Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-168-888/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2018-10-18Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-04-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2019-07-04Lietuvos apeliacinis teismas
  4. T-127-633/2021Nutartis · 2021-02-24Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-07Kauno apygardos teismas
  6. T-491-633/2021Nutartis · 2021-09-02Marijampolės apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-17Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-04
Bylos Nr.
1S-168-888/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28720-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis
A. J.
Byla Nr. 1S-168-888/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28720-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1; (S) 2.5.19
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2022 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 357-5 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta ir A. J. paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. liepos 5 d. dekretu Nr. 1K-672 „Dėl malonės suteikimo“ A. J. laisvės atėmimo bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 4 mėnesiai 28 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2022 m. sausio 12 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 357-5 nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistasis A. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat atsižvelgė į ankstesnes Komisijos pateiktas rekomendacijas, bausmės atlikimo metu buvo baustas vieną kartą, o skatintas du kartus. Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką sumažėjo nuo vidutinės iki žemos ir nors yra išlikusių kriminogeninių, dinaminių veiksnių, tačiau taip pat yra nustatytų ir daug apsauginių veiksnių. Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija darė išvadą, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, todėl yra tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį A. J. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, o taip pat yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas, priešingai nei Komisija, darė išvadą, jog nuteistasis A. J. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios bei ženklios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

5. Nuteistasis A. J. skundžią šią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas nutartyje, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, vadovavosi tik subjektyviais bei neteisingais argumentais, teismas neįsigilino į konkrečias bylos bei nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nutartis yra šabloninė, todėl yra neteisinga ir neteisėta. Taip pat nuteistasis skunde pažymi, jog apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik jį neigiamai charakterizuojančiais duomenimis, o teigiamų jo bruožų neanalizavo, visiškai nepagrįstai vertino aplinkybę, jog tai, kad jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, rodo atitinkamai didesnį jo (nuteistojo) pavojingumą visuomenei.

5.2. Skunde nuteistasis taip pat pažymėjo, jog iki suėmimo, t. y. nuo 2007 m., iki 2017 m., jis dirbo tik vienoje įmonėje, kuri kelis kartus keitė pavadinimą, todėl teismas visiškai nepagrįstai nutartyje nurodė, jog nuteistasis dirbo su trumpomis pertraukomis. Anot nuteistojo, teismo argumentas, jog neva laisvėje nuteistasis gali bandyti įgyti lėšų/pajamų neteisėtai, taip pat yra visiškai nepagrįstas, nes jis yra įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus. Be to, bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką visuomet mažėjo, nuo vidutinės (55 balų) sumažėjo iki žemos (37 balų), todėl apylinkės teismo argumentas, jog neva nuteistasis nepadarė akivaizdžios bei ženklios pažangos mažindamas riziką, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Nuteistasis atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas taip pat nepagrįstai nutartyje paminėjo ir jo (nuteistojo) suicidinio elgesio patirtį, dėl ko jam teko gulėti ligoninėje ir gauti medikamentinį gydymą. Ši aplinkybė, nuteistojo manymu, tikrai nėra tiek svarbi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Šio teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. J. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė A. J. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, tai, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, į neigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją bei nustatytus kriminogeninius veiksnius. Taip pat sprendė, jog likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, kriminogeninės rizikos veiksniai ir skirta, tačiau nebegaliojančia nuobauda, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis neatitinka materialaus BVK nustatyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų pagrindo, kadangi nuteistojo elgesys neleidžia daryti išvados, jog jo daroma pažanga yra pakankama mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai. Teismas atkreipė dėmesį, jog Komisija spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą nebuvo vieninga, t. y. trys Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o du Komisijos nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą, taip pat atkreipė dėmesį, jog nuteistasis tik iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad jis (A. J.) yra nuteistas už tyčinio labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą (motinos nužudymas), kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat teismas nutartyje akcentavo, jog nuteistasis nedirba ir nėra pateikęs prašymo pataisos įstaigai dėl įdarbinimo, nurodė, jog būdamas laisvėje buvo įsitraukęs į azartinius lošimus, dėl ko turėjo finansinių įsipareigojimų, todėl teismo įsitikinimu, A. J. nedėjo maksimalių pastangų dėl turimų skolų padengimo, o tik laukė kitų asmenų visokeriopos pagalbos, todėl negalima teigti, jog šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus, pritaria Komisijos išvadoms dėl pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad šiuo metu A. J. jau yra atlikęs daugiau nei 4 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų 5 metų. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo dieną buvo 4 mėnesiai 28 dienos, o šiuo metu tėra likę kiek daugiau nei 2 mėnesiai, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas – jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiką. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, 2021 m. gruodžio 17 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra mažėjanti. Visų šių duomenų visumoje, sprendžiant A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti apylinkės teismo akcentuojama ir ta aplinkybė, jog Komisijos nariai, balsuodami už / prieš dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nebuvo vieninga, t. y., kad trys Komisijos nariai pasisakė už lygtinio paleidimo taikymą, ir du Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą. Ši aplinkybė nėra susijusi su lygtinio paleidimo taikymu nuteistajam, todėl tokie apylinkės teismo motyvai laikytini neteisingais, neteisėtais ir nepagristais. Teismo motyvas dėl Komisijos sprendimo nevieningumo, neanalizuojant su Komisijos sprendimu nesutikusių Komisijos narių argumentų, neatitinka įstatymo nuostatų. Tai, jog du Komisijos nariai nesutiko dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, negali būti laikoma pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Nusikalstamos veikos pobūdis yra įvertinamas paskiriant bausmę nuteistajam, o juo vadovautis sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas. Teismas yra teisingumą vykdanti institucija ir jos sprendimui Komisijos nario balsavimas neturi turėti įtakos. Teismas turi pasielgti teisingai ir vadovautis įstatymu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas, ar yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl A. J. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, drausmine tvarka baustas tik vieną kartą, bausmės atlikimo metu skatintas iš viso du kartus. Taip pat Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, A. J. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu mokosi, asmens byloje yra pateikta pažyma, jog lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą bei turės galimybę įsidarbinti, kas, šiuo atveju yra vertinami kaip apsauginiai veiksniai, padėsiantys nuteistajam integruotis visuomenėje. Taip pat Komisija atsižvelgė ir į tai, jog nors nuteistasis būdamas laisvėje turėjo alkoholio vartojimo problemų, tačiau pataisos įstaigoje šią problemą sprendė, įstaigoje alkoholio vartojimo nefiksuota, jis suvokia alkoholio vartojimo pasekmes, yra stebima motyvacija nevartoti alkoholio ir ateityje. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo emocinis fonas stabilus, emocinio pasipriešinimo nereiškia, reikšmingi nerimo, įtampos ženklai nėra pastebimi, nuteistasis geba įvardinti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo asmenybės puses. A. J. tarpasmeniniai įgūdžiai išugdyti pakankamai, bendrauja lengvai, noriai, atvirai, impulsų kontrolės problemų neturi, geba atpažinti situacijas, kurios jį erzina. Nuteistasis šiuo metu pakankamai gerai atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, pasekmes suvokia tiek sau, tiek kitiems, reiškia gailestį, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta. Nustatyta, jog nuteistasis turi numatęs ateities planus, todėl Komisija darė pagrįstą išvadą, jog visos aptartos aplinkybės gali veikti kaip mažinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nustatyta, jog nuteistasis nepalaiko kalėjimų subkultūrai būdingų nuostatų, diskriminacinių nuostatų taip pat nereiškia. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Nurodė, jog nors yra išlikusių dinaminių kriminogeninių veiksnių, tokie kaip: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys – tačiau yra daug ir apsauginių veiksnių, tokių kaip: gyvenimo sąlygos, įgytas išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, narkotinių medžiagų nevartojimas. Komisija įvertino tai, kad nuteistojo elgesys, mąstymas ir nuostatos keitėsi teigiama linkme, ką patvirtina ir sumažėjusi A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėjo ir tai, jog nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, todėl Komisija darė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Tinkamos A. J. elgesio korekcijos nepaneigia žemesnės instancijos teismo akcentuotas nuteistojo pataisos namuose padarytas vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimas. Nors teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog padarytas pažeidimas bei skirta drausminė nuobauda rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys tam tikrais laikotarpiais nebuvo pavyzdingas, tačiau atkreipia dėmesį, jog vienintelė drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta prieš du metus (2020 m. balandžio 8 d.) ir jis daugiau baustas nebuvo. 2018 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. sausio 31 d. buvo skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

12. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai, nei nustatyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. J. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama.

13. Visų šių duomenų visumoje, sprendžiant A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad A. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuteistajam paskiriant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kadangi pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismo akcentuojamos aplinkybės, dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobūdžio, vertinant jas visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis A. J. buvo nuteistas pirmą kartą, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pripažintos net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iki tol jis nebuvo ne tik teistas, tačiau ir baustas administracine tvarka. Tiek paminėtos įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek nuteistojo kriminogeninę praeitį (o tiksliau jos nebuvimą) apibūdinantys duomenys, vis tik neleidžia skundo autoriaus vertinti kaip itin pavojingo asmens visuomenei. Be to, nuteistajam Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo sumažinta paskirta laisvės atėmimo bausmė, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog tiek iki sulaikymo, tiek ir bausmės atlikimo metu nuteistasis A. J. užsiėmė prasminga veikla – iki įkalinimo dirbo papildomai Kauno sporto mokykloje šachmatų treneriu, vėliau šia veikla užsiėmė ir atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose – organizavo ir vedė paskaitų ciklą nuteistiesiems „Šachmatų žaidimo pagrindai“, išėjęs į laisvę nuteistasis teigia, kad savo laisvalaikį taip pat sies su šachmatais. Taip pat iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos nustatyta, jog visus finansinius įsipareigojimus yra įvykdęs.

14. Nors Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti keturi kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, tačiau yra nustatyti bent trys pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: gyvenimo sąlygos, įgytas išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, narkotinių medžiagų nevartojimas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu priklausomybę alkoholiui mažino lankydamas anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, dalyvavo elgesio korekcinėje programoje „Keisk požiūrį“, skirtoje padėti nuteistajam spręsti turimas alkoholio vartojimo problemas. Apylinkės teismo padaryta išvada, jog nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio potraukiui, yra visiškai nepagrįsta, kadangi iš anksčiau aptarto matyti, kad nuteistasis A. J. mažina priklausomybę alkoholiui lankydamas įvairius kursus. Pataisos įstaigoje atlikinėjant paskirtą laisvės atėmimo bausmę nebuvo fiksuota apsvaigimo nuo alkoholio ir jo surogatų, yra nusistatęs prieš narkotines medžiagas ir jų vartojimą. Per bausmės atlikimo laiką nuteistojo kriminalinė rizika buvo suvaldyta, pažanga nustatyta sprendžiant su alkoholio vartojimu susijusias problemas, asmuo rūpinosi gyvenamąja vieta bei darbu išėjus į laisvę. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis A. J. nėra pavojingas visuomenei, o būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš bylos duomenų, lygtinai paleistas A. J. bus įdarbintas įmonėje UAB „A“. Nuteistasis iki įkalinimo yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, humanitarinių mokslų srityje (įgijęs filosofijos bakalaurą), šiuo metu pataisos įstaigoje taip pat mokosi ir siekia įgyti magistrantūros laipsnį. Iki įkalinimo dirbo pastovioje darbo vietoje, kuri, pagal nuteistąjį, keitė pavadinimą, tačiau jo darbiniai santykiai nebuvo nutrūkę, todėl gaudavo draudžiamąsias pajamas (atlyginimą). Bylos duomenys patvirtina, jog neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, gailisi savo veiksmų. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis vengia konfliktinių situacijų, jo nuostatos nėra palaikančios kriminalinį elgesį.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Taip pat pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai mažėja, kas rodo, jog nuteistasis, nors jo rizika nusikalsti pakartotinai yra žema, ir toliau deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti. Be to, nuteistojo artimi ryšiai su draugais, piktnaudžiavimo alkoholiu nebuvimas, teigiama darbinė motyvacija, motyvacija keisti elgesį, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad keliamos abejonės dėl nuteistojo mąstymo šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio jo nusikalstamumo. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių A. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus.

16. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime išvardytoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms ir pritaria, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulem­ti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo baus­mei atlikti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes.

18. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, galiojančių nuobaudų nebuvimą, suteiktus skatinimus, ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai A. J. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

19. Dėl anksčiau išdėstytų motyvų nuteistojo A. J. skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 357-5 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 357-5 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė