B. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.