Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-82 nutarta taikyti nuteistajam E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 1 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 21 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dvidešimt kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo siuvėjo, baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 10 punktus, 294 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi perkeltas į atvirąją koloniją.

Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 22 d., pabaiga – 2021 m. kovo 22 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. R. atsiliepimas į Komisijos nutarimą, kuriuo prašoma atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsiliepime nurodyta, kad byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikaltimo pobūdis bei padarymo aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą bei atitinkamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, skatintas beveik prieš metus laiko. Atsiliepime padaryta išvada, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos namų, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. N. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dvidešimt kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo siuvėjo, baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad E. N. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – tris kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką vieną kartą baustas drausmine tvarka, du kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pagal „OASys“ metodiką E. N. nustatyta žema – 21 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 14 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad E. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimų padarymą (savavaldžiavimas ir itin žiaurus žmogaus nužudymas dėl šio žmogaus piliečio pareigų vykdymo (bendrininkų grupėje)). Nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, teigia, jog nusikalto, nes buvo įtakotas draugų, teigia pats nežudęs, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, ir kas pagrindžia teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis suvokia, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Spręsdamas kilusius sunkumus jis ne visuomet pasirenka tinkamas sprendimo strategijas, nes apsvarsto ne visas galimas savo elgesio pasekmes bei pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe. Vertintina ir tai, jog nuteistajam, nuteistam už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė – 2 m. 1 mėn. 28 d.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam E. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-82.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-82 taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.