Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Audriaus Meilučio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Andriejaus Melkovo skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2022 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 2 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 2 d.

2. Komisija 2022 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis L. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundais apygardos teismui, kurie yra identiški, nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas Andriejus Melkovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimą.

3.1. Skunduose nurodoma, kad L. B. anksčiau neteistas, įkalinimo įstaigoje jau yra virš 11 metų, kuo paneigiamas teismo motyvas, kad ,,svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi“. Nuteistajam šiuo metu yra 56 metai, arti pensinio amžiaus, akivaizdžiai socialiai subrendęs. Teismo akcentuojamos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobūdžio, vertinant jas visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, ypač vertinant, jog asmuo buvo teisiamas pirmą kartą. Tiek paminėtos įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek nuteistojo kriminogeninę praeitį apibūdinantys duomenys, vis tik neleidžia L. B. vertinti kaip itin pavojingo asmens visuomenei. Teismas nutylėjo, kad nusikaltimai sudarė sutaptį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Andriejaus Melkovo skundai atmetami.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Kadangi nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Andriejaus Melkovo skundai grindžiami tais pačiais argumentais, teisėjų kolegija dėl abiejų apeliacinių skundų pasisako bendrai. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. B. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Vis dėlto, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Sutiktina su apeliantais, kad byloje gausu nuteistąjį L. B. charakterizuojančių aplinkybių, t. y. kad jis už pavyzdingą elgesį, gerą ir sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas 23 kartus, bausmės atlikimo metu įgijo baldų apmušėjo kvalifikaciją, atvykęs į pataisos namus, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2014 m. kovo 24 d. dirba VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini) ceche, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai liudija, kad L. B. tinkama linkme keičia savo elgesį, siekia prasmingo užimtumo įkalinimo įstaigoje. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, ar bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, jų nepažeidinėja, koks požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, ar vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio ir mąstymo pokyčius.

9. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai: turi mažą darbo patirtį, rašymo problemos, būdingas rizikingas elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus baustas už pataisos įstaigoje esančių vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą, iš jų paskutinį kartą – 2018 m. lapkričio 9 d. už šiurkštų pažeidimą (psichotropinių medžiagų vartojimą). Vien šis nusižengimas liudija, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų savo nepriekaištingu elgesiu įrodyti, kad lygtinio paleidimo atveju jis gebės laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir normų. Šią išvadą pagrindžia tai, kad, net ir laikomas įkalinimo įstaigoje, kur nustatytos griežtos elgesio taisyklės, nuolat yra stebimas ir prižiūrimas pataisos įstaigos darbuotojų, jis nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, net daro itin šiurkščius nusižengimus. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų L. B. neturi, tačiau tai patvirtina, kad jis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo eilę kartų skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas, kaip minėta, 2018 m. lapkričio 9 d., nors iki tol jis buvo skatintas 13 kartų, o bausmę atlieka nuo 2011 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija, kadangi asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

11. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad tam tikrais atvejais nuteistajam L. B. būdingas impulsyvus elgesys, ko pasėkoje neapsvarsto galinčių kilti pasekmių, praeityje pasirinko netinkamas strategijas savo problemoms spręsti, nes susikoncentravo tik į teigiamas savo elgesio pasekmes, pernelyg pasitikėjo savo sėkme. Nuteistasis geba generuoti tam tikrus problemų sprendimų būdus, tačiau ne visada sugeba numatyti aiškius žingsnius, kaip tai įgyvendins praktiškai. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar taikant lygtinio paleidimo nuostatas, nuteistasis pajėgs kryptingai savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, nepasiduos norui savo finansinę padėtį pagerinti nusikalstamu keliu, juo labiau, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant organizuotoje grupėje. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad L. B. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už keturis nusikaltimus, kurių 2 nusikaltimai priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų). Tai apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos siekiui gauti ,,lengvų“ pinigų, paisys visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nepažeidinės įstatymų ir nenusikals. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 22 dienos, paskirta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Skunduose nurodomos Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-587-919/2020 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-168-888/2022 negali būti laikomos precedentais šioje byloje, kadangi skiriasi nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės (baudžiamojoje byloje 1S-587-919/2020 nuteistajam nustatytas tik vienas kriminogeninis veiksnys, nuteistas už 2 nusikalstamų veikų padarymą, o byloje Nr. 1S-168-888/2022 nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, jam Prezidento dekretu suteikta malonė, likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo dieną - 4 mėnesiai 28 dienos).

14. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog skundžiama nutartimi apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė tik į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sunkumą, nenurodė kokius pokyčius savo elgesyje turėtų dar atlikti, norėdamas būti paleistas, taikant lygtinio paleidimo institutą. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodyti motyvai, pagrindžiantys teismo manymą, kad šiuo metu nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad be skunduose minimų Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, minėtos rekomendacijos yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdomos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo netaikymo motyvai.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam L. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Andriejaus Melkovo skundus ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.