- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1-339-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07714-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Civilinis ieškovas
- V. Ž., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- M. G., J. B.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Kristinai Jurginytei, Augustei Juodėnaitei, Simonai Lošytei, Patricijai Lauraitytei, Karolinai Krukovskai, Ugnei Rėkutei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorams Indrei Petkevičiūtei, Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Ž., nukentėjusiajam E. K. (E. K.), civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Astai Motiejūnaitei, Večeslavui Burneikai, kaltinamajam M. G. (M. G.), kaltinamajam J. B. (J. B.), jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, du kartus teistas Didžiojoje Britanijoje, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte;
J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. 2020 m. vasario 21 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme prie namo Nr. 47, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) vyr. patruliams V. Ž. ir E. K. atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo ir alkoholio vartojimo viešoje vietoje, nepakluso teisėtiems reikalavimams susirinkti prie savęs esančius alkoholinius gėrimus ir nesikeikti, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, vedamas į tarnybinį automobilį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kaire koja atsispyrė nuo tarnybinio automobilio kairės pusės priekinio bamperio ir žibinto, taip stumdamas vyr. patrulius V. Ž. ir E. K. atgal nuo tarnybinio automobilio, po to kairės rankos alkūne bandė suduoti vyr. patruliui V. Ž. į veidą, tačiau šiam smūgio pavyko išvengti, o dešinės rankos alkūne sudavė vieną kartą vyr. patruliui E. K. į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą, po to kairės kojos kulnu sudavė vieną kartą vyr. patruliui V. Ž. į kairės kojos čiurną, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimą su poodine kraujosruva čiurnos išoriniame paviršiuje ir poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems – (duomenys neskelbtini) vyr. patruliams V. Ž. ir E. K..
Be to jis, 2020 m. vasario 21 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme prie namo Nr. 47, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtaudamas prieš tarnybines pareigas vykdantį (duomenys neskelbtini) vyr. patrulį V. Ž., kairės kojos kulnu sudavė vieną kartą vyr. patruliui V. Ž. į kairės kojos čiurną, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimą su poodine kraujosruva čiurnos išoriniame paviršiuje ir poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu., nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
J. B. teismui atiduotas kaltinant jį tuo, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), kieme prie namo Nr. 47, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) vyr. patruliams V. Ž. ir E. K. atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo ir alkoholio vartojimo viešoje vietoje, šiems sulaikant M. G. dėl pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekantiems policijos pareigūnams, nepakluso teisėtiems reikalavimams nesiartinti prie sulaikyto M. G., grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. kalbėdamas telefonu garsiai kvietė į pagalbą nenustatytus asmenis, sakydamas, kad reikia sumušti policijos pareigūnus, po to priėjo prie vyr. patrulio E. K. norėdamas šį nustumti nuo sulaikyto M. G., tačiau vyr. patrulis E. K. koja jį nuo savęs nustūmė, taip pat vyr. patrulis V. Ž. nustūmė jį abiem rankomis nuo vyr. patrulio E. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apibėgęs iš kitos pusės, dešinėje rankoje laikydamas medinę lazdą, užsimojo ir bandė suduoti vyr. patruliui V. Ž., tačiau šiam smūgio pavyko išvengti, tokiais savo veiksmais, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems – (duomenys neskelbtini) vyr. patruliams V. Ž. ir E. K..
Kaltinamasis M. G. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas vyko 2020 m. vasario 21 d., vakare 22:30 val. (duomenys neskelbtini) prie 47 namo. Jie buvo šešiese, buvo ir J. B. Gėrė viešoje vietoje. Supranta, kad tai negerai. Netriukšmavo, tačiau gal kažkam nepatiko, kad jie geria prie daugiabučio. Kažkas iškvietė pareigūnus. Pirma atvažiavo vienas ekipažas su dviem pareigūnais. Buvo V. Ž. ir E. K.. Dabar jų nepažintų. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie liepė jiems iš ten išeiti. Jis norėjo su jais pasikalbėti, tiesiog pasišnekėti dėl darbo kaip jie dirba, kaip kas vyksta, pasidomėti darbine veikla. Jo draugai jau buvo nuėję, bet vėliau grįžo. Butelis jau buvo išgertas. Neatsimena ką pareigūnai sakė, bet kažką sakė, kad jis eitų. Norėjo pasikalbėti su jais. Pareigūnai pradėjo vesti jį į automobilį. Jis pradėjo atsispyrioti, nes jam pradėjo rankas laužti, jam skaudėjo. Jie jį užlaužė, paguldė ant žemės ir pradėjo laužyti rankas. Viskas vyko prie automobilio. Jį pirmą sumušė, trenkė veidu į galvą. Pirmiausia sumušė, po to su pipirais pripurškė, rankas laužė ir tada jau į automobilį vedė. Vedant laužė per priekį, per visą nugarą. Jis buvo truputį išgėręs. Dėl savo sumušimo niekur kreiptis nebandė, nenorėjo prasidėti su pareigūnais. Negalėjo taip padaryti, kaip parašyta kaltinime. Niekaip negalimai dviejų policininkų pastumti. Jis ne kvailys, kad muštųsi su policininkais. Jeigu nukentėjusysis kažkur savo koją pakišo neteisingai, tai jis nekaltas, kad jis sau išlaužė koją. Pareigūno trauma grumtynių metu atsirasti negalėjo. Jeigu nėra video įrašo, registratoriaus, reiškia nieko nėra. Jis yra piktybiškai nenusiteikęs prieš pareigūnus. Jam buvo sutrikę smegenys dėl to, kad išsiskyrė, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir dabar pridarė tokių problemų. Pareigūnai nori pinigų. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Kas darė vaizdo įrašus pažįsta, yra dar trečias video, kur jau matyti kaip galvą muša. Filmuota buvo su telefonu.
Kaltinamasis J. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas įvyko 2020 m. vasario 21 d., prie 47 namo. Jis tą vakarą buvo pas savo draugą, kuris gamina kirvio kotus, ir kaip tik buvo pagaminęs jam kirvio kotą. Tą vakarą jis grįžinėjo iš savo draugo ir prie 47 namo sutiko draugus bei G. Išgėrė buteliuką. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Paprašė jų išeiti iš kiemo, jie visi ir išėjo, o G. pasiliko – norėjo pabendrauti. Po to jis išgirdo riksmus, lyg G. pjautų kažkas. Kadangi G. kaip laukinis rėkė, jis priėjo arčiau. G. gulėjo ant žemės, buvo du ar trys policininkai. Jis priėjo prie policijos pareigūno ir paklausė, ką jie daro G., o policijos pareigūnas jį kaip ir atstūmė, kad jis išeitų. Tada jis apėjo aplinkui, iš kitos pusės, ir jam moteris policijos pareigūnė papurškė dujomis. Pas jį į rankovę buvo įkištas pagamintas kirvio kotas. Jis krisdamas, kadangi jam jau buvo papurkšta dujomis į akis, pats tą kotą išmetė. Kirvio koto panaudoti net mintyse nebuvo. Vėliau jam uždėjo antrankius ir nuvedė į automobilį. Telefoną su savimi turėjo, bet niekam neskambino. Galbūt pasirodė taip, kad skambino, bet neskambino niekam. Kas filmavo šį įvykį negali pasakyti – viskas vyko labai greitai, be to ir tamsu jau buvo.
Nukentėjusysis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini), kadangi tarp namų esančioje aikštelėje grupė vyrų vartoja alkoholinius gėrimus. Atvykę pastebėjo ant suoliuko sėdinčius keletą asmenų. Buvo tamsu, išlipo iš automobilio. Kolega įsijungė taip vadinamą ,,Bodycam“ registratorių, kurį realiai jau prieš išlipant iš automobilio būna įsijungę, arba prieš bendraujant su asmenimis įsijungia. Kadangi toje vietoje, prie to suoliuko, prie tų medžių, kur sėdėjo asmenys, buvo tamsu įsijungė tarnybinius žibintuvėlius. Priėjo, prisistatė, kad policija, visi apsiramino, nutilo. Kiek atsimena, asmuo, kuris dabar (teismo pastaba – teisiamojo posėdžio metu) sėdi prie stalo – kaltinamasis M. G.. Tiksliai neatsimena ką jis pasakė, tik atsimena jo žodžius, kad „chebra ramiai, bus bajerio“, kažkas tokio. Jie labai gražiai pasakė, nes buvo pavargę ir nesinorėjo taip vadinamų nesąmonių, kad asmenys susirinktų savo alkoholinius gėrimus ir keliautų namo. Visi kaip ir suprato, kiek atsimena, susirinko savo daiktus, užsisuko butelius. Dar paprašė, kad susirinktų dar vieną kitą numestą tuščią tarą, asmenys taip pat sutiko gražiai, vyrai pradėjo rinktis. Kiek prisimena buvo šeši vyrai. Tuo metu, kai G. draugai rinkosi savo daiktus, tarą, G. jau asmeniškai priėjo prie jo, nurodė ranka į kolegą ir sako „kolega kaip ir normalus atrodo, tu kaip ir vaikas ar mažvaikis, kodėl mes tavęs čia turim klausyti, atvažiavo čia kažkokie pacanai reguliuos mums ką daryti“, ir taip toliau. Matė, kad žmogus nenuspėjamas. Užsimovė taktines pirštines, antrą kartą gražiai paprašė nusiraminti, keliauti namo, nedaryti nesąmonių, negadinti sau vakaro ir jį gerai praleisti kažkur kitur. Visi vyrai suprato, susirinko daiktus ir kiek atsimena net patį G. pasiėmė sakydami jam „einam, nedaryk nesąmonių, nekibk prie pareigūnų, einam“. Galvojo, kad jau teks asmenį sulaikinėti, nes jis nenorėjo gražiuoju pasišalinti, nepakluso jų reikalavimams pasišalinti, lyg ir jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Visi jau nueidinėjo nuo jų, jis jau nusiiminėjo taktines pirštines, bet priėjęs prie kolegos išgirdo sakant „nu ne nachui, negali taip būt, kodėl mes čia turim jiems paklūsti, bliat ir išeit“ ir pamatė ateinantį G. Jis atgal užsidėjo taktines pirštines. Prie jo priėjo G. ir ką tiksliai pasakė neprisimena, bet kažką tokio, kad jis turi išaiškinti kodėl G. turi paklusti. Jie pasakė G., kad jis nedarytų nesąmonių, kad jis yra neblaivus ir kad keliautų namo, nes teks jį vežti į komisariatą rašyti protokolą arba į tokius turimus nakvynės namus, vadinamus ,,Sala“. G. kategoriškai pasakė ne. Jis pažiūrėjo į kolegą, pasakė, kad teks vežti į ,,Salą“, kolega atsakė gerai. Jie paėmė G. už rankų ties alkūne šiek tiek aukščiau (teismo pastaba – rodo vietą virš alkūnės) – kolega už jo dešinės rankos, o jis už kairės rankos. Kadangi yra taktiniai pagrindai, jie yra apmokyti, gal galimai tą ranką ir suspaudė, bet rankos nelaužė. Tai normali rankos valdymo kontrolė asmeniui, kad jis negalėtų tos rankos ištraukti, kažkaip panaudoti. Jie rankos nelaužė. Priėjo prie jų tarnybinio automobilio. Prieinant prie automobilio, jiems nesitikint, kadangi ar dėl nuovargio, nes iš tikrųjų buvo ar ne tik savaitgalis, dabar nepamena, buvo labai daug iškvietimų, kaltinamasis staigiai netikėtai kaire koja atsispyrė nuo tarnybinio automobilio kairės pusės žibinto, keldamas rankas į viršų. Tai yra užfiksuota jų tarnybinio automobilio registratoriaus. Viskas įvyko labai greitai, gavosi taip, kad kai kaltinamasis keldamas rankas į viršų ištraukė savo rankas iš jų rankų. Atsimenu tik tą vaizdą, jog kaltinamojo alkūnė skriejo tiesiai į jo veido sritį. Jis išvengė alkūnės. Paėmė kaltinamąjį kažkaip už korpuso ir kolega lyg tai kaltinamąjį turėjo paėmęs, o kaltinamasis, sukdamasis smūgiuoja jam į jo čiurną, kairės kojos čiurnos sritį. Sukimosi metu nuo tarnybinio automobilio, kaltinamasis savo kairės kojos pėda įsirėmė, smūgiavo, tiksliai nepasakys, tik atsimena tą vaizdą, kai kaltinamojo pėda yra ant jo čiurnos prispausta, ir jo čiurna į kitą pusę išsisuka ir grįžta. Jis pajautė tiktais kaip adatos dygsnį su labai dideliu deginimu. Automatiškai jis su kaltinamuoju griuvo ant žemės. Griūdami ant žemės apgadino dar kitą automobilį, stovėjusį šalia jų tarnybinio automobilio. Rėkė ne kaltinamasis, rėkė jie su kolega gultis ant žemės, rankas už nugaros, nesipriešinti. Tokie buvo jų nurodymai. Jie su kaltinamuoju dar kokius 3 metrus ėjo, kol jį pargriovė. Eidami apgadino tarnybinį automobilį, nes kaltinamasis realiai stangino savo raumenis, realiai bandė ištrūkti iš jų rankų. Dar prieš krentant jis šiek tiek atsitraukė nuo kaltinamojo ir vėl garsiai pasakė nesipriešinti, nes bus panaudotos dujos. Kaltinamasis to turbūt negirdėjo, nes norėjo ištrūkti, tuomet jis panaudojo dujas, jos visiškai nesuveikė. Kai G. buvo pagriautas ant žemės, kolega jau buvo ant jo visu korpusu. Jis pats bandė ištraukti ranką, nes kaltinamasis ją laikė sustangrinęs raumenis po savimi. G. rankos nebuvo laužiamos vedant jį prie tarnybinio automobilio. Po smūgio į tarnybinį automobilį ir po smūgio jiems, tada jam buvo pradedamos laužti rankos ir jis buvo guldomas ant žemės. G. buvo sulaikomas ant žolės, žemės. Ar toje vietoje buvo betoninis pagrindas jis neatsimena, tačiau iš kaltinamojo atliktų veiksmų jie nežiūri koks žemės paviršius. Jie privalėjo sulaikyti kaltinamąjį dėl jo veiksmų ir tais kovinių imtynių veiksmais, kuriais jie siekė sulaikyti G., nebuvo siekiama jį sužaloti. Jie siekė suvaržyti kaltinamojo laisvę, kad jis nesukeltų didesnės žalos tiek sau, tiek jų sveikatai. Kai jie nukrito ant žemės prie jų atbėgo visa grupė tų žmonių, penki ar šeši, kurie buvo išėję. Jie pribėgo ir rusiškai, lietuviškai pradėjo šaukti ką jie daro, kad paleisti kaltinamąjį. Jis atsistojo, nes matė, kad situacija po truputį darosi nekontroliuojama. Kolegos paklausė ar sugebės išlaikyti kaltinamąjį ant žemės, kolega atsakė, kad pasistengs. Žmonių kompanija išsirikiavo prieš jį lanku ir bandė nurodinėti, kad paleistų G., kad jo nelaužytų, sakė jį pasiims ir ramiai išeis. Jis žmonėms pasakė, kad G. smūgiavo jų tarnybinį automobilį, smūgiavo jiems ir už tai turi būti sulaikytas, kad tokia tvarka. Jis bandė jiems liaudiškai išaiškinti, tačiau jie nesuprato, artinosi link jų. Jis po vieną asmenį, nenaudodamas jėgos vis atstūmė ir sakė vyrams nedaryti nesąmonių, keliauti iš ten, nusiraminti. Atsisuko į kolegą ir pasakė, kad gal reikia bandyti atstumti asmenis nuo savęs naudojant spec. priemones. Jie suprato, kad jei panaudos spec. priemonę, jie pralaimėsim, nes asmenų yra daugiau. Todėl per radijo ryšį nurodė VPK atsiųsti jiems pagalbą. Pirmą kartą atsakymo negavom, tada dar garsiau per raciją paprašė pagalbos, gavo atsakymą ir jie laukė pagalbos. Visi asmenys ėjo arčiau jo. Lygiai taip pat ir kitas kaltinamasis B., kuris buvo aktyviausias iš tos grupės, nes jis tai iš vieno galo atbėgdavo, tai iš kito. Jis vis gražiai atstūminėjo asmenis. Kairėje pusėje pastebėjo, kad guli jo kolegos racija. Laikas ėjo labai ilgai. Jis kalbėjo per savo radijo ryšį – „pagalbos, pagalbos“. Pamatė šviečiant automobilio plafoną, pagalvojo, kad tai jų kolegos. Išsitraukė tarnybinį žibintuvėlį, pašvietė į tą pusę, bet plafonas neartėjo. Nusprendė 2 metrus atsitraukti nuo kolegos, padarė pora žingsnių ir pamatė, kad ten taksi plafonas, ne jų kolegų. Iš karto susidėjo žibintuvėlį ir pamatė, kad B. apibėgęs, tiksliai neatsimena ar už liemenės stvėrė, ar stūmė jo kolegą K., kuris tuo metu laikė ant žemės gulintį G. Tai pamatęs jis šoko atgal į savo pradinę poziciją prieš kolegą, nustūmė B.. Kolega kaip ir dar bandė iš kojos atsistumti, neatsimena ar pavyko. Po to kolega koja prisistūmęs raciją pradėjo rėkti į radijo ryšį, kad greičiau siųstų pagalbą, kas važiuoja paskubėtų. Tuo metu jam iš kairės pusės nustumtas B. išsitraukė mobilaus ryšio telefoną, kam skambino ar skambino nežino, bet buvo ištarti žodžiai, kad „chebra varykit greičiau čia, pyzdinam mentus, reikia“, kažkas tokio.
Po jo tų žodžių jis į savo raciją pradėjo rėkti, kad greičiau kas važiuoja važiuokit, ir kai jis pranešinėjo per radijo ryšį, B. apibėgęs iš dešinės pusės jam, jau rankoje laikė pagalį panašų į beisbolo lazdą, bet suplotą, gal galimai kirvio kotą, kažką tokio, ir užsimojo su juo. Jis išvengė smūgi. B. lazda buvo užsimojęs. Vėliau ar jis lazdą išmetė, ar iš jo ją atėmė jo draugas, nežino. Po to lazdos nebuvo. Kas lazdą išmetė, kur ją išmetė, neaišku. Po to smūgio jis išsitraukė teleskopinę lazdą, nes suprato, kad žodžiai jau nebepadės. Išsitraukė teleskopinę lazdą ir su ja parodė taip vadinamą šluojamąjį smūgį – tiesiog prieš visus parodė, kad visi atsitrauktų. Vėl gražiai, be jokių rėkimų ar tono pakėlimo, labai gražiai visiems nurodė, kad visi atsitrauktų ir taip toliau. Kiek atsimena B. nuo jo nutraukė vienas iš kompanijos narių. Jie krito kartu ant žemės. Jis vis atsisukdavo pasižiūrėti į kolegą ar viskas gerai. Kolega gulėjo ant žemės prispaudęs, ką jie ten darė nežino, bet svarbiausia, kad kolega yra sveikas. Jis stovėjo prieš visus asmenis lanku ir vis atstūminėjo juos su teleskopine lazda ant peties, prieš nieką nemojavo, viską darė ramiai, kad jie nepultų ant jų. Iš dešinės pusės atbėgo kolegos – vieną žmogų pasiėmė, iš kairės pusės kitą, trečią, o jis paėmė pirmą prieš save stovėjusį asmenį – jį parsivertė, susirakino. Kas sulaikinėjo B. nežino. Matė, kaip B. šalinasi. G. padėjo sulaikinėti jo kolega iš mobilios kuopos, nes G., kai pareigūnai paėmė kitus žmones, pradėjo bėgti. Kai jis sulaikinėjo prieš save stovėjusį žmogų, jis atsistojo ir tuo metu pajautė labai stiprų fizinį skausmą kairės čiurnos srityje. Čiurna pradėjo labai staigiai tinti, nebegalėjo – atsileido batą-kerzą. Kai visus sulaikė, atsistojo, atėjo B. išskėtęs rankas, sakydamas „nu ir ką, nu ir davai norit ateikit, davai pasipyzdinam”, tiesiai šviesiai. Kaip tik buvo mobilios kuopos pareigūnas ir jis aiškiai sakė sulaikyti B., kol jis čia, kol nepasišalino. Tada jį sulaikė. Po sulaikymo juos išvežė į policijos komisariatą. Pas juos į įvykio vietą atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai ir jį išvežė į ligoninę. Kolega sakė, kad viskas truko 4 minutes, nors jam kaip pusvalandis, valanda praėjo. Po ligoninės dar atvažiavo pas kriminalistus, kurie įvykdė jų apklausą ir tuo metu atidavė priemones. Po to jis jau išvyko namo. Pas kolegą lygiai taip pat akivaizdžiai ant galvos matėsi nubrozdinimas kaktos srityje, jis taip pat kreipėsi į medikus, medikai išrašė jam išrašą. Kolega civilinio ieškinio nereiškė, ne pas juos nėra preteksto, kad pasipelnyti iš kaltinamųjų. E. K. buvo jo nuolatinis porininkas, bet dabar jis perėjo į kitą padalinį, o kolega liko patruliu. Kolega padarinių nejautė, tik tuo momentu, keletą dienų po įvykio – svaigimą, galvos skausmą, galimai smegenų sutrenkimas minimalus buvo. Tarnybinis patikrinimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo. Patikrinimai visą laiką būna. Kompensaciją sumokėjo darbdavys, tačiau ji nepadengė jo fizinės būklės, psichinės būklės ir dvasinės būklės. Gavo nedarbingumą. Be to tuo metu dirbo dar antrą darbą ir pajamos buvo tikrai realios. Iš antro darbo buvo mokama 62 procentai, iš policijos 71 ar 78 procentai. Šimtaprocentinio mokėjimo nebuvo. Turėjo finansinius nuostolius, kas susiję su antru darbu. Antras darbas – apsaugos reagavimas įmonėje (duomenys neskelbtini). Viskas tas pats, tik įgaliojimai siauresni. Jis iškarto pareiškė, kad nežino ar sugebės dirbti. Jam suteikė galimybę, perkėlė jį į ramesnį ekipažą, atlyginimą sumažino ir po poros mėnesių gražiai paprašė arba dirbti kaip įprastai, arba nedirbti. Tai teko palikti darbą. Nedarbingume buvo 4 mėnesius. Per tą laikotarpį nebuvo taip, kad tiesiog sėdėjo namuose sau laimingai ir žiūrėjo televizorių. Tai buvo 2 mėnesiai realiai pragaro, nes buvo bemiegės naktys, degė čiurna, skaudėjo, tino. Dabar viskas gerai, čiurna sugijo. Šiuo metu lygiai taip pat yra tam tikra baimė ir fobija. Yra tam tikra baimė, suvaržyti judesiai atlikti staigų manevrą kažkokį. Dirba tarnyboje 12 valandų, po 5 valandų tarybos jam reikia atsileisti tarnybinio kerzo raištelius, nes pėda tinsta. Pėda tinsta kasdien, tai yra labai didelis diskomfortas. Kai vairuoja reikia sustoti, atsileisti batą, nes jau pėda patinsta. Ši trauma tai nėra kažkoks randas. Turi dešinės kojos lygiai tokią pačią traumą tik su lūžiu, tai jaučia kiekvieną žiemą, tai jaus visą gyvenimą. Patirta trauma realiai suvaržo jo tam tikrus judesius. Šiuo metu sportuotų, bet nesportuoju, kas liečia bėgimą, atletiką lengvąją, nes yra baimė. Lipant laiptais čiurna visą laiką traška, atšalus, atšilus jaučiamas tam tikras degimas kažkoks ar iš vidaus pulsavimas kažkoks. Naktį miegant, staigus skausmas ateina, staigus skausmas išeina. Nuo ko tai priklauso, jis nežino. Šis vadinamas menkniekis, jį lydės visą gyvenimą. Kai gydėsi traumą buvo vedęs. Pradžioje, porą mėnesių, kol realiai negalėjo vaikščioti, žmona padėjo, paskui kaip ir pats jau stengėsi. Realiai nuomą mokėjo žmona, nes biuletenis buvo niekinis beveik. Beveik visa buitinė našta teko žmonai.
Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena kokioje gatvėje, susirinkusi „chebra“ triukšmavo. Atvykę į vietą pamatė, kad ant suoliuko sėdėjo asmenys, tiksliai neprisimena kiek. Jie prie jų priėjo, paprašė, kad išsiskirstytų. Visi viską suprato, išėjo savo keliais. Jie ruošėsi eiti link automobilio, tačiau vienas iš asmenų, nepamena vardo ir pavardės, priėjo prie jų. Nepamena nusikeikė ar ne, bet pasakė „vežkit mane“. Jie su kolega nutarė nusivesti jį iki automobilio. Jis paėmė asmenį už dešinės rankos, kolega – už kairės. Priėjus tarnybinį automobilį, asmuo su koja atsirėmė į jų automobilį, kažkaip atšoko ir jam su alkūne pataikė į galvos sritį, o kolegai, kaip suprato, į koją. Jis su asmeniu pargriuvo. Asmuo labai agresyviai su kojomis daužė kitą automobilį. Uždėjo asmeniui antrankius. Vėliau atbėgo kiti asmenys ir sustojo puslankiu. Vienas iš jų buvo su telefonu, kažkam skambino, sako „idite, budim iedo pizdit“. Jis kolegai pasakė, kad greičiau kviestų pastiprinimą. Iš kažkur pas vieną buvo lazda. Ta lazda buvo lygtais medinė. Gal ir buvo užsimojęs, bet 100 procentų pasakyti negali. Reikia žiūrėti į tarnybinį. Tarnybinio pranešimo duomenimis teismas gali vadovautis. Vienas iš asmenų bandė jį nustumti, bet jis su koja asmenį nuspyrė nuo savęs. Jam iš dešinės kiti du piliečiai bandė prieiti, norėjo, kad jis paleistų asmenį ant kurio sėdėjau. Kolega gal net buvo išsitraukęs teleskopą, kad juos atbaidytų. Visų aplinkybių, detalių tiksliai negali pasakyti. Toje konfliktinėje situacijoje kolega kvietė pastiprinimą vieną kartą. Pamena, kad jis su koja iki racijos nusigavo, dar kartą rėkė, kad atvažiuotų pastiprinimas. Situacija buvo kontroliuojama, bet sunkiai. Kada vyko pilnas sulaikymas, kažkas dar bandė bėgti. Kovinius veiksmus jie naudojo. Jis naudojo jėgą prieš tą, kurį norėjo sulaikyti, nes tuo metu jis buvo neprognozuojamas. Jie buvo dviese, o jų buvo būrys. Matė, kad kolega šlubuoja, jam koją labai skaudėjo. Jo paklausė ir jis pasakė, labai skauda, negali paeiti. Jam iš alkūnės į galvą buvo suduota, taip pat jį bandė nustumti dar, bet daugiau nieko. Nedarbingumo nereikėjo. Buvo tik pas daktarą nuvažiavęs. Asmeniškai pretenzijų niekam neturi.
Liudytojas A. (A.) F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie buvo truputį išgėrę ir ėjo namo. Buvo su kaltinamaisiais ir liudytojais. Po to kažkas iškvietė pareigūnus, nes jie triukšmavo. Policijos pareigūnai liepė jiems eiti namo. Policijos pareigūnai bendravo normaliai. Visi iš asmenų klausė policijos nurodymų ir ėjo link namų, o M. G. nėjo namo, grįžo. Po to jie nuėjo pas M. Konflikto su policijos pareigūnais nematė. Nematė ką darė kitaip G. Neprisimena ar pavyko pasivyti M. ir sugrįžti namo. Įvykio metu, kai atvyko policija buvo neblaivus. Įvykio metu nematė lazdos ar pagalio.
Liudytojas A. S. (A. S.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad beveik nieko neatsimena. Jie išgėrinėjo, vėliau jam iš nugaros užlaužė ranką, paguldė ant žemės ir išvežė į areštinę. Įvykio aplinkybių neatsimena dėl ilgo laiko tarpo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojui A. S. pareiškus, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, ir 276 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 21 d. vakare, būdamas savo namuose, vartojo alkoholį, išgėrė tris litrus alkoholinio alaus. Vėliau, išėjęs iš namų, apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 47, esančio suoliuko, sutiko savo draugus M. G., J. B., A. F., J. K. (J. K.) ir M. S. (M. S.). Kas vyko vėliau, tiksliai neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Gali pasakyti tik tiek, kad su nurodytais draugais tiesiog stovėjo ir šnekėjosi. Neprisimena, ar vartojo alkoholį. Po kelių minučių prie jų priėjo du uniformuoti policijos pareigūnai. Neprisimena, ko pareigūnai iš jų norėjo. Kažkuriuo momentu atvažiavo dar pareigūnų, jam buvo uždėti antrankiai, buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pareigūnams jis nesipriešino ir jų atžvilgiu smurto nenaudojo. Prisimena, kad visą laiką buvo prie suoliuko ir niekur neėjo, nors lyg ir buvo kažkoks konfliktas, bet negali pasakyti tarp ko, nes neprisimena. Stovėjo prie suoliuko ir niekur neėjo, nes turi lygtinumą, nenorėjo jokių problemų, todėl niekur neėjo, norėjo eiti namo. Kas ką darė pasakyti negali, nes nieko neprisimena. Daugiau nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 121–123).
Pagarsinus liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pagarsintus parodymus patvirtino. Papildomai parodė, kad neprisimena kaip pareigūnai elgėsi su jais. Atsimena, kad F. buvo su juo mašinoje, o ką dar sulaikė, nepamena. Jis gulėjo ant žemės su antrankiais. Nematė kas įvykio metu buvo daroma su kitais asmenimis, su kuriais jis išgėrinėjo.
Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai ką prisimena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojui M. S. pareiškus, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, ir 276 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lieka prie parodymų, kuriuos davė anksčiau, nieko pakeisti ir papildyti nenori, nes tiksliai įvykio aplinkybių tikrai nepamena. 2020 m. vasario 21 d. po pietų, tikslaus laiko nežino, (duomenys neskelbtini) parke susitiko kartu su savo draugais M. G., J. B., A. F., J. K. ir A. S.. Kartu su draugais vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) kaimą, visi gėrė alkoholinį alų. Kadangi išgėrė pakankamai daug alkoholio, todėl kas vyko vėliau, tiksliai pasakyti negali. Prisimena, kad tą vakarą, tikslaus laiko nežino, jis buvo (duomenys neskelbtini) prie kažkurio namo. Tuo metu prie jo ir M. G. priėjo du uniformuoti policijos pareigūnai, kurie kažką pradėjo jiems sakyti. Pareigūnai jam pasakė eiti namo. Jis niekur neėjo. Pareigūnai paėmė M. G. už rankų ir paguldė jį ant žemės, prispaudė, nes M. G. "šakojosi", negražiai kalbėjo pareigūnų atžvilgiu. Mano, kad M. G. priešinosi pareigūnams, kokiu būdu neprisimena. Negali pasakyti, ar M. G. kaip nors sudavė pareigūnams, to nematė. Pareigūnai laikė M. G. prispaudę prie žemės. Jis priėjo prie vieno iš pareigūno, patapšnojo ranka jam per petį, prašė, kad paleistų M. Pareigūnas pasakė, kad pasitrauktų ir netrukdytų. Jis niekur neėjo, liko stovėti šalia pareigūnų. Kur tuo metu buvo likę draugai, jis neprisimena. Nori pasakyti, kad J. B. ėjo rankoje laikydamas medinį kirvio kotą, nes jam draugas padarė tą kotą ir šis nešėsi namo, pastarasis nebuvo užsimojęs kirvio kotu pareigūnų atžvilgiu ir niekaip pareigūnams negrasino. J. B. išvis buvo ne prie ko, nes jie girtavo visą dieną, o pastarasis prie jų priėjo tik prieš atvažiuojant pareigūnams, eidamas pakeliui namo. Po kažkurio laiko atvyko dar kažkiek pareigūnų, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Daugiau nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 139–141).
Pagarsinus liudytojo M. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pagarsintus parodymus patvirtino. Papildomai parodė, kad nežino kodėl draugai nevykdė policijos pareigūnų liepimų eiti namo. Dalį žmonių, kas buvo sulaikyti pamena, dalies ne.
Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino apie ką nagrinėjama byla. Lieka prie savo ankstesnių parodymų. Įvykio metu jie sėdėjo, buvo sutikęs savo pažįstamus. Atvažiavo policija, paprašė išsiskirstyti, kad jie neištriukšmautų, bet jie netriukšmavo.
Tiesiog žmonės pamato ir iškviečia policininkus. Policininkai atvažiavo ir viskas. Jie viską suprato,
išeidinėjo iš ten, bet taip gavosi, kad pas M. su policininkais buvo kažkoks pokalbis. M. paprasčiausiai su jais bendravo. Tuo momentu jis priėjo ir jie kartu išėjo. Po to jie vėl pradėjo kalbėti ir gavosi taip, kad M. paguldė ant žemės, surakino antrankiais ir viskas. Jis pažiūrėjo, kad be reikalo jį taip susuko, surakino. Jis prieš tai buvo priėjęs, pasakė pareigūnams, kad kam jie taip kankina žmogų, kad jis juk išgėręs, kad pasodintų į mašiną ir vežtų į „Salą“ ar komisariatą, išrašytų baudą, kad neblaivus buvo. Jis bandė paaiškinti, bet niekas į jį nekreipė dėmesio. Vėliau nuėjo į šoną, atsisėdo ant suoliuko ir stebėjo kas vyks. Dar prieš tai pastebėjo, kad jiems buvo priekaištų, kad jie provokavo policiją, bet nieko panašaus nebuvo, jis paprasčiausiai bandė paaiškinti. Stebėjo tą situaciją nuo suoliuko. Jo bičiuliai nesimušė su pareigūnais, M. gulėjo surakintas, J. irgi nieko nedarė. Nematė ar J. turėjo lazdą, ar ne. Nematė, kad kas grasintų. Kai jis buvo priėjęs paaiškinti, kad kankiną žmogų, girdėjo kaip pareigūnai kvietė pastiprinimą. Jeigu būtų manęs, kad daro kažką blogo, būtų bėgęs, bet jis niekur nėjo. Girdėjo sirenas, bet niekur nebėgo, laukė kas bus. Niekas niekur nepasitraukė, nebėgo, buvo taip pat. Kada atvažiavo pareigūnai, niekas nesiaiškino, kas provokavo, niekas nieko neklausė. Prie jo pribėgo pareigūnai, paguldė ant žemės ir nuvežė į policijos komisariatą. Nesutiko su jam pareikštais kaltinimais, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Iš 2020 m. vasario 22 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 22.42 val. (duomenys neskelbtini), (ekipažas V1727) buvo pasipriešinta panaudojant fizinį smurtą (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems patruliams V. Ž. ir E. K., kurie atvyko pagal iškvietimą dėl girtaujančių ir triukšmaujančių asmenų (1 t., b. l. 3–6).
Iš 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 22.42 val. (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams, dėl girtaujančių ir triukšmaujančių asmenų, M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), aktyviais veiksmais, panaudoję fizinį smurtą, pasipriešino (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems patruliams V. Ž. ir E. K.. Apklausos metu nukentėjusysis V. Ž. nurodė, kad M. G. kairės kojos kulnu smūgiavo jam į kairės kojos čiurną, po ko jo pėda išsisuko į kitą pusę ir jis pajuto stiprų fizinį skausmą kairės čiurnos srityje. Atlikus papildomą tyrimą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2024/2020(01) nurodyta, kad V. Ž. nustatyta kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas su poodine kraujosruva čiurnos išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairiame kelyje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl čiurnos ir pėdos raiščių plyšimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgus į šias aplinkybes tyrimas pradėtinas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą (1 t., b. l. 11–12).
Iš 2020 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio V. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 22.09 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. K., iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie namo, kieme, ant suoliuko, susirinkę apie 6-7 žmonės galimai vartoja alkoholį ir triukšmauja. Praneša gyventoja. Atvykę nurodytu adresu, šone nurodyto namo, kieme pastebėjo pranešime nurodytą asmenų grupę. Einant link asmenų girdėjo, kaip šie garsiai šūkauja ir juokiasi bei matė, kaip keletas iš jų vartoja alkoholinius gėrimus. Priėjus prie asmenų, juos apšvietė žibintuvėliais ir prisistatė garsiai ištardami: „Policija, labas vakaras!“. Jiems ištarus šiuos žodžius, vyrai nutilo ir atsisukę garsiai pradėjo juoktis sakydami: „Pacani, spakoina, a tomenti prijiechali“ (vertimas: Vaikinai, ramiai, o tai (necenzūrinis žodis) mentai atvažiavo). Buvo pareikalauta vyrų nesikeikti, susirinkti alkoholinius gėrimus ir keliauti namo, tačiau vienas iš grupelėje buvusių vyrų (kaip vėliau paaiškėjo, tai M. G.), išgirdęs jų reikalavimą, tik nusijuokė, priėjo arčiau jo ir garsiai, viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims pasakė: „Tai ką, dabar tipo aš namo turiu eiti, jūs ką, chujieli vapšė? Ką jūs čia, atvažiavot, suka, ir prikolus rodot?“. Dėl necenzūrinių žodžių vartojimo viešoje vietoje buvo nuspręsta M. G. sulaikyti. Vedant M. G. iki jų tarnybinio automobilio, jis su porininku laikė šį už abiejų (jis už kairės rankos, E. K. už dešinės) rankų, alkūnių. Priėjus iki jų tarnybinio automobilio, M. G. staigiai kaire koja spyrė į jų tarnybinio automobilio kairės pusės priekinį bamperį bei žibintą, taip juos staigiai stumdamas atgal nuo tarnybinio automobilio bei abiejų rankų alkūnėmis smūgiavo jiems į veido sritį, tačiau jam smūgio pavyko išvengti, o kolegai ne. M. G. dešinės rankos alkūne smūgiavo kolegai E. K. į galvos sritį, taip sukeldamas kolegai fizinį skausmą. Po smūgio alkūne kolegai, M. G. kairės kojos kulnu smūgiavo jam į kairės kojos pėdą, čiurną bei atsistojęs ant jos išsuko ją į kitą pusę, ko pasėkoje jis pajuto stiprų fizinį skausmą kairės kojos čiurnos srityje. Po šių M. G. veiksmų buvo panaudota spec priemonė – dujos bei kovos imtynių veiksmai. Griaunamas ant žemės M. G. spardėsi kojomis, taip apgadindamas šalia stovėjusį automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pargriovus M. G. ant žemės, pastebėjo, kaip į jų pusę atbėga visa prieš tai stovėjusi vyrų grupė. Jie įspėjo vyrūs, kad šie laikytųsi atstumo ir netrukdytų policijos darbui. Į jų reikalavimus vyrai visiškai nereagavo, ko pasėkoje per radijo ryšį OVS buvo paprašyta kolegų pagalbos. Pagalbos prašė keletą kartų. Kolega E. K. gulėjo ant žemės su sulaikytu M. G., kuris naudodamas jėgą, vis bandė išvengti sulaikymo, o jis stovėjo prieš kolegą neleisdamas kitiems vyrams prisiartinti prie sulaikomo M. G.. Jo reikalavimų atsitraukti nei vienas iš vyrų neklausė, tik juokėsi vis eidami arčiau jų. Vienas iš grupės vyrų, kaip vėliau paaiškėjo – J. B., jiems girdint, kažkam paskambino ir garsiai ištarė: „Ė, chebra, varykit čia greičiau, mentus supyzdint reik čia“. Ištaręs šiuos žodžius J. B. staigiai pribėgo prie kolegos, norėdamas jį nustumti nuo sulaikomo M. G., tačiau kolega jį koja nusistūmė ir taip pat šį rankomis nustūmė ir jis. Po šio J. B. veiksmo, jis išsitraukė teleskopinę lazdą prieš visus vyrus kaip psichinę prievartą, tačiau J. B. apibėgęs iš kitos pusės, dešinėje rankoje laikydamas medinę lazdą, kuria smūgiavo jam, tačiau jam smūgio išvengti pavyko. Vėl visų buvusių vyrų, kaip vėliau paaiškėjo – M. S., A. S., J. K. ir A. F., buvo aiškiai, garsiai pareikalauta atsitraukti nuo jo ir kolegos, tačiau į jo reikalavimus nei vienas iš vyrų nereagavo. Vienas iš grupės vyrų – A. F. visą laiką stovėjo prieš jį ir juokėsi, vis prieidamas arčiau. Atvykus kolegoms visi asmenys apie 22.48 val. buvo sulaikyti ir kolegų pagalba pristatyti į Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojų dalį. Kadangi po visų asmenų sulaikymo jis pajuto dar didesnį dešinės kojos čiurnos skausmą ir nebegalėjo jos judinti bei juto tinimą, o kolega E. K. juto galvos skausmą bei buvo matyti nubrozdinimas galvos srityje, į įvykio vietą buvo iškviesta GMP. Atvykę GMP 5604 medikai nurodė, kad jam reikia važiuoti į VRUL peršviesti koją, o kolegai pasirodyti gydytojui dėl galvos. Nuvykus į ligoninę jam buvo nustatytas kairės kojos čiurnos patempimas, o kolegai E. K. galvos plaukuotosios dalies paviršinis sumušimas. Jam buvo išrašytas nedarbingumas, o kolegai ne. Visas įvykis buvo perduotas NVRS. Įvykis buvo filmuojamas nešiojama kamera Nr. 1720 (1 t., b. l. 19).
Iš 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. dirbo kartu su Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiaisiais patruliais D. Š. ir A. J. tarnybiniu automobiliu „VW Kombi“, identifikuojantis borto Nr. V1921. Dirbant pagal nustatytą planą, apie 22 val. 42 min. per radijo ryšį išgirdo, kad auto patruliui V1727 reikalinga skubi pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą iš (duomenys neskelbtini), dar mažiausiai 3 kartus išgirdo, kaip V1727 skubina kitus policijos ekipažus, bei reikalauja kuo skubiau atvykti. Apie 22 val. 48 min. atvykus į įvykio vietą, pastebėjo tolumoje (kiemuose) stovintį tarnybinį policijos automobilį V1727. Prie jo buvo pareigūnas, kuris žibintuvėliu ėmė jiems signalizuoti bei taip nurodė savo buvimo vietą. Privažiavus prie šių pareigūnų (kartu privažiavo ir kiti policijos ekipažai) šie iš karto nurodė asmenų grupę, bei nurodė juos sulaikyti. Vizualiai vertinant įvykio aplinką ir joje esančius asmenis, pastebėjo, kad tarnybiniu automobiliu V1727 dirbęs pareigūnas, o tiksliau – V. Ž., sunkiai paeina, šlubuoja bei skundžiasi stipriais skausmais kojos srityje. Kartu su į įvykio vietą atvykusiais auto patruliais, pradėjo atlikinėti sulaikymo veiksmus. Sulaikymo metu buvo sulaikyti 6 asmenys. Iš jų, jie kartu su kitomis pajėgomis sulaikė J. K. ir J. B.. Taip pat padėjo sulaikyti ir kitus asmenis. Iš sulaikytų asmenų į Vilniaus aps. VPK OVS pristatė J. K. ir M. G.. Visi asmenys sulaikymo metu elgėsi agresyviai, vienas kitą balsu skatino bėgti arba nepasiduoti. Sulaikymo metu jų auto patrulio ekipažas spec. priemonių nenaudojo. Naudojami buvo tik kovinių imtynių veiksmai (rankų kontrolė, rankų lenkimas už nugaros) (1 t., b. l. 20).
Iš 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 22.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. G., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), V1727 reikalinga pagalba sulaikant asmenis. Atvykus minėtu adresu, V1727 nurodė asmenis, kuriuos reikia sulaikyti už teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymą. A. S. ir A. F. sulaikyti apie 22.50 val. ir apie 00.05 val. pristatyti į Vilniaus AVPK OVS. Panaudotos spec. priemonės – antrankiai (1 t., b. l. 21).
Iš 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 22 val. 42 min., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule G. L. S., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), reikia pagalbos kolegoms V1727. Atvykus minėtu adresu, buvo sulaikytas M. S. Faktinis sulaikymo laikas apie 22.50 val. buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai (1 t., b. l. 22).
Iš 2020 m. vasario 22 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 22.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule G. B. nustatytame maršrute, iš V1727 per radijo ryšio priemonę išgirdo pagalbos šauksmą, kad ekipažui reikalinga skubi pagalba, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi asmenys priešinasi. Atvykus minėtu adresu, jie pastebėjo, kaip ant žemės paguldyti keli asmenys (apie 4), prie kurių buvo pareigūnai. Pribėgus prie vieno iš asmens, padėjo asmenį sulaikyti. Asmuo nevykdė teisėtų policijos reikalavimų dėti rankas už nugaros ir laikė rankas sukabinęs tarpusavyje. Uždėjus asmeniui spec. priemonę – antrankius. Pastebėjo, kaip ekipažo V1727 vyriausiasis patrulis V. Ž. nurodė asmenį, kuris taip pat dalyvavo įvykyje. Pribėgus prie šio asmens, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. B., asmuo į reikalavimą gultis ant žemės ir dėti rankas už nugaros nereagavo. Asmuo buvo paguldytas ant žemės ir su dar vieno pareigūno pagalba uždėta spec. priemonė – antrankiai. J. B. buvo sulaikytas apie 22.50 val. ir pasodintas į jų tarnybinį automobilį. J. B. pristatytas į Vilniaus OVS, pristatymo metu naudota spec. priemonė – antrankiai (1 t., b. l. 23).
Iš 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės S. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 23.20 val. į VPK OVS pagal ROIK: 0120000095503 buvo pristatytas neblaivus M. G. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,74 promilės girtumas ). Atlikus pristatyto asmens daiktų apžiūrą, jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą (C.69), kur rankomis daužė, kojomis spardė laikino sulaikymo patalpos duris. Kelis kartus buvo paprašyta nusiraminti, bet vyras nereagavo, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Tam, kad neturėtų galimybės daužytis ir save sužaloti bei neapgadintų policijos inventoriaus panaudojus antrankius buvo prisegtas prie suoliuko (1 t., b. l. 24).
?? Iš 2020 m. vasario 21 d. J. A. (J. A.) pareiškimo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 23 val. į jo butą atėjo pareigūnai ir paprašė, kad jis ateitų prie savo automobilio VW TOUAREG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad pažiūrėtų, ar nėra automobilio apgadinimų. Priėjęs prie automobilio, jis pažiūrėjo, kad yra apgadinimai – įbrėžimai. Žalą patikslins (1 t., b. l. 26).
?? Iš 2020 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo kieme po metaliniais turėklais stovi automobilis VW TOUAREG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Prie automobilio priekinio kairės pusės rato guli mobilaus ryšio telefonas NOKIA, kuris yra paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Prie namo iš dešinės pusės yra takelis, kuriame guli tuščias plastikinis butelis "Utenos". Dešinėje nuo namo yra pieva, kurioje yra įrengtas suoliukas. Už namo kampo žolėje guli medinė lazda, ant kurios markeriu yra padarytas užrašas, lazdos galas yra žalios spalvos. Lazda yra paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 2. Vietovė yra gerai matoma pro Sodų g. 47 namo langus bei pro šalia esančius daugiabučių namų langus. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Daugiau daiktų ar objektų galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nenustatyta (1 t., b. l. 29–39).
2020 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. IBPS-IL-1858 vokas, kuriame yra medinė lazda, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (1 t., b. l. 40–41).
Iš 2020 m. vasario 22 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW TOUAREG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi namo kieme po metaliniais turėklais prie daugiabučio namo kampo. Automobilis stovi priekiu į namo kiemo pusę, galu į automobilių stovėjimo vietų pusę. Automobilis nešvarus. Automobilio priekinėje dalyje, prie grotelių ant kėbulo matomi nešvarūs pabraižymai. Ant automobilio kairės pusės priekinio sparno matomas nešvarus pabraižymas. Ant automobilio kairės pusės galinių durelių taip pat matomas nešvarus pabraižymas. Ant automobilio galinės dalies, dešinės pusės ant buferio matomas nešvarus pabraižymas. Akivaizdžių automobilio sugadinimų nesimato. Daiktų ar objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nenustatyta (1 t., b. l. 42–51).
Iš 2020 m. kovo 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas"Nokia Nseries N82" modelio, mygtukinis, plastikiniu sidabrinės spalvos korpusu. Apžiūros metu telefonas išjungtas, neįsijungia. Telefonas naudotas, apibraižytas, atminties kortelės lizdas užklijuotas juodos spalvos izoliacijos juosta. Mobiliojo ryšio telefone įdėta TELE2 PILDYK SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Atminties kortelės nėra (1 t., b. l. 52–55).
2020 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. IBPS-IL-2327 vokas, kuriame yra mobiliojo ryšio telefonas "Nokia", perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (1 t., b. l. 56–57).
Iš 2020 m. vasario 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Ž. pateikė 2020 m. vasario 22 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašą/siuntimą, iš kurio matyti, kad pacientas skundėsi kairės čiurnos skausmu. Sužalojimas atsirado, kai asmuo pasipriešino sulaikymo metu. Apžiūrint čiurną, ji patinusi. Sužalojimo pobūdis patempimas (1 t., b. l. 66–68).
Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad susitikus su nukentėjusiuoju V. Ž. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų kieme prie namo Nr. 47, esančio Sodų gatvėje, ir paprašius pastarojo parodyti, kur ir kaip jam ir jo kolegai E. K. pasipriešino įtariamieji M. G. ir J. B. 2020 m. vasario 21 d., nukentėjusysis V. Ž. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų kieme, netoli namo Nr. 47, parodė įvykio vietą (Nuotrauka Nr. 1). Tuomet V. Ž. paaiškino, kad jis ir kolega E. K. vedė įtariamąjį M. G. prie tarnybinio automobilio. Jis laikė M. G. už kairės rankos, o E. K. laikė M. G. už dešinės rankos. Priėjus prie tarnybinio automobilio, M. G. kaire koja atsispyrė nuo tarnybinio automobilio kairės pusės priekinio bamperio ir žibinto, taip staigiai stumdamas jį ir kolegą E. K. atgal nuo tarnybinio automobilio (Nuotrauka Nr. 2). V. Ž. teigimu, tada M. G. kairės rankos alkūne smūgiavo vieną kartą jam į veidą, bet jam smūgio pavyko išvengti. Tuomet V. Ž., nurodęs statistui pareigūnui būti M. G. vietoje, parodė, kaip M. G. kairės rankos alkūne smūgiavo jam į veidą (Nuotrauka Nr. 3). V. Ž. teigimu, tuo pačiu metu M. G. dešinės rankos alkūne vieną kartą sudavė jo kolegai E. K. į veidą. E. K. susiėmė rankomis už savo veido, paleisdamas dešinę M. G. ranką. Tada M. G. kairės kojos kulnu sudavė jam į kairės kojos čiurną. V. Ž., nurodęs statistui pareigūnui būti M. G. vietoje, aiškindamas, kaip M. G. jam sudavė, parodė, kaip M. G. kairės kojos kulnu sudavė jam į kairės kojos čiurną (Nuotrauką Nr. 4). Tuomet V. Ž. parodė vietą, kur jam su E. K. pavyko paguldyti M. G. ant žemės (Nuotrauka Nr. 5). Kadangi į jų pusę atbėgo asmenų grupė, todėl E. K. laikė prie žemės prispaudęs M. G., o jis stovėjo saugodamas savo kolegą, nuolat kartodamas, kad asmenys nesiartintų. Asmenys į jo reikalavimus nereagavo, artėjo prie jo ir kolegos, reikalavo paleisti M. G., grasino panaudoti fizinį smurtą, priartėję prie jo, stumdė jį rankomis, o jis bandė juos atstumti nuo savęs. Tada J. B., kalbėdamas telefonu, garsiai rusiškai pasakė kažkam, kad greičiau ateitų čia, nes reikia sumušti pareigūnus, ir staigiai pribėgo prie E. K., norėdamas jį nustumti nuo M. G., tačiau E. K. J. B. koja nuo savęs nustūmė. V. Ž. teigimu, tada jis irgi abiem rankomis nustūmė J. B.. Viskas įvyko labai greitai, o J. B. apibėgo iš kitos pusės, dešinėje rankoje pastarasis laikydamas medinę lazdą, kuria užsimojo ir bandė jam smūgiuoti, tačiau smūgio jam pavyko išvengti. Negali pasakyti, į kurią kūno dalį taikėsi J. B., nes viskas įvyko labai greitai. Tuomet V. Ž., nurodęs statistui pareigūnui būti J. B. vietoje, aiškindamas, kaip J. B. užsimojo medine lazda, parodė, kaip J. B. dešinėje rankoje laikydamas medinę lazdą, bandė jam vieną kartą smūgiuoti (Nuotrauka Nr. 6). Tada atvyko pastiprinimas ir visi asmenys buvo sulaikyti. Tuo parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigiamas (1 t., b. l. 71–81).
2020 m. vasario 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 584/2020 (01) nurodyta, kad V. Ž. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame kelyje, kairės čiurnos išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis, patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 91–93).
2020 m. liepos 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2024/2020 (01) nurodyta, kad V. Ž. nustatyta kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas su poodine kraujosruva čiurnos išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 21 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl čiurnos ir pėdos raiščių plyšimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairiame kelyje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir galėjo būti padaryti tiek griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių, tiek smūginio kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu) (1 t., b. l. 99–100).
Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad susitikus su nukentėjusiuoju E. K. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų kieme prie namo Nr. 47, esančio (duomenys neskelbtini), ir paprašius pastarojo parodyti, kur ir kaip jam ir jo kolegai V. Ž. pasipriešino įtariamieji M. G. ir J. B. 2020 m. vasario 21 d., nukentėjusysis E. K. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų kieme, netoli namo Nr. 47, parodė įvykio vietą (Nuotrauka Nr. 1). Tuomet E. K. paaiškino, kad jis ir kolega V. Ž. vedė įtariamąjį M. G. prie tarnybinio automobilio. Jis laikė M. G. už dešinės rankos, o V. Ž. laikė M. G. už kairės rankos. Priėjus prie tarnybinio automobilio, M. G. kaire koja atsispyrė nuo tarnybinio automobilio kairės pusės priekinio bamperio ir žibinto, taip staigiai stumdamas jį ir kolegą V. Ž. atgal nuo tarnybinio automobilio (Nuotrauka Nr. 2). E. K. teigimu, tada M. G. kairės rankos alkūne smūgiavo vieną kartą V. Ž. į veidą, bet šiam smūgio pavyko išvengti, ir bemaž tuo pačiu metu M. G. dešinės rankos alkūne vieną kartą sudavė jam į veidą. Tuomet E. K., nurodęs statistui pareigūnui būti M. G. vietoje, parodė, kaip M. G. dešinės rankos alkūne smūgiavo vieną kartą jam į veidą (Nuotrauka Nr. 3). E. K. teigimu, pajutęs fizinį skausmą, jis susiėmė rankomis už savo veido, todėl paleido M. G. dešinę ranką. Tada M. G. kairės kojos kulnu sudavė jo kolegai V. Ž. kažkur į kairę koją ir kolega garsiai sušuko iš skausmo. Tuomet E. K. parodė vietą, kur jam su V. Ž. pavyko pargriauti ir paguldyti M. G. ant žemės (Nuotrauka Nr. 4). Kadangi į jų pusę atbėgo asmenų grupė, todėl M. G. prispaudęs prie žemės laikė jis vienas, o kolega V. Ž. stovėjo šalia jį saugodamas, kad asmenys prie jo nepriartėtų. V. Ž. nuolat kartojo, kad asmenys nesiartintų, bet pastarieji V. Ž. reikalavimų neklausė, artėjo prie jo ir kolegos, reikalavo paleisti M. G., grasino panaudoti fizinį smurtą, priartėję prie V. Ž., stumdė jo kolegą rankomis, o kolega bandė juos atstumti nuo savęs. Tada J. B., kalbėdamas telefonu, garsiai rusiškai pasakė kažkam, kad greičiau ateitų čia, nes reikia sumušti pareigūnus, ir staigiai pribėgo priėjo, norėdamas jį nustumti nuo M. G., tačiau jis koja nustūmė J. B. nuo savęs (Nuotrauka Nr. 5). Tada J. B. rankomis nustūmė ir jo kolega V. Ž.. J. B. apibėgo iš kitos pusės, dešinėje rankoje pastarasis laikė medinę lazdą, kuria užsimojo ir norėjo suduoti jo kolegai V. Ž., bet V. Ž. smūgio pavyko išvengti. Negali pasakyti, į kurią kūno dalį taikėsi J. B., nes viskas įvyko labai greitai. Tada atvyko pastiprinimas ir visi asmenys buvo sulaikyti. Tuo parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigiamas. Paprašytas patikslinti, ar J. B., kai prie jo priėjo, prieš tai kai jis J. B. nustūmė koja, jį pastūmė, ar jam sudavė, ar norėjo pastumti, E. K. patikslino, kad J. B. jį ranka pastūmė (1 t., b. l. 113–122).
Iš 2020 m. vasario 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. K. pateikė 2020 m. vasario 22 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašą/siuntimą, kuriame užfiksuota diagnozė plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Skundžiasi skausmu (1 t., b. l. 123–125).
2020 m. kovo 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 983/2020 (01) nurodyta, kad E. K. kūno sužalojimų nekonstatuota. Pateiktuose medicinos dokumentuose nurodoma galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyvių sužalojimams būdingų požymių aprašymu, todėl kaip sužalojimas nėra vertinama. Nesant objektyvių kūno sužalojimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui (1 t., b. l. 135–136).
Iš 2020 m. kovo 18 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Ž. tarnybinio pranešimo dėl liudytojo J. A. apklausos matyti, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. V-33 „Dėl rekomendacijų darbdaviams organizuojant veiklą“ ir vadovaujantis 2020 m. kovo 13 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymu dėl policijos įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo metu liudytojo J. A. apklausa atlikta telefonu, rezultatus užfiksuojant tarnybiniame pranešime, darant garso įrašą. Skambučio pradžios laikas 2020 m. kovo 18 d. 15.55 val. Skambučio trukmė – 1 min. 46 sek. J. A. nurodė, kad 2020 m. vasario 21 d. įvykio metu jo automobilis VW TOUAREG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas nebuvo, todėl žala jam nepadaryta. Ant automobilio kėbulo buvo tik pėdsakai, kurie dingo automobilį nuplovus. Jokių įbrėžimų ant automobilio kėbulo nėra. Pretenzijų dėl šio įvykio neturi (1 t., b. l. 137–139).
Iš 2020 m. balandžio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas "2020_02_21_22-09-29_37068409925", gautas elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro 2020-03-24. Garso įrašo data – 2019 m. vasario 21 d. Garso įrašo pradžios laikas – 22:09:29. Garso įrašo trukmė – 1 minutė 42 sekundės. Garso įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi gyventoja, nurodo, kad (duomenys neskelbtini), aikštelėje tarp namų Nr. 47, 42, 41, ant suoliuko susirinkę 6-7 asmenys, kurie galima vartoja alkoholį, triukšmauja ir trukdo gyventojams miegoti. Moteris prašo, kad atvažiuotų policija ir pasižiūrėtų (1 t., b. l. 141–142).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas "V1727 (duomenys neskelbtini)ch2_20200221223333_20200221231028" iš tarnybinio automobilio V1727, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašo pradžia 2020 m. vasario 21 d. 22:33:32. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. vasario 21 d. 23:10:19. Vaizdo įrašo trukmė – 36 minutės 53 sekundės. Matoma, kad vaizdo įrašas daromas pro automobilio priekinį langą. Garso nėra. Vaizdo įraše matoma, kaip automobilis važiuoja keliu tarp daugiabučių namų, lauke yra tamsu, palei kelią pristatyta automobilių. Automobilis sustoja už automobilio "Volkswagen", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Matoma, kaip du policijos pareigūnai nueina link namų kiemo ir prieina prie toliau stovinčių asmenų, dėl didelio atstumo ir vaizdą užstojančių dekoratyvinių medelių tikslus asmenų skaičius nematomas. Matoma, kad pareigūnai bendrauja su grupele asmenų. 22.38 val. matoma, kaip du pareigūnai vedą vyrą (kaip žinomą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – įtariamąjį M. G.), laikydami jį už abiejų rankų, link tarnybinio automobilio (Nuotrauka Nr. 1). Paskui juos matomi einantys dar du vyrai. 22.38 val. matoma, kaip vedamas vyras atsispiria dešine koja į tarnybinio automobilio priekinį vairuotojo pusės sparną ir bando ištrūkti, o pareigūnai jį bando sulaikyti (Nuotraukos Nr. 2-3). Matoma, kaip vienas pareigūnas nugriūna ant žemės ir ant jo nugriūna sulaikomas vyras (Nuotraukos Nr. 4-5). Nugriuvęs pareigūnas ir sulaikomas vyras pradeda grumtis tarpusavyje. Prie jų matomas antras pareigūnas ir link jų einantys du vyrai (Nuotrauka Nr. 6-7). Besigrumiantiems pareigūnui ir sulaikomam vyrui bei antram pareigūnui pasitraukus kairiau, vaizdą užstoja automobilis "Volkswagen", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bet matoma, kaip arčiau jų prieina minėti du vyrai, kurie stebi ir kažką sako (Nuotrauka Nr. 7). Tada prie jų prieina trečias vyras (Nuotrauka Nr. 8). Po to visi trys vyrai paeina kairiau, kur vaizdą užstoja automobilis "Volkswagen", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl jų nesimato. 22.39 val. matoma, kaip iš kiemo prieina dar du vyrai, kurie irgi atsistoja ten, kur vaizdą užstoja automobilis "Volkswagen", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 22.40 val. du vyrai paeina dešiniau, kur jie vėl yra matomi. Matoma, kaip vienas iš jų kažką geria iš butelio (Nuotrauka Nr. 9), tada perduoda butelį antram vyrui, kuris irgi kažką gerią iš minėto butelio, o po to minėtą butelį padeda prie dekoratyvinių medelių. 22.40 val. matoma kaip vienas vyras du kartus paeina kairiau ir po to atsitraukia, lyg būtų nustumiamas. Matoma, kaip keturi vyrai tai stebi, tai vaikšto aplink, nutolsta ir vėl grįžta. 22.44 val. matoma, kaip vienas pareigūnas išeina iš už automobilio "Volkswagen", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pašviečia žibintuvėliu į tarnybinio automobilio pusę. Vėl matoma, kaip vyrai tai stebi, tai vaikšto aplink, nutolsta ir vėl grįžta. 22.46 val. matoma, kaip vienas vyras vaikšto ranką pridėjęs prie ausies, galimai kažkam skambina (Nuotrauka Nr. 10), po to grįžta, padeda galimai telefoną į kelnių kišenę ir emocingai pradeda kažką sakyti, prieina arčiau, 22.46 val. matoma, kaip policijos pareigūnas jį nustumia (Nuotrauka Nr. 11). Vėl matoma, kaip vyrai tai stebi, tai vaikšto aplink, nutolsta ir vėl grįžta. 22.49 val. matoma, kad atvažiuoja pastiprinimas ir atskuba devyni policijos pareigūnai, kurie sulaiko aplink vaikštančius vyrus. 22.56 val. matoma, kaip iš už automobilio "Volkswagen", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ateina policijos pareigūnas, kuris šlubuoja (Nuotrauka Nr. 12). Po to vaizdo įraše matomas policijos pareigūnų tarpusavio bendravimas, apžiūrima, ar neapgadintas automobilis "Volkswagen", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuo vaizdo įrašas baigiamas (1 t., b. l. 143–151).
Iš 2020 m. balandžio 15 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas "2020_0221_223436_003.MP4" iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2020 m. vasario 21 d. 22:34:33. Vaizdo įrašo pabaiga – 2020 m. vasario 21 d. 22:35:23. Vaizdo įrašo trukmė – 50 sekundžių. Vaizdo įraše matoma, kaip daugiabučių namų kieme, tamsiu paros metu, policijos pareigūnai prieina prie šešių vyrų. Matoma, kad trys vyrai sėdi ant suoliuko, o kiti trys vyrai stovi šalia suoliuko. Girdima, kaip policijos pareigūnai prisistato, kad yra policija ir nurodo, kad vyrai per daug triukšmauja bei turi eiti į kitą vietą, nes gyventojai skundžiasi. Matoma, kad vienas ant suoliuko sėdintis vyras (A. F.) rankose laiko pagalį (Nuotrauka Nr. 1). Girdima, kaip vyrai atsiprašo ir pasako, kad tuoj viską surinks ir išeis. Tuo vaizdo įrašas baigiamas.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas "2020_0221_223638_004.MP4" iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2020 m. vasario 21 d. 22:35:26. Vaizdo įrašo pabaiga – 2020 m. vasario 21 d. 22:37:41. Vaizdo įrašo trukmė –2 minutės 15 sekundžių. Vaizdo įraše matoma, kaip vyrai dar kartą atsiprašo, sako, kad išeina ir pradeda išeidinėti, iš tos vietos, kur buvo susibūriavę prie suoliuko daugiabučių namų kieme. Matoma, kaip vyras, laikydamas rankoje pagalį (A. F.) svirduliuodamas atsistoja nuo suoliuko ir tuo metu, iš jo pagalį paima kitas vyras, kurio veido nesimato (Nuotraukos Nr. 2-3). Tada matoma, kaip prie policijos pareigūno prieina vienas iš vyrų (M. G.) (Nuotrauka Nr. 4), kuris pradeda policijos pareigūnų klausinėti, ar pareigūnai vaikystėje buvo kaip nors nusižengę, nes galimai ir jis norėtų tapti tokiu pačiu, kaip jie, bei vaikščioti ir juokauti. Girdima, kaip policijos pareigūnas paaiškina M. G., kad jie atvažiavo ne juokauti, o žmoniškai pasikalbėti, kad pastarieji išeitų, rastų sau kitą vietą ir čia žmonės galėtų ramiai miegoti. Tuo metu kiti vyrai bando įkalbėti M. G. eiti kartu su jais. Tuo vaizdo įrašas baigiamas.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas "2020_0221_223829_005.MP4" iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2020 m. vasario 21 d. 22:37:46. Vaizdo įrašo pabaiga – 2020 m. vasario 21 d. 22:43:29. Vaizdo įrašo trukmė – 5 minutės 45 sekundės. Vaizdo įraše girdima, kaip pareigūnas dar kartą vyrams sako, kad jie eitų iš čia. Tuo metu M. G. klausinėja pareigūnų, ar jį sulaikys ir už ką. Girdima, kaip kiti vyrai bando įkalbėti M. G. eiti kartu su jais, bet šis nesutinka. Matoma, kaip vienas vyras užsimoja pagaliu M. G. atžvilgiu (Nuotrauka Nr. 5). Tada girdima, kaip policijos pareigūnai sako M. G. eiti kartu su jais. Matoma, kaip M. G. prieina prie pareigūno, kuris paima jį viena ranka už žasto ir veda prie tarnybinio automobilio. Tada vaizdo įraše matomas vaizdas, kaip artėjama prie tarnybinio automobilio, priartėjus prie kurio vaizdas pradeda stipriai judėti, girdimas triukšmas ir šurmulys. Girdima, kaip policijos pareigūnas sako kažkam, kad pasitrauktų. Girdima, kaip M. G. sako, kad nieko nedarė, o prieš jį panaudojo dujas. Vėl girdima, kaip policijos pareigūnai kažkam du kartus sako, kad eitų iš čia. Vaizdo įraše matoma dalis kūno, ant žemės gulinčio vyro (M. G.), kurį laiko kitas pareigūnas (Nuotrauka Nr. 6). Fone girdimi kitų vyrų balsai, kurių vieni sako M. G. nusiraminti, kiti klausinėja, kas čia įvyko. Girdima, kaip policijos pareigūnas paaiškina, kad M. G. spyrė į policijos automobilį. Matoma, kaip policijos pareigūnas ant žemės gulinčiam vyrui (M. G.) bando uždėti antrankius, o tuo metu kitas pareigūnas kažkam toliau kartoja, kad šis pasitrauktų. Girdima, kaip M. G., klausinėja, kodėl yra rakinamas antrankiais ir toliau teigia, kad nieko nedarė, prašo, kad jį paleistų. Fone girdimi kitų vyrų šauksmai, bet žodžiai nesuprantami. Vaizdo įraše matoma gulinčio vyro (M. G.) ranka, ant kurios yra uždėtas vienas antrankių žiedas, kitą žiedą pareigūnas laiko, prispaudęs vyro (M. G.) ranką prie žemės. M. G. vyrams pradeda šaukti, kad pareigūnas jį muša į veidą, kad sudavė tris kartus, nors vaizdo įraše to nesimato. Girdima, kaip M. G. sako, jog jis atsikeltų, jei pareigūnas nebūtų uždėjęs jam antrankių. Girdima, kaip kažkuris vyras prašo, kad pareigūnas paleistų M. G. ir nespaustų šiam smilkinių, nes šis daugiau nieko nedarys. Girdima, kaip M. G. irgi sako, kad jis nesipriešins. Girdima, kaip antras pareigūnas vėl kažkam sako, kad šis pasitrauktų. Tuo vaizdo įrašas baigiamas.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas "2020_0221_224329_006.MP4" iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2020 m. vasario 21 d. 22:43:28. Vaizdo įrašo pabaiga – 2020 m. vasario 21 d. 22:48:28. Vaizdo įrašo trukmė – 5 minutės. Vaizdo įraše toliau matoma ant žemės gulinčio vyro (M. G.), kurį laiko pareigūnas, kūno dalis. Girdima, kaip M. G. šaukia, kad jam skauda ranką. Fone girdimas kito vyro balsas, kuris prašo, kad pareigūnas nespaustų M. G. rankos ir sako, kad šis nešauktų kaip boba. Girdima, kaip pareigūnai toliau sako kažkam, kad pasitrauktų. Vaizdo įraše matoma, kaip ant žemės gulintis vyras (M. G.) muistosi. Girdima, kaip M. G. piktinasi, kad pareigūnas jį prispaudė keliu. Matoma, kad pareigūnas laiko vyrą (M. G.) jėga, nes šis toliau muistosi. Girdima, kaip fone kiti vyrai toliau prašo paleisti M. G. ir klausinėja, už ką šį sulaikė. Girdima, kaip vyrą (M. G.) laikantis pareigūnas sako savo kolegai, kad šis greičiau kviestų pagalbą, nes vyrai kviečia pastiprinimą. Girdima, kaip M. G. prašo, kad jam duotų atsistoti, nes jis niekur nepabėgs, po to pradeda pareigūną vadinti "durniumi" ir reikalauti, kad pareigūnas duotų jam atsistoti. Tada girdima, kaip policijos pareigūnas, kuris laiko vyrą (M. G.) ant žemės, į raciją klausia, ar į Sodų gatvę važiuoja pagalba. Tuo metu matoma, kaip vienas iš šalia stovinčių vyrų 22.46 val. ranka šitam pareigūnui suduoda, girdimas smūgio garsas, tačiau nesimato, kur buvo suduota. Vyro veidas taip pat nesimato. Matoma, kad vyras apsiavęs "Puma" firmos sportbačius. Girdima, kaip smūgio metu šis vyras sako "Baik tu (necenzūrinis žodis)" (Nuotraukos Nr. 7-8). Prie šio vyro iškart pribėga kitas pareigūnas, kuris jį atstumia toliau nuo kolegos ir liepia visiems vyrams pasitraukti (Nuotrauka Nr. 9). Girdima, kaip pareigūnas, laikantis ant žemės vyrą (M. G.) sako į raciją, kad būtų paskubinta pagalba. Girdima, kaip M. G. šaukia, kad jam duotų pakvėpuoti, nelaikytų prispaudę. Fone girdimi kitų vyrų balsai, kurie toliau klausinėja, už ką sulaikomas M. G., o pareigūnas toliau nurodinėja visiems pasitraukti. Tuo vaizdo įrašas baigiamas.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas "2020_0221_224828_007.MP4" iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2020 m. vasario 21 d. 22:48:27. Vaizdo įrašo pabaiga – 2020 m. vasario 21 d. 22:51:16. Vaizdo įrašo trukmė – 2 minutės 49 sekundės. Vaizdo įraše toliau matoma ant žemės gulinčio vyro (M. G.), kurį laiko pareigūnas, kūno dalis. Girdima, kaip M. G. necenzūriniais žodžiais šaukia, kad pareigūnas nuo jo nuliptų ir muistosi, sako, kad jis jautrus ir pareigūnui bus blogai, jeigu jam stos širdis. Girdima, kaip kiti vyrai toliau prašo M. G. paleisti ir sako, kad pareigūnų kaltė bus, jei šiam stos širdis. Tuo metu kitas pareigūnas kartoja vyrams, kad šie pasitrauktų. Toliau vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip atskuba daugiau policijos pareigūnų, kurie pradeda sulaikinėti kitus vyrus. Tuo vaizdo įrašas baigiamas (1 t., b. l. 152–160).
Iš 2020 m. liepos 14 d. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos patarėjos J. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad pateikiami 2020 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS3-28 „Dėl (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio V. Ž. sužalojimo tarnyboje“ ir 2020 m. balandžio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS3-27 „Dėl (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. K. sužalojimo tarnyboje“ nuorašai (1 t., b. l. 162).
Iš 2020 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS3-28 „Dėl (duomenys neskelbtini)vyriausiojo patrulio V. Ž. sužalojimo tarnyboje“ matyti, kad siūloma: tarnybinį patikrinimą baigti. Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis V. Ž. 2020 m. vasario 21 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei. Patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą ir pasibaigus V. Ž. nedarbingumo pažymėjimui, pasiųsti V. Ž. į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Gavus CMEK išvadą, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas V. Ž. sveikatos sutrikdymas, paskaičiuoti ir išmokėti jam kompensaciją dėl patirto sužalojimo (1 t., b. l. 162–165).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS3-27 „Dėl (duomenys neskelbtini)vyriausiojo patrulio E. K. sužalojimo tarnyboje“ matyti, kad siūloma: tarnybinį patikrinimą baigti. Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis E. K. 2020 m. vasario 21 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei. Patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, pasiųsti E. K. į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Gavus CMEK išvadą, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas E. K. sveikatos sutrikdymas, paskaičiuoti ir išmokėti jam kompensaciją dėl patirto sužalojimo (1 t., b. l. 166–169).
Dėl M. G.
Kaltinamasis M. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, neprisipažino, teigdamas, kad taip kaip nurodyta kaltinime nebuvo, kad su atvykusiais policijos pareigūnais norėjo tik pasikalbėti. Pareigūnai pradėjo jį vesti į automobilį, o jis tik atsispyriojo, nes jam pradėjo laužyti rankas, jam skaudėjo. Policijos pareigūnai jį pirmą sumušė – užlaužė rankas, paguldė ant žemės, laužė rankas, trenkė veidu į galvą, pripurškė pipirinių dujų. Dėl savo sumušimo niekur nesikreipė, nes nenorėjo prasidėti su pareigūnais. Kaltės dėl nukentėjusiajam V. Ž. nesunkiai sutrikdytos sveikatos, t. y. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, taip pat nepripažino, kadangi pareigūno V. Ž. trauma jų grumtynių metu atsirasti negalėjo. Jis negali būti kaltas, jog jei nukentėjusysis V. Ž. kažkur savo koją pakišo neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Būtinieji nusikalstamos veikos sudėties (BK 286 straipsnis) objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo. Policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas nustato Policijos įstatymas. Policijos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininkas, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba įtariamam jų padarymu, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-628/2021). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai – nukentėjusieji V. Ž. ir E. K., tarnybos metu gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), aikštelėje tarp namų Nr. 47, 42, 41, ant suoliuko susirinkę 6–7 asmenys galimai vartoja alkoholį, triukšmauja ir trukdo gyventojams miegoti (1 t., b. l. 141–142). Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnai pamatė ant suoliuko sėdinčius ir šalia jo stovinčius M. G., J. B., A. F., A. S., M. S. ir J. K., prisistatė ir paprašė jų išsiskirstyti. Tuo metu policijos pareigūnai neturėjo tikslo asmenų sulaikyti. Visi asmenys viską suprato, apsiramino ir susirinko daiktus. Policijos pareigūnai ruošėsi eiti link automobilio, tačiau kaltinamasis M. G. priėjo prie jų. Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusieji V. Ž. ir E. K., tačiau ir liudytojas A. F., kuris paaiškino, jog policijos pareigūnai bendravo normaliai, liepė jiems eiti namo, visi klausė policijos nurodymų ir ėjo link namų, o M. G. nėjo namo, grįžo. Pažymėtina, kad nors pats kaltinamasis M. G. teigia, kad norėjo tik pasikalbėti su pareigūnais, tačiau teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena ką pareigūnai jam sakė, lyg tai kažką, jog jis eitų. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusieji tiek iškarto po nagrinėjamo įvykio rašytame tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 19), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip ir prie kokių aplinkybių kaltinamasis M. G. jiems pasipriešino, vienam iš jų (V. Ž.) nežymiai sutrikdydamas sveikatą, o kitam (E. K.) sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad kaltinamasis M. G. priėjęs prie jų sakė pastabas, komentarus, jų atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, norėjo išsiaiškinti kodėl turi jiems paklusti ir išeiti, matė, kad žmogus nenuspėjamas. Su kolega E. K. nusprendė sulaikyti kaltinamąjį. E. K. paėmė M. G. už jo dešinės rankos, o jis už kairės rankos, galimai kaltinamojo ranką suspaudė, kad jis negalėtų rankos ištraukti, bet jos nelaužė. Kaltinamasis stangino savo raumenis, bandė ištrūkti iš jų rankų, tuomet jis panaudojo dujas, bet jos nesuveikė. Priėjus prie automobilio kaltinamasis netikėtai kaire koja atsispyrė nuo tarnybinio automobilio kairės pusės žibinto, keldamas rankas į viršų. Viskas įvyko labai greitai. Kaltinamasis keldamas rankas į viršų ištraukė savo rankas iš jų rankų ir savo alkūne taikė jam į veido sritį, tačiau jis smūgio išvengė. Sukimosi metu nuo tarnybinio automobilio kaltinamasis savo kairės kojos pėda smūgiavo ir įsirėmė jam į kairės kojos čiurnos sritį. Atsimena kaip kaltinamojo pėda buvo ant jo čiurnos prispausta, jo čiurna išsisuko į kitą pusę išsisuka ir po to grįžo į vietą. Jie su kolega rėkė gultis ant žemės, rankas laikyti už nugaros ir nesipriešinti. Kai M. G. buvo pagriautas ant žemės, kolega jau buvo ant jo visu korpusu. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad vienas iš grupėje buvusių asmenų (kaltinamasis M. G.) priėjo prie jų ir pasakė vežti jį. Jie su kolega V. Ž. nutarė asmenį nusivesti iki automobilio, paėmė jį už dešinės rankos, kolega – už kairės. Priėjus tarnybinį automobilį, asmuo su koja atsirėmė į jų automobilį, kažkaip atšoko ir jam su alkūne pataikė į galvos sritį, o kolegai, kaip suprato, į koją. Jis su kaltinamuoju pagriuvo. Asmuo buvo agresyvus, neprognozuojamas. Matė, kad kolega V. Ž. šlubuoja, pastarasis jam pasakė, kad labai skauda koją, negali paeiti. Jam pačiam buvo suduota iš alkūnės į galvą. Pažymėtina, kad nukentėjusieji savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 71–81, 113–122). Kartu pažymėtina, kad nukentėjusiųjų parodymus ir kaltinamojo M. G. veiksmų neteisėtumą iš dalies patvirtina ir nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantys įrodymai, o būtent ikiteisminio tyrimo metu iš tarnybinio automobilio bei policijos pareigūno „Body“ kameros apžiūrėti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 143 – 151, 152–160). Aplinkybę, jog M. G. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir priešinosi sulaikomas patvirtina ir liudytojo M. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, jog pareigūnai sakė eiti namo, tačiau M. G. niekur nėjo, tada pareigūnai paėmė M. G. už rankų ir paguldė jį ant žemės, prispaudė, nes M. G. "šakojosi", negražiai kalbėjo pareigūnų atžvilgiu. Mano, kad M. G. priešinosi pareigūnams, kokiu būdu neprisimena. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų liudytojų – A. S. ir J. K. parodymai neinformatyvūs, nei nepatvirtinantys, nei paneigiantys M. G. kaltę, kadangi liudytojai paties nagrinėjamo įvykio nematė.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusiojo V. Ž. nuoseklūs parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis ir atitinka kilusios traumos atsiradimo mechanizmą. 2020 m. liepos 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2024/2020 (01) konstatuota, kad V. Ž. nustatyta kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas su poodine kraujosruva čiurnos išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 21 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl čiurnos ir pėdos raiščių plyšimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairiame kelyje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir galėjo būti padaryti tiek griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių, tiek smūginio kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu) (1 t., b. l. 99–100). Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo V. Ž. sužalojimų pobūdis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio V. Ž. būtų susižalojęs, patyręs konstatuotą sužalojimą. Priešingai tiek nukentėjusysis E. K. parodė, kad po nagrinėjamo įvykio kolega V. Ž. šlubavo, skundėsi, kad skauda koją, tiek iš kito policijos pareigūno R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. Ž. sunkiai paėjo, šlubavo bei skundėsi stipriais skausmais kojos srityje (1 t., b. l. 20), tiek iš apžiūrėto vaizdo įrašo nustatyta, kad ateinantis policijos pareigūnas šlubuoja (1 t., b. l. 143–151). Tarp M. G. atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. V. Ž. sužalojimo – kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimo su poodine kraujosruva čiurnos išoriniame paviršiuje, pasireiškusio nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kartu pažymėtina, kad nors nukentėjusiajam E. K. objektyvių kūno sužalojimų specialisto išvadoje nėra konstatuota (1 t., b. l. 135–136), tačiau M. G. kaltinamas pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad pasipriešino nukentėjusiajam E. K., dėl ko šis patyrė fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, kad fizinio skausmo sukėlimą parodo ne tik užfiksuoti objektyvūs kūno sužalojimai. Nors baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, tačiau būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis E. K. nebuvo susižalojęs, sulaikius kaltinamąjį M. G. ir kitus asmenis į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jam buvo diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sumušimas (1 t., b. l. 123–125).
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nukentėjusiųjų detalūs parodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo netikėti, apie nagrinėjamo įvykio aplinkybių eigą, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Kartu pažymėtina, kad kaltinamojo M. G. patekti vaizdo įrašai, nei patvirtina, nei paneigia jo parodymus. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis M. G. buvo pargriautas ant žemės ir sulaikytas. Kaip jau minėta pagal Policijos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, policijos pareigūnai gavę iškvietimą dėl triukšmo ir alkoholio vartojimo viešoje vietoje, nagrinėjamoje situacijoje turėjo teisinį pagrindą sulaikyti M. G., kadangi jis nepakluso teisėtiems reikalavimams susirinkti prie savęs esančius alkoholinius gėrimus ir nesikeikti, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais. M. G. atlikti veiksmai – atsispyrimas nuo tarnybinio automobilio, V. Ž. ir E. K. stūmimas nuo tarnybinio automobilio, bandymas kairės rankos alkūne suduoti V. Ž., sudavimas dešinės rankos alkūne E. K. į veidą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, sudavimas kairės kojos kulnu V. Ž. į kairės kojos čiurną, pasireiškusiu jo kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimu su poodine kraujosruva čiurnos išoriniame paviršiuje ir poodine kraujosruva kairiame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pripažinti pasipriešinimu policijos pareigūnams, ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad dėl M. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad kaltininko veiksmai, kuomet jis, vengdamas sulaikymo, pasipriešina policijos pareigūnui ir fiziniais veiksmais padaro jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojama kaip BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-497/2021). Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019, 2K-7-71-458/2020). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad M. G. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas (viešojo administravimo funkcijas) atliekantiems policijos pareigūnams E. K. ir V. Ž.. Dėl M. G. panaudoto smurto E. K. patyrė fizinį smurtą, o V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima, nes BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija už tokį sveikatos sutrikdymą numato griežtesnę bausmę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant, kad nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, iš esmės jų neskiria laiko tarpas, kaltinamojo veiksmus jungia viena tyčia, teismas M. G. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, idealiąją sutaptį.
Dėl J. B.
J. B. teismui atiduotas kaltinant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymu, o būtent tuo, kad jis 2020 m. vasario 21 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), kieme prie namo Nr. 47, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso teisėtiems reikalavimams nesiartinti prie sulaikyto M. G., grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. kalbėdamas telefonu garsiai kvietė į pagalbą nenustatytus asmenis, sakydamas, kad reikia sumušti policijos pareigūnus, po to priėjo prie vyr. patrulio E. K. norėdamas šį nustumti nuo sulaikyto M. G., tačiau vyr. patrulis E. K. koja jį nuo savęs nustūmė, taip pat vyr. patrulis V. Ž. nustūmė jį abiem rankomis nuo vyr. patrulio E. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apibėgęs iš kitos pusės, dešinėje rankoje laikydamas medinę lazdą, užsimojo ir bandė suduoti vyr. patruliui V. Ž., tačiau šiam smūgio pavyko išvengti, tuo grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems policijos pareigūnams V. Ž. ir E. K.. Bylą nagrinėjantis teismas pritaria tiek kaltinimą palaikančiai prokurorei, tiek J. B. gynėjai, kad kaltinamasis J. B. už tuos pačius veiksmus nubaustas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), kuris įsiteisėjo 2020 m. liepos 23 d. Minėtu Nutarimu J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį (statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas), 508 straipsnį (statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas), už tai, kad 2020 m. vasario 21 d., apie 22.42 val., (duomenys neskelbtini, būdamas neblaivus grasino panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, įžeidinėjo bei provokavo savo elgesiu policijos pareigūnus. Ginčo dėl to, kad šioje byloje pareikštame kaltinime ir administraciniame kaltinime, už kurį kaltinamasis J. B. nubaustas, sutampa jam inkriminuojami neteisėti veiksmai bei jų padarymo vieta, laikas ir faktinės aplinkybės, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad J. B. persekiojamas dviejuose lygiagrečiuose procesuose – tiek administraciniame, tiek baudžiamajame, nes kaltinamajame akte išvardyti veikos objektyvieji požymiai visiškai sutampa su administracinio nusižengimo protokole nurodyta veika. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Kasacinė praktika dėl dvigubo nubaudimo draudimo principo formuojama remiantis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama pozicija šiuo klausimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje šį principą aiškina taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Asadbeyli ir kiti prieš Azerbaidžaną, peticijų Nr. 3653/05, 14729/05, 20908/05, 26242/05, 36083/05 ir 16519/06). Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinus procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami „baudžiamaisiais“. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-788/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiškinimą, yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435-677/2016).
Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, BK 2 straipsnio 6 dalimi, baudžiamoji byla J. B. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl M. G. skirtinos bausmės
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę M. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir baigtumo stadiją, į nusikalstamų veikų motyvus, tikslus ir sukeltas pasekmes, t. y. kad dėl neteisėtų M. G. veiksmų vienas nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, o kitam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat atkeiptinas dėmesys ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – sulaikytas ir pristatytas į komisariatą elgėsi neadekvačiai ir agresyviai (1 t., b. l. 24), teisminio nagrinėjimo metu savo padarytus veiksmus teisino netinkamu policijos pareigūnų elgesiu, teigė, jog pareigūnų atžvilgiu yra nusiteikęs piktybiškai. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad M. G. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas Didžiojoje Britanijoje (3 t., b. l. 32–34), administracine tvarka baustas penkerių metų laikotarpyje baustas du kartus, paskirtą piniginę nuobaudą sumokėjęs (3 t., b. l. 35), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturintis oficialaus pragyvenimo šaltinio, įrašytas į psichiatrinį gydymą, į priklausomybės ligų įskaitą (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį) (3 t., b. l. 37–39). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės atėmimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte – mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad M. G. Lietuvos Respublikoje persekiojamas ir teisiamas pirmą kartą (3 t., b. l. 32–34). Baigiamųjų kalbų metu pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio, visas kylančias problemas siejo su žalingo įpročio vartojimu, nurodė, jog gydysis ir stengsis keisti gyvenimo būdą. Atsiprašė dėl savo padarytų veiksmų. Taip pat pažymėtina, kad iš dalies sutiko dėl pareikštų civilinių ieškinių, teigė, kad susirado darbą. Atsižvelgt į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog M. G. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, vertinant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė negali padėti pasiekti bent didesnės dalies jai keliamų tikslų, todėl jo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. G. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Svarbu įvertinti, jog kai asmuo siunčiamas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės, ne tik sumažėja paskatos nedaryti naujų pažeidimų, bet ir prarandami socialiniai ryšiai bei įgūdžiai gyventi visuomenėje, todėl žmogus tam tikra prasme programuojamas tęsti kriminalinę veiklą (nuteistasis netektų ne tik darbo, bet ir reikšmingų socialinių ryšių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė padės kaltinamajam ateityje sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, kaltinamojo M. G. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) numatytas pareigas – įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis priklausomybės ligas; įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o pradėjus dirbti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 5:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. G. buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 21 d. 22 val. 20 min. iki 2020 m. vasario 22 d. 16 val. 45 min. (2 t., b. l. 173, 185), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 324,28 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiųjų V. Ž. ir E. K. gydymo išlaidomis (1 t., b. l. 184–189), atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo M. G. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 5701,84 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiajam V. Ž. išmokėtomis draudžiamojo įvykio išmokomis, atlyginimo. Dėl M. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas, todėl jam buvo mokama ligos išmoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patirtos išlaidos išmokant nukentėjusiajam ligos pašalpą neabejotinai priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais M. G. veiksmais ir turi būti atlygintos kalto asmens. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.293 straipsnio 3 dalis). Civilinio ieškovo reikalavimai yra pagrįsti objektyviais rašytiniais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniame ieškinyje yra pateikta informacija apie V. Ž. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, taip pat duomenys apie asmeniui išmokėtas išmokas (2 t., b. l. 31–43). Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas.
Civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 4139,38 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiajam V. Ž. apskaičiuota ir išmokė kompensacija. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad vyriausiojo patrulio V. Ž. 2020 m. vasario 21 d. patirtas sužalojimas neabejotinai susijęs su kaltinamojo M. G. neteisėtais veiksmais, t. y. teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymu, sulaikymo vengimu bei pasipriešinimu aktyviais veiksmais, kurie sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą bei sukėlė neigiamas pasekmes V. Ž. sveikatai. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog V. Ž. sužalojimą patyrė, atlikdamas tarnybines pareigas, o jų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei, vadovaujantis CMEK išvada, kuria jam nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, ir Vidaus tarnybos statuto normomis, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato viršininko įsakymu nukentėjusiajam V. Ž. išmokėta 3,11 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 4139,38 eurai (3 t., b. l. 112–134). Esant priežastiniam ryšiui tarp Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui kilusios turtinės žalos dėl nukentėjusiajam V. Ž. išmokėtos kompensacijos ir M. G. neteisėtų veiksmų, civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas.
Nukentėjusysis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 101–103).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatytų ir priteistų neturtinių žalų dydžiai yra įvairūs, svyruojantys nuo 1000 eurų iki 7000 eurų. Pavyzdžiui, neturtinė žala teismų įvertinta 1158,48 eurai (4000 litų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 2K-469/2010), 4344,30 eurai (15 000 litų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 2K-181/2012), 2896,20 eurai (10 000 litų), 2316,96 eurai (8000 litų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 2K-25-942/2015), 5000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 2K-377-222/2017), 1200 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017), 2200 eurų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019), 5000 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d.nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-673-626/2019), 2000 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-312/2020), 1 500 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-367-843/2021). Pažymėtina, kad didesnė nei 5000 eurų neturtinė žala priteisiama bylose, kuriose kilo sunkesni negrįžtami padariniai. Pavyzdžiui 6000 eurų dydžio (priteista solidariai iš dviejų nuteistųjų, nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas suduodant smūgius lazda, rankomis bei kojomis, dujiniu pistoletu vieną kartą šaunant į veidą, tokiu būdu pažeidžiant akių ragenas, junginius, chemiškai nudeginant, padarant kūne ir galvoje kraujosruvas bei nubrozdinimus, Kasacinio teismo byla Nr. 2K-218-495/2019); 7000 eurų dydžio (panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, tyčia sumušta akis, dėl ko atšoko tinklainė, keistas lęšiukas, ilgai truko gydymas, patiriami nuolatiniai skausmai, nusikaltimas sunkesnis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Kasacinio teismo byla Nr. 2K-125-697/2018); 3475,44 eurai (12 000 litų) dydžio (priteista nukentėjusiajam, kuriam nesukus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl daugybinių odos nubrozdinimų ir kraujosruvų, muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje ir kairio skruostikaulio srityje, nosies kaulų lūžimo bei trauminio nosies pertvaros iškrypimo, viršutinio ir apatinio žandikaulio vainikų kraštų lūžimo, riešakaulio lūžimo, bei riešakaulio panirimo, Kasacinio teismo byla Nr. 2K-252/2012).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. Ž. tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl neteisėtų M. G. veiksmų patyrė traumą, dėl kurios negalėjo dirbti 131 dieną. Kadangi dirbo papildomą darbą, negalėjo dirbti ir jame. Dėl to patyrė nemažą finansinį nuostolį. Taip pat patyrė fizinį skausmą, moralinį pažeminimą ir didelius nepatogumus. Labai skaudėjo čiurną, neteko galimybės aktyviai gyventi ir sportuoti, buvo visiškai sutrikdytas jo įprastas gyvenimo ritmas ir režimas. Kiekvieną dieną jaučia diskomfortą, baimę bėgti, šokti ir atlikti staigius judesius, kad sužalojimas neatsinaujintų šią baimę bei nepasitikėjimą tikrai jaus ilgą laiką. Kojos čiurna po aktyvesnės dienos yra ištinusi, jaučiamas didelis skausmas. Patirto sužalojimo pasekmes jaus visą gyvenimą.
Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo darbovietė – civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl patirto sužalojimo V. Ž. išmokėjo kompensaciją. Kompensacijų išmokėjimą pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalis, kuriame, be kita ko, numatyti kompensacijų dydžiai, priklausantys nuo pareigūno patirto sveikatos sutrikdymo masto. Taigi, kaip matyti iš šio teisės akto, jame yra numatyta pareigūnų teisinė ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad darbovietė nukentėjusiajam V. Ž. išmokėjo 4139,38 eurų kompensaciją (3 t., b. l. 112–134), ta patvirtino ir pats nukentėjusysis V. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl pareigūno patirtos žalos yra pažymėjęs, kad aptarta įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, pareigūnui išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-693-365/2019). Kompensaciją iš valstybės gavęs pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, išskyrus tuos atvejus, kai išmokėta žala visiškai nepadengia patirtos žalos, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga.
Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiojo asmens gyvenimo kokybę, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla, darbinės funkcijos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad, nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuris turi būti pasiruošęs įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jo atžvilgiu. Pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių, pritartina, jog vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-693-365/2019). V. Ž. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jam dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo kompensacija dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti ypatingesnė nei kitose panašaus pobūdžio bylose, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo ir patirtų nemalonumų nukentėjusiajam nustatomi išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam yra reikšmingai pablogėjusi sveikata. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 1301 konstatuota, jog V. Ž. po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, jis tinkamas tolimesnei tarnybai. Atsižvelgiant, kad nukentėjusiojo V. Ž. patirto sveikatos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip savo pobūdžiu žalingesnio, nei bylose, kuriose sužalojimo aplinkybės ir pasekmės labai panašios, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Teismo vertinimu, V. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išmokėta kompensacija padengia pareigūno patirtą neturtinę žalą ir yra pakankama satisfakcija patirtiems išgyvenimams atlyginti, todėl V. Ž. civilinis ieškinys atmetamas.
Kaltinamajam M. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 155–156), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Kaltinamajam J. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 186–187), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) voką, kuriame yra medinė lazda, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 40–41), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2) voką, kuriame yra mobiliojo ryšio telefonas "Nokia", saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 56–57), nuosprendžiu įsiteisėjus esant prašymui gražintini savininkui, o nesant prašymo – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
M. G. (M. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. G. (M. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę M. G. (M. G.) skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7 punktais (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis priklausomybės ligas; įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o pradėjus dirbti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 5:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. G. (M. G.) buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 21 d. 22 val. 20 min. iki 2020 m. vasario 22 d. 16 val. 45 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
M. G. (M. G.) paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, J. B. (J. B.) atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
J. B. (J. B.) paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. G. (M. G.) 324,28 eurus (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 28 centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai padarytą žalą.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. G. (M. G.) 5701,84 eurus (penkis tūkstančius septinis šimtus vieną eurą 84 centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai padarytą žalą.
Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. G. (M. G.) 4139,38 eurus (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 38 centus) Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai padarytą žalą.
Nukentėjusiojo V. Ž. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) voką, kuriame yra medinė lazda, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2) voką, kuriame yra mobiliojo ryšio telefonas "Nokia", saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiu įsiteisėjus esant prašymui gražintini savininkui, o nesant prašymo – sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.