Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 28 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. N. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 10 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 22 d.

Komisija 2017 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 93-282, kuriuo nutarė nuteistajam E. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis E. N. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nurodė, jog Komisija netinkamai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės dalį. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog teismas jau atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą skirdamas bausmę. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę.Taip pat skunde pažymima, jog šiuo metu nuteistojo elgesys yra vertinamas kaip nepriekaištingas, nusikalstamo elgesio rizika žema – 28 balai, už gerą elgesį yra skatintas 16 kartų, neturi galiojančių nuobaudų, jo atžvilgiu taikomą priežiūrą vertina teigiamai. Be to, nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, į auklėjamo pobūdžio priemones reaguoja tinkamai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra motyvuotas koreguoti savo elgesį, yra padaręs išvadas dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistojo E. N. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, abejotina ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės išvada, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane E. N. buvo numatyta: įsidarbinti pataisos namuose, nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų, vykdyti finansinius įsipareigojimus, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Iš pažymos apie nuteistojo E. N. pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis 2016 m. gruodžio 30 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus – gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nuobauda neskirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, ir pagrįstai leidžia abejoti tuo, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis nustatytų probacijos sąlygų.Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog E. N. priklauso žemos rizikos grupei – 28 balai. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti vertinama ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. E. N. nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi 8 balais, tačiau iš šiuo metu nustatytų 28 balų – 11 balų yra statiniai, o likę 17 (t. y. daugiau nei pusė) – dinaminiai, kuriuos E. N. savo teigiamu elgesiu gali įtakoti ir sumažinti, jų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi.Apygardos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis įkalinimo įstaigoje įgijo siuvėjo, baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo specialybes, perkeltas į atvirąją koloniją įsidarbino UAB „Arostėje“ ir darbinės veiklos nutraukęs nebuvo, buvo 15 kartų skatintas. Tačiau šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis 3 kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką, paskutinį kartą – 2016 m. gruodžio 30 d., kai buvo perkeltas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės į atvirąją koloniją. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad jam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neturėjo vertinti nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikaltimą, likusios atlikti bausmės dalies, kadangi teismas jau atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą skirdamas bausmę. Apygardos teismas sutinka, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu E. N. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė išskirtinės reikšmės vien tai aplinkybei, jog neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, o konstatavo, kad būtent nuteistojo pažanga toliau mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama atsižvelgiant į likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiame kontekste vertintinas ir nuteistojo požiūris į padarytus nusikaltimus. Nors skunde nuteistasis nurodo, jog yra padaręs išvadas dėl padaryto nusikaltimo, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, neigia smurtavęs ir prisidėjęs prie nužudymo. Toks E. N. požiūris į padarytas nusikalstamas veikas rodo, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bei laikytinas nuteistojo riziką nusikalsti didinančiu veiksniu.Pažymėtina ir tai, jog E. N. palaiko socialinius ryšius su broliu, kuris nuteistas už to pačio nusikaltimo padarymą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis pripažįsta, jog kartais pasielgia spontaniškai ir neapgalvotai. Be to, spręsdamas kilusius sunkumus ne visuomet pasirenka tinkamas sprendimo strategijas, apsvarsto ne visas galimas savo elgesio pasekmes, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu ir sėkmės tikimybe. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutu, be kita ko, siekiama skatinti pozityvų nuteistųjų elgesį įkalinimo įstaigoje. Kaip jau minėta, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai teigiamas, nuteistasis 3 kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką, buvo baustas drausmine nuobauda. Tai rodo, jog lygtinio paleidimo tikslai nėra visiškai pasiekti, o nuteistasis dar gali gerinti savo elgesį įkalinimo įstaigoje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga kiekvienu atveju, kai nustatomas formalus pagrindas, taikyti šį institutą. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovavosi vienu iš bausmės vykdymo principų, numatytų BVK 8 straipsnyje - bausmių vykdymo individualizavimo principu, pagal kurį pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teigti, jog teismas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovavosi vien paskirtos bausmės tikslais, neatsižvelgdamas į bausmės vykdymo principus bei lygtinio paleidimo tikslus, nėra pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis E. N. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo E. N. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.