Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus (toliau- Prokuratūros) apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-12-10 nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ str. 1 d., skiriant 60 MGL (3000 eurų) baudą, pagal BK 138 str. 1 d., skiriant laisvės apribojimą 9 mėnesiams su draudimu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pagal BK 286 str. , skiriant 70 MGL (3 500 eurų) baudą. Galutinė subendrinta bausmė nustatyta 50 MGL (2 500 eurų) bauda ir laisvės apribojimas devyniems mėnesiams su draudimu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kartu su bausme skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Volvo V70“ konfikskavimas ir draudimas 3 metus 6 mėnesius vairuoti kelių transporto priemones.

Iš J. T. priteista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 799 eurų už nukentėjusiajai K. A. išmokėtą kompensaciją už sugadintą asmeninį telefoną „Apple iPhone X“ bei 3 846,63 eurų už išmokėta K. A. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiosios K. A. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. T. nuteistas pagal BK 281¹ str. 1 d. už tai, kad 2019-06-22, laikotarpiu nuo 22.25 iki 22.35 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 120, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip J. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, J. T. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. ir 286 str., perkvalifikavus iš BK 138 str. 2 d. 10 p. už tai, kad 2019-06-22, apie 22.38 val., Vilniuje, šalia Subačiaus gatvės, prie Vilnelės upės, kai buvo sulaikytas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, panaudodamas fizinį smurtą, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių reikalavimų ir aktyviais veiksmais jiems pasipriešino, t. y. spardydamasis ir mojuodamas rankomis sudavė vieną kartą kumščiu į petį vyriausiajai patrulei K. A., dėl to pastarajai nugriuvus plyšo podyglinio raumens sausgyslė, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sugadino jai nuosavybės teise priklausantį 799 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“, spardydamasis ir mojuodamas rankomis nubrozdino vyriausiajam patruliui T. K. abiejų rankų dilbius, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pastūmė vyriausiąją patrulę E. M., dėl to pastaroji nukrito į krūmus ir nusibrozdino abiejų rankų žastus, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip J. T. padarė idealiąją sutaptimi padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė šios 2 p. nurodytos veikos perkvalifikavimo iš BK 138 str. 2 d. 10 p. į 138 str. 1 d. ir 286 str. motyvus:

3.1. BK 138 str. 2 d. 10 p. numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – dėl asmens tarnybos pareigų vykdymo – apibūdina ne nukentėjusįjį, kaip tai numato BK 138 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 ir 5 p., o nusikalstamą veiką padariusio asmens motyvą. Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Tokiu atveju valstybės kaltintojui tenka pareiga įrodyti, o teismui – remiantis pateiktais įrodymais nustatyti BK straipsnio dispozicijoje nurodytą veikos motyvą ar tikslą. Nenustačius atitinkamame BK straipsnyje nurodyto motyvo ar tikslo veika gali būti perkvalifikuota į kitą veiką, nereikalaujančią atitinkamo motyvo ar tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-677/2015, 2K-271-719/2019).

3.2. Todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., būtina nustatyti šios nusikalstamos motyvą, t. y. tai, kad kaltininkas nukentėjusiojo sveikatą nesunkiai sutrikdė dėl šio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Teismų praktikoje pasisakant dėl BK 129 str. 2 d. 10 p. numatyto analogiško požymio konstatuota, jog tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba ir pan. Šis veiką kvalifikuojantis požymis nustatomas tada, kai nesunkiai sužalojamas ar susargdinamas žmogus dėl tarnybos ar piliečio pareigų atlikimo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar užkirsti kelią veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymas. Nesunkų sveikatos sutrikdymą K. A. kaltinamasis J. T. padarė suvokdamas, kad ši yra savo pareigas vykdanti pareigūnė, tačiau vien suvokimas, kad kaltinamąjį sulaikantis asmuo yra policijos pareigūnas, savaime nereiškia ir atitinkamo motyvo turėjimą. Baudžiamosios teisės doktrinoje nusikalstamos veikos motyvu laikoma šios veikos priežastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jėga ar savęs pateisinimas. J. T. prieš nukentėjusiuosius panaudotų fizinių veiksmų priežastis ir paskata buvo ne jos vykdomos tarnybos pareigos pačios savaime, o siekis pasipriešinti pareigūnams ir taip išvengti sulaikymo, pabėgti nuo jų vengiant atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, t. y. jis neturėjo motyvo sužaloti pareigūnus vien dėl jų vykdomų pareigų, nutraukti dabartyje tų pareigų vykdymą, o jo motyvas buvo išvengti sulaikymo. Tokias aplinkybes patvirtina visa įvykio seka, kai kaltinamasis pradžioje suvokdamas, jog yra persekiojamas nestojo automobiliu, vėliau ne iškart puolė pareigūnus, o bėgo nuo jų ir tik matydamas, kad nepabėgs, aktyviais smurtiniais veiksmais pasipriešino pareigūnams.

3.3. Kvalifikuojant J. T. veiką tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, iš esmės sudaromos prielaidos manyti, kad nukentėjusiesiems E. M. ir T. K., taip pat kaip ir K. A., kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nors objektyviai bylos medžiaga nustatyta tik tai, kad jie sužaloti nežymiai. Tuo tarpu iš kaltinimo pašalinus nuorodą į E. M. ir T. K. atžvilgiu kaltinamojo J. T. panaudotus smurtinius veiksmus iš esmės be teisinio įvertinimo liktų kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas prieš šiuos nukentėjusiuosius ir pasipriešinimas jiems kaip policijos pareigūnams (valstybės tarnautojams), kuriems nekilo tokie padariniai kaip nukentėjusiajai K. A..

3.4. Baudžiamoji atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, nustatyta BK 286 str. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

3.5. BK 286 str. dispozicija apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Todėl, kai priešinantis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika turėtų būti kvalifikuojama kaip idealioji BK 286 str. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

3.6. Nustatyta, kad kaltinamasis J. T. vairavo neblaivus, vėliau supratęs, kad yra persekiojamas policijos pareigūnų, bėgo nuo jų siekdamas išvengti sulaikymo ir atsakomybės už vairavimą neblaiviam, tuo tarpu pareigūnai vykdydami pareigas siekė kaltinamąjį sulaikyti, o šis šiam teisėtam sulaikymui pasipriešino aktyviais fiziniais veiksmais. Kaltinamojo J. T. fiziniai veiksmai (mojavimas, smūgiai rankomis ir spyriai), kuriais jis pasipriešino ir sukėlė padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems T. K. ir E. M., perkvalifikuotini į BK 286 str. Veikdamas prieš trečią nukentėjusiąją K. A., kaltinamasis naudodamas smurtą iš esmės veikdamas ta pačia susiformavusia tyčia priešintis policijos pareigūnams, realizavo tos pačios BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, nes savo veiksmais padarė nukentusiajai K. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurio neapima BK 286 str. sudėtis. Todėl kaltinamojo veiksmai prieš K. A. kvalifikuotini ir pagal BK 138 str. 1 d., kaip šio ir BK 286 str. numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. T. neturėjo motyvo sužaloti pareigūnus, o jo motyvas buvo išvengti sulaikymo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. numato, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas laikomas pavojingesniu, jeigu žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl jo tarnybinių ar pilietinių pareigų vykdymo. BK 138 str. 2 d. 10 p. kvalifikuojantis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiką dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veikai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartimi su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įmone, įstaiga ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiką dabartyje bei nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusiojo piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

4.2. J. T. parodymai nepatikimi, kaltinamasis savo parodymus ne kartą keitė, prieštaravo pats sau ir kitiems bylos duomenims, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl, sprendžiant apie J. T. veiksmų motyvus, negalima remtis jo paties parodymais. Kasacinėse nutartyse, nagrinėjant analogiškas bylas, ne kartą konstatuota, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. pakanka nustatyti kaltininko kaltę (tyčią nukreiptą į asmenį, vykdantį pareigas) dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasekmių, nusikalstamų veiksmų pasekmės (padarinius) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2010, 2K-258/2010, 2K-293/2011, 2K-621/2011). Visos šios aplinkybės yra nustatytos nagrinėjamoje byloje.

4.3. Nuteistojo J. T. veikos motyvas sužaloti pareigūnus vien dėl jų vykdomų pareigų ar išvengti sulaikymo nėra esminis požymis, kvalifikuojant veiką pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. Motyvo pasipriešinti pareigūnams nustatymas nešalina veiką kvalifikuojančio požymio t. y., kad veika padaryta dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo.

4.4. nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kvalifikuojant J. T. veiką tik pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., sudaromos prielaidos manyti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ir nukentėjusiesiems E. M. bei T. K., nors pastariesiems padaryti tik nežymūs kūno sužalojimai. J. T. veiksmus E. M. ir T. K. atžvilgiu bei šių veiksmų pasekmes apima BK 138 str. 2 d. 10 p., todėl nuteistojo veiksmai minėtų dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu atskirai pagal BK 286 str. neturi būti kvalifikuojami.

4.5. Prašoma pripažinti J. T. kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str., šią bausmę subendrinti 60 MGL (3000 eurų) bausme, skirta pagal BK 281¹ str. 1 d. ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams su 60 MGL (3000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 75 str.. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5. Atsiliepimo į skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Prokuroras apeliacinį skundą palaikė, nuteistasis ir jo gynėjas skundą prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro skundas tenkintinas dalinai.

6. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Nesutinkama tik baudžiamojo įstatymo taikymu. Todėl, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.) bei remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. T. 2019-06-22, apie 22.38 val., Vilniuje, šalia Subačiaus gatvės, prie Vilnelės upės, kai buvo sulaikytas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, panaudodamas fizinį smurtą, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių reikalavimų ir aktyviais veiksmais jiems pasipriešino, t. y. spardydamasis ir mojuodamas rankomis sudavė vieną kartą kumščiu į petį vyriausiajai patrulei K. A., dėl to pastarajai nugriuvus plyšo podyglinio raumens sausgyslė, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sugadino jai nuosavybės teise priklausantį 799 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“, spardydamasis ir mojuodamas rankomis nubrozdino vyriausiajam patruliui T. K. abiejų rankų dilbius, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pastūmė vyriausiąją patrulę E. M., dėl to pastaroji nukrito į krūmus ir nusibrozdino abiejų rankų žastus, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 60 p.).

8. Dėl J. T. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. Pagal seniai suformuotą teismų praktiką, kaltininko veiksmai, kuomet jis, vengdamas sulaikymo, pasipriešina policijos pareigūnui ir fiziniais veiksmais padaro jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojama kaip BK 138 str. 2 d. 10 p. ir BK 286 str. numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2010, kurios aplinkybės visiškai panašios į nagrinėjamas šioje byloje, iš nagrinėtas E. U. skundas. E. U. nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad 2007-06-27, apie 10.00 val. Kauno rajone, Karmėlavos sen., kelio Palemonas-Neveronys 1-ajame kilometre, saugos salelėje, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems tiesiogines pareigas: vengdamas teisėto sulaikymo, stengdamasis ištrūkti, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip tris smūgius Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos asmenų paieškos skyriaus tyrėjui P. P. į galvos sritį, taip padarydamas jam lengvą galvos smegenų traumą, veido ir kaklo kairės pusės sumušimą, odos nubrozdinimą kairiame žande, kairėje kaklo pusėje, dešiniame žande, dėl to sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tuo pat metu ir toje pačioje vietoje vyresniajam postiniui G. V., tyčia kojomis ir rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į krūtinės, kairiojo juosmens sritį bei dešiniąją koją, taip padarydamas jam krūtinės kairės pusės sumušimą, kairės juosmens srities raumenų sumušimą ir patempimą, dėl to sukeldamas nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, E. U. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, priešindamasis valstybės tarnautojams – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos asmenų paieškos skyriaus tyrėjui P. P. ir vyresniajam postiniui G. V., vykdžiusiems tiesiogines tarnybines pareigas, tyčia kojomis ir rankomis sudavęs nukentėjusiajam G. V. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į krūtinės, juosmens sritį bei į dešiniąją koją ir taip padaręs jam kairės krūtinės pusės sumušimą, kairės juosmens srities raumenų sumušimą ir patempimą bei ilgiau nei 10 dienų sutrikdęs sveikatą, nukentėjusiajam G.V. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl jo atliekamos tarnybos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas E. U. veiksmų kvalifikavimo teisingumą nurodė, kad baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant E. U. nusikalstamus veiksmus, pritaikytas tinkamai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. U. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams (tuo metu policijos pareigūnai P. P. ir G. V. vykdė savo tarnybinę pareigą sulaikyti nuo laisvės atėmimo bausmės besislapsčiusį E. U.). Dėl E. U. panaudoto smurto P. P. buvo padarytas nežymus, o G. V. – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, BK 286 st. numatyto nusikaltimo sudėtis neapima, nes BK 138 str. 2 d. sankcija už tokį sveikatos sutrikdymą numato griežtesnę bausmę nei BK 286 str. sankcijoje numatyta bausmė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. Todėl žemesnės instancijos teismai teisingai visus nuteistojo E. U. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip idealiąją BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p. numatytų nusikaltimų sutaptį.

9. Paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p. taikymo praktika pakartota daugybėje vėlesnių tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek žemesnės instancijos bylų, kurios paminėtos tiek Prokuroro apeliaciniame skunde, tiek kitose, tai pavyzdžiui kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2010, 2K-4/2013, 2K-293/2011, 2K-258/2010, 2K-142/2015.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo J. T. motyvas buvo ne policijos pareigūnės K. A. vykdomos tarnybos pareigos pačios savaime, o siekis pasipriešinti pareigūnams ir taip išvengti sulaikymo, pabėgti nuo jų vengiant atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Tačiau šį pirmosios instancijos teismo pateiktą J. T. veiksmų motyvą, t. y. siekį išvengti sulaikymo ir pabėgti, galima suformuluoti ir kitaip – kaip priešinimąsi policijos pareigūnės tarnybinei pareigai sulaikyti teisės pažeidimą padariusį asmenį. Tokiu atveju nuteistojo motyvai atitinka minėtoje byloje Nr. 2K-319/2010 suformuluotus nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 10 p. požymius.

11. Pirmosios instancijos teismas remiasi ir teisės doktrina, tačiau nenurodomi tokios doktrinos šaltiniai. Bet kokiu atveju, bendrosios kompetencijos teismai turi vadovautis Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda praktika aiškinant ir taikant įstatymus (LR Teismų įstatymo 23 str. 2 d.). Aukščiausiojo Teismo praktika susijusi su BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p. taikymu, suformuota seniai, yra aiški ir nedviprasmiška.

12. Pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nuosprendis dalinai keičiamas (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis (2 p.), papildoma BK 138 str. 2 d. 10 p. nurodytu kvalifikuojančiu požymiu – nesunkaus sveikatos sutrikdymo policijos pareigūnei K. A. padarymas dėl jos vykdytos tarnybos. J. T. veiksmai, kiek tai susiję su nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu policijos pareigūnei K. A., perkvalifikuojami į BK 138 str. 2 d. 10 p. Tokiu būdu nustatomoji dalis išdėstoma taip, kaip nurodyta 13 p.

13. J. T. 2019 m. birželio 22 d., apie 22.38 val., Vilniuje, šalia Subačiaus gatvės, prie Vilnelės upės, kai buvo sulaikytas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, panaudodamas fizinį smurtą, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių reikalavimų ir aktyviais veiksmais jiems pasipriešino, t. y. spardydamasis ir mojuodamas rankomis sudavė vieną kartą kumščiu į petį vyriausiajai patrulei K. A., dėl to pastarajai nugriuvus plyšo podyglinio raumens sausgyslė, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sugadino jai nuosavybės teise priklausantį 799 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“, spardydamasis ir mojuodamas rankomis nubrozdino vyriausiajam patruliui T. K. abiejų rankų dilbius, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pastūmė vyriausiąją patrulę E. M., dėl to pastaroji nukrito į krūmus ir nusibrozdino abiejų rankų žastus, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tais pačiais veiksmais J. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą vyriausiajai patrulei K. A. dėl jos vykdytų tarnybos pareigų. Taip J. T. idealiąją sutaptimi padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str.

14. Likusioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas. J. T. kaltintas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą nevykdė teisėtų policijos pareigūnų K. A., T. K., E. M. reikalavimų, aktyviais veiksmais jiems pasipriešino ir tokiu būdu K. A. padarė nesunkų, o T. K. ir E. M. – nežymius sveikatos sutrikdymus. Prokuroro nuomone, visus J. T. veiksmus minėtų trijų pareigūnų atžvilgiu ir šių veiksmų pasekmės apima BK 138 str. 2 d. 10 p. ir papildoma kvalifikacija pagal BK 286 str. nereikalinga. Tokia prokuroro pozicija neatitinka įstatymo ir teismų praktikos. Jau minėta, kad analogiškose situacijose kaltininko veika turi būti kvalifikuojama kaip BK 138 str. 2 d. 10 p. ir BK 286 str. sutaptis (8 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo šią kvalifikavimo klaidą, perspėjo kaltinamąjį (t. 2, b.l. 170) ir šią klaidą nuosprendžiu ištaisė, kvalifikuodamas 13 p. nurodytus J. T. veiksmus visų trijų policijos pareigūnų atžvilgiu ir pagal BK 286 str.

15. Dėl bausmės. BK 138 str. 2 d. 10 p. numatyta veika priskirta prie apysunkių nusikaltimų, už kurią įstatymas numato vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Apeliaciniu skundu prašoma skirti 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nenustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nes nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. T. skirtina bausmė kurios dydis neturėtų būti mažesnis nei sankcijos vidurkis (BK 61 str.). Bausmės vykdymas J. T. atidėtinas. Jis anksčiau neteistas, todėl tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Vadovaujantis BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-12-10 nuosprendį.

J. T. pripažinti kaltu, pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., perkvalifikavus iš BK 138 str. 1 d., dalyje dėl K. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nukentėjusiosios tarnybinių pareigų vykdymo ir skirti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmę skirtą pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-12-10 nuosprendžiu pagal BK 286 str. skirta bausme ir skirti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-12-10 nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d. skirta bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams su 50 MGL (2 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-12-10 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.