Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovė S. C. ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu R. C. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje pragyveno 12 metų, turi bendrą vaiką – dukrą M. C.. Dukra M. C. nuolat gyvena su ja, Švenčionyse lanko ugdymo įstaigą. Su atsakovu kartu nebegyvena jau apie dvejus metus, kiek žino, atsakovas šiuo metu gyvena su savo motina. Per gyvenimo santuokoje laikotarpį R. C. niekur nedirbo, jokia veikla neužsiėmė ir jokia apimtimi prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, nuolat dirbdavo tik ji. Be to, R. C. ėmė reikalauti dalies jos darbo užmokesčio. Nuolat jautė R. C. psichologinį smurtą jam reikalaujant atlikti santuokinę pareigą, nors grįžus po darbo namo būdavo pavargusi, ir dėl to kildavo nesutarimai. Nuo 2022-04-15 kartu su R. C. negyvena ir neketina su juo gyventi. R. C. santykiai su jos vaikais iš pirmos santuokos yra blogi – gąsdino vaikus, kad atiduos į globą, joms girdint nuolat vartojo keiksmažodžius, pralošdavo maistui skirtus pinigus, kuriuo ji uždirbdavo. Vėliau R. C. ėmė smurtauti jos dukrų iš pirmos santuokos atžvilgiu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikai bijo R. C., šiuo metu su vaikais dėl R. C. elgesio lanko psichiatro, psichologų konsultacijas. R. C. su savo dukra nebendrauja, jos nelanko, nesidomi ir nesirūpina. Atsakovas turi dukros telefono numerį, Messenger paskyrą, tačiau dukrai neskambina, nesidomi jos sveikata, nepasveikino dukros nei gimimo dienos, nei švenčių progomis. Vaiko ugdymo įstaigoje atsakovas nesilanko ir vaiko mokymosi pasiekimais nesidomi. Ji vaikui su tėvu bendrauti nedraudžia, tačiau pats vaiko tėvas nerodo jokios iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku. Šiuo metu ji nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna 444 € išmoką, turi negalią ( nustatyta trečia grupė ) ir gauna neįgalumo išmoką, kuri nuo sausio padidėjo iki 196 €, gauna vaiko pinigus. Ketina įsidarbinti, yra susitarusi dėl darbo, tačiau šiuo metu serga. Dukrai M. C. 10 metų, lanko ugdymo įstaigos 3-ą klasę, gabi piešimui, ketina lankyti meno mokyklos dailės skyrių. R. C. prie savo vaiko išlaikymo nuo 2020 m. spalio 1 d. visiškai neprisidėjo, net batų nė karto nėra nupirkęs, todėl palaiko reikalavimą priteisti susidariusį įsiskolinimą vaiko išlaikymui – 8182,14 €. Prašo vaiko M. C. gyvenamąją vietą nustatyti su ja jos gyvenamojoje vietoje, kur vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ugdytis. R. C. turi skolų, tai jai dirbant iš jos darbo užmokesčio antstolis atskaičiuodavo R. C. skolą. Palaiko reikalavima, kad R. C. skolos liktų jo asmeninėmis skolomis. R. C., kiek žino, buvo pagal paskolą pasiėmęs paspirtuką ir tris telefonus, ir už juos nemokėjo. Kiek žino, R. C. telefonus pardavė. Sutartis dėl paspirtuko ir telefonų įsigijimo R. C. sudarė pats, jai nežinant ir nedalyvaujant, apie susidariusias skolas sužinojo, tik pamačiusi laiškus dėl skolų. Paspirtukas liko pas atsakovą. Prašo ieškinį tenkinti.

Iš ieškovės, jos atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė S. C. ir atsakovas R. C. Švenčionių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ( įrašo Nr. 56 ). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė vaikas – M. C. ( įrašo Nr. 38 ).

Sutuoktinio kaltės, nutraukiant santuoką, vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.60 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ( CK 3.60 straipsnio 2 dalis ). Pagal šio straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas ) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas ), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014 ), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių ( su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas ).

Ieškovė S. C. nurodė, kad atsakovas per visą santuokos laikotarpį ( 12 metų ) nedirbo, visiškai neprisidėjo prie šeimos, kurioje auga penki vaikai, išlaikymo, nuolat dirbdavo ir šeimą išlaikydavo tik ji. Atsakovas pats neprisidėdamas prie šeimos poreikių tenkinimo, reikalaudavo dalies jos atlyginimo, kai ji dirbdavo, atsakovas šeimos poreikiams skirtas lėšas pralošdavo, dėl ko nuolat kildavo kivirčai. Be to, atsakovas jos ir jos vaikų iš pirmos santuokos atžvilgiu nuolat naudodavo emocinį smurtą – jai grįžus iš darbo reikalaudavo lytinių santykių ( atlikti santuokinę pareigą ), neatjausdamas ir nesuprasdamas, kad po darbo ji grįžta pavargusi ir tuo metu nepageidauja artumo, dėl netinkamo atsakovo bendravimo su jos vaikais iš pirmos santuokos, viena dukra ėmė žaloti save, kiti vaikai turi psichologinių problemų, dėl to lanko psichoterapeuto konsultacijas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl laikytina, kad su ieškiniu sutinka.

Ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, ieškovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes dėl nešeimyniško ir netinkamo atsakovo elgesio šeimoje.

2023-04-25 pagal ieškovės S. C. pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas R. C. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ( grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas ), kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus ( Vilniaus rajonas ) prokuroro 2023-05-16 nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tačiau minėtame nutarime nurodyta, kad R. C. pripažino, kad žodinio konflikto su sutuoktine metu grasino sutuoktinę S. C. nužudyti, tačiau ta pasakė pykčio apimtas, neketino nieko blogo sutuoktinei padaryti, taip pat nurodyta, kad konflikto metu namuose buvo nepilnamečiai vaikai. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, atsakovas emocijų apimtas elgiasi agresyviai ir neapgalvotai. Be to, iš vaikų ir paauglių psichiatrės – psichoterapeutės gyd. G. A. 2023-09-25 pažymoje nurodytų duomenų matyti, kad vaikai R., R., L. C. lanko individualios psichoterapijos konsultacijas, stebimos įsisenėjusios problemos dėl tarpasmeninių santykių su patėviu, galima įtarti potrauminį sindromą. Dabartinė būklė akivaizdžiai pablogėja jeigu mergaitės atsitiktinai susitinka patėvį: L. suintensyvėja savižala, stebimas padidėjęs nerimastingumas, R. prie jau paminėtų skundų papildomai suintensyvėja suicidinės mintys. Mergaitės išsako, kad patėvio bijo, atsitiktinai jį pamačiusios ar išgirdusios jo balsą, jas apima panika, iš baimės sutingsta. L. išsako, kad patėvis sutikęs ją mieste, ją liečia, nori apkabinti, mergaitė tuo metu būna susitingusi iš baimės ir negali priešintis, mergaitės išsako, kad patėvis joms grasiną bei naudoja emocinį smurtą. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas per visą santuokinį laikotarpį faktiškai niekur nedirbo ir prie šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo, savo asmeninių poreikių tenkinimui reikalaudavo dalies ieškovės atlyginimo, kai ji dirbdavo, atsakovas šeimos poreikiams skirtas lėšas pralošdavo. Byloje tai paneigiančių aplinkybių nėra ( CPK 178 straipsnis ). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, dėl atsakovo neprisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo, nederamo elgesio ir nuolatinio emocinio smurto naudojimo ieškovės ir jos dukrų iš pirmos santuokos atžvilgiu, šeimoje vyravo įtempta ir konfliktiška atmosfera, toks atsakovo elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, yra tenkinamas.

Nutraukus santuoką, ieškovei S. C., jos prašymu, paliekama santuokinė pavardė – „C.“. Atsakovas pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė, todėl nutraukus santuoką atsakovui R. C. paliekama pavardė – „C.“.

Pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Ieškovė nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir santuokos nutraukimo metu dalintino nekilnojamojo turto neturi, jos ir atsakovo vardu registruotos transporto priemonės nėra išlikusios. Jos vardu registruota transporto priemonė „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugedo, nebevažiavo, buvo išardyta ir parduota dalimis. Atsakovo R. C. vardu registruotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaužytas eismo įvykio metu, išardytas ir parduotas dalimis, todėl realiai dalintinų transporto priemonių neturi.

Atsakovas savo procesinės pareigos pateikti visą informaciją apie dalijamą kilnojamąjį turtą neįvykdė.

Vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas

Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad dukra M. C., jai su atsakovu nustojus gyventi kartu, nuolat gyvena su ja, jas sieja glaudus emocinis ryšys, vaiku nuolat rūpinasi ir išlaiko. M. C. lanko ugdymo įstaigą, mokosi 3-oje klasėje, jai patinka piešti, todėl ketina lankyti meno mokyklos dailės skyrių, šiuo metu dailės pamokas meno mokykloje lanko pasibandymui. Nurodė, kad gyvena socialiniame būste, už paslaugas moka, įsiskolinimų nėra, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ugdytis, M. C. palaiko labai gerus, šiltus santykius su savo vyresnėmis seserimis.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neatvykus į teismo posėdį, jo pozicija vaiko M. C. gyvenamosios vietos nustatymo klausimu teismui nėra žinoma.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė O. Pavliukevičienė paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su M. C., išklausė vaiko nuomonę. Apsilankymo metu nustatė, kad vaikas M. C. gyvena kartu su mama ir seserimis, kambarį dalijasi su kitomis dviem seserimis, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis, vaikas turi savo erdvę ir gali laisvai naudotis visomis gyvenamojo būsto erdvėmis. Išklausius vaiko nuomonę dėl gyvenimo vietos su vienu iš tėvų, vaikas išsakė pageidavimą gyventi su mama. Atsakovas atsisakė priimti ir sudaryti galimybę Tarnybos atstovams įvertinti atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas dėl jų tinkamumo vaikui gyventi. Tarnybos atstovams su atsakovu bendraujant telefonu, atsakovas teigė, kad su vaiku nesusitinka, nes jam neleidžiama, vėliau pokalbį nutraukė ir daugiau nesusisiekė. Tarnyba neturi duomenų apie ieškovės netinkamą savo kaip motinos pareigų atlikimą, todėl sutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti vaiko M. C. gyvenamąją vietą su ieškove.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad nedaro ir neketina daryti jokių kliūčių vaiko bendravimui su tėvu, pageidautų, kad atsakovas prieš ketindamas su dukra susitikti, praneštų ir suderintų bendravimo laiką, vietą, trukmę ir pan. Ieškovė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos neprašė, atsakovo pozicija šiuo klausimu teismui nėra žinoma, todėl atsakovo R. C. bendravimo su dukra M. C. tvarka šiuo sprendimu nenustatytina.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti ( CK 3.192 straipsnio 1 dalis ); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu ( CK 3.194, 3.196 straipsniai ).

Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 straipsnio 3 dalis ). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 275 € dydžio išlaikymą vaikui M. C., mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad vaikas M. C. yra 10 m. amžiaus, lanko ugdymo įstaigos 3-ą klasę, jai patinka piešti, todėl ketina lankyti meno mokyklos dailės skyrių, šiuo metu dailės pamokas meno mokykloje lanko pasibandymui, pamokos meno mokykloje yra mokamos ( apie 15 €/ mėn. ), sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių vaikas kol kas neturi, išskyrus tai, kad vaikui nustatytas nutukimas. Vaiką išlaiko, vaiku rūpinasi ir jį prižiūri pati, atsakovas prie vaiko išlaikymo jokia apimtimi neprisideda, vaiku nesidomi ir nesirūpina. Šiuo metu nedirba, gauna 444 € dydžio nedarbo draudimo išmoką, yra registruota Užimtumo tarnyboje, turi negalią, gauna netekto darbingumo išmoką, kuri šių metų nuo sausio padidėjo iki 196 €. Dirbo iki 2023 m. liepos ir išlaikė šeimą, šiuo metu nedirba, nes susirgo, tačiau yra susitarusi dėl darbo. Vaikas auga, jo poreikiai didėja, todėl būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui reikalingas 275 € išlaikymas.

Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 176,18 € dydžio netekto darbingumo išmoką, 510,95 € nedarbo draudimo išmoką ( Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023-09-28 pažyma, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-09-26 pažyma ). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023-07-24 pažymos apie pajamas Nr. 432 duomenimis, ieškovei S. C. kas mėnesį skiriama socialinė pašalpa ( 236,33 € ), išmoka vaikams ( 681,10 € ), taip pat 2022 m. rugsėjį skirta vienkartinė paramą mokinio reikmėms ( 368 € ).