- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-631-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00404-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Svetlana Jurgaitienė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiame sektoriuje 2020 m. birželio 15 d. priimtą nutarimą Nr. 95-344 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. birželio 15 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-344 nutarta taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. L. B. motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. L. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 38 iki 26 balų pagal OASys metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, padaryta išvada, jog nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė išimtinai teigiamai – jis du kartus pažeidė nustatytą tvarką ir nors gautos drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pažymėta ir tai, kad iš L. B. nustatytų 26 rizikos nusikalsti balų tik 9 balai yra statiniai, t. y. nekintantys, vadinasi, likusius balus nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo mažinti. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis – 3 metai 9 mėnesiai 21 diena Komisijos nutarimo priėmimo dienai, dar yra labai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali suformuoti asmeniui klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis L. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis ir Teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 154 (nauja įsakymo redakcija 2015 m. rugpjūčio 20 d. Nr. IR- 237). BPK 360 straipsnis neapibrėžia, kokius aspektus turėtų vertinti teismas, kad priimtų nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo. Teismas apsunkina, o kartais padaro neįmanomu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymą nuteistajam, nes, spręsdamas šį klausimą, vertina kriterijus, kurie neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu.
5.2. Nuteistojo vertinimu, teismas atsisakė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien dėl to, kad buvo du kartus baustas drausmine tvarka. Pirmą kartą jis buvo baustas dar būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2012 metais, o antrą kartą – 2018 metais jam buvo panaikinta galimybė bausmės atlikimą tęsti lengvojoje grupėje, tačiau po pusės metų jis vėl buvo perkeltas į lengvąją grupę. Teismas, vertindamas buvusias nuobaudas, baudžia jį antrą kartą, o tai daryti draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Be to, nuo paskutinės nuobaudos gavimo praėjo ilgas laiko tarpas, kas leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys pasikeitė į gerąją pusę.
5.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė iš esmės neįsigilinęs į konkretaus nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, dėl ko sprendimą priėmė vadovaudamasis daugiau abstrakčiais bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nei objektyviai pagrįstais duomenimis, kas leidžia teigti, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1, 9 straipsnių nuostatos, t. y. nuostatos, susijusios su tinkamu, teisingu ir progresyviu bausmių vykdymo taikymu. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokia nuteistojo pažanga turėtų būti pasiekta, jog būtų pagrindas paleisti nuteistąjį lygtinai. Nors teismas teisingai apibrėžė lygtinio paleidimo sąlygų taikymą, tačiau pats šiais kriterijais nesivadovavo.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra 26 balai, tuo tarpu teismų praktikoje egzistuoja ne vienas atvejis, kai nuteistųjų atžvilgiu tvirtinami Komisijos nutarimai taikyti lygtinio paleidimo institutą ir esant ženkliai didesniems nusikalstamo elgesio rizikos balams. Be to, nusikalstamos veikos sudėtingumas ir/ar kitos aplinkybės, susijusios su veika, apskritai neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, nes tai jau buvo įvertinta teisme, skiriant asmeniui bausmę. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės, skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis buvo 18 kartų skatintas už gerą elgesį, mokymąsi, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu palaiko artimus ryšius su šeima, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, neturi finansinių įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Pažymėtina, kad Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimas priimtas dar galiojant senajai (tai yra aukščiau paminėtai) BVK 157 straipsnio redakcijai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėja klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos ir priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas Komisijos nutarime išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų tinkamumą pagrįstai įvertino remdamasis būtent Komisijos priimto nutarimo metu galiojusio BVK nuostatomis. Kadangi bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė (BVK 3 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).
9. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. L. B. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
10. Nors skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis nurodo, jog tam tikri su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis susiję aspektai pirmosios instancijos teismo neturėjo būti vertinami, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos.
11. Analizuojamu atveju, veikiant organizuotoje grupėje, buvo padaryti tyčiniai sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į L. B. požiūrį psichiką veikiančių medžiagų atžvilgiu, taip pat į jo asmenines savybes, išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, emocinę gerovę. Tai, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas nebe pirmą kartą, nesuteikia jam jokių išskirtinių sąlygų ar lengvatų.
12. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, L. B. bausmės atlikimo metu nesielgė išimtinai teigiamai – jis du kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo baustas drausmine tvarka. Pažymėtina, jog antroji nuobauda yra gauta už šiurkštaus nusižengimo padarymą – psichotropinių medžiagų vartojimą, be to, ji gauta palyginus neseniai – 2018 m. lapkričio 9 d., o panaikinta 2019 m. gegužės 17 d. Taigi, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi tik kiek daugiau nei metus laiko. Nors Socialinio tyrimo išvadoje, remiantis paties nuteistojo teigimu, nurodyta, kad iki nuteisimo jis narkotinių medžiagų nevartojo ir net nebuvo šių medžiagų bandęs, tačiau tiek įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis, tiek pataisos įstaigoje užfiksuotas apsvaigimo faktas liudija, kad L. B. Socialinio tyrimo išvados rengėjams nebuvo nuoširdus. Nors po nuobaudos paskyrimo nuteistasis išklausė narkotikų prevencijos užsiėmimų ciklą, tačiau vertinti, ar šie užsiėmimai jam buvo naudingi, dar per anksti, juo labiau, kad Psichologinės tarnybos specialistai yra pažymėję, jog nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų sričių, kur problemos yra gana paviršutiniškos. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad L. B. pilnai suvokia savo veiksmų neteisėtumą ir, būdamas laisvėje, nesugrįš prie nusikalstamo elgesio.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo socialinė reabilitacija nėra pakankama. L. B. reikiamo dėmesio neskiria ne tik narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau ir socialinių įgūdžių stiprinimui, savo asmenybės tobulinimui. Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistasis yra įgijęs trijų klasių išsilavinimą, iki nuteisimo nedirbo ir neturėjo jokios specialybės. Oficialaus darbo stažo turi apie metus laiko, versdavosi prekyba turgavietėse, nusikalstamos veikos buvo darytos, siekiant pagerinti finansinį stabilumą. Nors bausmės atlikimo metu L. B. dirba ir turi pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Taigi, finansinis nestabilumas, lėšų trūkumas gali trukdyti sėkmingai probacijai. Šios išvados nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai L. B. galės įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Akivaizdu, jog minėtos pareigos didelio atlyginimo negarantuoja, tuo tarpu nuteistojo išsilavinimas ir turimos kompetencijos nėra pakankamos sėkmingai integracijai į darbo rinką. Pažymėtina ir tai, kad iki nuteisimo nuteistasis gyveno su žmona ir vaikais, tačiau po galimo lygtinio paleidimo grįžtų gyventi pas brolį. Ši aplinkybė patvirtina, kad L. B. santykiai su žmona nėra tokie pozityvūs bei palaikantys, kaip nurodoma skunde aukštesnės instancijos teismui.
14. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos, šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą, sąžiningą darbą valstybės įmonėje. Vis dėlto, negalima ignoruoti fakto, jog nuteistojo pataisos procesas nebuvo sklandus. Pirmą kartą į lengvąją grupę jis buvo perkeltas dar 2016 m. pradžioje, tačiau tinkamai elgtis nesugebėjo, t. y. švelnesnės kalinimo sąlygos paskatino jį pažeisti nustatytos tvarkos reikalavimus, dėl ko L. B. buvo grąžintas į paprastąją nuteistųjų grupę. Į lengvąją grupę jis pakartotinai perkeltas tik 2019 m. gruodžio 3 d., t. y. dar visai neseniai, todėl teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmės išvados, jog nustatyto režimo pažeidimai nebebus daromi. Pataisos įstaigos administracijos parodytą pasitikėjimą L. B. kartą jau pažeidė, todėl šiuo metu jo elgesio korekcija turi būti vertinama griežčiau bei atidžiau, nes nepriekaištingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam vis dar sudėtinga. Šios išvados nepaneigia ir nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 26 balai pagal Oasys metodiką. Nors rizikos nusikalsti balai yra linkę mažėti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aukštai ar vidutinei rizikos grupei nuteistasis niekada ir nepriklausė. Be to, šis balas vertinamas visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie šiuo atveju neleidžia teigti, kad L. B. padarė reikšmingą pažangą mažindamas jam nustatytus kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilius ir draugai, taip pat spręsdamas sritis, kurios gali trukdyti sėkmingai probacijai – narkotinių medžiagų vartojimas, finansinio stabilumo stoka, nustatytas taisykles pažeidžiantis elgesys.
15. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, ją laikyti šablonine, prieštaraujančia teismų praktikai ar šalies Konstitucijai, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis nėra aktyvus socialinės reabilitacijos programų bei kitų pozityvaus užimtumo priemonių dalyvis, todėl vien tai, jog priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. BPK 360 straipsnio nuostatos nėra pažeistos. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra teisėta ir motyvuota, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.