Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

sekretoriaujant Sandrai Jonkienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Koalicija“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ atstovui A. S., atsakovui M. M., jo atstovui advokatui A. V.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios mažosios bendrijos „Koalicija“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ pareiškimą atsakovui M. M. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Koalicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė bankrutavusi mažoji bendrija (toliau – BMB) „Koalicija“ atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Algsta“ kreipėsi į teismą prašydama BMB „Koalicija“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Dėl tyčinio bankroto kaltu asmeniu pripažinti M. M., (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą BMB „Koalicija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), civilinė byla Nr. eB2-98-440/2026. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 30 d. po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (civilinė byla Nr. e2-190-407/2025). 2025 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti 2025 m. birželio 10 d. nutartimi ir nutarta bankrutuojančią MB ,,Koalicija” likviduoti dėl bankroto. Susipažinusi su įmonės veikla ir sudarytais sandoriais, administratorė priėjo išvados, kad BMB „Koalicija“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Bendrijos bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos nemokumo (toliau - JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punkto įtvirtintų požymių pagrindu, nes buvo priimti juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingi sprendimai, kurių pagrindu buvo atlikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, apgaulingai, įmonės valdymo organai neperdavė administratorei jokio turto ir kreditoriai neturėjo galimybės nukreipti išieškojimo į skolininko turtą.

2. BMB ,,Koalicija” veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), veikė kaip kaljanų ir kokteilių baras. 2022 m. finansinius metus bendrija baigė pelningai, pardavimo pajamos siekė 187516 Eur. VĮ „Registrų centras“ yra pateikta 2023 m. finansinė atskaitomybė (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita). 2023 m. pardavimo pajamos 387154 Eur, o nuostolis sudarė 98840 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 169644 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 162661 Eur, tuo tarpu turtas – 76825 Eur (ilgalaikis – 13817 Eur, atsargos – 3537 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 56535 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 2936 Eur). Vertinant įmonės mokumą pagal balanso testą, įmonės įsipareigojimai daugiau nei du kartus didesni, negu įmonės turtas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus ir VMI pateiktus duomenis 2023-12-31 įmonė turėjo 49494,28 Eur nepriemoką biudžetui ir 1566,16 Eur nesumokėtų VSD įmokų už apdraustuosius. Kaip tik tuo metu 2024 m. sausio mėn. dalis įmonės darbuotojų, nusprendę visi kartu išeiti iš darbo dėl nemokamų atlyginimų, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) redakciją, nurodydami įmonės vadovo neteisėtus veiksmus. Dėl neišmokėtų atlyginimų dalis darbuotojų kreipėsi ir į Darbo ginčų komisiją ir trys ginčai buvo išspręsti darbuotojų naudai, o du baigti taikos sutartimi. Dar viena įmonės skola buvo perduota skolų išieškojimo kompanijai „Juris LT“. Todėl 2023 m. gruodžio 31 d. laikytina BMB „Koalicija“ nemokumo pradžia, įmonei vadovaujant M. M.. 2024 m. pradžioje pradėti išieškojimai per antstolę (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

3. Įmonės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas. Įmonei tapus nemokia, laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos jai iškėlimo. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. M. M. nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atkurti ar pradėti įmonės nemokumo procesą savalaikiai. Atvirkščiai ir toliau didino skolą įmonei, nepateisindamas pinigų išėmimo jokiais apskaitos dokumentais. Gautinos sumos (M. M. skola įmonei) per tą laiką (2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d.) padidėjo nuo 56535 Eur iki 71694,94 Eur. Į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo MB „Koalicija“ kreipėsi tik 2024 m. spalio 24 d.

4. Veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), o patalpos (duomenys neskelbtini) subnuomojamos iš MB „Moringa“, kaina 2300 Eur ir PVM. Tačiau subnuomos kaina pakeista 2023 m. gruodžio 19 d. priedu prie patalpų subnuomos sutarties Nr.1. Subnuomos sutartis pasirašyta tarp susijusių įmonių ir sutartinė kaina padidinta nuo 2300 Eur ir PVM iki 2900 Eur ir PVM. Dar papildomai maždaug po 600 Eur buvo mokama už komunalinius patarnavimus. Administratorės vertinimu turint skolos biudžetui ir negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, tame tarpe ir su buvusiais darbuotojais, 2023 m. pabaigoje, jau esant sudėtingai įmonės finansinei situacijai, neieškoma pigesnių patalpų, siekiant mažinti patiriamas išlaidas, o pasirašoma sutartis su susijusia įmone dar didesnei nuomos kainai. Ši sutartis nebuvo nutraukta iki pat bankroto bylos iškėlimo.

5. Buvo priimti juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingi sprendimai, kurių pagrindu buvo atlikti CK 6.930¹ straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai. Teikdama pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ilgalaikio turto įmonė turėjo už 2757,36 Eur, trumpalaikio už 261732 Eur (atsargos 165746 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 95716 Eur, pinigai 270). Didžioji turto dalis gautinos sumos iš įmonės valdymo organų: M. M. 71694,94 Eur ir E. B. 18075,74 Eur, viso 89770,68 Eur. Teismui pateikta, kad E. B., kuri direktorės pareigas ėjo nuo 2022-06-10 iki 2023-08-22 liko skolinga pareiškėjai 18075,74 Eur, tačiau civilinės bylos Nr. e2-3556-1159/2024 sprendimas tai paneigia. Byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai ir nors byloje E. B. buvo atsakovė, o BMB „Koalicija“ ieškovė, atsakovės priešieškinis buvo tenkintas, o ieškovė neįrodė, kad buvusi direktorė yra skolinga BMB „Koalicija“. E. B. nebuvo skolinga įmonei, todėl tai dar vienas iš tyčinio bankroto požymių, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai/ apgaulingai, siekiant nurodyti didesnę turto dalį, lyginant su įsipareigojimais kreditoriams (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

6. Metų pabaigoje 2024 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto buvo už 2728 Eur, trumpalaikio 96121 Eur (atsargos 19620 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 75358 Eur, pinigai 1143 Eur). Bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ilgalaikio turto nebėra, trumpalaikio 38625 Eur. Visas turtas - 38625,42 Eur - gautinos sumos ir įsipareigojimai. Įmonė būdama nemoki, sumoka M. M. vadovaujamai įmonei UAB „Alcea grupė“ 8215,00 Eur avansą, be apmokėjimo perduoda prekių MB „Mimdas“ už 1210,00 Eur ir M. M. skolą įmonei sumažina iki 29200,42 Eur. Darytina išvada, kad per 2025 m. sausio mėn. iki bankroto bylos įsiteisėjimo 2025-01-30, t. y. per 29 dienas 46157,58 Eur gautinų sumų buvo panaudotos vieno kreditoriaus naudai, t. y. MB „Moringa“, kurios vadovu buvo taip pat M. M.. Taip pat išmokėtas avansas UAB „Alcea grupė“, įmonei kuri neturi darbuotojų ir nuo 2022 m. neteikia finansinių ataskaitų. Galimybės atgauti skolą iš UAB „Alcea grupė“ nėra. Todėl daroma išvada, kad siekiant sumažinti iš M. M. gautiną sumą įmonei sumažintas įsiskolinimas kreditorei MB „Moringa“, kurios direktorius tai pat M. M.. Skola MB „Moringa“ nuo 234 654,00 Eur sumažėjo iki 19 183,47 Eur (tai patvirtina kreditorių sąrašai, teikti teismui 2024-09-30 duomenimis ir didžiosios knygos išrašas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai). Nemokios įmonės vadovas suteikė pirmenybę kitai savo vadovaujamai įmonei, sumažindamas jos skolą dvylika kartų, taip pažeisdamas CK 6.930¹ atsiskaitymų eiliškumą ir taip sumažindamas kitų kreditorių galimybę atgauti skolas. Toks pažeidimas reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir yra teisinis pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

7. Dėl buhalterinės apskaitos aplaidaus/apgaulingo tvarkymo nurodė, kad viena iš valdymo organų pareigų - tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Mažosios bendrijos vadovo atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 22 straipsnio 10 punkte. Mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline sutartimi. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės- finansinės veiklos rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Įmonės apskaitos dokumentai perduoti ne visi. Neperduoti įmonės kasos dokumentai, kasos knyga, paskutinis kasos operacijų žurnalas, avansinės apyskaitos, jokie 2025 m. veiklos dokumentai, nors ji buvo vykdoma ir 2025 m. vasario mėn., neturint samdomų darbuotojų ir administratorei pranešus, kad visos su BMB „Koalicija“ sudarytos sutartys po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, nutraukiamos. Dėl neperduotų kasos dokumentų ir avansinių apyskaitų negalima visiškai nustatyti pinigų judėjimo po banko sąskaitų arešto, t. y. nuo 2024 m. birželio 3 d. Nemokumo administratorei susidarė nuomonė, kad šie dokumentai sąmoningai nėra perduoti, jie slepiami, nors vis buvo žadama sutvarkyti ir perduoti. 2025 m. balandžio 16 d., paskutinę dieną prieš pat teismo posėdį dėl baudos vadovui skyrimo, įgaliota atstovė L. M. perduodama dalį dokumentų paaiškino, kad tie dokumentai tiesiog per apsirikimą neįdėti, pažadėjo kuo skubiau atsiųsti, todėl administratorė pareiškė prašymą dėl baudos skyrimo (2025-04-17) nebenagrinėti. Dėl taikomo įmonės banko sąskaitoms arešto visi mokėjimai buvo vykdomi per kasą, avansines apyskaitas, kurių neperdavus, negalima nustatyti piniginių srautų judėjimo, prisiteisti debitorinių skolų. Bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai įmonė neturėjo ilgalaikio turto, kuris 2024 m. pabaigai sudarė 2757,36 Eur. Užklausus kas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorei buvo paaiškinta, kad įmontuoti sienose veidrodžiai, kurie nurašyti, tačiau jokio nurašymo akto nepateikė kaip ir nepateikti nurašyto turto utilizavimo dokumentai. Veidrodžiai ir toliau tebėra (duomenys neskelbtini) patalpose, kurias BMB „Koalicija“ subnuomojo iš MB „Moringa“.

8. Nemokumo administratorė susipažino su Klaipėdos AVMI Operatyvaus patikrinimo pažyma. Operatyvus patikrinimas buvo atliekamas 2024-06-13- 2024-07-18 už laikotarpį nuo 2022-04-21 iki 2024-04-30. Patikrinimo metu nustatyta visa eilė pažeidimų, kad įmonė laiku nebuvo registruota PVM mokėtoja, iSAF Išrašomų sąskaitų registre deklaruota 182113 Eur mažiau pajamų, už 2022 m., patikslino PLN deklaraciją ir deklaravo 40 Eur daugiau pelno mokesčio. Nustatyta, kad per 2023 m. už vadovavimo paslaugas M. M. pervesta bankiniais pavedimais ir iš kasos 46 380 Eur, tačiau bendrija GPM neskaičiavo ir nedeklaravo. Tik nustačius ir nurodžius pažeidimus, buvo atliekami tikslinimai deklaracijose. Skola VMI ženkliai išaugo ir teikiant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2024-09-30 duomenimis jau sudarė 62748,76 Eur, o iškėlus bankroto bylą 103 125,87 Eur. Šiuo metu, dar kartą tikslinant pateiktas deklaracijas, pareiškėjos skola biudžetui sudaro 104 618,47 Eur, iš kurios 7265,31 Eur delspinigių (2025-08-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartis). Susipažinus su Mano VMI sistemoje pateikta informacija i.SAF registrai nuo 2025 m. sausio mėn. teikiami nuliniai, nors PVM deklaracijos (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio-vasario mėn. nurodoma PVM apmokestinamų sandorių už 15869 Eur ir 5362 Eur. Įmonė samdomų darbuotojų neturėjo nuo 2024-11-30, tačiau veikla buvo vykdoma dar ir po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. ir 2025 m. vasario mėn., nors nemokumo administratorė 2025-02-05 pranešė, kad visos sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminai dar nesibaigę, nuo nemokumo bylos įsiteisėjimo dienos nebus vykdomos. M. M. į jokius pranešimus neatsiliepė, su nemokumo administratore nebendradarbiauja, jokių sutarčių dėl darbuotojų samdymo nėra pateikęs. Kaip ir minėta, neperduotas ir paskutinis kasos operacijų žurnalas, nors už 2025 m. vasario mėn. gautas VMI pranešimas dėl mokėtinos prievolės sumos (PVM mokestis) 728,00 Eur. Suprekiautos lėšos nemokumo administratorei neperduotos. Taigi net ir po bankroto bylos iškėlimo savo neteisėtais veiksmais įmonės vadovas siekė naudos sau, gautas sumas pasisavindamas ir dar labiau pablogindamas nemokios įmonės finansinę situaciją, taip visiškai atimdamas kreditorių galimybes atgauti skolas. Aptartos aplinkybės reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, tuo pažeidžiant kreditorių interesus ir pareiškėjos buhalterinė apskaita, už kurios tvarkymą buvo atsakingas M. M., buvo tvarkoma apgaulingai/ aplaidžiai.

9. Dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę, nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo BMB „Koalicija“ tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo MB „Mimdas“. 2025-02-03 pakeisti juridinio asmens MB „Mimdas“ veiklos tikslai ir 2025-02-14 įmonė įregistruota PVM mokėtoja. Mano, kad BMB „Koalicija“ debitorinė MB „Mimdas“ skola atsirado už parduotas prekes, nes bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai atsargų BMB „Koalicija“ jau nebuvo, o metų pabaigai 2024-12-31 jos sudarė 17585 Eur. Nors nei vienas iš BMB „Koalicija“ darbuotojų neperėjo dirbti į MB „Mimdas“, tačiau MB „Mimdas“ veiklos pobūdis tas pats kaip ir BMB „Koalicija“. Nemokumo administratorė kreipėsi dėl duomenų apie patalpų (duomenys neskelbtini) tikruosius savininkus ir dėl MB „Mimdas“ vadovo, steigėjų, tačiau informacijos iš VĮ „Registrų centras“ negauta. Dėl neperduotų paskutinių veiklos mėnesių dokumentų tvirtinti, kad MB „Koalicija“ veikla pilnai buvo perkelta į MB „Mimdas“ negali, kaip ir įrodyti, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas taip pat galėtų būti pripažintas tyčiniu. Todėl teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šį JANĮ įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

10. Teismas pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas/neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Tinkamas įmonės valdymas, visų pirma, yra įmonės valdymo organų pareiga. Būtent juridinio asmens vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Remiantis teismų praktika, direktoriumi buvęs vadovas už įmonės veiklą atsako visiškai. Vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui. Tačiau pareiškėjos vadovas veikė priešingai. Nors operatyvus patikrinimas apima ir direktorės E. B. vadovavimo laikotarpį (2022-06-10- 2023-08-25), tačiau vien tai, kad 46 380 Eur suma per 2023 m. už vadovavimo paslaugas iš kasos buvo pervesta M. M., leidžia daryti išvadas, kad per visą pareiškėjos veiklos laikotarpį faktiniu įmonės vadovu buvo M. M.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės vadovu (nuo 2022-04-20 iki 2022-06-10 ir nuo 2023-08-25 iki 2025-02-11) buvo M. M.. Pažymi, kad norėdamas perkelti atsakomybę kitam asmeniui, M. M. bandė direktoriumi paskirti R. B., tačiau tai padaryta pavėluotai ir registruota VĮ „Registrų centras“ jau po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025-02-11, kai tą pačią dieną registruota nemokumo administratorė UAB „Algsta“. Jokių kitų R. B. vadovavimo įmonei įrodymų nepateikta, nes perleisti vadovavimą R. B. bandyta atlikti aiškiai per vėlai, jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo, neva suteikiant įgaliojimus 2025-01-28. Todėl faktiniu įmonės vadovu iki pat bankroto bylos BMB „Koalicija“ iškėlimo laikytinas M. M.. Įmonė nemokia tapo vadovaujant M. M. ir dėl jo nuoseklių, kryptingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių, pažeidžiant kreditorių teises ir teisėtus interesus, įmonė tapo nemokia, o būdama nemoki toliau tęsė veiklą, prisiėmė nenaudingus įsipareigojimus, eikvojo turtą, toliau didino įmonės nemokumo problemas ir mažino jos turto aktyvą.

11. Papildomai dėl 2025 m. lapkričio 14 d. atsakovo paaiškinimų nemokumo administratorė nurodė, kad tai, kad M. M. tik 2024 m. spalio mėnesį kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neįrodo jo pastangų atkurti įmonės mokumą. Dar 2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus darbo ginčų komisijoje buvo priimti du sprendimai dėl neatsiskaitymo su įmonės buvusiais darbuotojais (darbo byla Nr. APS-131-18694 ir Nr. APS-131-18862). Ginčas dėl E. B. neišmokėtų darbo išmokų persikėlė į teismą (c. b. Nr.e2-3556-1159/2024). Toje byloje atsakovė E. B. pateikė priešieškinį. Nurodytos faktinės aplinkybės, kad E. B. žalos įmonei nepadarė, o su darbo santykiais susijusios išmokos jai priteistos ir buvo iš dalies išmokėtos tik įmonei iškėlus bankroto bylą iš Garantinio fondo lėšų. 2024 m. pradžioje Vilniaus darbo ginčų komisijoje išnagrinėtos dar 4 darbo bylos ir visose darbuotojų reikalavimai tenkinti. Visi šie įsiskolinimai darbuotojams iš dalies buvo patenkinti iš Garantinio fondo ir tik iškėlus bankroto bylą įmonei. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad buvo imtasi priemonių mokumui atkurti, jei net nuo 2023-06-26 nebuvo atsiskaityta su darbuotojais- pirmos eilės kreditoriais. Taip pat su administratorės pateiktu pareiškimo priedu 2 buvo pateikta, kad 2023-12-31 BMB „Koalicija“ skolinga VSDFV Klaipėdos skyriui 1566,16 Eur už 2023 m. lapkričio mėn.- o VMI skola sudarė 49494,28 Eur. Tai patvirtina, kad jau 2023-12-31 BMB „Koalicija“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir buvo nemoki, o tolimesniais tyčiniais M. M. veiksmais, įmonės finansinė situacija tik blogėjo ir vien tai, kad įmonė bandė įrodyti, bet neįrodė esanti gyvybinga, nereiškia, kad iki 2024 m. spalio mėn. rengė restruktūrizavimo planą, todėl savalaikiai nesikreipė į teismą. Įmonės vadovas pažeidė pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

12. Dėl patalpų subnuomos kainos nurodė, kad atsakovas įrodė, kad 2022-06-15 subnuomos sutartyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir kaina visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo 2900 Eur ir PVM, viso 3509 Eur.

13. Dėl M. M. skolos įmonei ir aplaidaus/ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo papildomai nurodė, kad teismui teikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo M. M. 2024-09-30 duomenimis nurodė, kad jo skola įmonei 71694,94 Eur (pareiškimo priedas 7, psl.1), o dabar su rašytiniais paaiškinimais pateikiama, kad skola 2024-09-30- 70742,19 Eur (rašytiniai paaiškinimai, priedas 1, psl. 20). Iš tų pačių paaiškinimų 1 priedo 1 psl. matoma, kad įmonės kortele buvo atsiskaitoma ne tik įmonės reikmėms, bet ir asmeninių poreikių tenkinimui, pvz. pirkiniai iš Massimo Dutti (ispaniškų rūbų prekybos tinklas), Creme de la Creme (auštosios parfumerijos parduotuvių tinklas), nes įmonė, dirbdama nuostolingai, reprezentacijai skirtų išlaidų neturėjo. Pateiktų avansinių apyskaitų suvestinė už 2024 m. yra išvestinis dokumentas, kuris neįrodo tik įmonės reikmėms panaudotų lėšų, nes nėra pirminių apskaitos dokumentų, pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų, pirkimo čekių ir pan. Su 2025-04-28 perduota byla Nr.1 pirkimai 2023-2025 m. (pareiškimo priedas 20, psl.3) perduota tik nedidelė dalis pirkimo čekių ir PSM sąskaitų- faktūrų (daugiausia iš Promo, IKI, Hooshan Shop, Ermitažo, Skonis ir kvapas). Pažymi ir tai, kad 2024 m. avansinių apyskaitų suvestinė pateikta teisme 2025 m. lapkričio 14 d. Likusios avansinių apyskaitų suvestinės nėra perduotos, kaip ir nėra perduoti kasos dokumentai, paskutinis kasos operacijų žurnalas, 2025 m. veiklos metų dokumentai. Iš rašytinių paaiškinimų apie 2025 m. veiklą su priedu 6 pateikiama tik MB „Moringa“ skolos judėjimo apyvarta. Taigi netinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas) konstatuoti pakanka įrodyti, kad valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti kokios priežastys lėmė 2025 m. veiklos metų, avansinių apyskaitų, kasos dokumentų, kasos knygos, kasos operacijų paskutinio žurnalo ir paties kasos aparato ir 2024 m. pabaigoje dar buvusio ilgalaikio turto neperdavimą tenka atsakingiems įmonės valdymo organams. Kartu su rašytiniais paaiškinimais nenurodytos priežastys dėl likusios neperduotų dokumentų dalies reiškia sąmoningą bendrovės dokumentų slėpimą, nes negalima nustatyti pinigų judėjimo po banko sąskaitų arešto 2025 m. birželio 3 d.

14. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo nuomone, kad sandoriai su UAB „Alcea grupė“ įvykę dėl vadovo neatsargumo, susiję su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, siekiant, kad BMB „Koalicija“ vykdytų veiklą ir gautų pelną. UAB „Alcea grupė“ finansinių ataskaitų neteikia nuo 2023 m.(priedas 5 iš Rekvizitai.lt). Prekių gavimo pagal rašytinius įrodymus iš UAB „Alcea grupė“ nėra, žr. rašytinių įrodymų priedas 3. UAB „Alcea grupė“, kurios direktorius taip pat M. M., ne PVM mokėtoja, darbuotojų neturi nuo 2024-04-26, tačiau darbo užmokestį L. E. mokėjo BMB „Koalicija“, nors su savo darbuotojais buvo neatsiskaičiusi. Nurodė, kad prideda 2024 m. m. SEB banko išrašą (priedas 7), patvirtinantį mokėjimus už UAB „Alcea grupė“ jos darbuotojui L. E. Nežiūrint į tai, kad tai nėra didelio mąsto sandoriai, mokėjimai iš BMB „Koalicija“ šiai įmonei vykdomi nuo 2023-11-10, tačiau BMB „Koalicija“ vadovas nedėjo jokių pastangų, kad susigrąžintų sumokėtas lėšas iš UAB „Alcea grupė“ ir taip sistemingai toliau blogino savo įmonės finansinę situaciją.

15. Dėl BMB „Koalicija“ skolos UAB „Moringa“ ir CK 6.930¹ straipsnio nuostatas pažeidžiančių atsiskaitymų papildomai nurodė, kad atsakovo rašytiniais įrodymais (rašytiniai įrodymai priedas 6, psl. 2, 3) patvirtinama, kad teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo MB „Koalicija“ buvo skolinga MB „Moringa“ 234654 Eur ir ši suma sutampa su pareiškimo priede 13, psl.1 nurodyta, tačiau ši skola iškėlus bankroto bylą, nurodoma jau 19183,47 Eur. Iš 2025-11-14 pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ne tik su MB „Moringa“ buvo atsiskaitoma, bet ir su kita susijusia įmone MB „Loriks“ 2024-10-31 pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) sumokėta 27934,12 Eur, 2024-12-31 pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) sumokėta 37072,31 Eur (rašytiniai įrodymai, priedas 1, psl. 21, 23), todėl bankroto iškėlimo dienai MB „Loriks“ kreditorių sąraše nebebuvo (pareiškimo priedas 13, psl. 2). Taip pat pagal sąskaitų planą nuo 2024-07-31 iki 2025-12-31 sąskaita (duomenys neskelbtini) (mokėtinas darbo užmokestis- priedas 6, psl. 2), išmokėta pagal dokumentus M. M.: (duomenys neskelbtini) -18000 Eur (2025-07-31) (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2025-08-31), (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2025-09-30), (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2025-10-31), (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2025-11-30), (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2024-12-31), (duomenys neskelbtini) -16000 Eur (2025-12-31), viso išmokėta 54 000 Eur M. M. (rašytiniai įrodymai, priedas 1, psl.18- 23), kai tuo tarpu visų likusių darbuotojų, su kuriais taip ir nebuvo atsiskaityta kreditoriniai reikalavimai sudarė 43 570,82 Eur (2025 m. balandžio 7 d., 2025 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis). Kaip matyti iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymos (pareiškimo priedas 15), 2023 m. už vadovavimo paslaugas M. M. pervesta bankiniais pavedimais ir iš kasos 46 380 Eur ir kt. Nurodė, kad atsižvelgus į pateiktus papildomus įrodymus nemokumo administratorė pasilieka prie nuomonės, kad buvo atlikti CK 6.930¹ straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai, suteikiant pirmenybę susijusioms įmonėms ir asmenims, kas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

16. Dėl ilgalaikio turto perleidimo bei veiklos perkėlimo į MB „Mimdas“ papildomai nurodė, kad pagal pateiktus duomenis, matoma, kad atskaičius nudėvėtą sumą (nusidėvėjimui 6 metai) ilgalaikio turto likutinė vertė pardavimo metu 1809,49 Eur, parduota už 1210 Eur. Pardavimo sandoris atliktas, kai jau įmonei buvo iškelta bankroto byla (2024-12-18), tačiau nutartis neįsiteisėjusi, nes buvo skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (2025-01-30) įmonė ilgalaikio turto neturėjo. Kadangi pardavimo sąskaita nemokumo administratorei perduota nebuvo, tai jos pateikti teismui negalėjo. Taigi turtas mažesne negu likutine verte ir dar neatlygintinai perduotas MB „Mimdas“, kuri toliau vykdo veiklą tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini) ir jau 2025-02-14 įregistruojamas PVM mokėtoju. Kadangi pati MB „Koalicija“ darbuotojų jau neturėjo, todėl nebuvo kam ir pereiti dirbti į MB „Mimdas“. Nemokumo administratorės nuomone dėl MB „Mimdas“ vykdomos tolimesnės veiklos, nemokios įmonės BMB „Koalicija“ padėtis pablogėjo tiek, kiek ji prarado turto, už kurį net nebuvo atsiskaityta. Jokio kito turto, apart gautinų sumų, likviduojama dėl bankroto BMB „Koalicija“ neturi ir pastarosios kryptingais, nuosekliais atsakovo veiksmais sumažintos ir negrąžinamos, atsiskaityta tik su tam tikrais kreditoriais, todėl teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma ir yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

17. Atsakovas M. M., pratęsus terminą atsiliepimui pateikti iki 2025 m. spalio 6 d., atsiliepimo nepateikė. 2025 m. lapkričio 14 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad M. M. nesutinka su pareiškime nurodytais argumentais, kad dėl jo kaltės BMB „Koalicija“ buvo privesta prie bankroto tyčia. JANĮ 70 straipsnyje 1 dalies 1 formuluotė, kad „teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu“ yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. M. M. ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti. 2023 m. finansinė atskaitomybė (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita buvo suruošta 2024 m. antrame ketvirtyje. M. M. 2024 m. spalio mėnesį kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo BMB „Koalicija“, nes reikėjo laiko dokumentų parengimui (restruktūrizavimo plano ir kt.) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškime nurodytą argumentą pagrįstu, kad M. M. nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti pagrįstu ir pagal šį požymį pripažinti bankrotą tyčiniu.

18. Pareiškime nurodyta, kad M. M. didino skolą įmonei, nepateisindamas pinigų išėmimo jokiais apskaitos dokumentais. Gautinos sumos (skola įmonei) per tą laiką (2024 m. sausio 1 d. - 2024 m. rugsėjo 30 d.) padidėjo nuo 56535 Eur iki 71694,94 Eur. Teikia bylai atskaitingo asmens M. M. avansinę apyskaitą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., iš kurios matyti visos atliktos finansinės operacijos. Pinigų išėmimas pateisinamas apyskaitoje nurodytais apskaitos dokumentais.

19. Dėl patalpos subnuomojamos iš MB „Moringa“ kainos, nurodė, kad BMB „Koalicija” veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), ir veikė kaip kaljanų ir kokteilių baras. Tokiai veiklai vykdyti ypatingai svarbi yra pastovi baro buvimo vieta, nes tai sąlygoja didesnius klientų srautus. Patalpų nuomos kaina nesikeitė nuo sutarties sudarymo dienos ir visą laiką buvo 2900 Eur plius PVM mokestis. 2022-06-15 subnuomos sutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, neteisingai įrašant kainą 2600 Eur, vietoje 2900 Eur. Tai, kad patalpų nuomos kaina buvo 2900 Eur plius PVM mokestis patvirtina MB „Moringa“ išrašomos sąskaitos nuo patalpų nuomos pradžios 2900 Eur PVM sumai, prideda vieną iš PVM sąskaitų faktūrų, visas sąskaitas turi nemokumo administratorė. Subnuomos kaina nebuvo pakeista 2023-12-19 priedu prie patalpų subnuomos sutarties Nr.1 ir liko tokia pati nuo sutarties sudarymo dienos, 2900 Eur plius PVM mokestis.

20. Dėl E. B. 18075,74 Eur skolos įmonei nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2-3556-1159/2024 nagrinėjimo dalykas buvo tarp BMB „Koalicija“ ir E. B. kilusio darbo ginčo - nesumokėto darbo užmokesčio už 2023 m. liepos - rugpjūčio mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl E. B. skolos bendrovei kaip atskaitingo asmens. Teismas nepriėmė sprendimo, kad E. B. nėra skolinga BMB „Koalicija“ kaip atskaitingas asmuo ir tai nebuvo išnagrinėtos civilinės bylos dalykas. Nėra pagrindo pripažinti tyčinio bankroto požymiu tai, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai/ apgaulingai, siekiant nurodyti didesnę turto dalį, lyginant su įsipareigojimais kreditoriams.

21. Pareiškime nurodyta, kad įmonė būdama nemoki, sumoka M. M. vadovaujamai įmonei UAB „Alcea grupė“ 8215,00 Eur avansą. Vadovas (savininkas) atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas įmonės vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Priešingu atveju būtų paneigta įmonės vadovo teisė veikti savarankiškai, priimti rizikingus sprendimus, ieškoti parterių, tuo pačiu būtų paneigta ir įprasta verslo praktika. BMB „Koalicija“ sumokėjo UAB „Alcea“ grupė 8215,00 Eur avansą už tabako gaminius kaljanams, nes M. M. siekė, kad BMB „Kolicija“ vykdytų veiklą ir gautų pelną, todėl reikėjo būtinų prekių veiklos vykdymui ir tai yra įprasta verslo praktika.

22. Pareiškime nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai įmonė neturėjo ilgalaikio turto, kuris 2024 m. pabaigai sudarė 2757,36 Eur. BMB „Koalicija“ be apmokėjimo perdavė prekių MB „Mimdas“ už 1210 Eur. BMB „Koalicija“ pardavė ilgalaikį turtą 2 veidrodžius MB „Mimdas“ už 1200 Eur pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (Paaiškinimo priedai Nr. 4, 5). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad BMB „Koalicija“ be apmokėjimo perdavė prekių MB „Mimdas“ už 1210 Eur.

23. Nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, kad siekiant sumažinti iš M. M. gautiną sumą įmonei sumažintas įsiskolinimas kreditorei MB „Moringa“, kurios direktorius tai pat M. M.. Skola MB „Moringa“ nuo 234 654,00 Eur sumažėjo iki 19 183,47 Eur, yra neteisingos. Prideda skolų suderinimo aktą (Paaiškinimo priedas Nr. 6), iš kurio matyti, kad nebuvo siekiama sumažinti iš M. M. gautinos sumos įmonei įsiskolinimo kreditorei MB „Moringa“. Priešingai nei nurodyta pareiškime, M. M. nesuteikė pirmenybę kitai savo vadovaujamai įmonei, sumažindamas jos skolą dvylika kartų, taip pažeisdamas CK 6.930¹ atsiskaitymų eiliškumą ir taip sumažindamas kitų kreditorių galimybę atgauti skolas.

24. Pareiškime dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę nurodyta, kad po bankroto bylos iškėlimo BMB „Koalicija“ tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo MB „Mimdas“. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad M. M. perkėlė BMB „Koalicija“ veiklą į MB „Mimdas“. Tai, kad MB „Mimdas“ veiklą vykdo tose pačiose patalpose kaip, kad prieš tai vykdė BMB „Koalicija“, nėra požymis bankrotą pripažinti tyčiniu.

25. 2025 m. lapkričio 26 d. atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus. Tai, kad įmonės vadovas gal būt pažeidė pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nėra pagrindas pagal šį požymį pripažinti bankrotą tyčiniu. M. M. ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti. Nemokumo administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

26. Dėl M. M. skolos įmonei ir aplaidaus/ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodė, kad nemokumo administratorei yra perduoti buhalteriniai dokumentai už 2025 m. sausio mėn. Teikia į bylą 2025 m. vasario mėnesio buhalterinius dokumentus. Taigi nėra pagrindo pagal šį požymį pripažinti bankrotą tyčiniu. Paprastas įmonės vadovo neatsargumas, tai, kad BMB „Koalicija“ sumokėjo UAB „Alcea grupė“ 8215,00 Eur avansą už tabako gaminius kaljanams, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei ir įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

27. Atsakovas akcentavo, kad nemokumo administratorė nurodo, kad „Suinteresuotas asmuo su rašytiniais įrodymais (priedas 6, psl.8) pateikė kreditinę PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) -150000 Eur su PVM 181500 Eur. PVM sąskaita - faktūra šiai sumai buvo išrašyta 2024-11-03, o kreditinė 2024-11-30. Sąskaita išrašyta už patalpų (duomenys neskelbtini) įrengimą. Tose patalpose kaljanų ir kokteilių baras veiklą pradėjo 2022 m. viduryje ir patalpos buvo įrengtos. MB „Moringa“ (dabar jau taip pat bankrutuojančios) veikla buvo tabako gaminiai, o ne statybos-remonto darbai, todėl manytina, kad tokie darbai neatlikti ir tik tuomet, jau nagrinėjant teisme pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, buvo išrašyta kreditinė sąskaita ir skola didžiąja dalimi sumažėjo“. Atsakovas papildomai paaiškina, kad statybos darbai nebuvo atlikti. BMB „Koalicija” veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), ir veikė kaip kaljanų ir kokteilių baras. Tokiai veiklai vykdyti ypatingai svarbi yra pastovi baro buvimo vieta, nes tai sąlygoja didesnius klientų srautus. BMB „Koalicija“ planavo parduoti būsimam potencialiam pirkėjui savo kaljanų ir kokteilių verslą su šia lokacine vieta ir patalpomis, kurios įrengtos baro veiklai. BMB „Koalicija“ siekiant pagrįsti verslo pardavimo kainą ir šiam verslui įrengti skirtoms patalpoms, buvo įvertinta patalpų įrengimo kaina, todėl MB „Moringa“ 2024-11-03 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 150000 Eur su PVM 181500 Eur. Pirkėjui nusprendus nebepirkti BMB „Koalicija“ verslo, buvo išrašyta 2024-11-30 kreditinė sąskaita tai pačiai sumai. Taigi BMB „Koalicija” nepadidino ir nesumažino skolos MB „Moringa“ 150000 Eur su PVM 181500 Eur sumai.

28. CK 6.930 ¹ straipsnio reikalavimų pažeidimas pats savaime nėra pagrindas pripažinti, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidimas turi būti vertinamas verslo sprendimų ir kitų reikšmingų faktų kontekste tuo metu egzistavusiose aplinkybėse. Tokie veiksmai patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į konkrečių verslo santykių specifiką, turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

29. Dėl ilgalaikio turto perleidimo bei veiklos perkėlimo į MB „Mimdas“ atsakovas nurodė, kad nemokumo administratorė nurodo, kad pagal pateiktus duomenis atskaičius nudėvėtą sumą (nusidėvėjimui 6 metai) ilgalaikio turto likutinė vertė pardavimo metu 1809,49 Eur, parduota už 1210 Eur. Taigi turtas mažesne negu likutine verte ir dar neatlygintinai perduotas MB „Mimdas”. Priešingai nei teigia nemokumo administratorė, ilgalaikis turtas nėra perduotas neatlygintinai, bet parduotas MB „Mimdas” ir tai patvirtina PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas parduotas už mažesnę kainą nei likutinė vertė, tačiau ne mažesnę nei tokio turto rinkos vertė.

30. Trečiasis asmuo VMI nurodė, kad nemokumo administratorės prašymas pripažinti BMB „Koalicija“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas. Pareiškė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

31. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Administratorė nurodė, kad bendrijos apskaitos dokumentai perduoti ne visi - neperduoti įmonės kasos dokumentai, kasos knyga, paskutinis kasos operacijų žurnalas, avansinės apyskaitos bei 2025 m. veiklos dokumentai. Būtent dėl šių bendrijos vadovo veiksmų, t. y. dėl neperduotų kasos dokumentų ir avansinių apyskaitų visiškai negalima nustatyti pinigų judėjimo po banko sąskaitų arešto. VMI laikotarpiu nuo 2024-06-13 iki 2024-07-18 atliko bendrijos operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog bendrija 2022 m. liepos mėn. – rugpjūčio mėn. gavo 40 816,43 Eur pajamų, 2022 m. rugsėjo mėn. 38 143 Eur pajamų, t. y. viršijo PVM įstatymo (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalyje numatytą PVM ribą. Informuota apie neatitikimus bendrija patikrinimo metu (2024-07-04) pateikė 2022 m. 07 mėn. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (forma (duomenys neskelbtini)), kurioje deklaravo 15 936 Eur apmokestinamąją vertę ir 2 766 Eur PVM ir pateikė 2022 m. 08 mėn. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (forma (duomenys neskelbtini)), kurioje deklaravo 24 880 Eur apmokestinamąją vertę ir 4 318 Eur PVM. Pagal operatyviam patikrinimui pateiktus finansinės apskaitos dokumentus, banko išrašus nustatyta, kad bendrija 2022 m. iš paslaugų pirkėjų iš viso gavo 146 986 Eur pajamų, 2023 m. – 380 061 Eur, laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-04-30 – 99 320 Eur, tačiau i.SAF Išrašomų sąskaitų faktūrų registre ir pateiktose PVM deklaracijose bendrija deklaravo 182 113 Eur mažiau pajamų. Operatyvaus patikrinimo metu bendrija pateikė patikslintas PVM deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) už 2022 m., 2023 m., 2024 m. 01-04 mėn., kuriose papildomai deklaravo 182 113 Eur PVM apmokestinamųjų pajamų (iš jų: 2022 m. – 38 144 Eur, 2023 m. – 100 788 Eur, 2024 m. – 43 181 Eur) ir 34 905 Eur pardavimo PVM (iš jų: 2022 m. – 8 937 Eur, 2023 m. – 18 050 Eur, 2024 m. – 7 918 Eur). Didžiosios knygos duomenimis bendrija 2022 m. veiklos sąnaudoms priskyrė išlaidas degalams suma 266,04 Eur, tačiau automobilį bendrija įsigijo tik 2023-08-26. Nuo 2023-01-02 bendrijos vadovo funkcijas atliko bendrijos narys M. M.. Bendrija 2024-01-02 sudarė mažosios bendrijos valdymo civilinių paslaugų sutartį su nariu M. M. vadovo funkcijoms atlikti. Sutartyje numatytas vadovo atlyginimo dydis 2 000 Eur per mėnesį, apmokestinimo sąlygos nenumatytos. Pagal bendrijos finansinės apskaitos dokumentus (banko išrašus) nustatyta, kad 2023 m. bendrija už vadovavimo paslaugas M. M. pervedė bankiniais pavedimais ir išmokėjo grynais pinigais iš bendrijos kasos iš viso 46 380 Eur. Kitos informacijos, galinčios turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu, VMI neturi.

32. Dėl nemokumo bylos iškėlimo į teismą 2025 m. spalio 10 d. kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. 2025 m. spalio 31 d. BMB „Koalicija“ vadovas M. M. kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys dėl nemokumo bylos iškėlimo BMB „Koalicija“. BMB „Koalicija“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo BMB „Koalicija“, atmestas. Iškelta nemokumo (bankroto) byla BMB „Koalicija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratore paskirta UAB „Algsta“ , sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. eB2-98-440/2026). Minėta nutartimi teismas įpareigojo BMB „Koalicija“ vadovą per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorę įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Išaiškino BMB „Koalicija“ vadovui, kad, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį. (civilinė byla Nr. e2-190-407/2025). 2025 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 200536,78 Eur sumai. 2025 m. birželio 10 d. nutartimi pripažinus įmonę bankrutavusia ir nutarus ją likviduoti, BMB „Koalicija“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai patikslintini bendrai 199224,82 Eur sumai. 2026 m. rugpjūčio 1 d. patikslinti bendrai 198341,82 Eur sumai.

33. Dėl nemokumo momento nustatymo pažymėtina, kad pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2024 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024).

34. Juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

35. Įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Taigi, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad net jei ir būtų nustatyta, jog bendrija pagal balanso testą ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nemoki, ši aplinkybė per se (savaime) nesudarytų pagrindo laikyti ją mokia, neįvertinus kitos alternatyvios sąlygos – bendrijos galėjimo laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas), kuris siejamas ir su juridinio asmens gyvybingumu, t. y. būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

36. BMB „Koalicija“ veiklą vykdė nuo 2022 m. balandžio 20 d., įregistruota veikla: alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba; maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse; maisto, gėrimų ir tabako prekyba specializuotose parduotuvėse; maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuota didmeninė prekyba; maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių didmeninė prekyba. Bendrijos akcininkas ir vadovas - M. M.. Remiantis byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad M. M. įmonės vadovu buvo nuo 2022-04-20 iki 2022-06-10 ir nuo 2023-08-25 iki 2025-02-11. Duomenys apie R. B. įregistruota VĮ „Registrų centras“ jau po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025-02-11, kai tą pačią dieną registruota ir nemokumo administratorė UAB „Algsta“. Jokių kitų R. B. vadovavimo įmonei įrodymų nepateikta ir tarp šalių dėl to, kad įmonės vadovu buvo M. M., ginčo nekilo.

37. Administratorės paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis 2022 m. finansinius metus bendrija baigė pelningai, pardavimo pajamos siekė 187516 Eur. VĮ „Registrų centras“ yra pateikta 2023 m. finansinė atskaitomybė (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita). 2023 m. pardavimo pajamos 387154 Eur, o nuostolis sudarė 98840 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 169644 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 162661 Eur, tuo tarpu turtas – 76825 Eur (ilgalaikis – 13817 Eur, atsargos – 3537 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 56535 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 2936 Eur). Vertinant įmonės mokumą pagal balanso testą, įmonės įsipareigojimai daugiau nei du kartus didesni, negu įmonės turtas. Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VMI pateiktus duomenis 2023 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 49494,28 Eur nepriemoką biudžetui ir 1566,16 Eur nesumokėtų VSD įmokų už apdraustuosius. 2024 m. sausio mėnesį dalis įmonės darbuotojų, išėjo iš darbo dėl nemokamų atlyginimų. Dėl neišmokėtų atlyginimų dalis darbuotojų kreipėsi ir į Darbo ginčų komisiją ir trys ginčai buvo išspręsti darbuotojų naudai, o du baigti taikos sutartimi. Dar viena įmonės skola buvo perduota skolų išieškojimo kompanijai „Juris LT“. Pateikti duomenys patvirtina, kad BMB „Koalicija“ nemokumo pradžia - 2023 m. gruodžio 31 d.

38. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. eB2-98-440/2026, 2024 m. gruodžio 31 d. nutartyje iškelti bankroto bylą, VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė ir pateikė duomenis, kad BMB „Koalicija“ turi 390350,44 Eur skolų kreditoriams, iš jų 297 632,51 Eur skolos tiekėjams, 16 436,02 Eur darbo užmokesčio skola, 6 983,25 Eur kredito skola, 62 748,376 Eur skola VMI ir 6 549,90 Eur skola Sodrai. Pagal BMB „Koalicija“ pateiktą Vykdomųjų bylų portalo 2024 m. spalio 30 d. išrašą, skolininkės BMB „Koalicija“ atžvilgiu vykdoma 12 vykdomųjų bylų, bendra išieškotina suma sudaro 106381,11 Eur. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) MB „Koalicija“ buvo atidėtas 3599,66 Eur įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, tačiau MB „Koalicija“ pažeidus įsiskolinimo grąžinimo sąlygas, Sprendimas 2023 m. spalio 19 d. neteko galios. BMB „Koalicija“ paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2023 m. lapkričio 3 d. sumokėjo 22,14 Eur ir kt. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BMB „Koalicija“ yra nemoki, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir juridinio asmens įsipareigojimai (ne mažesni nei 390 350,44 Eur) viršija jo turto vertę (įrodymai apie realų bendrijos turtą ir jo vertę nepateikti) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

39. Teismo posėdžio metu atsakovas M. M. nurodė, kada įmonė tapo nemoki negali pasakyti bet supranta, kad tuomet kai nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Paaiškino, kad nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo 2024 m. sausio mėnesį, nes ruošė dokumentus bendrijos restruktūrizavimui, todėl tik 2024 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. eB2-98-440/2026, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje iškelti bankroto bylą vadovas nurodė ir teikė duomenis, kad bendrija išsiuntė savo kreditoriams pranešimus dėl kreditoriaus pagalbos suteikimo ir pritarimo įmonės restruktūrizavimui, tačiau susitarimai sudaryti nebuvo. Kadangi pranešimai buvo išsiųsti 2024-09-27 ir 2024-10-01, o terminas susitarimams sudaryti buvo numatytas iki 2024-10-16, M. M. vertinimu teisė jam kreiptis į teismą atsirado 2024 m. spalio 24 d.

40. Atsakovas pateiktais paaiškinimais ir įrodymais nepaneigė administratorės nurodytų aplinkybių dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš esmės neneigė, kad bendrija tapo nemoki 2023 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, kad nesikreipė į teismą, nes turėjo tikslą įmonę restruktūrizuoti, reikėjo parengti dokumentus ir pan., tačiau atsakovo nurodyti argumentai ir jo kreipimosi į teismą 2024 m. spalio 31 d. dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas patys savaime neįrodo, kad buvo vykdoma veikla siekiant atkurti įmonės mokumą. Tai patvirtino ir bylai dėl restruktūrizavo iškėlimo teikti įrodymai, kuriais atsakovas savo argumentų neįrodė. Todėl pagrįsta sutikti su nemokumo administratore, kad atsakovas turėjo galimybę įvertinti, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, kad nesiimant veiksmų įmonės mokumui atkurti jo numatytos priemonės objektyviai nepakeis susiklosčiusios situacijos. Turėdamas atitinkamą išsilavinimą, vadovavimo patirtį, nurodė, kad vadovavo trečiai įmonei, turėjo žinoti ir žinojo, kad įmonė tapo nemoki 2023 m. gruodžio 31 d. ir kad jis turi pareigą 2024 m. sausio mėnesį kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. M. M. nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pradėti įmonės nemokumo procesą savalaikiai. Kadangi atsakovas kreipėsi tik 2024 m. spalio mėnesį, iki kreipimosi į teismą įmonės mokumas nepagerėjo, priešingai skolos pagal pateiktus duomenis, padidėjo.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

41. Nagrinėjamu atveju administratorė prašo pripažinti BMB „Koalicija“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais, asmeniu, sukėlusiu tyčinį bankrotą prašo pripažinti buvusį bendrovės vadovą M. M..

42. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

43. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

44. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

45. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

46. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat pripažįstami ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

47. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Sąlygas, lemiančias pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu (tarp jų ir priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo), turi įrodyti to siekiantis pareiškėjas, šiuo atveju – nemokumo administratorė.

48. Nemokumo administratorė BMB „Koalicija“ tyčinį bankrotą grindžia JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktų pagrindais.

49. Teismo posėdžio metu nemokumo administratorės atstovas patikslino, kad reikalavimo pripažinti BMB „Koalicija“ bankrotą tyčiniu dėl įmonės veiklos perkėlimo nebepalaiko. Nurodė, kad neturi pakankamai duomenų, kad pagrįsti reikalavimą šiuo pagrindu. BMB „Koalicija“ darbuotojų neturėjo, todėl nebuvo kam ir pereiti dirbti į MB „Mimdas“. Taip pat sutiko su atsakovo argumentais dėl patalpų subnuomos kainos. 2022-06-15 subnuomos sutartyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir kaina visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo 2900 Eur ir PVM, viso 3509 Eur. Tokią suma yra nurodyta ir tarpusavio skolų suderinimo akte. Peržiūrėjus BMB „Koalicija“ SEB banko išrašą nuo 202401-01 iki sąskaitos arešto, t. y. iki 2024-06-01, BMB „Koalicija“ mokėjo nuomą UAB „Aideris“ už MB „Moringa“ ir per 5 mėn. sumokėjo 16939,60 Eur, nes pagal pateiktus rašytinius įrodymus (rašytiniai įrodymai priedas 2, psl.3, 5, 7, 9) matoma, kad nuomos sutartis patalpoms (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta tarp UAB „Aideris“ ir MB „Moringa“, o MB „Moringa“ jas subnuomojo BMB „Koalicija“. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas nurodė, kad kitais aspektais palaiko ieškinio reikalavimus.

50. Administratorė nurodė, kad BMB „Koalicija“ neperdavė visų dokumentų ir turto administratorei.

51. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. kovo 17 d. nemokumo administratorė kreipėsi ir į apskaitą tvarkiusią L. M. su raginimu suruošti dokumentus perdavimui, nurodant, kad terminas perduoti suėjo 2025 m. vasario 17 d. Atsakydama į administratorės raginimą, L. M. 2025 m. kovo 5 d. atsiuntė el. paštu tris dokumentus: kreditorių sąrašą, bankų sąrašą ir darbo užmokesčio skolas darbuotojams. Buvęs įmonės vadovas M. M. iš viso nebendradarbiauja su administratore, o L. M. nutraukė bendradarbiavimą, neatsako nei telefonu, nei į elektroninius laiškus. Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius minimos pareigos– neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, kreipėsi su prašymu skirti įmonės vadovui M. M. 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną dėl 2024 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi numatyto įpareigojimo nevykdymą. 2025 m. balandžio 16 d. iš administratorės gautas raštas, nurodoma, kad teismui pateiktas 2025 m. kovo 31 d. dokumentų perdavimo aktas, pagal kurį 2025 m. balandžio 1 d. L. M. pateikė kai kuriuos apskaitos dokumentus. 2025 m. balandžio 16 d. įgaliotas asmuo L. M. pagal 2025 m. balandžio 16 d. lydraštį perdavė didžiąją dalį 2025 m. balandžio 1 d. neperduotų dokumentų ir informavo, kad avansinės apyskaitos nebuvo vedamos, todėl perduos išrašą iš programos bei kasos dokumentus pagal kasos knygą. Atsižvelgiant į tai administratorė pareiškė prašymą prašymo dėl baudos skyrimo M. M. nebenagrinėti.

52. Kreipdamasi į teismą su ieškiniu administratorė nurodė, kad neperduoti įmonės kasos dokumentai, kasos knyga, paskutinis kasos operacijų žurnalas, avansinės apyskaitos, jokie 2025 m. veiklos dokumentai, nors ji buvo vykdoma ir 2025 m. vasario mėn., neturint samdomų darbuotojų ir administratorei pranešus, kad visos su BMB „Koalicija“ sudarytos sutartys po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, nutraukiamos. Atsakovas nurodė, kad 2024 m. avansinių apyskaitų suvestinė pateikta teisme tik 2025 m. lapkričio 14 d. Likusios avansinių apyskaitų suvestinės nėra perduotos, kaip ir nėra perduoti kasos dokumentai, paskutinis kasos operacijų žurnalas, 2025 m. veiklos metų dokumentai ir kt.

53. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

54. Administratorė papildomai nurodė, kad nors atsakovas tvirtina, kad visi dokumentai perduoti, tačiau įmonė neperdavė avansinės apyskaitos už 2025 m. sausio mėnesį, yra perduota tik didžioji knyga, bylos nagrinėjimo metu kasos knyga. Yra perduotos tik avansinių apyskaitų suvestinės už 2024 m. ir 2025 m. vasario mėnesį. Yra kai kurie pirminiai dokumentai, čekiai, tačiau juos peržiūrėjus nėra duomenų apie atskirus pirkimus, ir nėra tokių sumų, kurios pateisintų išlaidas dėl išmokėtų sumų, nėra duomenų kokios buvo nepanaudotos lėšos, kad nepanaudotos buvo gražintos į įmonės kasą. Perduodant dokumentus turėjo būti pateiktas dokumentų apyrašas, dokumentai išvardinti, to nebuvo padaryta, buvo pateikta čekiukų krūva. Vadovas turėjo perduoti dokumentus per 15 d., neperdavė ir teikia pavienius dokumentus nežinia iš kur ir kada gautus, kada sudarytus. Be to, tvarkiusi buhalteriją L. M. nors nurodė, kad pateikia dokumentus bet tuo pačiu ir aiškino, kad per klaidą dalies jų nepridėjo, žadėjo pateikti, tačiau iki šios dienos trūkstami dokumentai neperduoti. Atsakovui kas kart pateikus papildomai nepateiktus dokumentus, administratorė galiausiai atsižvelgusi į pateiktų dokumentų visumą nurodė, kad visi dokumentai nėra perduoti. Atsižvelgus į įmonės veiklos pradžią be to, kas nurodyta, iki bankroto bylos iškėlimo bendrija neperdavė visų avansinių apyskaitų, kasos knygos, iki šios dienos nėra perduotas kasos aparatas ir paskutinis kasos operacijų žurnalas. Tačiau ir iš perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų, turto ir kt.

55. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė turintis aukštąjį išsilavinimą dirbo ir anksčiau vadovaujamą darbą. Buhalteriją tvarkė kita įmonė ir MB „Loriks, padėdavo jo mama L. M.. Jo vertinimu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Nurodė, kad pateikė duomenis, kad administratorei yra perduoti visi buhalteriniai dokumentai. Koks buvo turtas iškėlus bankroto bylą negali paaiškinti. Ilgalaikis turtas, veidrodžiai nėra perduoti neatlygintinai, parduoti už ne mažesnę nei tokio turto rinkos vertė. Visi pirkiniai buvo pirkti ne jam asmeniškai, o įmonei pvz. kvepalai į tualetą, ar kitas patalpas ir kt., nežino kokios kainos, ar pateiktos sąskaitos. Ketino parduoti BMB „Koalicija“ verslą. Pirkėjui nusprendus nebepirkti BMB „Koalicija“ verslo, buvo išrašyta 2024-11-30 kreditinė sąskaita tai pačiai sumai. BMB „Koalicija” nepadidino ir nesumažino skolos MB „Moringa“. Po bankroto bylos iškėlimo pripažįsta, kad negražino kasos aparato. Nurodė, kad gal BMB „Koalicija“ ir prekiavo, ir gavo apie 6000 Eur pajamų. Jei toks elgesys neteisingas, tai gražins tą sumą. Kai darbuotojai buvo atleisti jis pats viskuo rūpinosi. Iš civilinės 2024 m. birželio 1 d. paslaugos sutarties matyti, kad lėšos buvo išmokėtos M. M. pagrįstai už jo veiklą, be to pateikti dokumentai patvirtina, kad nebuvo permokėtos sumos. Išėjo iš darbo 6,7 darbuotojai, todėl vienas dirbo už visus, darbui turėjo skirti daug laiko. Be to, tuo metu buvo ir sunkios šeimyninės aplinkybės. Bendrijos narys neturi prievolės išskaičiuoti GPM iš savo nario. Papildomai paaiškino, kad per du mėnesius galėtų gražinti po bankroto bylos iškėlimo bendrijos suprekiautas apie 6000 Eur lėšas.

56. Administratorės atstovas papildomai dėl pateiktos vadovo sudarytos civilinės 2024 m. birželio 1 d. paslaugos sutarties nurodė, kad iš pateikto dokumento, kuris nebuvo anksčiau teiktas, esant bendrijai nemokiai vadovas sau nusistatė 4000 Eur atlyginimą. Kad jis tinkamai vykdė sutartį labai abejotina, nes nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais ir kt. Be to, ankstesnės 2023 m. sutarties pagrindu buvo nustatytas 2000 Eur atlyginimas ir tos sutarties vadovas neperdavė, ją administratorė gavo tik su 2024 m. birželio 13 d. su VMI atliktu mokestiniu patikrinimu. Taip pat tik atlikus patikrinimą buvo pateiktos deklaracijos. Darbuotojams įsiskolinimai prasidėjo nuo 2023 m. vasaros, o lapkričio mėnesį buvo gauti Darbo ginčų komisijos sprendimai dėl neišmokėtų atlyginimų. Įmonės vadovas 2023 m. gruodžio 31 d. bendrijai tapus nemokia jau 2024 m. sausio mėnesį turėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. VMI atliktas mokestinis patikrinimas patvirtina, kad vadovas sau pasididino atlyginimą, o darbuotojams skolų nemokėjo ir kitų įsipareigojimų nevykdė. Vadovui suma pagal pateiktus dokumentus išmokėta už 2023 m. 46,380 Eur, o 2024 m. išmokėta 54 000 Eur, nors maksimali suma galėjo būti 38 000 Eur. 2023 m. rugpjūčio mėnesį buvo įsigytas prabangus automobilis. Per 2024 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo nuo 162 661 Eur iki 244 751 Eur. Iš teismui pateiktos kasos už 2023 m. rugpjūčio mėnesį visos suprekiautos pajamos pagal kasos orderius buvo išmokėtos M. M. ir jas visas neaišku kam naudojo, nes pagal avansinių apyskaitų suvestines negalima nustatyti kurių išlaidų dalis yra panaudota įmonės reikmėms, o kuri asmeniniams poreikiams. M. M. nepanaudotas lėšas turėjo gražinti į įmonės kasą. Iš avansinių apyskaitų suvestinių matyti, kad pagal avansines apyskaitas 2024 m. sausio 1 d. M. M. buvo nepanaudojęs ir negražinęs įmonei 2723 Eur, o kai kreipėsi į teismą 2024 m. restruktūrizavimo bylos iškėlimo suma siekė 70742 Eur. Mano, kad buvo tenkinami asmeniniai poreikiai, o ne siekiama atsiskaityti su kreditoriais. Buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas. Buhalterinę apskaitą prieš bankroto bylos iškėlimą tvarkė susijusi įmonė MB „Loriks“, atsakovui bylos nagrinėjimo metu pateikus 2025 m. sausio mėnesio avansinę apskaitą matyti, kad MB „Loriks“ išmokėta ne tik 2025 m. spalio 1 d. bet ir 2025 m. gruodžio 30 d., ir 2026 m. sausio 31 d. jau įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, būdama nemoki sumokėjo iš viso 76696 Eur. Bankroto bylos iškėlimo dienai bendrija skolos MB „Loriks“ neturėjo, o kai kreipėsi su pareiškimu dėl restruktūrizavimo skola buvo 19257 Eur. Bankinės operacijos dėl taikyto arešto nebuvo atliekamos. Dėl atliktų užskaitų 2025 m. sausio 1, 30 d. 51840 Eur, nurodė, kad nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos draudžiama atlikti įskaitymus ir kt. (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jau kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo antstolių žinioje buvo 9 vykdomosios bylos, tačiau pagal nustatytą eiliškumą su kreditoriais nebuvo atsiskaityta. Buvo atsiskaitoma su susijusiomis įmonėms, 5 eilės kreditoriais. Įmonė būdama nemoki, sumokėjo M. M. vadovaujamai įmonei UAB „Alcea grupė“ 8215,00 Eur avansą. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, apgaulingai. Nustatytos aplinkybės patvirtina sąmoningą, blogą įmonės valdymą, turto aktyvo mažinimą nulėmusį įmonės nemokumą. Nurodytų argumentų, VMI patikrinimo metu nustatyto mokesčių vengimo pagrindu yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Be to įsiteisėjus bankroto bylai buvo vykdoma veikla ir suprekiautos lėšos pasisavintos, neperduotos administratorei. Įmonei neteisėtais veiksmais padaryta žala, bendrai 202 090 Eur sumai, o 199,224 Eur buvo kreditoriniai reikalavimai. Jei nebūtų atlikti neteisėti veiksmai, įmonė nebūtų bankrutavusi. Teismo vertinimu administratorės argumentai pagrįsti pateiktais įrodymais.

57. Pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, sudaryti balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, yra nustatyta išimtinai įmonės vadovui, šiuo atveju – atsakovui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl to ginčo nėra. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai, šiuo atveju atsakovas.

58. Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad iškėlus nemokumo bylą nustatytais terminais vadovui kilo pareiga bendrovės dokumentus perduoti nemokumo administratorei, tačiau atsakovas dėl administratorės raginimo perduoti dokumentus nereagavo, nors administratorė nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi L. M. pagal 2025 m. balandžio 16 d. perdavė didžiąją dalį 2025 m. balandžio 1 d. neperduotų dokumentų ir informavo, kad kitus dokumentus perduos, tačiau įmonės apskaitos dokumentai perduoti ne visi. Neperduoti įmonės kasos dokumentai, kasos knyga, paskutinis kasos operacijų žurnalas, avansinės apyskaitos, jokie 2025 m. veiklos dokumentai, nors ji buvo vykdoma ir 2025 m. vasario mėn., neturint samdomų darbuotojų ir administratorei pranešus, kad visos su BMB „Koalicija“ sudarytos sutartys po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, nutraukiamos. Dėl neperduotų kasos dokumentų ir avansinių apyskaitų negalima visiškai nustatyti pinigų judėjimo po banko sąskaitų arešto, t. y. nuo 2024 m. birželio 3 d. Nemokumo administratorei susidarė nuomonė, kad šie dokumentai sąmoningai nėra perduoti, jie slepiami, nors vis buvo žadama sutvarkyti ir perduoti. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismui išaiškinus atsakovo pareigą įrodinėti, sudarius galimybę pateikti įrodymus, atsakovas, minėta, į bylą atskirais prašymais pateikė atskirus, perduotinus administratorei BMB „Koalicija“ dokumentus. Dėl M. M. skolos įmonei ir aplaidaus/ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo atsakovas nurodė, kad nemokumo administratorei yra perduoti buhalteriniai dokumentai už 2025 m. sausio mėn. Teikia į bylą 2025 m. vasario mėnesio buhalterinius dokumentus. 2026 m. sausio 21 d. prašymu atsakovas pareiškė prašymą ir pateikė BMB „Koalicija“ kasos knygą. Nurodė, kad nemokumo administratorei yra perduoti visi BMB „Koalicija“ buhalteriniai dokumentai ir šias aplinkybes patvirtina bylai pateikti 2025 m. kovo 31 d., 2025 m. balandžio 16 d., 2025 m. balandžio 28 d. lydraščiai, avansinė apyskaita, 2025 m. vasario mėnesio buhalteriniai dokumentai. 2026 m. vasario 4 d. vėl gautas prašymas, kuriame nurodoma apie teikiamą BMB „Koalicija“ 2025 m. sausio mėnesio avansinę apyskaitą ir 2024 m. birželio 1 d. civilinę (paslaugų) sutartį su vadovu. Sutartimi BMB „Koalicija“ vadovas M. M. ir M. M. susitarė, kad paslaugų tiekėjas įsipareigoja organizuoti kasdienę BMB „Koalicija“ veiklą, o paslaugų gavėja BMB „Koalicija“ už suteiktas paslaugas įsipareigoja M. M. mokėti 4000 Eur per mėnesį ir kt.

59. Nors konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas visa apimtimi neperdavė dokumentų administratorei, nes dalis dokumentų buvo perduota administratorei iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, dalis dokumentų bylą nagrinėjant teisme. Teismo vertinimu byloje nekilo ginčo, kad atsakovas būtų įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei BMB „Koalicija“ valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Tai patvirtina ir minėta aplinkybė, kad į bylą atskirais prašymais buvo teikiami papildomi buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie nebuvo perduoti administratorei. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikdamas papildomus dokumentus galiausiai nurodė, kad administratoriui yra pateikti visi dokumentai. Tačiau administratoriui argumentuojant kokie konkrečiai dokumentai visgi nėra pateikti, taip pat nurodžius aplinkybes dėl pateiktų dokumentų neišsamumo, jokių duomenų, kurie paneigtų administratorės atstovo argumentus nepateikė, konkrečių aplinkybių paaiškinti negalėjo ir teismo posėdžių metu. Kadangi konkrečiu atveju nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nepaisant, kad vėliau ir buvo teikiami pavieniai, atskiri dokumentai, sutiktina su administratore, kad ir iš tų dokumentų, kurie pateikti nėra galimybės nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Be to pažymėtina, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022).

60. Tai, jog nemokumo proceso metu nėra galimybės įvertinti BMB „Koalicija“ tikrosios finansinės padėties, yra bendrovės veiksmų, netinkamai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, pasekmė. Visos apimties bendrovės dokumentų neperdavimas sudaro pagrindą manyti, jog tikėtina buvo siekiama nuslėpti aplaidų ar apgaulingą bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagrindo tokioms išvadoms padaryti suteikia administratorės pateikti duomenys dėl atliktų sandorių, jų pagrindu išmokėtų lėšų, pinigų paėmimo iš bendrovės kasos ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių pirminių dokumentų nepateikimas, atsakovo M. M. sau išsimokėto darbo užmokesčio aplinkybės, kitoms susijusioms įmonėms atliktų mokėjimų pagrindas, taip pat Klaipėdos AVMI Operatyvaus patikrinimo pažyma, trečiojo asmens VMI atsiliepime nurodyti argumentai, pateikti duomenys. Operatyvus patikrinimas buvo atliekamas 2024-06-13- 2024-07-18 už laikotarpį nuo 2022-04-21 iki 2024-04-30. Patikrinimo metu nustatyta eilė pažeidimų, kad įmonė laiku nebuvo registruota PVM mokėtoja, iSAF Išrašomų sąskaitų registre deklaruota 182113 Eur mažiau pajamų, už 2022 m., patikslino PLN deklaraciją ir deklaravo 40 Eur daugiau pelno mokesčio. Per 2023 m. už vadovavimo paslaugas M. M. pervesta bankiniais pavedimais ir iš kasos 46 380 Eur, tačiau bendrija GPM neskaičiavo ir nedeklaravo. Tik nustačius ir nurodžius pažeidimus, buvo atliekami tikslinimai deklaracijose. Skola VMI ženkliai išaugo ir teikiant pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2024-09-30 duomenimis jau sudarė 62748,76 Eur, o iškėlus bankroto bylą 103 125,87 Eur. Pagal byloje esančius duomenis patikslinus deklaracijas, skola biudžetui sudaro 104 618,47 Eur, iš kurios 7265,31 Eur delspinigių.

61. Iš administratorės pateiktų bylai dokumentų visumos yra pagrindo padaryti išvadą, kad bendrijoje buvo priimti juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingi sprendimai, kurių pagrindu buvo atlikti CK 6.930¹ straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai. Administratorė nurodė ir pateikė duomenis, kad 2024-12-31 ilgalaikio turto buvo už 2728 Eur, trumpalaikio 96121 Eur (atsargos 19620 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 75358 Eur, pinigai 1143 Eur). Bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ilgalaikio turto nebėra, trumpalaikio 38625 Eur. Visas turtas - 38625,42 Eur - gautinos sumos ir įsipareigojimai. Pateikti duomenys, kad įmonė būdama nemoki, sumokėjo UAB „Alcea grupė“, kuriai vadovavo M. M. 8215,00 Eur avansą. Pateikti duomenys, kad be apmokėjimo perduotos prekės MB „Mimdas“ už 1210,00 Eur, M. M. skola įmonei sumažinta iki 29200,42 Eur. Nors atsakovas dėl administratorės pateiktų duomenų nurodė savo nesutikimo argumentus, tačiau iš esmės nepaneigė administratorės nurodytų aplinkybių. Nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad sandoriai su UAB „Alcea grupė“ įvyko dėl vadovo neatsargumo, ar dėl veiklos rizikos. Pagal pateiktus duomenis galimybės atgauti skolą iš UAB „Alcea grupė“ tikėtina nėra. UAB „Alcea grupė“ finansinių ataskaitų neteikia nuo 2023 m.(priedas 5 iš Rekvizitai.lt). Prekių gavimo pagal rašytinius įrodymus iš UAB „Alcea grupė“ nėra. UAB „Alcea grupė“ darbuotojų neturi nuo 2024-04-26, tačiau darbo užmokestį L. E. mokėjo BMB „Koalicija“, nors su savo darbuotojais buvo neatsiskaičiusi. Administratorė pateikė 2024 m. m. SEB banko išrašą (priedas 7), patvirtinantį mokėjimus už UAB „Alcea grupė“ jos darbuotojui L. E. BMB „Koalicija“ vadovas nedėjo jokių pastangų, kad susigrąžintų sumokėtas lėšas iš UAB „Alcea grupė“ , todėl ir toliau blogino bendrijos finansinę padėtį.

62. Administratorės vertinimu siekiant sumažinti iš M. M. gautiną sumą įmonei sumažintas įsiskolinimas kreditorei MB „Moringa“, kurios direktorius tai pat yra M. M.. Skola MB „Moringa“ nuo 234 654,00 Eur sumažėjo iki 19 183,47 Eur (tai patvirtina kreditorių sąrašai, teikti teismui 2024-09-30 duomenimis ir didžiosios knygos išrašas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai). Nemokios įmonės vadovas suteikė pirmenybę kitai savo vadovaujamai įmonei, sumažindamas jos skolą dvylika kartų, taip pažeisdamas CK 6.930¹ atsiskaitymų eiliškumą ir taip sumažindamas kitų kreditorių galimybę atgauti skolas. Toks pažeidimas reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir yra teisinis pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Iš esmės atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus sutiktina su administratorės argumentais.

63. Administratorė turėdama pareigą įrodinėti, dėl BMB „Koalicija“ skolos UAB „Moringa“ ir CK 6.930¹ straipsnio nuostatas pažeidžiančių atsiskaitymų papildomai nurodė, kad atsakovo rašytiniais įrodymais (rašytiniai įrodymai priedas 6, psl. 2, 3) patvirtinama, kad teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo BMB „Koalicija“ buvo skolinga MB „Moringa“ 234654 Eur ir ši suma sutampa su pareiškimo priede 13, psl.1 nurodyta, tačiau ši skola iškėlus bankroto bylą, nurodoma jau 19183,47 Eur. Atsakovas su rašytiniais įrodymas (priedas 6, psl.8) pateikė kreditinę PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) -150000 Eur su PVM 181500 Eur. PVM sąskaita – faktūra šiai sumai buvo išrašyta 2024-11-03, o kreditinė 2024-11-30. Sąskaita išrašyta už patalpų (duomenys neskelbtini) įrengimą. Tose patalpose kaljanų ir kokteilių baras veiklą pradėjo 2022 m. viduryje ir patalpos buvo įrengtos. MB „Moringa“ (dabar jau taip pat bankrutuojančios) veikla buvo tabako gaminiai, o ne statybos - remonto darbai, todėl manytina, kad tokie darbai neatlikti ir tik tuomet, jau nagrinėjant teisme pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, buvo išrašyta kreditinė sąskaita ir skola didžiąja dalimi sumažėjo. 2025-01-01 MB „Moringa“ uždengiama 2035 Eur suma. Kita dalis skolos 49805,63 Eur sumažėjo 2025-01-30, t. y. bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną atlikus užskaitą 245/443 sąskaitose. Pagal buhalterinių sąskaitų planą sąskaita 245-kitos per vienerius gautinos sumos, o sąskaita 443- skolos tiekėjams. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kartu su rašytiniais įrodymais užskaitos buhalterinė pažyma nepateikta, o pateikti įrodymai tik patvirtina, kad gautinomis sumomis, sumažinta skola kreditorei MB „Moringa“. Iš 2025-11-14 pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ne tik su MB „Moringa“ buvo atsiskaitoma, bet ir su kita susijusia įmone MB „Loriks“ 2024-10-31 pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) sumokėta 27934,12 Eur, 2024-12-31 pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) sumokėta 37072,31 Eur (rašytiniai įrodymai, priedas 1, psl. 21, 23), todėl bankroto iškėlimo dienai MB „Loriks“ kreditorių sąraše nebebuvo (pareiškimo priedas 13, psl. 2). Taip pat pagal sąskaitų planą nuo 2024-07-31 iki 2025-12-31 sąskaita (duomenys neskelbtini) (mokėtinas darbo užmokestis- priedas 6, psl. 2), išmokėta pagal dokumentus M. M.: (duomenys neskelbtini) - 18000 Eur (2025-07-31) (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2025-08-31), (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2025-09-30), (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2025-10-31), (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2025-11-30), (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur (2024-12-31), (duomenys neskelbtini) -16000 Eur (2025-12-31), viso išmokėta 54 000 Eur M. M. (rašytiniai įrodymai, priedas 1, psl.18- 23), kai tuo tarpu visų likusių darbuotojų, su kuriais taip ir nebuvo atsiskaityta kreditoriniai reikalavimai sudarė 43 570,82 Eur (2025 m. balandžio 7 d., 2025 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinė byla Nr. eB2-278-440/2025). Kaip matyti iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymos (pareiškimo priedas 15), 2023 m. už vadovavimo paslaugas M. M. pervesta bankiniais pavedimais ir iš kasos 46 380 Eur. Pagal mažosios bendrijos valdymo civilinių paslaugų sutartį (2024-01-02), kaip nurodė VMI, su nariu M. M. numatyto atlyginimo dydis 2000 Eur/mėn. Paskaičiavus išmokas per 2024 m. išeitų, kad M. M. išmokėta 4500 Eur/mėn. Taigi, visuma įrodymų sudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad buvo atlikti CK 6.930¹ straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai, suteikiant pirmenybę susijusioms įmonėms ir asmenims, ir tai atitinka tyčinio bankroto požymį numatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

64. Pažymėtina, kad vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys)), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

65. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą, buvęs įmonės vadovas M. M., veikė priešingai bendrovės interesams.

66. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl liko aktuali teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

67. Be to, kas nurodyta, administratorė nurodė, kad susipažinus su Mano VMI sistemoje pateikta informacija i.SAF registrai nuo 2025 m. sausio mėn. teikiami nuliniai, nors PVM deklaracijos (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio-vasario mėn. nurodoma PVM apmokestinamų sandorių už 15869 Eur ir 5362 Eur. Bendrija darbuotojų neturėjo nuo 2024 m. sausio 30 d., tačiau kaip nustatyta ir to neneigė atsakovas, veikla buvo vykdoma dar ir po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, 2025 m. vasario mėnesį, nors nemokumo administratorė 2025 m. vasario 5 d. pranešė, kad visos sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminai dar nesibaigę, nuo nemokumo bylos įsiteisėjimo dienos nebus vykdomos. už 2025 m. vasario mėn. gautas VMI pranešimas dėl mokėtinos prievolės sumos (PVM mokestis) 728,00 Eur. Suprekiautos lėšos nemokumo administratorei neperduotos. Taigi net ir po bankroto bylos iškėlimo savo neteisėtais veiksmais įmonės vadovas siekė naudos sau, gautų sumų neperduodamas administratore tuo dar labiau pablogindamas nemokios įmonės finansinę situaciją, kreditorių interesus, galimybes atgauti skolas. Aptartų aplinkybių visuma taip pat reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o tokie veiksmai, kaip vengimas perduoti dokumentus, arba perdavimas ne visų dokumentų, laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, tuo pažeidžiant kreditorių interesus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo dokumentuose, paaiškinimuose teiktuose nagrinėjant prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. eB2-98-440/2026 ir šioje byloje nurodomi nenuoseklūs, prieštaringi argumentai. Taigi, remiantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma daroma išvada, jog buvęs BMB „Koalicija“ vadovas netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, sąmoningai blogai vykdė savo pareigas, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, vengė perduoti dokumentus administratorei ir neperdavė visų dokumentų ir turto, todėl neatmetami administratorės argumentai, kad galėjo juos pildyti, tikslinti pagal poreikį, atsižvelgiant į iškeltus klausimus bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrijos buhalterinė apskaita, už kurios tvarkymą buvo atsakingas M. M., buvo tvarkoma apgaulingai/ aplaidžiai. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti BMB „Koalicija“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Visuma įrodymų suteikia pagrindo išvadai, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo. Buvusio BMB „Koalicija“ vadovo veiksmai vertintini, kaip veikimas privedęs prie BMB „Koalicija“ tyčinio bankroto. Apibendrinus daroma išvada, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti BMB „Koalicija“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu.

68. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvusios BMB „Koalicija“ vadovo M. M. veiksmai (neveikimas) sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą ir pažeidė kreditorių teises bei teisėtus interesus, M. M. pripažįstamas už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti bankrutavusios mažosios bendrijos „Koalicija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Pripažinti buvusį bankrutavusios mažosios bendrijos „Koalicija“ vadovą M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.