Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. B. paskirtos bausmės subendrintos ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. B. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu E. B. paskirta bausme, pridedant dalį – 30 parų arešto bausmės, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir E. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu atliktas ir įskaitytas bausmės laikas.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laiką E. B. įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 28 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. B. pripažintas recidyvistu.

Civilinės ieškovės UAB “T” civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. B. civilinei ieškovei UAB “T” priteista 6 021,25 Eur turtinei žalai atlyginti.

2024 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 6 021,25 Eur, esančias E. B. sąskaitose: 1) pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), vertė: 1204,25 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 2) pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), vertė: 1204,25 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 3) pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), vertė: 1204,25 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 4) pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), vertė: 1204,25 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 5) pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), vertė: 1204,25 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. birželio 11 d. Turto saugotojas: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.1. Skunde prokurorė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, ištyręs surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą apie E. B. veiksmų nusikalstamą pobūdį bei jų kvalifikavimą, taip pat tinkamai ir motyvuotai išdėstė aplinkybes, į kurias atsižvelgė parinkdamas bausmės rūšį ir bausmių dydį už kiekvieną nusikaltimą, tačiau bendrindamas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 63 straipsnio 4 dalį) ir todėl neteisingai paskyrė gautinę subendrintą bausmę.

4.6. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu E. B. taipogi buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o jam paskirtos bausmės tarpusavyje buvo subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, teismui konstatavus, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Mano, kad esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, galima konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė klaidingas išvadas dėl E. B. paskirtų bausmių bendrinimo būdo, todėl nuosprendžio dalys dėl bausmių bendrinimo keistinos.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. B. gynėja prašė nuteistojo ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo E. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl nuteistajam E. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių

10. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad E. B. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. E. B. nusikalto būdamas anksčiau teistas šešis kartus, neišnykus teistumui, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jis buvo teistas ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, E. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (už dokumentų klastojimą siekiant įgyti UAB “B. L.” priklausančius mobiliojo ryšio telefonus ir jų įgijimą apgaulės būdu), po skundžiamo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimo E. B. priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 23 d.), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už nedidelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule (nuosprendis neįsiteisėjęs). Šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. B. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 7–16, 20–33, 34–37; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Visa tai rodo, kad E. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Bylos duomenimis, nuteistasis dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Įstatymų leidėjas yra numatęs už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą penkias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 300 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatytos šios trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 300 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) sušvelninta šio nusikaltimo sankcija, t. y. veikos baudžiamumas papildytas naujomis alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus E. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas tik laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės (laisvės atėmimas) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, be to, BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo – dydis nauju baudžiamuoju įstatymu nepakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2025).

12. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skirti nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus minimalias laisvės atėmimo bausmes arba su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nėra pagrindo, nes yra nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

13. Nuteistajam E. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kai šių bausmių vidurkiai – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežtos, todėl švelninti šias bausmes mažinant jų dydžius nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas E. B. skirtinų bausmių dydžius jau įvertino nuteistojo skunde akcentuojamą aplinkybę, kad UAB “T” nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga sudarydama sutartis su E. B. ir jam išduodama mobiliojo ryšio telefonus, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir švelninti apeliantui paskirtas bausmes mažinant jų dydžius nėra pagrindo. Pagrindo švelninti nuteistajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes nesudaro ir nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jam reikia atlyginti civilinius ieškinius, o būdamas laisvės atėmimo vietoje jis to padaryti negalės. Be to, iš paties nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateikto ŽŪB “N” rašto „Dėl E. B. atlyginimo pervedimo“ matyti, kad E. B. dirba šioje bendrovėje, jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 900 Eur, taigi jis turi realią galimybę atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius.

Dėl bausmių bendrinimo

14. Nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskyrė tinkamas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, tačiau, kaip teisingai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, teismas, bendrindamas E. B. už dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir todėl neteisingai paskyrė nuteistajam gautinę subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog E. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį E. B. paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

15. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

16. Nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, būtina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji ar realioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-144-489/2015, 2K-20-976/2022).

17. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nurodytais atvejais.

18. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196-788/2017, 2K-7-32-719/2021). Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje nustatytomis taisyklėmis, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama ne tik tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-171-976/2021, 2K-185-976/2021, 2K-30-788/2023), bet ir tais atvejais, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Taigi, nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-185-976/2021, 2K-88-1073/2024). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje bylioje Nr. 2K-71-976/2025).

19. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 19 d. telefonu sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kurjeris 2023 m. gruodžio 22 d. siuntą su mobiliojo ryšio telefonais pristatė adresu: (duomenys neskelbtini), kur E. B. suklastojo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir tuo pačiu apgaulės būdu įgijo mobiliuosius telefonus, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. gruodžio 25 d. E. B. telefonu sudarė dar vieną judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kurjeris 2023 m. gruodžio 28 d. siuntą su mobiliojo ryšio telefonais pristatė tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis suklastojo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir tuo pačiu apgaulės būdu įgijo mobiliuosius telefonus.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, E. B. nusikalstamų veikų darymo metu turėjo bendrą sumanymą suklastoti tiek dokumentų, kiek jam pavyks ir juos panaudoti iš anksto numatytu tikslu – savo naudai įgyti svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog E. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tuo metu jo finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis pabandė „pasiimti telefonus savo vardu“, tačiau jam neleido, tuomet jis suprato, kad yra įmanoma mobiliojo ryšio telefonus paimti iš “T” „ant įmonių“ – tiesiog buvo lengva prieiga prie (duomenys neskelbtini). Telefonus iš įgijo per du kartus, po to juos pardavė ir taip gavo lėšų pragyvenimui (3 t., b. l. 1–7). Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai buvo iš anksto apgalvoti ir kryptingi, o tai rodo jo vieningą (bendrą) tyčią užsibrėžtam tikslui pasiekti. Akivaizdu, kad E. B. suvokė savo veiksmus kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiką jau turėjo susiformavusį sumanymą dėl kitos analogiškos nusikalstamos veikos. Byloje nustatyta, kad E. B. abu kartus tuo pačiu būdu (telefonu), prisistatęs direktoriumi E. P., sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis su UAB “T” dėl mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo, nurodė tą patį jų pristatymo adresą ir atvykusiems kurjeriams prisistatė E. P. ir judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartyse bei jų prieduose pasirašė fiziniu parašu vietoje UAB “S” direktoriaus E. P. Nusikalstamų veikų padarymo būdas, tikslas, atlikti analogiški veiksmai ir jų intensyvumas, nedideli laiko tarpai tarp nusikalstamų veikų leidžia spręsti apie E. B. veikimą bendra iš anksto susiformavusia tyčia.

21. Pagal teismų praktiką, jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018). Esant pirmiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. B. padarytos abi nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nuteistajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o prokurorės skundas tenkinamas visiškai ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės.

22. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, E. B. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį arešto bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

23. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

24. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, du naujus tyčinius nusikaltimus E. B. padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas, po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, E. B. vėl nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. B. priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji kurioje E. B. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai E. B. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų pakeitimo

25. Nuteistasis E. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą leisti jam disponuoti didesne pinigų suma, esančia jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) “A” banke, t. y. disponuotiną pinigų sumą padidinti iki 900 Eur, nes priėmus skundžiamą nuosprendį jis negali naudotis savo darbovietėje ŽŪB “N” uždirbtais pinigais. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

26. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš E. B. priteista UAB “T”6 021,25 Eur turtinei žalai atlyginti ir, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, paliktas galioti 2024 m. gruodžio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 6 021,25 Eur, esančias penkiose E. B. sąskaitose, įskaitant ir lėšas, esančias AB Šiaulių banko (šiuo metu “A” bankas) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jam kiekvieną mėnesį disponuoti 446 Eur iš kiekvienos banko sąskaitos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į priteisto ieškinio dydį, yra teisingas, todėl tenkinti E. B. prašymą ir keisti laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas leidžiant pastarajam kiekvieną mėnesį disponuoti 900 Eur, kurie kaip darbo užmokestis iš ŽŪB “N” pervedami į “A” banke esančią E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. Be to, nuteistasis nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jam disponuotiną pinigų sumą reikėtų padidinti iki 900 Eur.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

27. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo“ 11 punktu, 14.2.3 punktu, prašoma iš E. B. valstybės naudai priteisti 141,67 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

29. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė bei nuteistasis E. B. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi nuteistajam E. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Rita Roščenkovienė (3 t., b. l. 73).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam E. B. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas, bei pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies; skundžiamas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau, vadovaudamasi proporcingumo principu, jų iš nuteistojo E. B. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. B. paskirtos bausmės subendrintos ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. B. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu E. B. paskirta bausme, pridedant dalį – 30 parų arešto bausmės, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir E. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. B. paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu E. B. paskirta bausme, pridedant dalį – 30 parų – arešto bausmės, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir E. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo E. B. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.