Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio Teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus - 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 10 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 12 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 3 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. J.

4. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas L. P. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

1.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės it toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

1.2. Pažymima, kad teismas nurodė dalykus, pagal kuriuos iš naujo vertinama padaryta nusikalstama veika, daromos naujos, priešingos išvados nei padarė teismas priimdamas nuosprendį. Akivaizdu, kad teismui nežinomos veikos padarymo aplinkybės ir bausmės paskyrimo motyvai. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad „nusikaltimą nuteistasis įvykdė jau sulaukęs pakankamai brandaus amžiaus, būdamas išsilavinęs, visiškai darbingas ir savarankiškas, kas rodo, jog nuteistajam negalioja visuomenės priimtos moralės normos ir taisyklės“. Neaišku, kodėl daroma tokia išvada esamuoju laiku, ir nevertinama tai, kas nustatyta byloje - veika padaryta ne dėl savanaudiškų, visuomenės priimtų moralės normų negerbimo, jų ignoravimo, tačiau dėl susiklosčiusios beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir tai įtvirtina nuosprendyje.

1.3. Yra akivaizdūs keturi nuteistojo apsauginiai veiksniai - darbas, išsilavinimas, socialiniai ryšiai, nuobaudų nebuvimas. Be to, teismas neatsižvelgė į nuteistojo pradėtas magistrantūros studijas, kitą akivaizdžiai naudingą jo socialinę veiklą pataisos įstaigoje - šachmatų būrelio, sekcijos inicijavimą ir veiklą, kuri nutrūko dėl pandemijos ir karantino. Tai, kad dalis veiklų ir programų nutraukta ir nevyksta dėl pandemijos ir paskelbto karantino negali būti laikoma veiksniu, kad jos nepabaigtos ar neįgyvendintos (nutraukta ir intensyviai lankyta programa „Keisk požiūrį“, t. y. programa prieš priklausomybes).

1.4. Neteisinga ir tai, kad teismas sprendžia nesiremdamas dokumentas, o remiasi subjektyviomis prielaidomis ir samprotavimais. Nutartyje teigiama, kad nors yra pateikta pažyma dėl būsimo darbo, pataisos namuose nuteistasis nedirba, dėl darbo nesikreipė, nors pataisos įstaigoje iš antstolių yra gauta vykdomųjų dokumentų dėl 4692,38 Eur išieškojimo. Tokia pozicija neatitinka tikrovės: nuteistasis nedirba ne todėl, kad nenori, o todėl, kad nėra tokių galimybių. Nuteistasis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio pervedė po 10 Eur kiekvieną mėnesį į antstolio sąskaitą pagal savo galimybes. Nurodyta skola antstoliui yra sumažėjusi, o nuteistojo būsimas darbas leis ją atlyginti visiškai. Konstatuojant šiuos motyvus, teismas turi išreikalauti pataisos įstaigos turimus duomenis apie nuteistojo antstoliui atliktus mokėjimus ir jo asmens bylą.

1.5. Teismo cituojama socialinio tyrimo išvada, jog nuteistasis linkęs minimizuoti nusikalstamo elgesio motyvus, pateisinti save ir kaltę daugiau perkelti aplinkai, atspindi ne lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimą, priimtą esamu momentu, atlikus dalį bausmės, o iki bausmės atlikimo buvusią būseną. Teiginys „nededant ryžtingų ir nuoseklių pastangų iš esmės keisti mastymą ir gyvenimo būdą, tai vis dar išlieka reikšmingais kriminogeniniais veiksniais“, nurodomas taip, lyg nebūtų įvertintos pastangos ir padaryta pažanga. Pažymima, kad viskas turi būti vertinama sistemingai, ir tai, kas buvo, ir kokia pažanga pasiekta. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju nesprendžiamas klausimas dėl visiško paleidimo - numatomi esminiai suvaržymai, apribojimai ir griežta kontrolė leis siekti bausmės tikslų įgyvendinimo ir asmenybės korekcijos ir toliau. Intensyvi priežiūra iš esmės apriboja rizikos faktorius, užtikrina nuoseklią ir pilną asmens kontrolę.

1.6. Nėra teisinga tai, kad teismas nevertina esminių asmenybės faktorių, charakterizuojančios medžiagos, asmens byloje esančių padėkų (penki atvejai), esamo išsilavinimo, siekio įgyti naują perspektyvų aukšto lygio išsilavinimą ir kvalifikaciją (nuteistasis 2020 m. įstojo į informacinių technologių magistrantūros studijas Kauno technologijos universitete), socialiai naudingos veiklos laisvės atėmimo vietoje (šachmatų būrelio ir klubo įkūrimo, šachmatų pagrindų kurso skaitymo veiklos, darbo nuteistųjų taryboje Marijampolės pataisos namuose). Šios aplinkybės neminimos, akcentuojant nusikaltimo sunkumą ir neatliktos bausmės dalį, nors net bylą nagrinėjusio teismo pažymėta, kad laisvės atėmimo bausmės izoliuojantis poveikis turi ne tik teigimą, bet ir neigiamą, socialinių ryšių susilpninimo aspektą.

1.7. Teismas linkęs spręsti apie nuteistojo elgesio kaitą ir padarytą pažangą ne pagal konkrečios situacijos aplinkybes ir nuteistojo padarytus konkrečius žingsnius, bylojančius pažangą, tačiau pagal bausmės griežtumą, nusikaltimo sunkumą ir galimas bendrosios, specialiosios prevencijos silpninimo tendencijas. Tokia pozicija neteisinga, nes tiesiogiai remiamasi prielaidomis, o ne faktais, paneigia pačią BVK 157 straipsnyje numatytą galimybę, įstatymų leidėjo nustatytus lygtinio paleidimo įstatyminius terminus ir ribas.

1.8. Teismas turi objektyviai, o ne vien formaliai ir subjektyviai įvertinti situaciją, kokia nuteistojo pažanga, kodėl ji leidžia taikyti įstatymo lengvatas, taip pat atsižvelgti objektyviai į pandemijos ir karantino padarytą neigiamą įtaką resocializacijos planų realizavimui. Teismas nevertino ir to, kad komisijoje dalyvavo gynėjas, išsakęs reikšmingas pastabas dėl nuteistojo asmenybės, pažiūrų, nuostatų ir teigiamų tendencijų.

5. Byloje gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. atsiliepimas į nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. P. skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį.

1.1. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą – savo neįgalios motinos nužudymą. Toks nusikaltimas laikytinas išskirtinai pavojingas, o jo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Nuteistasis linkęs save pateisinti, menkinti nusikalstamą elgesį.

1.2. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (43 balai), kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo pastangomis ir nepriekaištingu elgesiu. Nuteistasis baustas drausmine tvarka. Tai patvirtina, kad nuteistojo elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios. Taigi, tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.

1.3. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkius tyčinius nusikaltimus. Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo nuteistojo pavojingumą visuomenei laikyti išnykusiu bei manyti, jog jį paleidus lygtinai, būtų įgyvendintas teisingumo principas.

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. P. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam A. J. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja elgesio pataisos programose, iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 43 balai (vidutinė 41 – 99 balai). Tačiau sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

9. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. J. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nedirba, dėl darbo nesikreipė, nors pataisos įstaigoje iš antstolių yra gauta vykdomųjų dokumentų dėl 4692,38 Eur išieškojimo. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad nuteistasis A. J. nedirba ne todėl, kad nenori, o todėl, kad neturi tokios galimybės bei pagal galimybes dengia įsiskolinimą pervesdamas pinigus antstoliui. Taip pat apelianto gynėjas akcentuoja, kad nebuvo įvertintas nuteistojo išsilavinimas, siekis įgyti kitą specialybę bei jo socialiai naudinga veikla laisvės atėmimo vietoje. Tačiau šie duomenys savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. J. atlikdamas bausmę pataisos namuose buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas bausmės atlikimo metu.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis A. J. turėjo problemų dėl azartinių žaidimų ir šiuo metu dėl jų turi finansinių įsipareigojimų. Prieš nusikaltimą A. J. du metus intensyviai svaiginosi alkoholiu, vartojo raminamus vaistus. Nuteistasis teigė, kad jam atsirado emocinių problemų, dėl to lankėsi pas psichiatrą, tačiau gydymas buvo neefektyvus, nes nebuvo noro padėti pačiam sau. Pradėjo žaisti azartinius žaidimus, lengvai pasiduodavo neigiamai kitų žmonių įtakai, leidosi manipuliuojamas. Nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir laisvalaikio veikos, skatinančios nusikalstamumą, propagavimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

13. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis A. J. linkęs minimalizuoti nusikalstamo elgesio motyvus, juos pateisinti, kaltę daugiau perkelia aplinkai ir aplinkybėms. Nors apelianto gynėjas teigia, kad šios aplinkybės atspindi ne lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimą, kuris priimtas atlikus dalį bausmės, o iki bausmės atlikimo buvusią nuteistojo būseną, tačiau šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinumu šias aplinkybes būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

14. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nagrinėjamu atveju nuteistojo neatliktos bausmės dydis (4 metai 3 mėnesiai 28 dienos, skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2021 m. vasario 12 d.) negali būti visiškai sumenkinamas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

15. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

16. Be to, nuteistasis A. J. savo veiksmais dar gali mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 43 balai, iš kurių net 41 balas yra dinaminiai veiksniai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis gali sumažinti tinkamu savo elgesiu. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. J. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taip pat jam nustatyti keturi kintantys kriminogeniniai veiksniai: 1) finansiniai sunkumai dėl specifinių veiksnių (azartinių žaidimų); 2) netinkamas gyvenimo būdas; 3) piktnaudžiavimo alkoholiu problemos; 4) mąstymo lankstumo stoka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

17. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. J. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. J., yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.