Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Z. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ ieškinį atsakovei Z. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notaras Laurynas Kasiulynas ir N. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.5. Byloje nėra duomenų, atskirajame skunde taip pat nenurodomi argumentai, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų viešajam interesui ar imperatyvioms teisės normoms.

14.2. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2002 metų atsakovė disponuoja turtinėmis teisėmis, turinčiomis didesnę ekonominę vertę nei ieškovės reikalavimai bendrai, pagrįstai manytina, kad ieškinys buvo pateiktas teismui neįsitikinus, jog atsakovės skolos ieškovei galės būti padengtos iš atsakovės turtinių teisių. Tai lėmė nereikalingą teisminį procesą ir šalių išlaidas byloje. Todėl nesutiktina su teismo nutarties dalimi, kuria dalį ieškovės išlaidų teismas įpareigojo padengti atsakovę.

3. Trečiasis asmuo notaras Laurynas Kasiulynas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą, ieškovei atsisakius ieškinio, ieškovės prašymo dėl išlaidų už žyminį mokestį priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Ieškinio priėmimą reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Taigi, civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Pažymėtina, kad be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus. Papildomi reikalavimai ieškinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, nurodomi CPK 135 straipsnyje.

8. Teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019), taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį priėmė 2024 m. liepos 16 d. rezoliucija, nustatydamas 14 d. terminą atsiliepimams pateikti. Pažymėtina, kad nors ieškinio priėmimo stadijoje teismas dar nesprendžia ginčo iš esmės, nenagrinėja visų ieškinyje išdėstytų teiginių teisingumo, įrodymų pakankamumo, tačiau teismas preliminariai įvertina ginčo pobūdį, reikalavimų teisinį turinį, jais siekiamus padarinius, nuo kurių priklauso ir ginčo sumos identifikavimas, ir civilinės bylos teritorinio ar rūšinio teismingumo klausimo išsprendimas, taip pat patikrina, ar neegzistuoja kiti CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimais, priimant ieškinį.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovės formuluojami ieškinio reikalavimai atsakovei negalėjo sukelti siekiamų teisinių padarinių, kad ieškinys nuo pat pradžių buvo nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, preliminariai įvertino ginčo pobūdį, pareikštų reikalavimų teisinį turinį ir kitas aplinkybes bei pagrįstai nusprendė, kad nėra CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsisakymo priimti ieškinį sąlygų. Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas bei ieškiniu siekiamų padarinių galimumas.

11. Apeliantė atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad jai negali kilti pasekmių dėl ieškovės procesinio elgesio. Be to, ieškinio pareiškimas negalėjo įtakoti atsakovės teisinės padėties, nes atsakovės veiksmai, priimant palikimą, nėra tapatūs ieškinio reikalavimui dėl atsisakymo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė pateikė teisiškai nepagrįstą ieškinį visą apimtimi. Šis ieškinys turėjo būti atmestas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tuo tarpu CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė ieškinį grindė actio Pauliana pagrindu CK 6.66 straipsniu.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 16 d. priėmė ieškinį ir nustatė terminą pateikti atsiliepimams į ieškinį. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį byloje pateikė 2024 m. rugpjūčio 5 d. 2024 m. spalio 10 d. 9.00 val. vykusiame parengiamajame posėdyje atsakovė nedalyvavo, atvyko jos atstovas. Pažymėtina, kad parengiamojo posėdžio metu trečiasis asmuo N. K. (atsakovės dukra) nurodė, kad dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jai nepriklauso, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų negalėjo pateikti. Paaiškino, jog po atsakovės Z. Č. tėvo V. V. mirties (2002 metais), jam priklausiusi 1/2 buto dalis priklauso atsakovei ir kitai V. V. dukrai. Ieškovė nurodė, jog šių aplinkybių nežinojo, o pagal kartu su ieškiniu pateiktą VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė įregistruota K. V. (nuo 1991 m. vasario 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės motina K. V. mirė 2023 m. birželio 25 d. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas yra 2024 m. sausio 18 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovė turėjo įvertinti bei patikrinti paaiškėjusias aplinkybes ir tai vėliau padarė.

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad remiantis VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nekilnojamojo turto, buto esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis priklauso Z. Č. nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. (pagal paveldėjimo teisę pagal įstatymą), 1/2 buto dalis nuosavybes teise priklauso N. K., nuo 2024 m. lapkričio 21 d. (pagal paveldėjimo teisę pagal įstatymą). Z. Č. 2023 m. liepos 20 d. pagal pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, atsisakė mirus motinai K. V. jai priklausančio palikimo pagal testamentą ir tuomet palikimą priėmė N. K.. Pažymėtina, kad atsakovė palikimą įregistravo VĮ ,,Registrų centras“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė (apeliantė) Z. Č. žinojo aplinkybes, jog po tėvo V. V. mirties priėmė palikimą (1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)), tačiau nei sužinojusi apie ieškinį, nei pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo eigoje apie šias aplinkybes neinformavo. Be to, atsakovė įregistravusi palikimo priėmimą VĮ ,,Registrų centras“ 2024 m. rugsėjo 20 d. apie tai nepateikė jokios informacijos nei teismui, nei ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė po 2024 m. spalio 10 d. 9.00 val. vykusio parengiamojo teismo posėdžio, patikrinusi VĮ ,,Registrų centras“ duomenis, nustatė, kad atsakovė yra įregistravusi palikimo priėmimą, nuosavybės teisę į 1/2 buto. Ieškovė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Taigi, ieškovė, pareikšdamas ieškinį, o vėliau pareikšdama prašymą dėl ieškinio atsisakymo, sąžiningai naudojosi jai CPK suteiktomis teisėmis. Pažymėtina, kad CPK nenumatyta, jog ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio (jo dalies) tik tuo atveju, jeigu yra gautas kitos šalies sutikimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šioje byloje ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia atsakovės, ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog pirmos instancijos teismas nutartimi neteisingai apibrėžė teisinius padarinius, nutardamas priteisti iš atsakovės Z. Č. 43 Eur žyminio mokesčio išlaidas ieškovei. Iš atsakovės negalėjo būti priteisiamas žyminis mokestis. Teigia, jog teismas skundžiama nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CPK 94 straipsnio nuostatas, nuosekliai nurodoma, kad: 1) civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.); 2) teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Taigi, remiantis CPK nuostatomis bei aptarta teismų praktika, byloje atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė negalėjo žinoti, kad atsakovė po tėvo V. V. mirties priėmė palikimą (1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) ir jį įregistravo VĮ ,,Registrų centras“ 2024 m. rugsėjo 20 d. Be to, ieškovė sužinojusi apie šias aplinkybes, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovė, įregistravusi palikimo priėmimą, apie tai neinformavo nei teismo, nei ieškovės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, siekdama atgauti 7648,21 Eur skolą, todėl pateikė ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes nebuvo pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Sužinojusi aplinkybes, kad atsakovė turi turto, iš kurio būtų galima išieškoti įsiskolinimą, ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

24. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai apibrėžė teisinius padarinius, nutardamas priteisti iš atsakovės žyminio mokesčio išlaidas ieškovei.

25. Remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi - jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovei grąžinama žyminio mokesčio dalis – 129 Eur, kuri buvo sumokėta teismui, o likusią 25 procentų žyminio mokesčio dalį – 43 Eur, priteisė ieškovei iš atsakovės.

26. Apeliacinio teismo vertinimu, pačios atsakovės veiksmai nulėmė ieškinio pareiškimą, taigi šiuo atveju atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ieškovės veiksmus (kreipimąsi į teismą su ieškiniu) vertinti kaip nesąžiningus, ar teigti, jog ieškovė šiuo atveju buvo reiškusi nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis.

27. Pažymėtina, kad apeliantė atskiruoju skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, tačiau byloje ši pažyma nėra pateikta. Be to, apeliantė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nepagrįsti.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarties turinį, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Trečiasis asmuo N. K. prašo priteisti 100 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą iš ieškovės UAB „Ukmergės butų ūkis“. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

33. CPK 93 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus atsakovės Z. Č. atskirąjį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikus nepakeistą, trečiojo asmens prašymas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.