Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendis pakeistas ir A. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus paskirta laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sušvelninta iki penkerių metų laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį – savo motiną E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri dėl jai diagnozuoto (duomenys neskelbtini) buvo neįgali, pasyviai gulinti, galinti tik nesąmoningai, neintensyviai pajudėti lovoje, t. y. esanti bejėgiškos būklės, tyčia, jai gulinčiai lovoje, pagalve užspaudė jai kvėpavimo takus – nosį ir burną, tuo padarė jai židinines kraujosruvas lūpų, dešinio žando, smakro pogleivyje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose, smulkiažidinines kraujosruvas po voratinkliniu smegenų dangalu, dešinio plaučio apatinėje skiltyje, trachėjos pogleivyje, taškinius kraujosruvų plotus odoje, dėl ko E. J. nuo mechaninio uždusimo įvykio vietoje mirė ir taip nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – motiną E. J..

II. Apeliacinio skundo argumentai, teismų sprendimai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti nuteistajam švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę.

2.1. Apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikalstamos veikos padarymo motyvo, t. y. kad A. J. nusikaltimą padarė tikslu išspręsti sau nepalankią problemą ir išvengti rūpinimosi savo motina. Toks teismo vertinimas, apeliantų įsitikinimu, nėra pagrįstas nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir iš dalies yra subjektyvus.

2.2. Skunde nurodoma, kad 2017 m. birželio 10 d. A. J. socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyroje savo draugui T. V. parašė žinutę „Nutraukiau mamos kančias, nebeatlaikiau įtampos“. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. J. taip pat parodė, kad tokio jo poelgio priežastis – noras nutraukti motinos kančias, nes ji nejudėjo, tuštinosi po savimi. Jis turėjo mintį nutraukti motinos ir savo kančias. Taigi, iš paties nuteistojo parodymų aiški tikroji jo tyčia, jos turinys ir veikos motyvas. Apeliantų teigimu, A. J. elgesys buvo desperatiškas, o ne motyvuotas ir iš anksto suplanuotas.

2.3. A. J. iš pradžių motiną slaugė kartu su tėvu, o tėvui mirus, paskutinius keletą metų ši labai sunki, moraliniu, fiziniu ir finansiniu požiūriu slegianti motinos slaugos našta teko jam vienam. Stacionariose valstybės (savivaldybių) institucijose slauga asmeniui garantuojama tik 120 dienų per metus, už tolesnį ligonio laikymą slaugos namuose reikia mokėti (pagal nustatytus įkainius – po 30 eurų už dieną). E. J. buvo slaugoma slaugos ligoninėje, tačiau pasibaigus 4 mėnesių terminui, A. J. neturint galimybės mokėti už tolimesnę motinos priežiūrą slaugos ligoninėje, vienintelė išeitis buvo slauga namuose. Be savo kasdienių darbų ir rūpesčių nuteistajam nuolat reikėjo prižiūrėti ligonį, kuris savimi pasirūpinti negalėjo, kas reikalavo labai daug jėgų. Nebuvo nė dienos, kad jis nematytų besikankinančios motinos, be to, dėl uždaro gyvenimo būdo jis nenorėjo, kad aplinkiniai matytų tokią jo motinos būseną. Kadangi neįgalios motinos priežiūra reikalavo daug laiko ir jėgų, A. J. sunkiai sekėsi tai suderinti su darbu. Dėl to sutriko jo paties miegas, jis užmigdavo darbo metu. Prasidėjo psichologinės problemos, nuteistasis nuolat galvojo apie savižudybę. Parvežus motiną iš globos namų, jo suicidinės mintys dar padažnėjo. Byloje nustatyta, kad A. J. bandė žudytis – (duomenys neskelbtini) sąmoningai perdozavo migdomųjų vaistų, juos užgerdamas dideliu kiekiu alkoholio.

2.4. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad slaugant E. J. namuose, neateidavo joks socialinis darbuotojas. Atliekant nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą, buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad gydymo įstaigos darbuotoja, turėjusi apžiūrėti nukentėjusiąją namuose, to nedarė. Taigi sunkaus ligonio slaugymo našta gulė išimtinai ant nuteistojo pečių, jis adekvačios pagalbos nesulaukė. Visuma išvardytų aplinkybių rodo sunkią nuteistojo būklę ir aplinkybes, kurių įveikti be išorinės pagalbos nebuvo galimybės, todėl teismo vertinimas nusikaltimą buvus be rimto preteksto yra paviršutiniškas.

2.5. Nuosprendyje nurodoma, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholis. Kita vertus, teismas neatsižvelgė, kad alkoholį nuteistasis vartojo dėl sunkaus gyvenimo, sunkumų, susijusių ir su slauga. Šios aplinkybės nepaneigtos byloje esančiais įrodymais.

2.6. Apeliantų nuomone, teismas taip pat nepagrįstai nurodė, esą nukentėjusiajai nebuvo nutrauktos kančios, nes ji jų nejautė būdama nesąmoningos būsenos. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai formavosi pragulos, neigiamai įtakojusios bendrą jos organizmo būseną.

2.7. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų svarstyti švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės A. J. paskyrimą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad A. J. bylos atvejis yra išskirtinis teismų praktikoje. Tai nėra nužudymas, paskatintas žemų paskatų, noro pasipelnyti, atkeršyti, nuslėpti ką nors nuo teisingumo, juolab nėra nusikaltimas be jokio rimto preteksto. Iš vienos pusės tai buvo atsakingo šeimos nario elgesys, o iš kitos – desperatiško, iškankinto ir pavargusio žmogaus elgesys – susikaupęs pervargimas, kurio niekaip nenuslopinsi, nebent apgaulingai slėpdamasis po alkoholiu ir jo tariamu atpalaidavimu. Apeliantų manymu, situacija yra išimtinė ir yra pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį bei lengvatą, nukrypti nuo baudžiamajame įstatyme nustatytos sankcijos vardan teisingumo principo – kuo teisingesnio veikos įvertinimo.

2.8. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo negalimumo, apeliantų teigimu, padarytos be pakankamo motyvuoto pagrindo. Nuosprendyje net nenurodyti teisme apklaustų, teigiamai nuteistąjį charakterizavusių liudytojų parodymai, susiję ir su nuteistojo asmenybe, ir su jiems žinomomis aplinkybėmis dėl jo motinos slaugos. Byloje surinkti duomenys apie nuteistąjį (tiek jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga iki veikos padarymo, tiek ir po jos) apibūdina jį ne kaip nuožmų smurtautoją, sistemingą pažeidėją, cinišką asmenybę, o kaip gerą žmogų, kuris nusikalto dėl sunkiai susiklosčiusių aplinkybių. A. J. teigiamai charakterizavo jo draugai liudytojai R. B., H. J., R. Š., nuteistojo kaimynė V. S. ir buvusi vadovė A. K.. Byloje pateiktos darboviečių ir (duomenys neskelbtini) charakteristikos taip pat patvirtina, kad A. J. charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nuteistasis buvo kvalifikuotas, socialus, bendraujantis, dirbo sporto srityje, mokė kitus (duomenys neskelbtini) sporto, nepasižymėjo jokiomis asocialiomis charakteristikomis. Nuosprendyje nepaminėti ir liudytojo psichologo A. S. parodymai apie nuteistąjį.

2.9. Be to, apeliantai nurodo, kad teismas kaip nepagrįstus atmetė gynybos prašymus prijungti prie bylos A. J. charakterizuojančią medicininę medžiagą, jo ligos istorijų išrašus ir kopijas, galinčius padėti susidaryti vaizdą apie sunkią nuteistojo psichinę būklę, bei apklausti nuteistąjį iki veikos padarymo gydžiusį psichiatrą. Visos šios aplinkybės, apeliantų manymu, neigiamai įtakojo A. J. asmenybės vertinimą. Nors byloje buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, teismas skundžiamame nuosprendyje ekspertų pateiktų išvadų nevertino ir jomis nesivadovavo. Tuo tarpu ekspertizės akte nurodomos nuteistojo asmenybės deformacijos, bandymai žudytis, pažymima, kad jis jautėsi pavargęs nuo motinos slaugymo, buvo gilioje depresijoje. Ekspertizės išvados sutampa su tuo, kas nustatyta išrašant A. J. iš psichiatrinės ligoninės ((duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės turi esminės reikšmės sprendžiant ir apie nuteistojo asmenybę, ir apie jo padarytos nusikalstamos veikos paskatas.

3. Pirmą kartą bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeitė ir A. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sušvelnino iki penkerių metų laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas tokį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas A. J. paskirdamas BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytą laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai atsižvelgė į situaciją, susiklosčiusią nuteistojo ir nukentėjusiosios šeimoje, į tai, kaip A. J. subjektyviai suvokė šią situaciją, t. y. tinkamai neįvertino aplinkybių, kurios neabejotinai yra svarbios individualizuojant nuteistajam skirtiną bausmę. Šioje byloje susiklosčiusi situacija, kurią daugiausia nulėmė itin sunki E. J. sveikatos būklė, laikytina ypatinga, netipine nužudymo byloms, sudaro pagrindą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. J. paskirtą bausmę.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus – nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai motyvavo procesinį sprendimą (BPK 331 straipsnio 2 dalis), kurie sutrukdė teismui byloje priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo Ą. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kurie nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme pagal BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimus tiesiogiai neištirti. Nors apeliaciniame skunde buvo išdėstyti argumentai dėl nepagrįstai neįvertintos byloje atliktos kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, byloje liudytoju neapklausto nuteistąjį gydžiusio specialisto (psichologo), teismas nusprendė neatlikti byloje įrodymų tyrimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje nepateikė jokių motyvuotų išvadų, dėl ko liko neįvertinta pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir bylos duomenys, paneigiantys A. J. paaiškinimus apie jo finansinę padėtį bei motyvą padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

5. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo A. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato L. Pakštaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliantai neginčija skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl A. J. kaltės, nužudžius bejėgiškos būklės savo motiną, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas nuteistajam už padarytą veiką bausmę. Apeliantų įsitikinimu, A. J. už padarytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turėtų būti paskirta švelnesnė, negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmė.

7.1. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-1073/20018). Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). Be to, ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006).

7.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tame tarpe ir nustatytų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir A. J. paskirti švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, nėra pagrindo. Byloje privalomos sąlygos BK 62 straipsnio nuostatų taikymui nenustatytos. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas apeliantui A. J. už padarytą veiką bausmę straipsnio sankcijos ribose, įvertino ne visas teisingos bausmės paskyrimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, apsiribojo kiek formaliu byloje susiklosčiusios situacijos, nusikaltimo padarymo aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių vertinimu, dėl ko neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

7.3. A. J. padarė nusikaltimą žmogaus gyvybei, atėmė gyvybę bejėgiškos būklės šeimos nariui - savo motinai, t. y. pasikėsino į ypatingą, fundamentalią vertybę – žmogaus gyvybę, kuri vertybių hierarchijoje užima aukščiausią statusą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 19 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis). Taip pat pasikėsino ir į tokią konstitucinę vertybę, kaip šeima, į ypatingą ir konstituciškai vertingą motinos ir sūnaus ryšį (Konstitucijos 38 straipsnis). Nusikaltimu padarytos pasekmės yra negrįžtamos. Padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nustatyti du nuteistojo veiką kvalifikuojantys požymiai – bejėgiškos būklės šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. A. J., pagalve užspausdamas savo neįgaliai, lovoje gulinčiai ir galinčiai tik nesąmoningai, neintensyviai pajudėti motinai kvėpavimo takus – nosį ir burną, suvokė savo atliekamų pavojingų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų atlikimo jo motina mirs ir to norėjo. Nuteistasis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos ir dvi A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; veiką padarė dėl beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai)

7.4. Nuteistojo šeimoje iki veikos padarymo buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija, pats A. J. turėjo sveikatos problemų. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė dėl beviltiškos padėties, tačiau į ją, vertindamas veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei paskirdamas apeliantui bausmę, pakankamai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, priešingai nei mano apeliantai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei tipinis (rūšinis) tokios veikos pavojingumas, tačiau, vertinant kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis visumoje, leidžia manyti, kad A. J. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant jam straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

7.5. Bylos duomenys patvirtina, kad E. J. ilgą laiką sirgo (duomenys neskelbtini) liga. Iš nuteistojo A. J. parodymų seka, kad jo motina iki pat 2015 m. rugpjūčio mėnesio iš esmės rūpinosi jo tėvas V. J. (t. 3, b. l. 159-166). Tačiau (duomenys neskelbtini) V. J. mirus, motinos slaugos našta gulė išimtinai ant nuteistojo pečių, nes daugiau nebuvo kam sergančiąja pasirūpinti. Neabejotina, kad A. J., motinos ligai progresuojant, sergančios motinos slaugymas buvo sudėtingas, reikalavo ne tik didelių jo pastangų, laiko, finansų, bet ir psichologinės tvirtybės. Tačiau, būtina pastebėti tai, kad A. J. savo motiną po tėvo mirties slaugė ne visą laikotarpį iki jos mirties. E. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (beveik penkis su puse mėnesio) buvo prižiūrima ir gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, į kurią atvykdama ji, nors ir buvo neorientuota aplinkoje, tačiau vaikščiojo pati, su priežiūra pati maitindavosi. Tik ligoninėje, E. J. ligai stipriai progresuojant, ji tapo pilnai priklausoma nuo kito žmogaus, t. y. ji nevaikščiojo, gulėjo lovoje, ją reikėjo vartyti, pasodinti lovoje, atlikti higienos procedūras, maitinti (t. 1, b. l. 99-106, liudytojo Ą. K. parodymai apeliacinės instancijos teisme). Taigi, išrašius iš ligoninės, iki nužudymo E. J. itin sunkios sveikatos būklės namuose A. J. priežiūroje prabuvo tik kiek daugiau nei mėnesį laiko – nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

7.6. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ir toks laiko tarpas, slaugant itin sunkios sveikatos būklės ir pilnos priežiūros reikalaujantį ligonį, slaugančiajam yra sudėtingas tiek emocine, tiek fizine, tiek finansine prasme, tačiau susidariusios situacijos sudėtingumas, kaip ir mirusiosios itin sunki, nepagydoma sveikatos būklė, nepateisina A. J. prieš savo motiną atliktų neteisėtų veiksmų, jo pasirinkto problemos sprendimo būdo, o tuo pačiu ir nedaro jo padarytos veikos mažiau pavojinga tipinio tokių veikų pavojingumo kontekste. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad susidariusioje situacijoje A. J. neturėjo kitos išeities, kaip tik vienas, be jokios pagalbos, namuose slaugyti savo motiną, juolab suvokdamas savo paties psichologinę būseną.

7.7. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) ligoninėje E. J. gydęs gydytojas Ą. K. patvirtino, kad artėjant E. J. išrašymui iš ligoninės, jis bendravo su A. J., aptarė motinos priežiūrą, sakė jam, kad gali būti per sunku vienam rūpintis tokiu ligoniu, todėl siūlė pagalvoti dėl patalpinimo į valstybinę globos įstaigą. A. J. nurodžius, kad motiną slaugys namuose, jam prašant, buvo nustatytas aukščiausias slaugos poreikis, ką patvirtina ir pats nuteistasis, t. y. aukščiausias piniginis įvertinimas, kad už tuos pinigus būtų galima ką nors pasamdyti padėti prižiūrėti tokį ligonį. Gydytojas parodė, jog ligonių artimiesiems ligoninės socialinis darbuotojas, patys medikai paaiškina, kad tokioje situacijoje slaugant ligonį namų sąlygomis reikėtų palaikyti ryšį su socialiniu darbuotoju, teikiančiu paslaugas už ligoninės ribų. A. J., apklausiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teigė, kad gydytojas jam neva nesakė, ką jis turėtų daryti ir kur kreiptis dėl motinos priežiūros, tačiau neneigė su gydytoju bendravęs dėl motinos priežiūros sąlygų. Netikėti gydytojo Ą. K. pirmiau išdėstytais parodymais teismui nėra pagrindo. Iš esmės analogiškas aplinkybes gydytojas buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu.

7.8. Be to, sprendžiant iš A. J. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų, jam buvo žinoma, kad slaugant motiną namuose, jis gali kreiptis dėl socialinio darbuotojo paskyrimo, kuris padėtų prižiūrėti motiną. Nepaisant to, nuteistasis nepasirūpino atlikti visus būtinus veiksmus, kad būtų paskirtas socialinis darbuotojas, kuris suteiktų jam pagalbą slaugant motiną. Svarbu pastebėti ir tai, kad net tuo metu, kai E. J. prasidėjo diarėja, kuri tęsėsi apie pora savaičių iki mirties, ir jos sveikatos būklė itin sparčiai blogėjo, krito svoris, A. J. nesikreipė į medikus pagalbos, o vartojo alkoholinius gėrimus. Pasak jo, medikų nekvietė, nes bijojo, kad bus apkaltintas motinos nepriežiūra. Tokiu būdu nurodytos aplinkybėms, net ir vertinant apeliantų skunde minimą faktą, kad sveikatos priežiūros įstaigos gydytoja po grįžimo iš ligoninės formaliai pildė E. J. medicininius dokumentus, jos nelankė ir neapžiūrėjo, patvirtina, jog nuteistasis nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad pagerinti šeimoje susiklosčiusią sudėtingą situaciją, palengvinti sau slaugos rūpesčius, o tuo pačiu ir tenkantį psichologinį krūvį, ir, vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, neleidžia nuteistojo atliktų priešingų teisei veiksmų pripažinti mažiau pavojingais.

7.9. Apeliantai skunde akcentuoja A. J. psichinę būseną, buvusią iki veikos padarymo ir veikos padarymo metu, kurią, pasak jų, įtakojo motinos liga ir jos slaugymas, dėl to prarastas darbas ir kilę finansiniai sunkumai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie bylos neprijungė medicininių dokumentų, atskleidžiančių buvusią sunkią nuteistojo psichinę būklę, atmetė prašymą apklausti nuteistąjį iki veikos padarymo gydžiusį psichiatrą, kas neigiamai įtakojo A. J. asmenybės vertinimą.

7.10. Pažymėtina tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atlikta A. J. stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės atlikimui, be kita ko, pateikti ir A. J. medicininiai dokumentai, kurie detaliai aprašyti bei įvertinti teismo psichiatrų ekspertų, teismo psichologės ekspertės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 38, 44-55). Taigi šiuo atveju pakartotinai išreikalauti iš medicinos įstaigų A. J. medicininius dokumentus ir juos prijungti prie bylos, kai juose užfiksuoti duomenys jau yra byloje, nebuvo pagrindo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynybos prašymu buvo nuspręsta iškviesti ir apklausti liudytoju A. J. gydžiusį psichologą A. A. S., kas ir buvo padaryta (t. 3, b. l. 157-159, 185-186). Be to, apie nuteistojo psichinę būseną iki veikos padarymo, o taip pat ir veikos padarymo metu, įvertinę medicininius dokumentus, kitus duomenis bei tyrimo metu, tiesioginiai kontaktuojant su nuteistuoju, gautus duomenis, paminėtame ekspertizės akte pasisakė ir itin didelę darbo patirtį turintys teismo ekspertai (ekspertinio darbo stažas 30 ir daugiau metų). Paminėtų duomenų, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka, tam kad įvertinti A. J. psichinę būklę tiek iki veikos padarymo, tiek veikos padarymo metu bei tai kokią įtaką ji turėjo nusikalstamos veikos padarymui. Taigi papildomai kaip liudytoją apklausti ir psichiatrą M. J. šiuo atveju nebuvo būtinybės (t. 3, b. l. 180). Šiame kontekste tuo pačiu pažymėtina tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.).

7.11. Vertinant byloje esančius duomenis, apie paties nuteistojo psichinę būseną iki veikos padarymo, veikos padarymo metu, neabejotina, kad ją įtakojo motinos liga, jos sveikatos būklė, taip pat rūpesčiai ją slaugant. Kita vertus, priešingai nei bando įteigti apeliantai, tai nebuvo vienintelės ir esminės priežastys sąlygojusios tokią A. J. psichinės sveikatos būklę. Bylos duomenys – teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, taip pat paties A. J., liudytojų A. A. S., T. V., R. Š. parodymai patvirtina, kad dar gerokai iki tėvo mirties, taip pat ir po to jis turėjo psichinės sveikatos problemų, gėrė raminamuosius, jam kildavo suicidinių minčių, jis jautė gyvenimo beprasmybę, buvo priklausomas nuo alkoholio bei azartinių lošimų, išgyveno dėl praloštų didelių sumų ir turimų skolų, dėl ko lankėsi pas specialistus, dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Būtent paminėtų priežasčių kompleksas, o ne išimtinai kuri nors viena iš jų, ir sąlygojo nuteistojo psichinę būseną tiek iki veikos padarymo, tame tarpe (duomenys neskelbtini) bandant nusižudyti, tiek ir įvykio dieną. Kita vertus, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti tai, kad atlikus A. J. stacionarinę kompleksinę teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo nustatyta, kad susiklosčiusi situacija įvykio metu nuteistajam buvo sudėtinga, tačiau atsižvelgiant į jo individualias psichologines ypatybes, jis sugeba kritiškai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai organizuoti ir reguliuoti savo veiklą. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. elgesį sąlygojo ne susiklosčiusios situacijos sudėtingumas, jo individualūs psichologiniai ypatumai, o jo fiziologinė būsena – apsvaigimas nuo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad tiek veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu A. J. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, adaptacijos sutrikimai, kurie jam netrukdė ir netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 3, b. l. 45-55). Pats nuteistasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino, kad jeigu ne įvykio dieną vartotas alkoholis, jis to nebūtų padaręs.

7.12. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne dėl motinos slaugos nuteistasis prarado turėtą darbą ir ne išimtinai dėl to šeimoje finansinė padėtis tapo sunki. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. iš darbo (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru (t. 2, b. l. 96, 102, t. 3, b. l. 188-189). UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Be to, žinant, kad A. J. vienas slaugo sunkiai sergančią motiną, jam buvo suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir tuo jis naudojosi. Išėjimą iš darbo, ką pripažino ir pats nuteistasis, įtakojo jo tuo metu buvusi psichinė būsena, kurią, kaip minėta, sąlygojo, įvairių priežasčių kompleksas, o ne išimtinai motinos sunki liga, sunkumai dėl jos slaugos. Bylos duomenimis A. J., turėdamas sporto trenerio kvalifikaciją, būdamas aukšto intelekto, išsilavinęs ir daug pasiekęs (duomenys neskelbtini) sporte, turėjo visas galimybes dirbti treneriu, tačiau ir iškilo tos pačios psichologinės problemos, bandymai užsimiršti, vartojant alkoholį. Kita vertus, sprendžiant iš paties A. J. parodymų, kitos bylos medžiagos, jis nesugebėjo tinkamai tvarkytis su finansais, planuoti išlaidų, dalį pinigų išleisdavo netinkamai, turėjo finansinių skolų, susijusių su azartiniais lošimais, vėliau atsirado skolos ir už komunalines paslaugas. Be to, E. J. buvo mokama pensija, slaugos išmoka, kuriomis jis naudojosi.

7.13. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikaltimo padarymo motyvo, t. y. kad A. J. nusikaltimą padarė tikslu išspręsti sau nepalankią problemą ir išvengti rūpinimosi savo motina, tačiau būtent tokia išvada seka tiek iš paties nuteistojo parodymų, tiek ir iš kitų byloje esančių įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. nuolat akcentavo ne gailestį motinai, jos patiriamas kančias, bet jam pačiam kylančius nepatogumus ir sunkumus slaugant ligonę. Iš 2017 m. birželio 13 d. nuteistojo kompiuterio apžiūros protokolo priede užfiksuotų A. J. T. V. siųstų pranešimų turinio matyti, kad jis motiną nužudė, nes neatlaikė įtampos ir eilinio jos diarėjos atvejo (t. 1, b. l. 46-59). Iš byloje liudytojais apklaustų į įvykio vietą atvykusių pareigūnų M. L., D. K. parodymų taip pat matyti, kad jiems įvykio vietoje teiraujantis pas A. J., kas atsitiko, šis pasakė, kad motiną uždusino su pagalve, nes pavargo ją slaugyti, jam tai per sunku, norėjo sau palengvinti kančias (t. 1, b. l. 142-143, 155-157; t. 3, b. l. 178-179). Šių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo bei garso įrašas, užfiksuotas policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą. Iš vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoto pokalbio matyti, kad pareigūnui pasiteiravus A. J., dėl ko viskas įvyko, pastarasis atsakė „Aaaa, nes tiesiog pavargau trydą valyti. Tiesiog nuuuu, jos būsena buvo tokia, <...>“, „<...> visiškas (duomenys neskelbtini), ta prasme jau finalinė stadija. Ir jinai, nuuu, tiesiog nuu... sunku buvo“ (t. 1, b. l. 146-149). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo teiginius, kad neva jis nusikalstamais veiksmais siekė nutraukti motinos kančias.

7.14. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija nėra tipinė, įprasta, palyginus su kitomis nužudymų bylomis, tačiau įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo A. J. apie motinos mirtį teisėsaugos institucijoms, medicinos įstaigoms pats nepranešė, dar pora dienų, kambaryje gulint negyvai motinai, vartojo alkoholinius gėrimus, pripažinti, kad apelianto padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių nusikaltimų pavojingumas, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

7.15. Skiriant asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, be kitų aplinkybių privalu atsižvelgti į byloje esančius kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pilnai neįvertino A. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų, iš esmės apsiribojo duomenimis apie jo teistumą.

7.16. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. J. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 98-99, 97). Nuteistasis yra išsilavinęs, iš esmės iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, taip pat ir per kelis darbus (t. 1, b. l. 96, 102; t. 3, b. l. 169; t. 4, b. l. 17-18, 19). 2012-2013 metais daugiau kaip pusantrų metų dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo ne tik (duomenys neskelbtini) treneriu, bet ir dalyvavo įvairių projektų rašyme, stambaus projekto „(duomenys neskelbtini)“ rašyme bei vykdyme (3 t., b. l. 154; t. 4, b. l. 15-16). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 25 d. A. J. (duomenys neskelbtini) ėjo neapmokamas, savanoriška pagalba pagrįstas pareigas (t. 3, b. l. 153). (duomenys neskelbtini) įsakymu A. J. (duomenys neskelbtini) veiklos leidimas, kuriuo jam suteikta teisė iki (duomenys neskelbtini) dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą, susijusį su (duomenys neskelbtini) sporto šaka (t. 4, b. l. 2, 21). Be to, nuteistasis (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini) fakultete 2016 metais baigė (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tobulinimo kursus (t. 4, b. l. 3, 22). Pažymėtina ir tai, kad tiek buvusių darboviečių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sporto mokykla „(duomenys neskelbtini)“), tiek (duomenys neskelbtini) charakteristikose nuteistasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip ypatingai pareigingas, kruopštus, atsakingas, sumanus, suteikiantis pagalbą, nekonfliktiškas, turintis gerą strateginį mąstymą, sugebantis operatyviai priimti sprendimus (t. 1, b. l. 102; t. 3, b. l. 153, 154, 169, 188-189). Išskirtinai teigiamai – draugiškas, paslaugus, išsilavinęs, protingas, geros širdies, A. J. charakterizuojamas ir jo draugų bei pažįstamų (liudytojų H. A., T. V., A. L., T. L., R. Š., H. J., R. B., V. S. parodymai). Svarbu pastebėti ir tai, kad nuteistasis turi ir sveikatos problemų – serga (duomenys neskelbtini), jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, adaptacijos sutrikimai (t. 3, b. l. 45-55). Nors nuteistasis turi priklausomybę nuo alkoholio, ko ir pats neneigia, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pastarasis bandė gydytis, lankėsi pas psichologus, psichiatrus, taip pat anoniminių alkoholikų susirinkimuose, pas specialistus taip pat lankėsi ir dėl kitų turimų psichikos sveikatos sutrikimų.

7.17. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. J. asmenybę. Kita vertus, skiriant už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, negali būti sureikšminta vien tik nuteistojo asmenybė, nuteistojo asmens interesai, turi būti vertinama visų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma.

7.18. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, vertindama jas teisingumo principo užtikrinimo ir nukentėjusiosios interesų dermės, teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pažeistų vertybių svarbos kontekste, sprendžia, kad A. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė mažintina iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, t. y. straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos minimalios bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti.

A. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, paskirtą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.