Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 93-186 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam G. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktą ir jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2011 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal šio straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dėl lygtinio paleidimo dieną (2021 m. liepos 8 d.) buvo 3 metai 7 mėnesiai 1 diena). Taip pat, pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – nuteistas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo 18 kartų paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jis šiuo metu dirba, mokėsi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė priteistą civilinį ieškinį. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų visuma nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Šią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad nuteistajam, nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės Komisijos posėdžio dieną neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 7 mėnesiai 1 diena), išlieka net 9 kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; užsiimdavo veikla skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, kurie priskiriami ne tik statiniams, bet ir dinaminiams veiksniams, kuriuos savo tinkamu elgesiu nuteistasis vis dar gali pašalinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. S. nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio kartu su bendrininkais, teisme kaltės nepripažino, jam būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Nuteistasis anksčiau atsidurdavo rizikingose situacijose, kurios galėjo privesti prie nusikaltimų padarymo. Be to, socialinio tyrimo išvados rengėjai pastebėjo, jog G. S., vertindamas save kaip asmenybę, stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės, jo kaltės jausmas nėra gilus. Nors G. S. įvardina dalį probleminių sričių, tačiau teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltos susiklosčiusios aplinkybės, kriminalinio pasaulio draugų įtaka, alkoholio vartojimas. Pažymėta, jog kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos.

10. Nors nuteistajam G. S. yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus nuteistajam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, galima teigti, jog nuteistasis savo pakartotinio elgesio riziką vis dar gali koreguoti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų. Tai leidžia spręsti, kad, nors nuteistasis ir lankė atitinkamas programas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo. Be to, byloje esantys duomenys apie nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu taip pat kelia pagrįstas abejones dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos ir jo gebėjimo lygtinio paleidimo metu tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, ir daugiau nenusikalsti. Bausmės atlikimo metu G. S. buvo skatintas 18 kartų ir tai neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį. Tačiau, nors laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. gegužės 11 d., didžioji dalis paskatinimų gauta 2019-2021 m. laikotarpiu, o tik 6 paskatinimai gauti 2013 – 2018 metais. Tuo labiau, kad nuteistasis 2014 m. ir 2016 m. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką jam buvo paskirta griežta nuobauda – uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų. Kadangi atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, nuteistasis G. S. išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, du kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas veiksnys vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Minėtos aplinkybės kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų, juolab, kad jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto, padarydamas labai sunkų negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą, įvykdytą bendrininkų grupėje. Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, ką apylinkės teismas pagrįstai ir padarė.

11. Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys yra pakoreguotas pakankamai, kad jo elgesys neabejotinai keičiasi išimtinai tik teigiama linkme ir tokie pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai, ką patvirtina ir vis dar išliekantys nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai.

12. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad G. S. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.