Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui T. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų N. D., D. D., ir D. D., gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. G.; 2) nustatyti atsakovo T. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas vaikams išlaikymo nemoka, yra išgeriantis, neteikia jokios pagalbos. Teigė, kad atsakovui ne kartą sakė, jog kreipsis į teismą. Kai kreipėsi į teismą, teko bendrauti su atsakovu, pastarasis apie bylą, įsiskolinimus žino. Ieškovės duomenimis, atsakovas nedirba, turto neturi. Pažymėjo, kad atsakovas taikiai susitarti nenorėjo. Žino, kad atsakovas turi (duomenys neskelbtini) specialybę. Ieškovė yra dirbanti, darbas sutartinis, atskaičius mokesčius pajamos siekia MMA. Nurodė, kad atsakovas mažai bendrauja su vaikais, o, kadangi atsakovas vartoja alkoholį, patys vaikai su juo nelabai nori bendrauti. Neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su atsakovu. Pažymėjo, kad vaikai šiuo metu gyvena su ieškove.

4. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė palaikė byloje pateiktą ieškovės ieškinį ir paaiškino, jog atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, ieškovės paaiškinimus, ieškinio tenkinimas nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų, be to nei byloje, nei Institucijoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė negeba šioje situacijoje pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, ieškovė jais tinkamai rūpinasi iki šiol ir rūpinsis jais ateityje. Atsižvelgiant į vaikų amžių bei poreikius, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra adekvatus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

6. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

7. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

8. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

9. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

10. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

11. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

12. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

13. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nepilnamečių vaikų N. D., D. D. ir D. D., tėvai yra J. G. ir T. D. 2025 m. lapkričio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog ieškovės teigimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja turėtų būti nekvestionuotinas, kadangi ji iš esmės praktiškai viena užtikrina vaikų poreikus bei interesus (viena rūpinasi vaikų priežiūra, jų ugdymu bei išlaikymu). Nemažai pagalbos ieškovė sulaukia iš savo mamos (vaikų senelės). Pasak ieškovės, vaikai su atsakovu praktiškai nebendrauja ir ryšių nepalaiko, tą patvirtina vaikų nuomonių išklausymo aktai. Pats atsakovas nerodo suinteresuotumo palaikyti ir puoselėti ryšį. Daugiau/dažniau atsakovas bendrauja su D., kuri neretai nori svečiuotis pas pusseserę, gyvenančią tuose pačiuose namuose. Ieškovė nurodė, jog vaikams su atsakovu būtų nesaugu dėl atsakovo gyvenimo būdo (piktnaudžiauja alkoholiu, turi didelių įsiskolinimų). Institucijos atstovė teismo posėdžio metu, pagarsinusi išvadą nurodė, jog nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė negeba pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, ji jais tinkamai rūpinasi iki šiol, ir rūpinsis ateityje.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartus duomenis, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, pasirūpinti, kad jiems būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais ir dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, yra tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų N. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

15. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šios įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

19. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

21. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

24. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. D., D. D. ir D. D., tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja, atsižvelgiant į vaikų bendravimo su atsakovu poreikius.

25. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalių vaikai yra nepilnamečiai, ir jie gyvena kartu su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas šiuo metu gyvena skyrium, vaikais nesidomi ir nesirūpina. 2025 m. lapkričio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte matyti, jog atsakovas nurodė, kad su ieškove nebegyvena apie tris metus. Tikslių priežasčių, dėl ko buvo priimtas sprendimas gyventi skyrium atsakovas neįvardijo. Atsakovas su vaikais praktiškai nebendrauja ir ryšio nepalaiko.

26. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

a) Atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; b) Atsakovas turi teisę kiekvieną trečiadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis;

1.1. Atsakovo bendravimas su vaikais švenčių dienomis: a) Kalėdos: vienais metais vaikai būna su atsakovu gruodžio 24 - 25 d., kitais - gruodžio 26 d.; b) Velykos: kas antrus metus vaikai būna su atsakovu nuo šeštadienio iki pirmadienio vakaro; c) Vaikų gimtadieniai: jeigu gimtadieniai patenka į atsakovo bendravimo su vaikais dieną – vaikai tą dieną būna su atsakovu. Jeigu ne - atsakovas turi teisę susitikti su vaikais bent 2 val. (pvz., nuo 17:00 iki 19:00 val.) šventės dieną; d) Tėvo diena: vaikai būna su atsakovu nuo 10:00 iki 18:00 val., jei ši diena nepatenka į atsakovo bendravimo su vaikais savaitgalį;

1.2. Atostogos: a) Vasaros atostogos: atsakovas turi teisę praleisti su vaikais dvi savaites iš eilės, suderinus laiką su ieškove bent prieš 30 kalendorinių dienų; b) Kitos mokyklinės atostogos (rudens, žiemos, pavasario): dalijamos per pusę, jei vaikai lanko mokyklą;

1.3. Papildomos nuostatos: a) Atsakovas privalo užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą ir gerovę bendravimo su vaikais metu; b) Abu tėvai informuoja vienas kitą apie svarbius įvykius, susijusius su vaikais; c) Bet kokie pakeitimai dėl atsakovo bendravimo su vaikais dienų ar laiko šalių turi būti suderinami iš anksto, kiek įmanoma raštu (pvz., el. paštu, SMS žinute).

27. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su vaikais tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

28. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

29. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai – vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-491-2013, 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Be to priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

30. Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Ieškovė dirbanti (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) Socialinės paramos skyriaus duomenimis ieškovė gauna socialines išmokas. Atsakovo vardu nekilnojamojo bei kilnojamojo turto nėra registruota. Sodra duomenimis atsakovas nedirbantis. Duomenų apie tai, kad atsakovui būtų nustatyti specialieji poreikiai ar, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas, nėra. Atsakovas jokių duomenų apie savo pajamas ir sveikatos būklę neteikė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti tinkamam išlaikymo Vaikams teikimui reikalingų pajamų ar jis turėtų kitų išlaikytinių.

32. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, šalys į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog jų darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jie turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra sunki, kad jie negali teikti vaikams jų poreikių atitinkančio išlaikymo. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, todėl turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaikų motinai. 2025 m. lapkričio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodė, jog atsakovas yra bedarbis, tačiau pokalbio su Institucijos atstove eigoje nurodė planuojantis išvykti į užsienį (prieš didžiąsias metų šventes). Kartu buvo nustatyta, jog atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, tačiau dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo atsakovas neprieštaravo ir sutiko. Dėl prašomos išlaikymo vaikams sumos ieškovė nurodo, jog tokios sumos yra realios ir ji pati stengiasi tokią sumą skirti vaikų poreikių tenkinimui. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovė yra dirbanti ir gauna minimalų darbo užmokestį, t.y. apie 770 Eur, taip pat gauna išmokas vaikams (apie 548 Eur) bei finansinę paramą iš mamos (vaikų senelės). Ieškovė gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame name, todėl nereikia mokėti nuomos mokesčio ir pan., todėl didžioji dalis generuojamų pajamų tenka jos ir vaikų poreikių tenkinimui.

33. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į šalių nepilnamečių vaikų amžių bei poreikius, į šalių turtinę padėtį, nors šiuo atveju teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes jis šioje byloje yra pasyvus, duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei, kad dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti gerai apmokamo darbo, teismui nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra visiškai pagrįstas, atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus bei jų tėvų teises ir teisėtus interesus bei galimybes teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui N. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki N. D. pilnametystės; nepilnametei D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki D. D. pilnametystės; nepilnametei D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki D. D. pilnametystės.

34. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas ). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

35. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaikų priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo

36. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

37. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.).

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (ieškinio pateikimo teismui dienos) nepilnamečiams vaikams teikė reguliarų išlaikymą, į tai, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini), teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo vaikams (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 9950 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)); 6938 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)); 6636 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)).

39. Nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

41. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 845 Eur žyminis mokestis, kuris susideda iš: 114 Eur už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; 202 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo už tris nepilnamečius vaikus, t.y. (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 81 Eur); (230 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 62 Eur); (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 59 Eur); 529 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už tris nepilnamečius vaikus (9950 Eur x 3 proc. 75 proc. = 224 Eur); (6938 Eur x 3 proc. 75 proc. = 156 Eur); (6636 Eur x 3 proc. 75 proc. = 149 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 845 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 411,23 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 411,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

43. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,79 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386//1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:

a) Atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; b) Atsakovas turi teisę kiekvieną trečiadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis;

1.1. Atsakovo bendravimas su vaikais švenčių dienomis: a) Kalėdos: vienais metais vaikai būna su atsakovu gruodžio 24 - 25 d., kitais - gruodžio 26 d.; b) Velykos: kas antrus metus vaikai būna su atsakovu nuo šeštadienio iki pirmadienio vakaro; c) Vaikų gimtadieniai: jeigu gimtadieniai patenka į atsakovo bendravimo su vaikais dieną – vaikai tą dieną būna su atsakovu. Jeigu ne - atsakovas turi teisę susitikti su vaikais bent 2 val. (pvz., nuo 17:00 iki 19:00 val.) šventės dieną; d) Tėvo diena: vaikai būna su atsakovu nuo 10:00 iki 18:00 val., jei ši diena nepatenka į atsakovo bendravimo su vaikais savaitgalį;

1.2. Atostogos: a) Vasaros atostogos: atsakovas turi teisę praleisti su vaikais dvi savaites iš eilės, suderinus laiką su ieškove bent prieš 30 kalendorinių dienų; b) Kitos mokyklinės atostogos (rudens, žiemos, pavasario): dalijamos per pusę, jei vaikai lanko mokyklą;

1.3. Papildomos nuostatos: a) Atsakovas privalo užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą ir gerovę bendravimo su vaikais metu; b) Abu tėvai informuoja vienas kitą apie svarbius įvykius, susijusius su vaikais; c) Bet kokie pakeitimai dėl atsakovo bendravimo su vaikais dienų ar laiko šalių turi būti suderinami iš anksto, kiek įmanoma raštu (pvz., el. paštu, SMS žinute).

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui N. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki N. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki D. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki D. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9950 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6938 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6636 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus) išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)).

Paskirti ieškovę J. G., asmens (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų N. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 845 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Artea“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“ banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5661, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 411,23 Eur (keturių šimtų vienuolikos eurų 23 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Artea“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“ banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Artea“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“ banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.