Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 95-535 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia 2011 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2021 m. rugsėjo 30 d.) – 2 metai 6 mėnesiai 2 dienos.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimą dėl nuteistojo L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis L. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.

6. Nuteistasis L. B. skunde prašo ne tik taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau ir užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Šis prašymas atmestas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo skundas yra nagrinėjamas ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengiant teismo posėdžio. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą skundai dėl nutarčių, priimtų pagal BPK 360 straipsnį (lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis BPK 364 straipsnio 6 dalimi, žodinis bylos nagrinėjimas privalomas, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais žodinis bylos nagrinėjimas nėra privalomas, dėl proceso (žodinio ar rašytinio) sprendžia bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju individualiai. Vertinamu atveju aplinkybės, dėl kurių nuteistojo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nėra nustatytos. Nuteistasis L. B. savo skunde apygardos teismui, plačiai pasisakė, kodėl nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis, nurodė argumentus, kodėl mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismui pateiktos medžiagos pakako nuteistojo skundo išnagrinėjimui, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Nuteistasis L. B. skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo L. B. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino L. B. asmenybės charakteristiką, jo elgesio korekciją.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklą, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, tęsė darbinę veiklą. Teigiamai L. B. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės laikotarpį yra dvidešimt du kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad už jo gerą elgesį ir stropų darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, suteikti papildomi pasimatymai, prieš terminą panaikinta drausminė nuobauda, ne kartą padidintos apsipirkimo sumos. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis L. B. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu L. B. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pagrįstai nuteistasis skunde akcentuoja, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra įvertinta kaip žema. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.

11. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam L. B., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis koreguodamas savo elgesį turi realią galimybę žymiai sumažinti, – turi mažą darbo patirtį, rašymo problemos, būdingas rizikingas elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo L. B. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu vis dar nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo specialybę, tačiau dėl pradinio išsilavinimo įgijimo kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, taip pat tam tikrais atvejais nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, ko pasėkoje neapsvarsto savo galimų elgesio pasekmių. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje ne visada gebėjo išlaikyti kryptingą savo elgesį ir vadovautis teisės aktais. Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog L. B. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors nuteistasis skatintas 22 kartus, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad L. B., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, pažymima, jog nuteistasis paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (psichotropinių medžiagų vartojimas), padarė ne bausmės atlikimo pradžioje, o prieš du metus laiko, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai – nuo 2019 m. gegužės 17 d., kai nuobauda buvo panaikinta prieš terminą.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. L. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už keturių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Nuteistasis skunde nurodė ir tai, jog jis jau yra atlikęs beveik 11 metų laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir L. B. šį formalų pagrindą atitinka, – jis atliko įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus L. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeimos nariais, gyvenamosios vietos turėjimu, galimybe įsidarbinti. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų, šeimos buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam L. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog L. B. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

15. Nuteistasis L. B. skunde nurodė, kad Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visuma, yra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo L. B. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio nuostatomis ir nepažeidė skunde minimos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Rec (2003) 22 bei nenukrypo nuo teismų praktikos.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis L. B. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.