Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. T. 2019 m. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 22.25 iki 22.35 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 120, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip J. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, J. T. 2019 m. birželio 22 d., apie 22.38 val., Vilniuje, šalia Subačiaus gatvės, prie Vilnelės upės, kai buvo sulaikytas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, panaudodamas fizinį smurtą, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių reikalavimų ir aktyviais veiksmais jiems pasipriešino, t. y. spardydamasis ir mojuodamas rankomis sudavė vieną kartą kumščiu į petį vyriausiajai patrulei K. A., dėl to pastarajai nugriuvus plyšo podyglinio raumens sausgyslė, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sugadino jai nuosavybės teise priklausantį 799 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“, spardydamasis ir mojuodamas rankomis nubrozdino vyriausiajam patruliui T. K. abiejų rankų dilbius, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pastūmė vyriausiąją patrulę E. M., dėl to pastaroji nukrito į krūmus ir nusibrozdino abiejų rankų žastus, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip J. T. padarė idealiąją sutaptimi padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

3. Kaltinamasis J. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta vairavęs išgėręs, tačiau nepripažįsta kaltės dėl pareigūnų sužalojimo ir turto sugadinimo. Įvykio vakarą vartojo alkoholį, to neneigia. Sėdo į mašiną ir važiavo į Pavilnį. Suprato, kad blogai elgiasi ir sustojo tame kieme. Matė, kad juos seka mašina, tačiau policijos nematė. Išlipęs iš automobilio greitai ėjo nuo skardžio. Policijos tuo metu nebuvo, tik nusileidus nuo skardžio išgirdo, kad atvyko policija, ir įšoko į Vilnelę. Įbridus iki juosmens į Vilnelės vidurį išgirdo K. A. žodžius: „stok policija, šausiu“. Pareigūnė matė jo nugarą. Apsisukus iškėlė rankas ir jam liepė lėtai eiti iki jos. Pradėjo eiti link jos, rankoje laikė telefoną. Kai padarė apie du žingsnius iki jos, K. A. į jį šovė „Taser“ prietaisu ir pataikė į petį. Tuomet jis įkrito į vandenį. Ant jo toliau rėkė, o jis nieko negalėjo padaryti. Po truputį išėjo į kitą krantą, kuriame T. K. su šuniu jį sulaikė. Niekas iš karto antrankių jam nedėjo. T. K. užlaužęs rankas pervedė per Vilnelę, o kitame krante jau laukė K. A.. Tada jį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius. K. A. gyrė šunį. Dar prieš sulaikymą, kai šuo buvo su T. K., šuo gnybtelėjo dantimis jam į koją. Kai surakino antrankiais, šuo įkando į kulkšnį ar blauzdą ir į užpakalį. Pasakė pareigūnams, kad taip negalima daryti. Pareigūnai sakė, kad pats kaltas, nes bėgo. Kaltinamojo teigimu, pareigūnai kažko laukė. K. A. pasakė, kad jai sunku ir prašė, kad kas ateitų padėtų užvesti kaltinamąjį į kalną. Jis su K. A. jokio veiksmo neturėjo. Į kalną buvo labai sunku užlipti, jį vedė trise. Žolė buvo šlapia, slidi, dar Vilnelėje pametė batą. Lipant į kalną jis kelis kartus nukrito. T. K. ar K. A. vėl panaudojo „Taser“ jį pridedant prie užpakalio. Tik surakinus jį, T. K. dar įspyrė į veidą. Užlipus į kalną buvo bejėgis. Įsodinus į mašiną paprašė, kad atlaisvintų antrankius, nes skaudėjo. Nuo antrankių buvo likusios žaizdos. Draugas patarė pūsti į alkotesterį, nes jis iš pradžių atsisakė tai daryti. Kai papūtė į alkotesterį, pareigūnai atlaisvino antrankius. Niekas medicinos pagalbos nesiūlė. Pats prašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Areštinėje atėjusi medicinos sesuo dezinfekavo žaizdas. Tuo metu buvo be marškinėlių, su vienu batu ir šortais. Prašė, kad duotų kažkuo apsigaubti, nes buvo šalta. Bet nieko nedavė ir kitą rytą išleido. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tą akimirką nemąstė. Tiesiog norėjosi namo, sulaikymo kameroje buvo tvanku, joje buvo penkiese-šešiese. Neatsimena, kokius parodymus davė, nes buvo šokas. Važiavo ir nusprendė sustoti, nes suprato, kad blogai elgiasi. Tame kieme negyvena, kur sustojo, norėjo pareiti namo. Buvo girtas ir iš pradžių nesuvokė, ką darė. Greitai nuėjo nuo kalno, bet nebėgo. Nežino, kodėl ėjo prie Vilnelės, kodėl brido į upelį. Kai K. A. į jį šovė, į Vilnelę buvo įbridęs 2-3 metrus. Ji pataikė į kairį petį, prašė pareigūnų, kad išduotų užduotį pasidaryti abdukcijai. Tik po savaitės užrašė pasidaryti abdukciją. Pagrindinis „Taser“ šūvis buvo į pilvą. Regis, į kairį petį buvo šuo įkandęs. Buvo likę randeliai nuo adatų, didelė kraujosruva čia (rodo į kairio žasto sritį). „Taser“ buvo panaudotas pilvo srityje, į ranką įkando šuo. Žaste buvo šuns įkandimas, buvo didelė kraujosruva. Jokio fizinio kontakto su K. A. neturėjo, jokių veiksmų prieš ją nepanaudojo. Kai buvo prie kranto su T. K., K. A. buvo įbridusi į vandenį padėti jį (J. T.) ištraukti. Gal ji sušlapo krisdama nuo to skardžio. Pirmą kartą „Taseriu“ iššovė K. A., kai plūduriavo vandenyje. Antrą kartą „Taser“ buvo panaudotas priliečiant prie užpakalio, gal po 4-5 min., kai išlipo į krantą. Tikrai buvo du kartus panaudota „Taser“.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Datos nepasakys, nes daug laiko praėjo nuo įvykio. Dirbant su T. K. iš budėtojo gavo nurodymus, kad buvo pastebėtas galimai girtas vairuotojas. Pastebėjo minėtą automobilį, kiek atsimena, tai buvo „Volvo“. Važiavo nuo Subačiaus g. paskui automobilį su įjungtais švyturėliais ir su aiškiais nurodymais per garsiakalbį sustoti. Tiksliai kiemo, gatvės nepasakys, kuriame sustojo. Jie pamatė automobilį, o minėto „Volvo“ automobilio vairuotojas pamatė juos ir padidino greitį. Automobilis nesustojo, dideliu greičiu nulėkė į priekį, o jie vijosi jį iš paskos. Nepamena adreso, kur automobilis įsuko į gyvenamųjų namų kiemą. Pasak nukentėjusios, automobilis užšoko ant borto, vairuotojas užgesino variklį ir iššokęs iš automobilio pasileido bėgti. Apačioje buvo miškinga vieta, nuokalnė. Buvo galimybė pabėgti į tą mišką. Negali pasakyti, kaip asmuo buvo apsirengęs. Paskui bėglį šoko bėgti kolega T. K. ir liepė asmeniui sustoti, bet asmuo nekreipė į jį dėmesio, leidosi žemyn į miškingą vietą. Išlipusi su savimi pasiėmė kolegos tarnybinį šunį, jeigu reiktų asmens paieškai, tačiau šuns nepaleido. Kolega nubėgo viena puse paskui asmenį, o ji su šunimi nubėgo iš kitos pusės. Ieškant išgirdo iš kitos pusės šauksmus ir pradėjo artintis į tą vietą, kur girdėjo šauksmus. Taip ji atsidūrė kitoje upelio pusėje ant kranto. Pamatė, kaip kolega bėgdamas šaukia „stok, policija“, „tuoj bus panaudotos spec. priemonės“, tačiau minėtas pilietis nereagavo. Matė, kad kolega buvo išsitraukęs „Taser“, o asmuo rankose laikė kažkokį daiktą, mosikuodamas juo artinosi prie kolegos. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Kolega buvo įbridęs į vandenį, o minėtas asmuo bandė perplaukti upę. Asmuo sakė, kad nestos, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis ranką su kažkokiu daiktu laikė šone prie savęs, jis buvo upėje, galėjo paimti akmenį iš ten. Nukentėjusios teigimu, kolega perspėjo jį nesiartinti. Asmuo neklausė, todėl kolega iššovė „Taser“, bet šis nesuveikė, nes jų akivaizdoje asmuo išsirovė elektros laidus iš savo kūno ir vėl pradėjo šalintis. Ji pradėjo bristi per upę, kolega turėjo susitvarkyti „Taserį“. Ji stengėsi sulaikyti pilietį, griebė jam už rankos. Kaltinamasis atsisukęs smūgiavo į kairį petį, abu įkrito į vandenį. Pribėgęs kolega padėjo uždėti antrankius. Pilietis toliau aktyviai priešinosi, spardė ją ir kolegą. Ištraukė pilietį į krantą, kur laukė pastiprinimo. Ekipažas, kuriame buvo E. M., atkeliavo, kai jau buvo uždėję antrankius. Nukentėjusios teigimu, buvo labai sunku sulaikyti minėtą asmenį, jis buvo neadekvatus. Kai atvažiavo pastiprinimas, bandė keliauti įkalne į viršų ir nuvesti į tarnybinį transportą. Pilietis bandė bėgti nuo jų, jo rankos buvo surakintos už nugaros. Jis spardėsi, stumdė juos su pečiais. Ji ėjo priekyje piliečio, o E. M. padėjo kolegai vesti asmenį. Nematė, kas atsitiko, kai pilietis bandė sprukti, tik žino, kad teko vėl jį guldyti ant žemės. Jis visaip priešinosi ir bandė pabėgti. Pasak nukentėjusios, vieną kartą buvo iššautas „Taseriu“. Ji irgi turėjo „Taser“, bet neiššovė. Sužalojimą gavo sulaikymo metu, kai pribėgo bandydama griebti asmenį. Įvyko grumtynės ir kaltinamasis smūgiavo, patyrė fizinį skausmą. Turėjo kairio peties raumens plyšimą. Skausmas buvo perėjęs į kaklą, kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Po magnetinio rezonanso nustatė, kad kaklo diskai sulenkti. Mano, kad peties ir kaklo sritys susiję ir tai galėjo būti nuo smūgio. Toje vietoje yra skardis, kur vijosi asmenį. Besileisdama slydo ant užpakalio, bet nebuvo griuvimo ar vertimosi, nebuvo kontakto su pečiais ir kaklu. Įvykio metu buvo sugadintas asmeninis telefonas, apie 750 Eur žalą atlygino darbovietė. 3 000 Eur ieškinys yra dėl patirtos fizinės, psichologinės žalos. Turėjo nedarbingumą, su ta ranka nieko negalėjo daryti, negalėjo dirbti, gėrė nuskausminamuosius, raminamuosius. Turėjo lankytis gydymo įstaigoje. Negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti. Jaučia moralinę, fizinę ir psichologinę žalą.

5. Nukentėjusysis T. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, tik prisimena įvykį. Buvo radijo ryšiu gautas pranešimas, kad pranešėjas važiuoja paskui keistai manevruojantį automobilį, kuris važiavo nuo Petro-Povilo žiedo ir judėjo link stoties. Atrodo, kad jie (pareigūnai) važiavo Drujos g., leidosi link Olandų g. Pamatė minėtą automobilį, jis leidosi nuo Olandų žiedo, o jie nuo stoties. Buvo pranešti valstybiniai numeriai, modelis ir spalva. Įjungė švyturėlius, apsisuko ir pradėjo jį gaudyti, kadangi jis važiavo dideliu greičiu. Pranešėjai pranešė, kad sukdamas iš Sukilėlių g. į Olandų g. kliudė bortelį ir šalinosi Olandų g. Visą laiką matė, kur jis juda, švyturėliai ir sirena buvo įjungti. Kaltinamasis turėjo girdėti nurodymus. Įvažiavęs į Subačiaus g. kiemą užvažiavo ant borto. Už borto buvo skardis į Vilnelės upę. Vairuotojui išlipus ir pradėjus bėgti, pradėjo jį vytis. Automobilyje dar buvo keleivis, kuris liko prie automobilio. Kolegei pasakė, kad paimtų šunį ir bėgtų aplink. Pagal vietovę, ten upelis daro vingį, bėgant nuo skardžio galima perbėgti į kitą pusę. Bėgdamas paskui kaltinamąjį, girdėjo jį bėgant per upelį, liepė jam stoti. Jis (T. K.) išbėgo į sausumą, po to vėl brido į upelį. Pamatęs, kad jį vejasi, kaltinamasis įbridęs į upę, kur gylis iki juosmens, kažką pasiėmė nuo dugno. Atrodo, šaukė, jog nepasiduos. Jis pradėjo artintis link jo. Liepė nesiartinti, pakelti rankas, buvo panaudotas „Taser“, bet jis nesuveikė. Kaltinamasis išsitraukė įtaiso vielas ir šalinosi toliau. Iš kito kranto atbėgo kolegė, jie susigrūmė vandenyje. Jis grumtynių nematė, nes buvo nuleidęs galvą, pagal taisykles turėjo susitvarkyti „Taser“. Girdėjo tik šauksmus ir pakėlęs galvą pamatė, kaip jie panėrė po vandeniu. Kolegei suduoto smūgio nematė. Kaltinamasis nenorėjo lipti iš vandens, krante vėl bandė bėgti ir šalintis, todėl buvo uždėti antrankiai. Sakė jam, kad yra sulaikytas ir prašė eiti prie tarnybinio transporto. Stumdėsi pečiais, gulėdamas ant žemės spardėsi. Kolegos prisijungė, kai bandė jį išvesti į krantą, E. M. padėjo jį vesti. Kaltinamasis stumdė pečiais, keletą kartų krito ant žemės imituodamas, kad negali paeiti. Nežino, kokius sužalojimus padarė E. M.. Vedant jį, kaltinamasis stumdė, kelis kartus įėjo į krūmus. Jam (T. K.) buvo padaryti nedideli nubrozdinimai, ant rankų sužalojimai, kelis kartus apspardė. Paslysti negalėjo, nes nebuvo kur, ten krūmota vieta. Kaltinamasis norėjo išsilaisvinti, todėl priešinosi ir nėjo ramiai, bandė išsilaisvinti iš kontrolės. Sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu, vandenyje ir krante.

6. Nukentėjusioji E. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra mačiusi kaltinamąjį. Įvykis buvo 2019 m., tamsiu paros metu, galimai per Jonines. Buvo gautas pranešimas, kad nuo centro link Subačiaus gatvės važiuoja automobilis, kuris manevruoja pavojingai, išvažiuodamas į priešpriešą pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Pranešėjas važiavo iš paskos. Po to gautas papildomas pranešimas, jog minėtas automobilis sustojo Subačiaus g. ir išlipęs vairuotojas pabėgo link Vilnelės upės. Tuo metu vietoje pirmi buvę T. K. ir K. A. nusivijo pabėgusį vairuotoją. Ji su kolega atvažiavo antri, 5-10 min. bėgyje. Atvykus minėtu adresu girdėjo Vilnelės upės garsus, kaip galimai K. A. šaukė nesipriešinti. Taip pat galimai girdėjo kaltinamojo prašymą nemušti ir, kad jis pasiskųs. Tuomet su kolega D. K. nubėgo link Vilnelės upės. Perbridus upę matė, kaip kaltinamajam buvo uždėti antrankiai. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, buvo tamsu. Pribėgus prie kolegų bei kaltinamojo, girdėjo, kaip K. A. skundėsi peties skausmu. T. K. pakėlus kaltinamąjį nuo žemės, ji padėjo nuvesti kaltinamąjį link tarnybinio automobilio. Kaltinamasis visą laiką priešinosi bandydamas nustumti ją ir T. K. savo profiliu. Atrodo, jo rankos buvo surakintos už nugaros. Bevedant link tarnybinio automobilio, kaltinamasis iš profilio pastūmė ją ir ji kartu su kaltinamuoju nukrito į krūmus. Vedant iki tarnybinio automobilio kaltinamasis teigė, kad sakys, jog policija jį sumušė. Kaltinamasis sakė, kad yra alergiškas dilgelėms. Paklausus, ar jam reikalinga medicinos pagalba, jis jos atsisakė. Įsodinus į automobilį kaltinamasis atsisakė tikrintis girtumą. Jis kartojo, kad yra alergiškas dilgelėms ir negali įpūsti į alkotesterį. Kaltinamasis kalbėjo rišliai, dusulio nebuvo. Po kurio laiko vėl pasiūlius tikrintis girtumą, kaltinamasis sutiko, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pristačius kaltinamąjį į komisariatą, juos apžiūrėjo medikai bei nustatė nežymius įbrėžimus. Dėl patirtų sužalojimų kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks. K. A. išvažiavo į Lazdynų ligoninę, nes jai skaudėjo petį. Matė, kad petys buvo paraudęs. Neprisimena, ar kaltinamasis turėjo kokį nors kontaktą su T. K.. Dar buvo apgadintas K. A. telefonas, kai ji gaudė kaltinamąjį.

7. Liudytojas M. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo vasara, birželio mėnuo, apie 21.00-22.00 val. su žmona gėrė kavą „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Stovėjo gretimai kaltinamojo automobilio „Volvo V70“, kur buvo 5 žmonių kompanija. Jie akivaizdžiai išsitraukė degtinės butelį, gėrė ratu, alkoholį suvartojo per 10 min. Kaltinamasis taip pat vartojo, po to atsisėdęs į automobilį, užvedė variklį ir išvažiavo. Žmona iš karto paskambino 112, jie sekė iš paskos, visą laiką bendravo su policija. Visas veiksmas vyko Upės gatve iki Žirmūnų tilto. Pradžioje kaltinamasis važiavo dideliu greičiu, bet dar stojo prie šviesoforų. Galimai pamatęs, kad jį seka, nuo Petro-Povilo bažnyčios žiedo jis dar padidino greitį. Prie tolimesnių šviesoforų nebestojo ir važiavo per raudoną. Visą laiką bendravo su policija. Prieš nusukimą į Drujos g. pamatė priešprieša atvažiuojančius pareigūnus. Kaltinamasis nusuko į Subačiaus ar Markučių g., tiksliai nežino, bet kaltinamasis, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į bortelį. Iš jo mašinos pradėjo bėgti skysčiai, bet kaltinamasis toliau tęsė kelionę link Markučių. Prie neįgaliųjų centro dešinėje pusėje, kaltinamasis nusuko į kairę, į gyvenamųjų namų kiemą, kieme peršoko bortelį. Kaltinamasis, iššokęs iš automobilio, leidosi link upės, o du jo draugai liko prie automobilio. Kai kaltinamasis leidosi nuo kalniuko, į kiemą atvažiavo policija. Buvo išlipęs iš automobilio, kai jis nubėgo, bet nesivijo kaltinamojo. Ten status šlaitas, apaugęs žolėmis. Matė kaltinamąjį, kai jį parvedė. Kas vyko apačioje jis nematė, bet kai parvedė, kaltinamasis elgėsi agresyviai, teigė, kad nekaltas. Iš pradžių atsisakinėjo pūsti į alkotesterį, bet jo draugai įkalbėjo jį pūsti. Tiksliai nepasakys, kokius žodžius vartojo kaltinamasis, bet jį pastoviai pareigūnai ramino. Neatsimena, ar kaltinamojo rankos buvo surakintos. Jo akivaizdoje kaltinamasis nebuvo nukritęs. Pareigūnai prašė kaltinamojo nusiraminti, nes bus panaudotos spec. priemones.

8. Liudytoja B. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi. Buvo antra birželio pusė, vakaras. Su vyru atvyko į „Forum Palace“ aikštelę ir gėrė kavą. Tada atvažiavo „Volvo V70“, iš jo išlipo šis žmogus (rodo į kaltinamąjį). Pamatė, kad jis iš butelio geria degtinę, su juo buvo dar 4 draugai. Po kurio laiko atsisėdę į mašiną visi išvažiavo. Su vyru nusprendė iškviesti policiją ir pasekti juos iš paskos. Ji kalbėjo su dispečere, o vyras vairavo. Kaltinamasis pakankamai dideliu greičiu važiavo Vilniaus gatvėmis. Sekė jį iki Subačiaus gatvės. Leidžiantis nuo Olandų žiedo link Subačiaus g. kaltinamasis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bortelį. Apgadinęs savo automobilį turbūt nusprendė, kad toliau važiuoti negali, todėl sustojo kiemuose ir leidosi bėgti nuo kalno link upės. Jo draugai išlipo ir liko prie automobilio. Po minutės atvažiavusi policija išleido tarnybinį šunį ir leidosi bėgti iš paskos kaltinamajam. Tiksliai negali pasakyti, šuo buvo palaidas ar ne. Jie liko viršuje ir paties sulaikymo nematė, tik girdėjo garsus. Girdėjo, kaip policininkai jo ieškojo, o vėliau, kaip jį surado. Neprisimena, ar buvo vartoti necenzūriniai žodžiai. Matė, kai kaltinamąjį atvedė į viršų. Policininkai laikydami kaltinamajam už parankių padėjo jam užlipti į viršų. Gal porą kartų kaltinamasis ant kelių parkrito, jis nelabai noriai ėjo. Nematė, ar kaltinamasis bandė fiziniais veiksmais paveikti pareigūnus.

9. Liudytojas A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 22 d. tiesiog stovėjo „Forum Palace“ aikštelėje su draugu J. T. ir dar vienu iš matymo pažįstamu asmeniu. Prieš atvykimą į aikštelę vartojo alkoholio, bet jis (A. K.) aikštelėje nevartojo. Nežino, ar J. T. vartojo alkoholį. Vėliau važiavo link Pavilnio, vairavo J. T.. Važiuodami link Pavilnio nusuko į kiemus ir J. T. greitai išlipo iš mašinos, o jis (A. K.), išlipęs iš mašinos, liko šalia. Pamatė, kad atvažiuoja pareigūnai, tačiau priešpriešais nematė atvažiuojančių pareigūnų. Pareigūnai važiavo nuo kalno link Drujos g., o jie važiavo link Subačiaus g. Paskui juos pareigūnai nevažiavo. Tik matė, kad priešprieša pareigūnai važiavo su švyturėliais. Neprisimena, ar atsitrenkė į bortelį. Važiuodami bendravo su J. T. apie merginas. Kodėl jis sustojo, nežino. Pamatė, kad pareigūnai privažiavo ir suprato, kad turbūt jis buvo stabdomas. J. T. nusileido skardžiu link Vilnelės, atvažiavę pareigūnai nusileido dviese žemyn ir dar paleido tarnybinį šunį. Girdėjo šakų traškesį, bet pačio kritimo nematė. Jis tik stovėjo ir žiūrėjo. Nieko nematė, tik girdėjo, kaip buvo liepiama stoti, kad panaudos „Taser“. Buvo girdėti šuns lojimas, J. T. šauksmai. Du kartus girdėjo „Taserio“ šovimą. Vieną kartą iššovė, gal po 1 min. buvo kitas šovimas. Girdėjo, kaip J. T. sakė, kad jis nebėgs. Tada išgirdo, kad vėl šovė. Suprato, kad viskas vyksta todėl, kad jis nestojo. Paskui juos pareigūnai nevažiavo su švyturėliais. J. T. ekstremaliai nevairavo nuo „Forum Palace“.

10. Ekspertas Paulius Petreikis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam buvo pateiktos trims policijos pareigūnams surašytos specialistų išvados. Nagrinėjo specialistų išvadas, pačių medicinos dokumentų nevertino. Buvo užduoti advokato klausimai, ar nurodytomis aplinkybėmis sužalojimus galėjo pasidaryti patys, leidžiantis nuo skardžio. Įvertinus sužalojimų išsidėstymą, lokalizaciją, tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir leidžiantis nuo skardžio. Niekada negalima tiksliai pasakyti. Gali tik pasakyti, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu turinčiu ribotą paviršių. Jeigu už kažko griebeisi ta ranka, gali kliudyti šakas ir įsibrėžti. Vietovės nuotraukos buvo pateiktos, jas įdėjo į specialisto išvadą. Čiurnos patempimas atsiranda, kai žmogus neteisingai koją pastato. Dėl peties magnetiniame rezonanse parašyta, kad podyglinio raumens plyšimas būdingas degeneraciniams pakitimams. Tai nėra trauminio pobūdžio plyšimas. Susisiekus su daktaru B., kuris atliko magnetinį rezonansą, paklausė, ar tai yra būdinga traumai. Jis pasakė, kad tai būdinga degeneraciniam pakitimui. Tai lėtiniai pakitimai, kurie atsiranda su amžiumi arba sportininkams atliekant tuos pačius veiksmus. Duodant smūgį į petį, sausgyslės nesužaloji, ji sužalojama atliekant staigų mostą. Nebūtinai turi būti iš šono poveikis, kad raumuo plyštų. Jis gali plyšti atliekant normalų fiziologinį judesį.

11. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 22.26 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, jog automobilis „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuoja nuo „Forum Palace“ link Mindaugo tilto. Pranešėja važiuoja iš paskos, galimai vairuotojas neblaivus (1 t., b. 1. 6).

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. A. 2019 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 22.26 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu T. K. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Upės g., nuo „Forum Palace“ link Mindaugo tilto pranešėja važiuoja paskui automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas informavo, jog minėtas automobilis važiuoja link Subačiaus g. 120 labai dideliu greičiu, todėl pasivyti transporto priemonę buvo labai sunku. Taip pat budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis įsuko į kiemą, adresu Subačiaus g. 120. Įvažiavus į minėtą kiemą pastebėjo, kad iš automobilio „Volvo“ išbėgo vyras, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, džinsiniais „bridžais“ ir pasileido bėgti stačia nuokalne link Vilnelės upės. Kartu su T. K. iššokus iš automobilio pasileido vytis minėto piliečio. Išbėgus iš transporto priemonės abu garsiai šaukė „stok, policija“, tačiau vyriškis dar sparčiau pradėjo bėgti nuo nuokalnės žemyn. Kolega T. K. iš automobilio išsitraukė specialią priemonę – tarnybinį šunį, kurį ketino panaudoti „žmogaus paieškai“. Ji (K. A.) leidosi nuokalne vydamasi minėtą vyrą, kartu su kolega išsiskyrė į skirtingas puses, nes nežinojo, į kurią pusę nubėgo galimai neblaivus vyriškis. Išgirdus kolegos T. K. šauksmą „stok policija, rankas laikyk aukštai iškeltas, kad aš jas matyčiau“, pradėjo bėgti link jų ir pamatė, kad kitoje kranto pusėje minėtas vyras su akmeniu rankoje artinasi link kolegos. T. K. sušuko „padėk akmenį ir nesiartink, nes naudosiu elektros impulsinį prietaisą „Taser“, tačiau asmuo nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams ir artinosi su akmeniu rankose, ketindamas sąmoningai su juo suduoti kolegai. Todėl T. K. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Tuo tarpu ji, būdama kitame krante, brido per sraunią upę padėti kolegai sulaikyti agresyvų asmenį. Perbridus upę atbėgo iki minėto vyriškio, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. T., kuris nusiplėšė elektros impulsinio prietaiso – „Taser“ kontaktinius laidus (adatas) ir pradėjo bėgti, bandydamas plaukti upe. Tada ji pradėjo vytis J. T. vandenyje, bandydama jį sulaikyti, kad šis nepaspruktų, tačiau J. T. pradėjo priešintis aktyviais veiksmais, mosikuodamas rankomis ir rėkdamas „(necenzūriniai žodžiai), užmušiu“. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, užlaužiant jam ranką ir uždėjus jam antrankių vieną iš žiedų, J. T. smogė jai dešinės rankos kumščiu ir pataikė į kairės pusės peties sritį, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Kartu su J. T. krito į vandenį, pribėgęs kolega T. K. padėjo iki galo uždėti antrankius, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, kurių metu taip pat nukentėjo nuo J. T., kuris pardėsi kojomis, mosikavo rankomis ir taip sukėlė kolegai fizinį skausmą. Ištraukus asmenį iš upės, kartu su T. K. bandė su sulaikytu asmeniu judėti link tarnybinio transporto, tačiau sulaikytasis bandė bėgti ir eiti į artimą kontaktą, grumtis su T. K.. T. K. panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir paguldė J. T. ant žemės, į pagalbą atskubėjo vyriausioji patrulė E. M. ir D. K.. Vedant link automobilio J. T. vis tiek bandė priešintis ir išsilaisvinti, grasino, kad „išmesiu Jus iš darbo“, „nieko aš nepadariau, pasakysiu, kad Jūs mane sumušėt“. J. T. alkotesteriu buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas, antru pūtimu – 2,17 promilių girtumas, jis buvo sulaikytas. Atvykus į antrąjį policijos komisariatą pastebėjo, kad dešinė bei kairė ranka yra sužalotos. Ant rankų buvo daug nubrozdinimų ir kraujosruvų nuo aktyviais veiksmais besipriešinančio sulaikytojo J. T.. Taip pat jautė skausmą kairiojo peties srityje, kur sulaikytasis sudavė iš kumščio bei jautė skausmą alkūnės ir dilbio srityje. Atvykus greitoji medicinos pagalba nustatė dešinės bei kairės rankos nubrozdinimus ir patinimus bei išvežė į Lazdynų ligoninę atlikti rentgeno. Šiuo metu jaučia skausmą. Ligoninėje buvo pateiktas išrašas dėl sužalojimų ir gydymo bei nedarbingumo. Taip pat tarnybinė uniforma buvo purve, šlapia, vietomis sugadinta. Asmeninis telefonas „Iphone X“ ir darbinis „CAT“ grumtynių metu buvo iškritę į vandenį, dėl to neveikia (1 t., b. l. 7).

13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. M. 2019 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus pagal gautą iškvietimą adresu Subačiaus g. 120, jau buvo atvykęs kolegų ekipažas V1739, kurie buvo nusiviję automobilio „Volvo“ vairuotoją link Vilnelės upės. Kol brido per upę, kitame upės gale girdėjo ir matė, kaip J. T. priešinosi kolegoms aktyviais veiksmais mosikuodamas rankomis ir rėkdamas „(necenzūriniai žodžiai), atleisiu Jus iš darbo“, „nieko aš nepadariau, pasakysiu, kad Jūs mane sumušėt“. Matė, kaip kolegos K. A. ir T. K. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, paguldė J. T. ant žemės ir uždėjo antrankius. Pribėgus jai (E. M.) prie kolegų, J. T. pradėjo keiktis, į reikalavimus neįžeidinėti, nesikeikti, eiti link tarnybinio automobilio nereagavo ir toliau keikėsi bei įžeidinėjo. Vedant J. T. link tarnybinio automobilio, jis toliau priešinosi aktyviais veiksmais, bandydamas iš profilio (peties) pastumti, išsilaisvinti. Vedant į įkalnę ji laikė J. T. už dešinės rankos, dėl to jis pastūmė iš profilio (peties) ir abu su J. T. nukrito į krūmus. Pakėlus J. T. nuo žemės nuvedė į tarnybinį automobilį. Vedant į tarnybinį automobilį šis elgėsi agresyviai, keikė necenzūriniais žodžiais „debilai, gaidžiai, aš jus visus atleisiu iš darbo, jūs mane sumušėt, pasakysiu, kad šitas pareigūnas (T. K.) sudavė man į veidą, spardė“. Tarnybiniame automobilyje J. T. paprašė atlaisvinti jam antrankius, nes spaudžia rankas. Ji antrankius atlaisvino, bet pristatant į policijos komisariatą, šis pradėjo teigti, kad „mentai mes, gyvuliai, neturim žmogiškumo faktorio, kad apskųs teismui, jog jam neatlaisvino rankų, kad jį kankinam“. Atvykus į policijos komisariatą, pastebėjo, kad dešinė ir kairė ranka yra sužalotos. Greitoji medicinos pagalba nustatė dešinės ir kairės rankos nubrozdinimus bei dešinės rankos patinimą, todėl jaučia skausmą. Tarnybinės kelnės bei tarnybiniai batai buvo šlapi, purvini (1 t., b. 1. 8).

14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. 2019 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodomos iš esmės analogiškos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, kaip ir K. A. tarnybiniame pranešime. Taip pat nurodoma, kad atvykus į policijos komisariatą pastebėjo, kad abi rankos yra sužalotos. Ant rankų buvo daug nubrozdinimų ir kraujosruvų nuo aktyviais veiksmais besipriešinančio J. T., taip pat jaučia skausmą alkūnės srityje. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė dešinės bei kairės rankos nubrozdinimus bei įvairius patinimus. Taip pat tarnybinė uniforma buvo šlapia, purvina, vietomis sugadinta (1 t., b. 1. 9).

15. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose minimi sužalojimai, tarnybinių aprangų ir asmeninių daiktų sugadinimai (1 t., b. 1. 10-15).

16. 2019 m. birželio 22 d. prietaiso Taser Nr. X130032VR panaudojimo ataskaitoje nurodoma, jog Vilniuje, Subačiaus g. 120, Vilnelės upėje, vyriausiajam patruliui T. K. išduotas prietaisas „Taser“ panaudotas prieš J. T.. Prietaisas buvo panaudotas 1 kartą, kontaktų adatos įsmigo į sulaikomojo kūną (1 t., b. l. 16).

17. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas yra J. T. (1 t., b. l. 22).

18. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog 2019 m. birželio mėnesio leidinio duomenimis, lengvojo automobilio „Volvo V70“ (2006 m., dyzelinas, universalas) kaina su PVM 4 000 Eur (1 t., b. l. 23).

19. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvados Nr. G 2108/2019 (01) matyti, jog remiantis E. M., apžiūros duomenimis, jai padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, odos įbrėžimas kairiame žaste, paveikus kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais) ir galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. 1. 37).

20. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 1 d. specialisto išvados Nr. G 2133/2019 (01) matyti, jog remiantis T. K., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam padaryti odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje padaryti prieš 1-1,5 savaitės iki apžiūros, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje – prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. 1. 47).

21. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvados Nr. G 2107/2019 (01) matyti, jog remiantis K. A., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta intersticinis (dalinis) podyglinio raumens sausgyslės plyšimas, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairiame žaste, dešinėje kojoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje blauzdoje, kliniškai nustatytas kairės čiurnos raiščių patempimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar/ir paviršiais. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trylika trauminių poveikių. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra, todėl tikėtina, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodyto vieno įvykio metu. Sužalojimai visumoje dėl dalinio podyglinio raumens plyšimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio sužalojimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atskirai nuo sausgyslės plyšimo tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad podyglinio raumens sausgyslės plyšimas galėjo būti padarytas griūnant (1 t., b. 1. 60-61).

22. Iš 2019 m. birželio 23 d. medicinos dokumento išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 23.00 val. Subačiaus g., pacientė K. A. skundžiasi dešinės alkūnės, dilbio, kairio pečio, kairio žasto skausmu, patinimu, ribotais judesiais. Nurodo, jog trauma įvyko darbe, t. y. sulaikymo metu pasipriešinus vyriškiui. Jai nustatyta specialioji būklė – dešinio dilbio patinimas, lokalios kraujosruvos, paviršiniai nubrozdinimai, dešinės alkūnės patinimas, kiek riboti judesiai, skausminga ties stipinkaulio galvute, kairio peties patinimas, skausminga AC palpacija, raktikaulis stabilus. Aktyvūs kairio peties judesiai kiek riboti, jutimai ir kraujotaka nesutrikę, kairio žasto lokali kraujosruva (1 t., b. 1. 62).

23. Iš 2019 m. birželio 25 d. medicinos dokumento išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 23.00 val. pacientė K. A. skundžiasi kairės čiurnos skausmu. Nurodo, jog ją sužeidė įtariamasis sulaikymo metu, kreipėsi į RVUL, sustiprėjus kairės čiurnos skausmui pakartotinai kreipėsi. Jai nustatyta specialioji būklė – patinusi kairė čiurna, skausminga palpuojant daugiau laterialiai, judesiai riboti skausmo nežymiai, kojos jutimai ir kraujotaka nesutrikę (1 t., b. 1. 63).

24. Iš 2019 m. birželio 27 d. medicinos dokumento išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 27 d. K. A. kreipėsi pakartotinai, skundėsi stiprėjančiu kairio peties skausmu, dešinio peties ir kaklo skausmu. Jai nustatyta specialioji būklė – kairio peties srityje stebima kraujosruva, judesiai kiek riboti skausmo, rankos jutimai ir kraujotaka – nesutrikę. Teigiamas Neer‘o testas. Palpuojant stebimas dešinės pusės trapecinio raumens stebimas skausmingumas dalis raumens spazmavęs. Dešinės rankos jutimai, motorika ir kraujotaka – nesutrikę (1 t., b. 1. 64).

25. 2019 m. spalio 18 d. K. A. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. birželio 22 d. 22.23 val. darbo metu, vykdant jai pavestas tarnybines užduotis, buvo sužalota ir patyrė stiprų fizinį skausmą nuo J. T. aktyvių veiksmų. Dėl sukelto fizinio skausmo patyrė peties plyšimą, sąnario judesiai buvo riboti, nuolat jaučia skausmą petyje, nugaroje bei kakle. Raumeninė masė sunykusi, todėl kasdieninė veikla, pasirūpinimas savimi yra apsunkintas dėl skausmų. Taip pat negalėjo dirbti, lankyti studijų, sportuoti, nuolat vartoja vaistus. Patyrė moralinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur (1 t., b. l. 77).

26. Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. elektroninio laiško matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudaryta komisija atlygino vyriausiajai patrulei K. A. 799 Eur materialinę žalą, patirtą 2019 m. birželio 22 d. įvykio metu (1 t., b. 1. 79, 97-102).

27. 2019 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniame ieškinyje nurodoma, kad įstaiga atlygino pareigūnui trečiojo asmens padarytą žalą, todėl prašo priteisti iš J. T. 799 Eur (1 t., b. 1. 80-82).

28. 2019 m. liepos 2 d. K. A. tarnybiniame pranešime dėl sugadintų asmeninių daiktų nurodoma, kad sulaikymo metu, įvykus grumtynėms su J. T., buvo sugadintas jos asmeninis mobilusis telefonas „Apple Iphone X“ 64GB 4G++ Space Grey, jo vertė 1 179 Eur, todėl prašo atlyginti patirtą materialinę žalą (1 t., b. l. 87-91).

29. 2019 m. birželio 22 d. M. L. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 22.00 val. su žmona B. L. stovėjo „Forum Palace“ aikštelėje ir pamatė šalia stovinį automobilį „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia automobilio stovėjo trys vyrai ir vartojo alkoholinį gėrimą, galimai degtinę, užgerdami „Coca cola“. Visų koordinacija ir veiksmai buvo nenuspėjami, aikštelėje šoko ir nusirenginėjo maikę (būtent tas asmuo, kuris vairavo). Beveik išgėrus butelį, vairuotojas staigiai sėdo į minėtą automobilį ir nuvažiavo Upės gatve link Mindaugo tilto. Jie važiavo iš paskos ir pareigūnams pranešinėjo važiavimo kryptį. Pravažiavus Mindaugo tiltą, vairuotojas didino greitį, važiavo apie 180 km/h greičiu. Iš Upės gatvės vairuotojas įvažiavo ant Žirmūnų tilto ir toliau judėjo link Olandų gatvės, pastebėjęs, kad yra sekamas, vis labiau didino greitį. Subačiaus gatvėje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bortelį, bet nesustojo ir judėjo toliau, kol įsuko prie Subačiaus g. 116 į kairę. Peršokęs su automobiliu per šaligatvį ir sustojęs, vairuotojas išlipo ir leidosi bėgti žemyn link upės. Vairuotojas vilkėjo „bridžus“ ir šviesios spalvos „maikutę“. Pareigūnai netrukus jį surado ir parvedė atgal, būtent šį vairuotoją matė ir atpažino. Oro sąlygos buvo geros, jokių sunkinančių aplinkybių, dėl ko negalėtų pažinti, nebuvo. Visa girto vairuotojo kelionė buvo nufilmuota vaizdo registratoriumi (1 t., b. l. 132).

30. 2019 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti liudytojo automobilio vaizdo registratoriaus įrašai. Pirmajame vaizdo įraše MOVI3173, 2019 m. birželio 22 d. 21.39 val. dėl prastos kokybės garsas yra su trikdžiais, todėl neįmanoma suprasti, ką kalba. Matosi, kad automobilis, kuriame yra vaizdo registratorius, važiuoja iš automobilių aikštelės, esančios prie pramogų parko „Forum Palace“ greta Upės g. Išvažiavęs iš automobilių aikštelės pasuka į kairę, priartėja prie Upės g. važiuojamos dalies ir sustoja, nes prieš jį stovi „Mazda“ automobilis (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rodo posūkį į kairę. Važiuojant Upės g. automobilis važiuoja iš paskos automobilio „Mazda“, kurį po to aplenkia. Privažiavęs reguliuojamą Upės – Kalvarijų gatvių sankryžą sustoja, nes dega raudonas šviesoforo signalas. Priešais automobilį su vaizdo registratoriumi prieš sankryžą sustoja automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vaizdo įraše pasigirsta „Labas vakaras. Važiuojam iš paskos neblaiviam vairuotojui“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis „Volvo“ pradeda važiuoti, sankryžoje važiuoja tiesiai kirsdamas Kalvarijų g. ir įvažiuoja į Olimpiečių g., joje „Volvo“ kelio vingyje išvažiuoja į priešingą eismo pusę, po to grįžta į savo ir toliau važiuoja Olimpiečių g. Antrajame vaizdo įraše MOVI13174, 2019 m. birželio 22 d. 21.41 val. matosi toliau važiuojantis automobilis „Volvo“, kuris kairės pusės ratais išvažiuoja į priešingą eismo pusę, bet prieš saugumo salelę grįžta į savo eismo pusę. Girdisi, kaip automobilio su vaizdo registratoriumi vairuotojas sako „girtas akivaizdžiai, ten net kalbos nėra“. Vėliau „Volvo“ toliau važiuoja Olimpiečių g. ir privažiuoja Žirmūnų tiltą, tuomet iš Olimpiečių g. pasuka į kairę, pakyla į Žirmūnų g. pasuka dešinėn ir užvažiavęs ant tilto važiuoja antra eismo juosta. Pravažiavęs tiltą privažiuoja žiedinę Antakalnio – Olandų g. sankryžą, kurią privažiavęs toliau įvažiuoja į Olandų g. ir didindamas greitį važiuoja link S. Batoro gatvės link. Privažiavęs reguliuojamą Olandų – Filaretų g. sankryžą ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiuoja link Drujos g. Važiuodamas Drujos g. pasuka dešiniau ir įvažiuoja į Sukilėlių g. Privažiavęs reguliuojamą Sukilėlių – Subačiaus g. sankryžą į šią sankryžą įvažiuoja ir ją pravažiuoja degant raudonam šviesoforo signalui. Vėliau įvažiuoja į Subačiaus g. ir toliau juda link Markučių g. Trečiame vaizdo įraše MOVI3175 2019 m. birželio 22 d. matyti, kaip automobilis „Volvo“ Subačiaus g. važiuoja link Markučių, o jam iš paskos važiuoja automobilis su vaizdo registratoriumi, kurio vairuotojas sako „toli nenuvažiuos“. Tuomet automobilio su vaizdo registratoriumi vairuotojas sako „Subačiaus 116 į kairę namo kiemą suka“, po to girdisi kaip sako „120 namas, viskas čia tupikas“. Po to automobilis „Volvo“ pasuka dešiniau, įraše girdisi, kaip moteris sako „viskas, jis iš čia neišvažiuos“. Automobilis su vaizdo registratoriumi sustojo, o automobilio „Volvo“ nesimato. Sustojus automobiliui su vaizdo registratoriumi girdisi „o, greitai, greitai. Policija. Bėga, bėga, vairuotojas bėga“. Pro priekinį stiklą matosi, kaip prabėga vairuotojas, po to jis sugrįžo (1 t., b. 1. 146-147).

31. Iš 2019 m. birželio 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. T. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmojo patikrinimo metu 23.28 val. jam nustatytas 2,35 promilės girtumo laipsnis, o 23.54 val. – 2,17 promilės girtumo laipsnis (1 t., b. l. 148).

32. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. kovo 14 d. patikros sertifikato Nr. 0968743 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 149).

33. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2019 m. birželio 22 d., 23.28 val. J. T. buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas, o praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui, 23.54 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 150-151).

34. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 28 d. specialisto išvados Nr. G 2129/2019 (01) matyti, kad remiantis J. T., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies srityje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai rankose, pilvo sienoje, kryžkaulio srityje, kojose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 22 d.), paveikus kietais bukais bei bukabiauniais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt keturiais trauminiais poveikiais, visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais, odos nubrozdinimai kojose galėjo susidaryti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Traumos metu J. T. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. 1. 153-154).

35. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0072/20 nurodoma, kad tyrimas atliktas pagal advokato K. Virkečio prašymą. Joje konstatuota, kad Specialisto išvadoje Nr. G 2107/2019 (01) nurodyti pareigūnės K. A. kūno sužalojimai galėjo atsirasti, jai krentant/čiuožiant žemyn stačiu, krūmais apaugusiu šlaitu link Vilnelės upės, kai ji bandė pasivyti J. T., nes čiurnos patempimas bei peties raiščių plyšimas nebūdingi smūgių sudavimui, o kiti paviršiniai kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti kūnui kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Specialisto išvadoje Nr. G 2133/2019 (01) nurodyti pareigūno T. K. kūno sužalojimai – trys lygiagretūs odos nubrozdinimai kairiame dilbyje galėjo atsirasti, jam leidžiantis žemyn stačiu krūmais apaugusiu šlaitu link Vilnelės upės, kai jis bandė pasivyti J. T., ir minėta sritimi atsitrenkti į kietus bukus daiktus, turinčius ribotą paviršių. Specialisto išvadoje Nr. G 2108/2019 (01) nurodyti pareigūnės E. M. kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir dilbyje bei odos įbrėžimas kairiame žaste galėjo atsirasti, jai leidžiantis žemyn stačiu krūmais apaugusiu šlaitu link Vilnelės upės, kai ji bandė pasivyti J. T. ir minėtomis sritimis atsitrenkė į kietus bukus daiktus, turinčius ribotą paviršių. Asmuo iš karto po to, kai jo atžvilgiu panaudojamas prietaisas „Taser“, negali aktyviai priešintis, nes po stipraus raumenų spazmo reikalinga trumpa pertrauka raumenų atsistatymui (1 t., b. l. 200-211).

36. 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. kovo 9 d. išmokėjo 3 846,63 Eur K. A. dėl sveikatos sutrikdymo (2 t., b. l. 57-80).

37. Iš pateiktų duomenų apie prietaisų Taser panaudojimą matyti, jog 2019 m. birželio 22 d. K. A. buvo išduotas prietaisas Taser Nr. X130032X1, kuris panaudotas nebuvo, tuo tarpu T. K. išduotas prietaisas Taser Nr. X130032VR buvo panaudotas (trigger režimu - buvo iššautas užtaisas arba Taser buvo naudojamas kaip elektrošokas) 2019 m. birželio 22 d. 22.38.54 val. 3 sekundžių trukmės, 22.39.24 val. – 2 sekundžių trukmės (2 t., b. l. 145-149).

38. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto A. B. elektroninio laiško matyti, kad jame pateikti paaiškinimai apie Taser panaudojimo išklotinėse reikšmes. „Armed“ reiškia, kad prietaisas paruoštas naudojimui (veiksmas – saugiklį pervedė į padėtį „paruoštas naudojimui“), „trigger“ – buvo paspaustas prietaiso nuleistukas (veiksmas – paspaudė nuleistuką ir po šio veiksmo buvo iššautas užtaisas arba Taser buvo naudojamas kaip elektrošokas), „duration“ prie „trigger“ reiškia, kiek sekundžių buvo nuspaustas nuleistukas, „safe“ – prietaisas perjungtas iš „paruoštas naudojimui“ į padėtį „saugus/atjungtas“ (veiksmas – saugiklį pervedė į padėtį saugus/atjungtas), „duration“ prie „safe“ nurodo bendrą laiką nuo paruošto naudojimui iki saugaus/atjungto, „temp“ nurodo prietaiso naudojimo metu aplinkos temperatūrą, ar prietaisas buvo naudojamas lauke ar patalpoje, „batt remaining“ – akumuliatoriaus pakrovimo lygis (2 t., b. l. 150).

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

39. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

40. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. T. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

41. Pažymėtina, jog šioje byloje ginčo dėl kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nekilo. Kaltinamasis J. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir lakoniškai parodė, jog įvykio vakare vartojo alkoholį. Sėdo į mašiną ir važiavo į Pavilnį. Tame kieme sustojo, nes suprato, kad blogai elgiasi. Iš ten norėjo pareiti namo. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina liudytojų, apklaustų teisiamojo posėdžio metu, duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

42. Pirmiausia pažymėtina, kad liudytojas M. L., kuris tiesiogiai matė pavojingai vairuojantį J. T. ir apie tai su juo vykusi sutuoktinė B. L. pranešė Bendrajam pagalbos centrui, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, jog birželio mėnesį, apie 21.00-22.00 val. su žmona gėrė kavą „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Šalia stovėjo kaltinamojo automobilis „Volvo V70“, 5 žmonių kompanija, kurie gėrė degtinės butelį. Kaltinamasis, pavartojęs alkoholio, užvedė variklį ir išvažiavo. Jie su žmona sekė kaltinamojo automobilį, iki kol prie neįgaliųjų centro nusuko į gyvenamųjų namų kiemą ir iššokęs iš automobilio leidosi link upės. Liudytojo teigimu, kai kaltinamasis leidosi nuo kalniuko, į kiemą atvažiavo policija. Po to matė kaltinamąjį, kai parvedė pareigūnai. Analogiškas aplinkybes M. L. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 132). Kartu su M. L. buvusi liudytoja B. L. davė analogiškus parodymus apie tai, kad būnant su vyru „Forum Palace“ aikštelėje matė, kaip kaltinamasis su draugais gėrė degtinę iš butelio. Po kurio laiko atsisėdę į mašiną visi išvažiavo, todėl jie su vyru minėtą automobilį sekė iš paskos iki Subačiaus gatvės. Pasak liudytojos, leidžiantis nuo Olandų žiedo link Subačiaus g. kaltinamasis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bortelį. Apgadinęs savo automobilį sustojo kiemuose ir leidosi bėgti nuo kalno link upės. Po minutės atvažiavo policija ir leidosi bėgti iš paskos kaltinamajam. Matė, kai kaltinamąjį atvedė į viršų. Tuo tarpu iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, jog išties, 2019 m. birželio 22 d., apie 22.26 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, jog automobilis „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuoja nuo „Forum Palace“ link Mindaugo tilto. Pranešėja važiuoja iš paskos, galimai vairuotojas neblaivus (1 t., b. 1. 6). Minimas liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje jų pateikti vaizdo įrašai iš vaizdo registratoriaus (1 t., b. 1. 146-147).

43. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais liudytojų parodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojai siektų apkalbėti kaltinamąjį ir dėl kokių nors aplinkybių tyčia duoti jam nepalankius parodymus ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Šioje dalyje vertinant apklaustų liudytojų parodymų patikimumą pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas kartu su J. T. buvęs liudytojas A. K. davė gynybiškus parodymus apie tai, kad nežino, ar J. T. tuo metu aikštelėje prie „Forum Palace“ vartojo alkoholį, nors patvirtino, kad išvažiuojant vėliau iš „Forum Palace“ važiavo link Pavilnio ir automobilį vairavo J. T.. Todėl teismas iš esmės remiasi tik ta šio liudytojo parodymų dalimi, kurioje jis nurodė, jog automobilį vairavo J. T.. Kartu konstatuotina, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog J. T. vairavo būdamas neblaivus, ko neneigė ir pats kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Antai faktą, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir 2019 m. birželio 22 d. neblaivumo nustatymo aktas (1 t., b. l. 148), be to, iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2019 m. birželio 22 d., 23.28 val. J. T. buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas, o 23.54 val. – 2,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 150-151). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

44. Teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką, atsižvelgdamas į policijos registruojamų įvykių išklotinėje (t. 1, b. l. 6), vaizdo registratoriaus įraše (CD ir 1 t., b. l. 146-147) bei prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaitoje (2 t., b. l. 148) nurodytus laikus. Tikslinimo aplinkybės bus detaliau aptartos nuosprendžio 53 punkte.

45. Įvertinęs pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog J. T. 2019 m. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 22.25 iki 22.35 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje ties pastatu Nr. 120, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. T. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte

46. Šioje baudžiamojoje byloje J. T. kaltinamas, be kita ko, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą tuo, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 23.25 val., Vilniuje, šalia Subačiaus gatvės, prie Vilnelės upės, buvo sulaikytas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, panaudodamas fizinį smurtą, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių reikalavimų ir aktyviais veiksmais jiems pasipriešino, t. y. spardydamasis ir mojuodamas rankomis sudavė vieną kartą kumščiu į kairį petį vyriausiajai patrulei K. A., dėl to pastarajai nugriuvus plyšo podyglinio raumens sausgyslė, tokiais savo veiksmais J. T. kaltinamas padaręs jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sugadinęs jai nuosavybės teise priklausantį 799 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“, spardydamasis ir mojuodamas rankomis nubrozdino vyriausiajam patruliui T. K. abiejų rankų dilbius, tokiais savo veiksmais J. T. kaltinamas padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pastūmė vyriausiąją patrulę E. M., dėl to pastaroji nukrito į krūmus ir nusibrozdino abiejų rankų žastus, tokiais savo veiksmais J. T. kaltinamas padaręs jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

47. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad J. T. 2019 m. birželio 22 d., apie 22.38 val. (žr. nuosprendžio 53 punktą), Vilniuje, šalia Subačiaus gatvės, prie Vilnelės upės, netrukus po to, kai vairavo neblaivus, sulaikomas policijos pareigūnų jiems pasipriešino ir pasipriešinimo metu aktyviais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą policijos vyriausiajai patrulei K. A. bei nežymiai sutrikdė vyriausiųjų patrulių T. K. ir E. M. sveikatą.

48. Šioje kaltinimo dalyje kaltinamasis J. T. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad policijos pareigūnams nesipriešino ir jiems atitinkamų sveikatos sutrikdymų nepadarė. Vis tik teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. T. parodymai proceso eigoje nebuvo nuoseklūs, kadangi teisme duoti parodymai neatitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei kitos bylos medžiagos (1 t. b. l. 162). Antai, apklausiamas teisme kaltinamasis parodė, jog netrukus po to, kai jis sustojo ir nuėjęs prie Vilnelės upelio įbrido apie 2-3 metrus iki juosmens, išgirdo K. A. žodžius: „stok policija, šausiu“. Pareigūnė matė jo nugarą. Apsisukus iškėlė rankas ir ji jam liepė lėtai eiti iki jos. Pradėjo eiti link jos, rankoje laikė telefoną. Kai padarė apie du žingsnius iki jos, K. A. į jį šovė „Taseriu“ ir pataikė į kairį petį. Tuomet jis įkrito į vandenį. Ant jo toliau rėkė, o jis nieko negalėjo padaryti. Po truputį išėjo į kitą krantą, kuriame T. K. su šuniu jį sulaikė ir užlaužęs rankas pervedė per Vilnelę, o kitame krante jau laukė K. A.. Tada jį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius. Tik surakinus jį, T. K. dar įspyrė į veidą. K. A. pasakė, kad jai sunku ir prašė, kad kas ateitų padėtų užvesti kaltinamąjį į kalną. Jis su K. A. jokio veiksmo neturėjo. Į kalną buvo labai sunku užlipti, jį vedė trise. Žolė buvo šlapia, slidi, dar Vilnelėje pametė batą. Lipant į kalną jis kelis kartus nukrito. T. K. ar K. A. vėl panaudojo „Taserį“ jį pridedant prie užpakalio. Užlipus į kalną buvo bejėgis. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. T. nurodė kitokias jo sulaikymo aplinkybes ir teigė, kad išgirdęs K. A. žodžius, nieko nedarė, sustojo, o pareigūnė vis tiek šovė į jį „Taseriu“, tačiau tvirtino, kad adatos pataikė jam į pilvo sritį, todėl jis nuo elektros iškrovos nukrito į vandenį, tada dar pribėgęs pareigūnas T. K. į jį gulintį vandenyje šovė „Taseriu“ adatos pataikė į kairės rankos žastą, be to, jam į kojas ir rankas įkando tarnybinis šuo. Vedant į kalną ir jam nukritus pareigūnas dar kartą panaudojo „Taserį“ pridėjęs jam prie lytinių organų (1 t., b. l. 162). Teismui posėdžio metu tikslinantis, į kurią vietą vis tik pataikė „Taseriu“ pareigūnė K. A., J. T. tos pačios apklausos metu jau teigė, kad pagrindinis „Taserio“ šūvis buvo į pilvą, o į kairį petį įkando šuo. Pasak kaltinamojo, pirmą kartą „Taserį“ iššovė K. A., kai plūduriavo vandenyje, o antrą kartą „Taser“ buvo panaudotas priliečiant prie užpakalio, gal po 4-5 min., kai išlipo į krantą. Taigi, kaltinamasis proceso eigoje skirtingai ir nenuosekliai nurodė jo sulaikymo ir „Taser“ panaudojimo aplinkybes, kartu tvirtino, kad jokio fizinio kontakto su K. A., kaip ir su kitais pareigūnais, neturėjo, jokių veiksmų prieš juos nepanaudojo, tik nurodė, kad tuo metu, kai jis buvo prie kranto su T. K., K. A. buvo įbridusi į vandenį padėti jį ištraukti, todėl darė prielaidą, kad ši sušlapo ir susižalojo krisdama nuo to skardžio.

49. Teismo vertinimu, nenuoseklią kaltinamojo J. T. poziciją, jog jis neva nesipriešino policijos pareigūnams, kad neturėjo su jais jokio fizinio kontakto ir jų nesužalojo, kartu ir jo nurodomas sulaikymo, specialiosios priemonės „Taser“ panaudojimo aplinkybes, paneigia kitų įrodymų visuma.

50. Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiami teisme policijos pareigūnai K. A. ir T. K. davė nuoseklius ir esminėse detalėse sutampančius parodymus apie įvykio metu susiklosčiusias kaltinamojo sulaikymo aplinkybes. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, tokių aplinkybių apklausiamas teisme nenurodė ir kaltinamasis bei jo gynėjas. Antai, nukentėjusysis T. K. apklausiamas teisme parodė, kad vairuotojui išlipus ir pradėjus bėgti, jis pradėjo jį vytis, kolegei pasakė, kad paimtų šunį ir bėgtų aplink. Pagal vietovę, ten upelis daro vingį, bėgant nuo skardžio galima perbėgti į kitą pusę. Bėgdamas paskui kaltinamąjį, girdėjo jį bėgant per upelį, liepė jam stoti. Jis (T. K.) išbėgo į sausumą, po to vėl brido į upelį. Pamatęs, kad jį vejasi, kaltinamasis įbridęs į upę, kur gylis iki juosmens, kažką pasiėmė nuo dugno. Atrodo, šaukė, jog nepasiduos. Jis pradėjo artintis link jo. Liepė nesiartinti, pakelti rankas, jis panaudojo „Taserį“, bet jis nesuveikė. Kaltinamasis išsitraukė įtaiso vielas ir šalinosi toliau. Iš kito kranto atbėgo kolegė, jie susigrūmė vandenyje. Jis grumtynių nematė, nes buvo nuleidęs galvą, pagal taisykles turėjo susitvarkyti „Taserį“. Girdėjo tik šauksmus ir pakėlęs galvą pamatė, kaip jie panėrė po vandeniu. Kaltinamasis nenorėjo lipti iš vandens, krante vėl bandė bėgti ir šalintis, todėl buvo uždėti antrankiai. Sakė jam, kad yra sulaikytas ir prašė eiti prie tarnybinio transporto. Stumdėsi pečiais, gulėdamas ant žemės spardėsi. Kolegos prisijungė, kai bandė jį išvesti į krantą, E. M. padėjo jį vesti. Kaltinamasis stumdė pečiais, keletą kartų krito ant žemės imituodamas, kad negali paeiti. Vedant kaltinamasis stumdėsi, kelis kartus įėjo į krūmus. Jam (T. K.) visų šių grumtynių metu buvo padaryti nedideli nubrozdinimai, ant rankų sužalojimai, kelis kartus apspardė. Kaltinamasis norėjo išsilaisvinti, todėl priešinosi ir nėjo ramiai, bandė išsilaisvinti iš kontrolės.

51. Būtent nukentėjusiojo T. K., o ne kaltinamojo J. T. parodymus atitinka ir nukentėjusiosios K. A. parodymai, kuri apklausiama teisme parodė, kad pirmas kaltinamąjį nusivijo T. K., o ji paėmė šunį ir ėmė vytis antra. Pamatė, kaip kolega bėgdamas šaukia „stok, policija“, „tuoj bus panaudotos spec. priemonės“, tačiau minėtas pilietis nereagavo. Matė, kad kolega buvo išsitraukęs „Taserį“, o asmuo rankose laikė kažkokį daiktą, mosikuodamas juo artinosi prie kolegos. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Kolega buvo įbridęs į vandenį, o minėtas asmuo bandė perplaukti upę. Asmuo sakė, kad nestos, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis ranką su kažkokiu daiktu laikė šone prie savęs, jis buvo upėje, galėjo paimti akmenį iš ten. Nukentėjusios teigimu, kolega perspėjo jį nesiartinti. Asmuo neklausė, todėl kolega iššovė „Taserį“, bet „Taser“ nesuveikė, nes jų akivaizdoje asmuo išsirovė elektros laidus iš savo kūno ir vėl pradėjo šalintis. Taigi, priešingai nei teigė kaltinamasis, pirmoji su juo susidūrė ne K. A., o būtent T. K., kuris ir panaudojo „Taserį“ kaltinamajam artinantis ir kažką laikant rankose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors nė vienas pareigūnas teisme negalėjo detaliai nurodyti, ką kaltinamasis laikė rankoje, tačiau ir pats J. T. apklausiamas teisme teigė, kad rankoje laikė telefoną. Todėl pagal susiklosčiusią situaciją, kai asmuo agresyviai nusiteikęs, vartodamas necenzūrinę leksiką pradžioje bando išvengti sulaikymo, paskui laikydamas rankoje kažkokį daiktą artinasi prie policijos pareigūno, šis turi teisėtą pagrindą manyti, kad asmuo gali kėsintis į jo sveikatą, atitinkamai ir pagrindą panaudoti specialiąją priemonę „Taserį“.

52. Pažymėtina, kad tokią įvykių seką, kokią nurodė apklausiami tiesiogiai sulaikyme dalyvavę policijos pareigūnai T. K. ir K. A., netgi gretinant kai kurias faktines aplinkybes su kaltinamojo parodymais, patvirtina ir teismo išreikalauta medžiaga apie K. A. ir T. K. išduotų prietaisų „Taser“ panaudojimą. Antai, iš pateiktų duomenų apie prietaisų „Taser“ panaudojimą matyti, jog 2019 m. birželio 22 d. K. A. buvo išduotas prietaisas Taser Nr. X130032X1, kuris panaudotas nebuvo, tuo tarpu T. K. išduotas prietaisas Taser Nr. X130032VR buvo panaudotas, iš jo šauta du kartus (trigger) laikotarpiu 2019 m. birželio 22 d. 22.38.54 val. 3 sekundžių trukmės, 22.39.24 val. – 2 sekundžių trukmės. Be to, T. K. prietaisas buvo įvestas į parengties naudoti būseną 22.50.14 val. bei 22.57.48 val., tačiau nenaudotas. Tuo tarpu K. A. turėtas prietaisas į parengties būseną buvo įvestas 22.50.08 val. ir nepanaudojus atjungtas 22.51.55 val. (2 t., b. l. 145-149).

53. Taigi, prietaisų įjungimo ir išjungimo laikas bei vieno iš jų panaudojimo laikas paneigia kaltinamojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis buvo naudotas tris kartus, taip pat ir kaltinamojo teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad pirmiausia prietaisą naudojo K. A., kad antrą kartą prietaisą naudojo jau jį vedant kažkuris pareigūnas, priliesdamas prie sėdmenų. Teismas, įvertinęs T. K. turėto prietaiso panaudojimo laiką (22.38.54 ir 22.39.24 val., t. y. pusės minutės laikotarpiu), sugretinęs šį laiką su policijos registruojamų įvykių išklotinėje nurodytu pranešimo apie neblaivų vairuotoją gavimo laiku 22.26 val. (1 t., b. l. 6), liudytojo M. L. pateiktame vaizdo įraše iš vaizdo registratoriaus nurodytu laiku (įvertinus valandos skirtumą dėl vasaros laiko režimo ir galimą nežymią paklaidą tarp skirtingų prietaisų laiko nustatymo), kai automobilis sustojo 21.40.50 val. (vasaros laiko režimu būtų 22.40.55 val.) ir matomas nubėgantis asmuo, sprendžia, kad prietaisas „Taser“ buvo naudotas pirmojo T. K. ir J. T. susidūrimo momentu pusės minutės laikotarpiu du kartus nuspaudžiant prietaiso jungiklį (trigger). Kartu teismas, įvertinęs pirmiau minimą prietaiso naudojimo ir vaizdo registratoriaus fiksuotą laiką, tikslina kaltinime nurodytą tiek J. T. vairavimo esant neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) laiką, tiek pasipriešinimo ir sveikatos sutrikdymo pareigūnams laiką ir nustato, kad J. T. neblaivus vairavo 2019 m. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 22.25 iki 22.35 val., o atsižvelgus į tai, kad grumtynės, kurių metu buvo sutrikdyta pareigūnų sveikata įvyko po prietaiso „Taser“ panaudojimo, šioje kaltinimo dalyje tikslinamas veikos padarymo laikas ir nustatoma, kad ji padaryta tą pačią dieną apie 22.38 val.

54. Sprendžiant dėl pasipriešinimo K. A. ir T. K. faktinių aplinkybių ir kilusių padarinių K. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei T. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybių pažymėtina, kad abu šie nukentėjusieji nuosekliai nurodė, kad tuoj po to, kai T. K. panaudojo „Taser“ prietaisą, K. A. bandė sulaikyti J. T., kuris aktyviais fiziniais veiksmais vengė sulaikymo (priešinosi). Antai, apklausiama teisme K. A. parodė, kad kolegai panaudojus „Taser“ ji ėmė bristi per upę, kolega turėjo susitvarkyti „Taserį“, o ji stengėsi sulaikyti pilietį, griebė jam už rankos, tačiau kaltinamasis atsisukęs smūgiavo į petį, abu įkrito į vandenį. Pribėgęs kolega padėjo uždėti antrankius. Pilietis toliau aktyviai priešinosi, spardė ją ir kolegą. T. K. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad po to, kai panaudojo „Taser“, jis turėjo jį sutvarkyti, o K. A. bandė sulaikyti kaltinamąjį, bet šis priešinosi, nors tvarkydamas prietaisą nuleido galvą ir nematė grumtynių ir kolegei kaltinamojo suduotų smūgių, tačiau girdėjo šauksmus ir pakėlęs galvą pamatė, kaip jie panėrė po vandeniu. Teismas pažymi, kad bylos medžiagoje yra prieštaravimų, į kurį petį vis tik smūgiavo kaltinamasis nukentėjusiajai, kadangi apklausos metu ji nurodė, jog smūgiavo į kairį petį, o tarnybinio patikrinimo metu buvo nurodžius, jog kaltinamasis jai smūgiavo į dešinį petį, tada ji su kaltinamuoju įkrito į vandenį. Sugretinus nukentėjusiųjų duotus parodymus, įvertinus ankstesnį kaltinamojo J. T. agresyvų elgesį, bandymą pasišalinti ir kitus agresyvius veiksmus, teismui nekyla abejonių, kad tarp K. A. ir J. T. kilo grumtynės, kurių metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į petį, kad dėl to pastaroji grumtynių metu kartu su kaltinamuoju griuvo ir dėl to patyrė peties traumą. Vis tik teismas esant priešatravimams šalina iš kaltinimo nuorodą, kad kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajai į kairį petį, palikdamas nuorodą, kad jai buvo smūgiuota į petį ir dėl to ji su kaltinamuoju nukrito. Teismas atmeta kaltinamojo gynybos argumentus, kad peties traumą nukentėjusioji K. A. galėjo patirti, kai vydamasi kaltinamąjį nugriuvo nuo stataus šlaito. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad tokių aplinkybių viso proceso eigoje nukentėjusioji nenurodė, tokių aplinkybių nematė nei kaltinamasis, nei liudytojai. Tuo tarpu pati K. A. paaiškino, kad pradžioje ji išties slystelėjo, tačiau nenugriuvo, nebuvo vertimosi, o slydo ant sėdmenų ir jokio kontakto pečiais ir kaklu su žeme pradiniame persekiojimo etape neturėjo.

55. Pažymėtina, kad T. K. ir E. M. patirtų sužalojimų, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, gana išsamius ir nuoseklius parodymus davė visi trys nukentėjusieji, kurie parodė, kad kaltinamasis ir prieš K. A. bei T. K. uždedant antrankius mosavo rankomis ir spardėsi, taip nubrozdino T. K. abiejų rankų dilbius, be to, vėliau vedant link tarnybinio automobilio, kaltinamasis iš profilio pastūmė E. M. ir ji kartu su kaltinamuoju nukrito į krūmus, o ši nusibrozdino abiejų rankų žastus. Teismo vertinimu, tokiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo netikėti, susiejus visą įvykių eigą, aktyvius kaltinamojo veiksmus, jo elgesį įvykio metu, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. M. ar T. K. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus padarė ne tyčia, o negalėdamas lipti į kalną dėl jo statumo ir pan. Tokias aplinkybes paneigė tiek nukentėjusieji, tiek ir pats kaltinamojo elgesys, kai jis vienu metu turi itin daug jėgų priešintis, o kitu tariamai nebegali įlipti į kalną. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir liudytoja B. L. parodė, jog „gal porą kartų kaltinamasis ant kelių parkrito, jis nelabai noriai ėjo“, o tai sustiprina pagrindą manyti, jog jis klupo sąmoningai. Maža to, pasak liudytojo M. L., atvestas prie tarnybinio automobilio kaltinamasis elgėsi agresyviai, policijos pareigūnai jį ramino. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo J. T. kritimas einant į kalną buvo agresyvaus elgesio išraiška, siekiant pasipriešinti, išvengti sulaikymo, o ne tariamas fizinis negalėjimas užlipti į kalną, ypač atsižvelgiant į tai, kad vedė du pareigūnai.

56. Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai, iš pirmiau minėtų liudytojų parodymų matyti, kad po J. T. aktyvių veiksmų, t. y. 2019 m. birželio 22 d., apie 23.00 val. pacientė K. A. kreipėsi į RVUL, skundėsi kairės čiurnos skausmu, nurodė, jog ją sužeidė įtariamasis sulaikymo metu, kur jai nustatyta specialioji būklė – patinusi kairė čiurna, skausminga palpuojant daugiau laterialiai, judesiai riboti skausmo nežymiai, kojos jutimai ir kraujotaka nesutrikę (1 t., b. 1. 63), be kita ko, ji tuoj pat po įvykio skundėsi dešinės alkūnės, dilbio, kairio pečio, kairio žasto skausmu, patinimu, ribotais judesiais. Nurodė, jog trauma įvyko darbe, t. y. sulaikymo metu pasipriešinus vyriškiui. Jai nustatyta specialioji būklė – dešinio dilbio patinimas, lokalios kraujosruvos, paviršiniai nubrozdinimai, dešinės alkūnės patinimas, kiek riboti judesiai, skausminga ties stipinkaulio galvute, kairio peties patinimas, skausminga AC palpacija, raktikaulis stabilus (1 t., b. 1. 62). Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2107/2019 (01) matyti, jog K. A. nustatytas intersticinis (dalinis) podyglinio raumens sausgyslės plyšimas, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairiame žaste, dešinėje kojoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje blauzdoje, kliniškai nustatytas kairės čiurnos raiščių patempimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar/ir paviršiais. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trylika trauminių poveikių. Makromorfologinių požymių nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl tikėtina, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodyto vieno įvykio metu. Sužalojimai visumoje dėl dalinio podyglinio raumens plyšimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio sužalojimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atskirai nuo sausgyslės plyšimo tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad podyglinio raumens sausgyslės plyšimas galėjo būti padarytas griūnant (1 t., b. 1. 60-61); iš specialisto išvados Nr. G 2108/2019 (01) matyti, jog E. M. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, odos įbrėžimas kairiame žaste, paveikus kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais) ir galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. 1. 37); bei iš specialisto išvados Nr. G 2133/2019 (01) matyti, jog T. K. padaryti odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje padaryti prieš 1-1,5 savaitės iki apžiūros, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje – prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. 1. 47).

57. Teismas atmeta kaltinamojo gynybos teiginius, kad specialistui P. Petreikiui davus konsultacinę medicinos specialisto išvadą (1 t., b. l. 200-211) nustatyta, jog K. A. sužalojimai galėjo atsirasti ne dėl kaltinamojo veiksmų, o jai krentant ar čiuožiant žemyn stačiu šlaitu, nes čiurnos patempimas bei peties raiščių plyšimas nebūdingi smūgių sudavimui, T. K. ir E. M. sužalojimai rankose galėjo atsirasti jiems leidžiantis stačiu šlaitu. Pirmiausia pažymėtina, kad ši konsultacinė išvada nepaneigia nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo ir kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, o tik išplečia sužalojimų atsiradimo galimų priežasčių ratą. Antra pastebėtina, kad kalbant apie K. A. patirtą sužalojimą, esminę reikšmę baudžiamosios atsakomybės kontekste turi tik kaltinime nurodytas peties podyglinio raumens sausgyslės plyšimas, kuris įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl šiuo atveju čiurnos raiščių patempimo ir kitų sužalojimų atsiradimo aplinkybės neturi esminės reikšmės veikai kvalifikuoti. Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvados Nr. G 2107/2019 (01) matyti, jog remiantis K. A., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai, be kita ko, nustatyta intersticinis (dalinis) podyglinio raumens sausgyslės plyšimas. Sužalojimai visumoje dėl dalinio podyglinio raumens plyšimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio sužalojimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad podyglinio raumens sausgyslės plyšimas galėjo būti padarytas griūnant (1 t., b. 1. 60-61). Apklausiamas teisme P. Petreikis nors ir tvirtino, kad podyglinio raumens plyšimas būdingas degeneraciniams lėtiniams pakitimams, kad tai nėra trauminio pobūdžio plyšimas, tačiau nepaneigė, kad šiuo atveju jis nebuvo savaiminis. Juo labiau, kad eksperto pasisakymai iš dalies prieštaringi, nes jis nurodė, jog sausgyslė gali plyšti atliekant normalų fiziologinį judesį, kas iš esmės leidžia spręsti, jog tai gali įvykti ir grumtynių metu krentant. Taigi apibendrinant konstatuotina, kad šiuo atveju esminis sužalojimas K. A. atsirado jai krentant, kas iš esmės ir inkriminuota kaltinime, kuriame nurodyta, jog podyglinio raumens sausgyslė plyšo ne nuo smūgio į petį savaime, o po smūgio K. A. nugriuvus. Tai iš esmės atitinka ir P. Petreikio konsultacinėje išvadoje nurodytas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad iš esmės nepaneigti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 2108/2019 (01) (1 t., b. 1. 37) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 2133/2019 (01) (1 t., b. l. 47) nurodyti T. K. ir E. M. sužalojimų mechanizmai.

58. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo J. T. nukentėjusiajai K. A. smūgiavimas į petį ir dėl to jos griuvimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šių veiksmų nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. podyglinio raumens sausgyslės plyšimu, kaltinamojo spyris nukentėjusiajam T. K., mojavimas ir sudavimas rankomis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su šių veiksmų nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. abiejų rankų dilbių nubrozdinimais bei E. M. pastūmimas į krūmus susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t. y. abiejų rankų žastų nusibrozdinimais.

59. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamajam J. T. grumiantis su nukentėjusiąja K. A. buvo sugadintas jai nuosavybės teise priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone X“, tokiais kaltinamojo veiksmais jai buvo padaryta 799 Eur turtinė žala. Tai patvirtina K. A. parodymai apie tai, kad įvykio metu telefonas buvo sugadintas, taip pat byloje esantys duomenys apie telefono sugadinimus ir jo vertę, kurie bus aptarti pasisakant dėl ieškinio nuosprendžio 82 punkte. Nors žala nėra kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymis, tačiau aprašant veiką nustatomojoje dalyje nei įstatymo leidėjas, nei teismų praktika nedraudžia nurodyti ir veikos padarymo metu atsiradusią turtinę žalą.

60. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad J. T. 2019 m. birželio 22 d., apie 22.38 val., Vilniuje, šalia Subačiaus gatvės, prie Vilnelės upės, kai buvo sulaikytas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, panaudodamas fizinį smurtą, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių reikalavimų ir aktyviais veiksmais jiems pasipriešino, t. y. spardydamasis ir mojuodamas rankomis sudavė vieną kartą kumščiu į petį vyriausiajai patrulei K. A., dėl to pastarajai nugriuvus plyšo podyglinio raumens sausgyslė, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sugadino jai nuosavybės teise priklausantį 799 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“, spardydamasis ir mojuodamas rankomis nubrozdino vyriausiajam patruliui T. K. abiejų rankų dilbius, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pastūmė vyriausiąją patrulę E. M., dėl to pastaroji nukrito į krūmus ir nusibrozdino abiejų rankų žastus, tokiais savo veiksmais J. T. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

61. Vis tik teismas šiuo atveju sprendžia, kad kaltinamojo J. T. veiksmai prieš nukentėjusiuosius K. A., T. K. ir E. M. nepagrįstai kaltinime kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

62. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato atsakomybę tam, kas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu, jeigu nustatomas bent vienas iš 13 veiką kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalyje. Šioje dalyje veiką kvalifikuojantys požymiai išdėstyti nuosekliai laikantis tam tikros sistemos, atsižvelgiant į tam tikrus ypatumus, rodančius, kad padaryta veika pavojingesnė, nei įprastas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pavyzdžiui, nesunkus sveikatos sutrikdymas laikomas sunkesniu, jeigu tai lemia: nukentėjusįjį apibūdinantys požymiai (mažametis, bejėgiškos būklės, artimas giminaitis ar šeimos narys, nėščia moteris, du ar daugiau žmonių); nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo būdas (kankindamas ar kitaip itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu); nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas (dėl chuliganiškų paskatų, dėl savanaudiškų paskatų, dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo); nesunkaus sveikatos sutrikdymo tikslas (siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles, siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ir pan.).

63. Taigi, BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – dėl asmens tarnybos pareigų vykdymo – apibūdina ne nukentėjusįjį, kaip tai numato BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktai, o nusikalstamą veiką padariusio asmens motyvą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Tokiu atveju valstybės kaltintojui tenka pareiga įrodyti, o teismui – remiantis pateiktais įrodymais nustatyti BK straipsnio dispozicijoje nurodytą veikos motyvą ar tikslą. Nenustačius atitinkamame BK straipsnyje nurodyto motyvo ar tikslo veika gali būti perkvalifikuota į kitą veiką, nereikalaujančią atitinkamo motyvo ar tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-677/2015, 2K-271-719/2019).

64. Remiantis tokia baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika, kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, būtina nustatyti šios nusikalstamos motyvą, t. y. tai, kad kaltininkas nukentėjusiojo sveikatą nesunkiai sutrikdė dėl šio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Teismų praktikoje pasisakant dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto analogiško požymio konstatuota, jog tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba ir pan. Šis veiką kvalifikuojantis požymis nustatomas tada, kai nesunkiai sužalojamas ar susargdinamas žmogus dėl tarnybos ar piliečio pareigų atlikimo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar užkirsti kelią veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymas. Išties iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą K. A. kaltinamasis J. T. padarė suvokdamas, kad ši yra savo pareigas vykdanti pareigūnė. Vis tik vien suvokimas, kad kaltinamąjį sulaikantis asmuo yra policijos pareigūnas, savaime nereiškia ir atitinkamo motyvo turėjimą. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje nusikalstamos veikos motyvu laikoma šios veikos priežastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jėga ar savęs pateisinimas. Iš nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad J. T. prieš nukentėjusiuosius panaudotų fizinių veiksmų priežastis ir paskata buvo ne jų vykdomos tarnybos pareigos pačios savaime, o siekis pasipriešinti pareigūnams ir taip išvengti sulaikymo, pabėgti nuo jų vengiant atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, t. y. jis neturėjo motyvo sužaloti pareigūnus vien dėl jų vykdomų pareigų, nutraukti dabartyje tų pareigų vykdymą, o jo motyvas buvo išvengti sulaikymo. Tokias aplinkybes patvirtina visa įvykio seka, kai kaltinamasis pradžioje suvokdamas, jog yra persekiojamas nestojo automobiliu, vėliau ne iškart puolė pareigūnus, o bėgo nuo jų ir tik matydamas, kad nepabėgs, aktyviais smurtiniais veiksmais pasipriešino pareigūnams.

65. Kartu pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju kvalifikuojant J. T. veiką tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, iš esmės sudaromos prielaidos manyti, kad nukentėjusiesiems E. M. ir T. K., taip pat kaip ir K. A., kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nors objektyviai bylos medžiaga nustatyta tik tai, kad jie sužaloti nežymiai. Tuo tarpu iš kaltinimo pašalinus nuorodą į E. M. ir T. K. atžvilgiu kaltinamojo J. T. panaudotus smurtinius veiksmus iš esmės be teisinio įvertinimo liktų kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas prieš šiuos nukentėjusiuosius ir pasipriešinimas jiems kaip policijos pareigūnams (valstybės tarnautojams), kuriems nekilo tokie padariniai kaip nukentėjusiajai K. A..

66. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, nustatyta BK 286 straipsnyje. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

67. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad BK 286 straipsnio dispozicija apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokiu atveju, kai priešinantis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika turėtų būti kvalifikuojama kaip idealioji BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

68. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad šiuo atveju iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis J. T. vairavo neblaivus, vėliau supratęs, kad yra persekiojamas policijos pareigūnų, bėgo nuo jų siekdamas išvengti sulaikymo ir atsakomybės už vairavimą neblaiviam, tuo tarpu pareigūnai vykdydami pareigas siekė kaltinamąjį sulaikyti, o šis šiam teisėtam sulaikymui pasipriešino aktyviais fiziniais veiksmais. Kaltinamojo J. T. fiziniai veiksmai (mojavimas, smūgiai rankomis ir spyriai), kuriais jis pasipriešino ir sukėlė padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems T. K. ir E. M., perkvalifikuotini į BK 286 straipsnį. Pažymėtina, kad ir prieš K. A. kaltinamasis naudodamas smurtą iš esmės veikdamas ta pačia susiformavusia tyčia priešintis policijos pareigūnams, realizavo tos pačios BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o atsižvelgiant į tai, kad K. A. kaltinamojo pasipriešinimu smurtiniais veiksmais (spyriai ir smūgis, nulėmęs K. A. griuvimą) sukelti sunkesni padariniai (t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas), kurių neapima BK 286 straipsnio dispozicija, darytina išvada, kad šioje dalyje kaltinamojo J. T. veika kvalifikuotina kaip BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Teismo vertinimu, kaip jau pirmiau aptarta, šiuo atveju nenustačius kaltinamojo motyvo smurtauti prieš nukentėjusiuosius dėl tarnybos pareigų vykdymo, tik nustačius jo siekį pasipriešinti ir taip tiesiog išvengti sulaikymo, nėra pagrindo antrą kartą atsižvelgti į tą patį požymį, kuris įvertintas veiką kvalifikuojant pagal BK 286 straipsnį – tarnybos pareigų vykdymą ir kaltinamojo veiksmus prieš K. A. kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

IV. Dėl skirtinos bausmės

69. Teismas, skirdamas bausmę J. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

70. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam J. T., pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, du nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi ir susiję su pasipriešinimu valstybės tarnautojui bei šių tarnautojų sveikatos sutrikdymu, visi nusikaltimai baigti, dviem iš jų sukeltos pasekmės – dviejų pareigūnų nežymus ir vieno nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dalyje dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo – šias veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

71. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. T. – yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 177), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų, be to, iš esmės visi jo anksčiau padaryti pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (1 t., b. l. 178-184), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi, matyti, jog kaltinamasis J. T. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos dar nėra susiformavusios, teismas šiuo metu dar negali daryti vienareikšmės išvados apie jo polinkį nusikalsti. Vis tik akivaizdu, jog alkoholio vartojimas daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jo elgesiui. Nepaisant to, šiuo atveju J. T. priešingas teisei elgesys vis tik daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas neapdairaus, nepamatuoto, neapgalvoto elgesio ir nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus bei neatsakingo alkoholio vartojimo. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad J. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės vidurkio, o už BK 286 straipsnyje numatytą veiką – bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis minimalų šios bausmės rūšies dydį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokios bausmės ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankamos BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

72. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę pagal BK 286 straipsnį paskirtą baudos bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su baudos bausme paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, jog bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, J. T. nustatydamas pridedamos baudos bausmės dalį, atsižvelgia į nuosprendžio 70-71 punktuose aptartas aplinkybes bei jų papildomai nekartoja ir į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą – minimalus baudos bausmės dydis už nesunkų nusikaltimą – 50 MGL).

73. Kaltinamasis J. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. 23.25 val. iki 2019 m. birželio 23 d. 14.21 val. (1 t., b. l. 156, 170). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į laisvės apribojimo bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

74. Kaltinamajam J. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 171-172) ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 175) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. T.

75. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. T. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. T. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tamsiu paros metu, kai matomumas kelyje apsunkintas, net ir nakties metu didelio miesto gatvėmis judėjimas vis tik yra pakankamai aktyvus, važiavo gana ilgą kelio atkarpą miesto gatvėmis, dideliu greičiu, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, praeityje neteistas, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 171).

76. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jam (1 t., b. l. 22). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo J. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. T. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. T. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus miesto gatvėmis ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad J. T. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

77. Prokuroras A. Survila 2019 m. birželio 25 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydamas dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdama šį turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, bet paliekant teisę juo naudotis, nustatant terminą nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. kovo 25 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. kovo 25 d. (1 t., b. l. 25-28, 31). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas nustatytas nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d., po to Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, šis terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 30 d. (2 t., b. l. 12-13, 36-37, 108-109). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

VI. Dėl pareikštų civilinių ieškinių

78. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

79. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

80. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamasis J. T. prieš nukentėjusiąją K. A. idealiąja sutaptimi padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nusikalstamais veiksmais pasipriešindamas valstybės tarnautojai – policijos pareigūnei, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, vadovaujantis BPK 109-117 straipsnio nuostatomis, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris turi būti nagrinėjamas teisme ir išspręstas teismo baigiamuoju aktu. Nukentėjusioji K. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl sukelto fizinio skausmo patyrė peties plyšimą, sąnario judesiai buvo riboti, nuolat jaučia skausmą petyje, nugaroje bei kakle. Raumeninė masė sunykusi, todėl kasdieninė veikla, pasirūpinimas savimi yra apsunkintas dėl skausmų. Taip pat negalėjo dirbti, lankyti studijų, sportuoti, nuolat vartoja vaistus (1 t., b. l. 77). Kita vertus civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas regreso tvarka taip pat pareiškė ieškinius dėl 799 Eur ir 3 846,63 Eur žalos atlyginimo. Ieškiniuose nurodoma, kad įstaiga atlygino K. A. įvykio metu padarytą materialinę žalą už sugadintą telefoną (1 t., b. 1. 80-82) bei 2020 m. kovo 9 d. išmokėjo jai 3 846,63 Eur kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo (2 t., b. l. 57-80).

81. Nukentėjusiosios K. A. ieškinys atmestinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškiniai tenkinami visiškai.

82. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo J. T. priteisti 799 Eur ir 3 846,63 Eur žalai atlyginti už tai, kad policijos įstaiga nukentėjusiajai K. A. atlygino 799 Eur už įvykio metu sugadintą telefoną (1 t., b. l. 80-82) bei 2020 m. kovo 9 d. išmokėjo 3 846,63 Eur kompensaciją dėl šio įvykio metu jai padaryto sveikatos sutrikdymo (2 t., b. l. 57-80). Teismo vertinimu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškiniai tenkinami visiškai, kadangi jie pagrįsti pridedamais įrodymais. Antai byloje nustatyta, kad išties įvykio metu dėl J. T. pasipriešinimo policijos pareigūnei K. A., t. y. dėl jo prieš nukentėjusiąją padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, buvo nepataisomai sugadintas jos asmeninis telefonas „Apple iPhone X“. Tokias aplinkybes nuosekliai proceso eigoje nurodė pati nukentėjusioji K. A., nurodydama, kad įvykio (grumtynių) metu jis buvo iškritęs į vandenį ir neveikia (1 t., b. l. 7, 70-71). Telefono vertę, taip pat tai, kad jis sugadintas nepataisomai bei tai, kad Vilniaus apskrities policijos komisariatas atlygino už telefoną 799 Eur turtinę žalą K. A., pagrindžia prie ieškinio pridėti įrodymai (1 t., b. l. 84-125). Todėl civilinio ieškovo ieškinys dėl 799 Eur žalos už sugadintą telefoną atlyginimo, tenkinamas visiškai.

83. Sprendžiant dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. A. ieškinio bei dėl civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinio dėl 3 846,63 Eur žalos atlyginimo pažymėtina, kad nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi visa žala, tame tarpe ir neturtinė, jai jau atlyginta Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato, o nukentėjusioji neįrodė, kad išmokėta kompensacija nepadengia jai padarytos žalos.

84. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato viršininkas 2020 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 10-TE-287 nurodė išmokėti K. A. 3,11 mėnesio (3 846,63 Eur) jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu, t. y. tarnybos metu atliekant tarnybines pareigas patirtus sužalojimus ir ši suma jai išmokėta (2 t., b. l. 62-63). Ji išmokėta iš lėšų, skirtų policijos pareigūnams drausti nuo nelaimingų atsitikimų ir kompensacijoms išmokėti. Kompensacijos paskirtis – socialinio draudimo išmoka, kurios mokėjimo pagrindai ir dydžiai nustatyti specialiaisiais norminiais aktais, atsižvelgiant į pareigūnų profesinės veiklos specifiką bei į tai, kad valstybė garantuoja policijos pareigūnams socialinį draudimą. Teismo vertinimu, sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Taigi, tokiais atvejais, kai asmeniui sužalojama sveikata, paprastai jam padaroma ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Teisės aktai, kuriuose įtvirtintas piniginių kompensacijų išmokėjimas dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams, turėtų būti vertinami kaip specialieji teisės aktai, nustatantys sveikatai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo specialias metodikas. Šiuo atveju tai reglamentuoja Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašas, kuris orientuotas į sveikatos sutrikdymo pobūdį (3 punktas). Atitinkamai įvertinus faktą, kad apskaičiuojant žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju taikoma atitinkama metodika, manytina, jog tokiu atveju apskaičiuojant mokėtinos kompensacijos dydį, sprendžiama ne tik dėl turtinės (negautų pajamų), bet ir dėl neturtinės žalos dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Pavyzdžiui, vienais atvejais taikomas taip vadinamasis konkretus metodas, kai padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifiką ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

85. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išmokėta 3 846,63 Eur suma bei 799 Eur suma išmokėta už sugadintą telefoną, dengia visą tiek turtinę, tiek neturtinę K. A. padarytą žalą. Todėl kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju K. A. teismui nepateikė įrodymų, kad Vilniaus apskrities policijos komisariato jai išmokėta kompensacija nepadengia visos jai padarytos žalos.

86. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškiniai pagrįsti įrodymais (1 t., b. 1. 79, 97-102; 2 t., b. l. 57-80), todėl turi būti patenkinti visiškai, o K. A. ieškinys atmetamas.

VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

87. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas voke su vaizdo įrašais ir vokas su fotonuotraukomis, prisegti prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

88. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

J. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams bei uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį paskirtą baudos bausmę ir J. T. paskirti subendrintą devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir J. T. paskirti subendrintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 22 d. 23.25 val. iki 2019 m. birželio 23 d. 14.21 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti J. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams ir šešiems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

2019 m. birželio 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę (automobilį) „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas, be kita ko, pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iki 2020 m. gruodžio 30 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. A. civilinį ieškinį atmesti.

Iš nuteistojo J. T. civiliniam ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 799 Eur išmokėtus K. A. už sugadintą asmeninį telefoną „Apple iPhone X“ bei 3 846,63 Eur išmokėtus K. A. kaip kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su vaizdo įrašais ir voką su fotonuotraukomis, prisegtus prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

6. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

7. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.