Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. N. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Per teismo nustatytą terminą nuteistasis E. N. nušalinimų nepareiškė, prokuroras atsiliepimo ar prieštaravimo dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teismui nepateikė.

Iš nuteistojo E. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens bylos matyti, kad jis nuteistas 2010 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 10 punktą, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 22 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės trukmę, t. y. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Lygtinio paleidimo komisija nuteistojo E. N. prašymą dėl lygtinio paleidimo pakartotinai svarstė posėdyje 2017-09-28 ir priėmėm nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, įvertinęs 2017 m. spalio 2 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 93-745 (priimtas vienbalsiai) taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, vertina, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys bausmės atlikimo metu.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – E. N. bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, 17 kartų skatintas, pataisos namuose mokėsi bei įgijo siuvėjo, baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo specialybes, teigiamos nuostatos dėl darbo - pataisos namuose dirbo, o perkeltas į atvirąją koloniją įsidarbino UAB „Arostė“. Tvirti socialiniai ryšiai, po paleidimo problemų dėl nuolatinės gyvenamosios vietos kilti neturėtų, dengia civilinį ieškinį, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (28 balai pagal „OASys“ metodiką), nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau visos šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Pastebėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, vieną kartą baustas drausmine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (28 balai iš 168 balų), kas rodo, jog nuteistasis deda pastangas taisytis, tačiau nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika po paskutinio vertinimo nesumažėjo nei vienu 1 balu. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 28 balų 19 balų yra statiniai (nekintami), taigi nuteistasis dar tikrai gali koreguoti savo elgesį teigiame linkme. Šiuo atveju vertintina, kad vienas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu nustatytas balas nėra pakankamas pokytis mažinant šią riziką ir nelaikytinas pakankamu ir įtikinančiu.

Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vertinimo metu neprisiima atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, bylos duomenys visgi rodo, kad nuteistasis iki šiol nepakankamai kritiškai vertino savo elgesį iki patenkant į įkalinimo įstaigą, nepakankamai kritiškai jį vertina ir šiuo metu, todėl tai teismui kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Iš socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad E. N. spręsdamas kilusius sunkumus ne visuomet pasirenka tinkamas sprendimo strategijas, nes apsvarsto ne visas galimas savo elgesio pasekmes bei pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu ir sėkmės tikimybe. Be to, išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė. Teismo vertinimu taip pat negalima neįvertinti to, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismo vertinimu negalima neįvertinti to, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis yra didėle – net 3 metai 5 mėnesiai 24 d., o nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, kadangi buvo baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis E. N. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 - ojo sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 93-745 taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas, nes dar nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. N. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 93-745 taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.