Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Jaliniausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta ir A. J. paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. liepos 5 d. dekretu Nr. 1K-672 „Dėl malonės suteikimo“ A. J. 1aisvės atėmimo bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 10 d.; bausmės pabaiga 2022 m. birželio 10 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 9 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtino Komisijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. J. Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

1.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumą, savo sprendimą motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims, todėl nepagrįstai nusprendė patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą.

1.2. Pažymima, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nuteistasis A. J. bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, nuteistasis būdamas neblaivus ryžosi nužudyti neįgalią savo motiną. Tokie nusikaltimai laikytini išskirtinai pavojingais, o jų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Nuteistasis linkęs save pateisinti, menkinti nusikalstamą elgesį.

1.3. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. J. būdamas laisvėje paskutinius du metus intensyviai svaiginosi alkoholiu, vartojo raminamus vaistus, nusikaltimą įvykdė nesuvokdamas ką daro, impulsyviai, apimtas beviltiškumo. Nors nuteistojo nuostatos nėra palaikančios kriminalinį elgesį, tačiau savo nusikaltimą jis linkęs pateisinti, kaltę daugiau perkelia aplinkai, turi savitą nusikalstamo elgesio paaiškinimą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 42 balais, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo pastangomis ir nepriekaištingu elgesiu. Be to, nuteistasis negeba laikytis režimo reikalavimų - baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda negalioja, tačiau tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Nuteistojo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl jis laikytinas asmeniu, net bausmės atlikimo metu linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Nuo paskutinio vertinimo A. J. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos vienu balu. Taigi, šiuo metu nėra galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką.

1.4. Teigiama, kad nuteistasis likusią bausmės dalį turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kadangi nurodyti duomenys nesuteikia pagrindo nuteistojo pavojingumą visuomenei laikyti išnykusiu bei manyti, jog jį paleidus lygtinai, būtų įgyvendintas teisingumo principas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. skundas tenkinamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalį), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

7. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, ar jo elgesys pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal „OASys“ metodiką atlikus pakartotinį vertinimą nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 42 balai (vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Taigi, sprendžiant apie A. J. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

9. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. J. bando savo poelgį pateisinti motinos bejėgiškumu, neįgalumu. Nuteistojo teigimu, jis buvo įsitraukęs į azartinius žaidimus, tam skirdavo dalį laisvalaikio ir pajamų. Dėl šio pomėgio patyrė finansinių sunkumų ir šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų dėl jų. Turto valdymo skyriaus pateikta pažyma matyti, kad nuteistasis turi vykdomųjų raštų 4113,36 eurų sumai padengti. Taigi, galima daryti išvadą, kad nuteistojo polinkis azartiniams žaidimams yra veiksnys didinantis jo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

11. Nuteistasis A. J. pataisos namuose nedirba. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 1 kartą baustas drausmine nuobauda – 2020 m. balandžio 8 d. už mobiliojo ryšio telefono turėjimą ir/ar naudojimąsi. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laiką.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, kad, būdamas laisvėje, turėjo alkoholio vartojimo problemų, susijusių su priklausomybe nuo alkoholio. A. J. nesugebėjo kontroliuoti savo gyvenimo: pradėjo svaigintis alkoholiu, žaisti azartinius žaidimus, lengvai pasiduodavo neigiamai kitų žmonių įtakai, leidosi manipuliuojamas. Nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir laisvalaikio veikos, skatinančios nusikalstamumą, propagavimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

13. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, nurodoma, kad stebimas nuteistojo nusikalstamo elgesio menkinimas, savęs teisinimas. Paties nuteistojo teigimu, jis nusikaltimą įvykdė „nesuvokdamas ką daro“, impulsyviai, apimtas beviltiškumo, todėl tuo metu nesugebėjo suvaldyti savo elgesio ir nesuvokė pasekmių. Kaip pagrindinę problemą įvardija negebėjimą kontroliuoti savo gyvenimo, problemas sprendė svaigindamasis alkoholiu. Nuteistasis savo nusikaltimą linkęs pateisinti, kaltę daugiau perkelia aplinkai, turi savitą nusikalstamo elgesio paaiškinimą. Nors nuteistasis supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tik laisvėje sunkiau sekasi jų laikytis. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

14. Nors A. J. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau nuteistasis savo veiksmais dar gali mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo (2021 m. liepos 26 d.) išliko vidutinė. 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2021 m. sausio 12 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką, vertinimą, nuteistajam taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika. Tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. J. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, vertinimo metu, nuteistajam nustatytas 1 kriminogeninis veiksnys – smurtinis nusikaltimas bei 3 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: 1) gyvenimo stilius; 2) lėšų tvarkymas ir pajamos (finansiniai sunkumai sietini su kompulsyviu elgesiu. Šis kriminogeninis veiksnys visos bausmės atlikimo metu nėra valdomas, nes nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba ir negauna darbinių pajamų, turi finansinių įsiskolinimų, kurių pats dengti nėra pajėgus. Finansinė parama iš trečiųjų asmenų nėra pakankama turimiems finansiniams įsiskolinimams mažinti); 3) piktnaudžiavimas alkoholiu (dėl neatsakingai pasirinkto gyvenimo būdo, atsirado alkoholio vartojimo problemos, tiesiogiai susijusios su A. J. nusikalstama veika). Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

15. Įvertinus išdėstytus duomenis, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis A. J. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis A. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokuroro skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – netvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. J.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.