- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-26-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00404-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- L. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. B. (toliau – L. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. B. nuteistas Vilniaus teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. lapkričio 16 d.) – 3 metai 4 mėnesiai 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. lapkričio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei skirti šias pareigas: per visą likusį lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
4.1. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus nuteistojo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę bei neatsižvelgus į tai, kad nuteistasis vykdo visas Komisijos ir teismo rekomendacijas. Teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, apsiribojo tik formaliu pateiktų duomenų įvertinimu. Nebuvo atsižvelgta nei į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003) nuostatas, nei į Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo tikslus (4 straipsnio 1 dalis). Lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, kuri turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Remiantis įstatymo nuostatomis Komisija vertina visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą tenkinti arba netenkinti asmens prašymą, tuo tarpu teismas tik procedūriškai turi įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka probacijos paskyrimui. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką buvo du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, išlieka aktualus jo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinama. Tačiau taip ir liko tinkamai neįvertintos aplinkybės, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau beveik 10 metų, į pataisos įstaigą pateko būdamas brandaus mažiaus, todėl per ilgą bausmės atlikimo laiką jo požiūris į gyvenimą pasikeitė kardinaliai. Jis nebevartoja alkoholio, pakeitė savo gyvenimo stilių ir prioritetus teikia grįžimui į šeimą ir norui atlikti tėvo ir vyro pareigas bei funkcijas. Šiuo metu drausminių nuobaudų neturi, 2020 m. spalio 20 d. buvo skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, o prieš pusę metų įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, todėl visiškai atitinka BVK 157 straipsnyje numatytą formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą.
4.3. Skunde nurodoma, kad nors teismas ypatingai sureikšmino aplinkybę dėl nuteistajam paskirtų dviejų drausminių nuobaudų, tačiau minėtos nuobaudos jau nebegalioja, o ir baustas nuteistasis per 10 metų tik 2 kartus, kai tuo tarpu skatintas net 19 kartų, per paskutinius bausmės atlikimo metus skatintas net 4 kartus. Atkreipiamas dėmesys, kad viena iš nuobaudų buvo paskirta dar 2012 m. rugsėjo 25 d., tik atvykus nuteistajam į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, kai nuteistasis iš esmės turėjo priprasti ir prisiderinti prie režimo reikalavimų. Kita nuobauda buvo paskirta 2018 m. lapkričio 9 d., tačiau buvo panaikinta prieš terminą ir iš karto po jos panaikinimo nuteistasis buvo perkeltas bausmės atlikimui lengvojoje grupėje. Šį pažeidimą jis taip pat pripažino ir išklausė narkotikų prevencijos užsiėmimų ciklą. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamos nutarties motyvai yra neobjektyvūs ir be teisėto pagrindo.
4.4. Nuteistasis nesutinka su jam nustatytu kriminogeninės rizikos veiksniu – gyvenimo stilius ir draugai. Teismas, akcentuodamas minėtą veiksnį, tinkamai neįvertino, kad iki įkalinimo nuteistasis turėjo šeimą ir kartu su jais gyveno. Toliau palaiko artimus ryšius su artimaisiais, yra vedęs, turi tris jau pilnamečius vaikus, du brolius ir seseris, nėra socialiai atsiskyręs, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą elgesį, vengia situacijų, kurios gali paskatinti jį nusikalsti, draugų turi tiek laisvėje, tiek pataisos namuose, subkultūros tradicijų nepripažįsta. Be to, anksčiau apeliantas nėra teistas, jokių turtinių nusikaltimų nėra padaręs, todėl nesuprantama kaip gyvenimo stilius ir draugai galėtų didinti jo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymima, kad nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, todėl apylinkės teismui nenustačius neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą turėjo būti patvirtintas.
4.5. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, mokosi, įgijo specialybę, yra motyvuotas dirbti, nuo 2014 m. kovo 24 d. dirba VĮ „duomenys neskelbtini“ cecho siuvimo bare. Lygtinio paleidimo atveju taip pat turės galimybę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokių įsiskolinimų neturi. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja apeliantą, tačiau apylinkės teismo nebuvo tinkamai įvertintos, kaip ir kiti Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Taigi egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas.
4.6. Skunde pabrėžiama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis neatitinka ir teismų praktikos bei cituojamos teismų nutartys, kuriomis buvo taikytas lygtinis paleidimas nuteistiesiems net su žymiai didesniais rizikos balais bei neįvykdžiusiems socializacijos planų, praeityje teistiems net po kelis kartus. Teismas visiškai neakcentuoja nuteistojo daromos pažangos, ką patvirtina ir sumažėję rizikos balai pagal OASys, kurie atitinka 25 balus. Tuo tarpu pagal teismų praktiką lygtinis paleidimas kartais taikomas ir asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra dvigubai didesnis. Nuteistasis savo elgesį pakeitė iš esmės, jo pakartotinio elgesio rizika yra žema, todėl nėra prasmės laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės. Juolab, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nes asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs nustatytus įpareigojimus gali būti grąžinamas į pataisos namus.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, todėl priešingai nei nurodo apylinkės teismas, teigti, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus L. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 19 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose įgijo specialybę, dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti, vedęs, turi 3 pilnamečius vaikus, palaiko socialinius ryšius ne tik su žmona ir vaikais, bet ir su broliais bei seserimis, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvens pas vieną iš brolių, nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam L. B. nustatyta žema (25 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 8 balai yra dinaminiai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors praeityje L. B. yra neteistas, tačiau bausmę atlieka už kelių apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą organizuotoje grupėje, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia L. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos. Susidūrus su kliūtimis, lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, neapgalvoja visų veiksmų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą L. B. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Juo labiau, kad, kaip matyti iš pateiktų duomenų, nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė siekdamas finansinės naudos. Nors šiuo metu nuteistasis dirba bei turi lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau įvertinus tai, kad jis neturi santaupų didesnėms išlaidoms, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad išėjęs į laisvę L. B. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokią išvadą sustiprina tai, kad nuteistajam atliekant bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis kuomet L. B. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus ir jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Nors šios nuobaudos nebegalioja, tačiau jų skyrimas neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad net ir būnant įkalinimo įstaigoje teigiamo elgesio jam nepavyksta išlaikyti, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių.
11. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (nuo 2011 m. balandžio 2 d.) vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, kuris neabejotinai yra reikšmingas bei svarbus tolimesnei resocializacijai. Minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik L. B. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu, priešingai nei tai pabrėžia savo skunde nuteistasis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei išsilavinimas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, jis tėra įgijęs 3 klasių išsilavinimą. Nuteistasis pataisos namuose dirba, jo paties teigimu iki įkalinimo oficialaus darbo stažo turi apie metus, niekur nedirbo, pajamas gaudavo iš prekybos turgavietėse, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis turi santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, specialybių neturėjimas bei lėšų trūkumas, visa tai vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turinčių finansinės naudos siekimo motyvą, kontekste, leidžia daryti išvadą, kad menka darbinė patirtis ir išsilavinimas gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju L. B. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma), kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.
13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad likusioji L. B. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį L. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
14. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su darbu pataisos namuose, galimybe įsidarbinti išėjus į laisvę, gauti paskatinimai, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, nebejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei pajamų gavimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog laisvėje L. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
15. Vertinant nuteistojo skundo argumentą, kad kitų nuteistųjų atžvilgiu lygtinis paleidimas taikomas net ir esant didesnei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ar kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni nei nuteistojo, pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju dėl aptariamo instituto taikymo sprendžia išskirtinai individualiai, todėl nagrinėjamu atveju L. B. cituojama teismų praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. B. elgesio pokyčius, dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 ir jose nurodyti principai. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Be to, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.