- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2K-621/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01599-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Viktoras Aidukas, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- V. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 286 straipsnį - laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą - laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš V. K. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 95,01 Lt turtinei žalai, o R. U. - 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 6 d. nutartis, kuria nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 24 d. apie 18.00 val. Vilniuje, Naujininkų mikrorajone, neteisėtai įgijo 7,3145 g narkotinės medžiagos - kanapių žiedynų su pažiedėmis, kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė su savimi dėkle ir gabeno automobiliu „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2010 m. birželio 25 d. apie 12.25 val., kai Vilniuje, Dūkštų g. 16, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos.
V. K. nuteistas ir už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui bei nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl jo tarnybos vykdymo: 2010 m. birželio 25 d. apie 12.25 val. Vilniuje, ties Dūkštų g. 16 pastatu, sulaikymo metu suėmęs Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 6-os kuopos 1-o būrio vyriausiajam patruliui R. U. už rankos, trenkė šio ranką į automobilio „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bagažinės dangčio kampą, taip padarydamas R. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės plaštakos IV delnakaulio lūžiu.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išteisinti, o dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Kasatorius savo kaltę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pripažįsta, tačiau mano, kad teismai už šio nusikaltimo padarymą turėjo skirti jam švelnesnę bausmę, nes nuo sulaikymo „žolės" nevartoja. Nuteistasis teigia, kad pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą yra nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai, nes teismas netinkamai nustatė šios veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos objektą, pasipriešinimo formą ir policininkų reikalavimo teisėtumą, todėl teismo išvada neturi įrodymų, patvirtinančių pasipriešinimo faktą, tikslą, pasipriešinimo formą ir pareigūnų (nes jų buvo penki) reikalavimų - suėmimo pagrįstumą. V. K. prašo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinio teismo nutarties duomenų skirtumus, nes nuosprendyje nustatyta, jog 2010 m. balandžio 8 d. jis išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje, o apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad V. K. nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Be to, nuosprendyje nustatyta, kad V. K. automobilis buvo sustabdytas, nes jame buvo įtartinas asmuo (keleivis) - K. K., o nutartyje nurodyta, kad V. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir, sulaikymo metu siekdamas ištrūkti iš policijos pareigūnų, trenkė nukentėjusiojo ranką į automobilio kampą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro 2011 m. birželio 10 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiojo R. U. kairės plaštakos IV delnakaulio deformacijos be rentgenogramos nustatyti negalima, todėl rentgenogramos nebuvimas, anot kasatoriaus, sukėlė abejonių kaltinimo pagrįstumu. V. K. teigia, kad teismų išvados prieštarauja BK 286 straipsnio komentarams ir nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo R. U. kairės plaštakos delnakaulio lūžį. Kasatorius teigia, kad, remiantis bylos medžiaga, jis pakluso policininkų reikalavimams ir sustojo, leidosi apieškomas ir nesiginčijo dėl narkotinės medžiagos priklausomumo, todėl teismo prielaida, kad jis, siekdamas ištrūkti, trenkė pareigūno R. U. ranką į automobilio kampą, yra abejotina, be to, du liudytojai parodė, kad nuteistasis nesipriešino, nes jam iškart buvo uždėti antrankiai.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė siūlo nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad iš nukentėjusiojo R. U. ir liudytojų S. L., A. F., J. B., M. Š. parodymų matyti, jog kasatorius priešinosi sulaikomas ir būtent dėl V. K. veiksmų, paėmus nukentėjusiajam R. U. už rankos ir trenkiant ją į automobilio bagažinės dangčio kampą, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės plaštakos IV delnakaulio lūžiu. Esant šioms aplinkybėms, V. K. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Prokurorė nurodo, kad V. K. teistumą lėmė jo atžvilgiu 2008 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. K. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikomi turinčiais teistumą laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Remiantis šios teisės normos nuostatomis, V. K. laikytinas turinčiu teistumą iki jam apkaltinamuoju 2008 m. vasario 21 d. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pasibaigimo. Kadangi teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai V. K. bausmės vykdymo atidėjimas baigiasi 2010 m. vasario 21 d. V. K. 2010 m. kovo 24 d. teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu. Naujas nusikalstamas veikas V. K. padarė 2010 m. birželio 24 d., 2010 m. birželio 25 d. Todėl kasatorius nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis teistas ir teistumas neišnykęs, yra teisinga, tačiau toks pažeidimas, anot prokurorės, nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, kuriuo buvo suvaržytos V. K. įstatymų garantuotos teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Atsiliepime prokurorė teigia, kad kasatoriaus nurodyta aplinkybė, jog jis daugiau narkotinių medžiagų nevartoja, negali būti priskirta prie išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Prokurorės nuomone, teismas, skirdamas V. K. bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Nurodydamas, kad teismo išvados nepatvirtintos įrodymais apie pasipriešinimo policijos patruliui R. U. aplinkybes, nuteistasis ginčija įrodymų vertinimą, teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, prie kasacinio skundo prideda ir siūlo įvertinti 2011 m. birželio 10 d. teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus konsultacinę išvadą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir teismų įvertintų ar naujų įrodymų vertinimas, tikrinimas, ar teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taigi kasacinio skundo teiginiai dėl būtinumo nustatyti įvykio aplinkybes, įvertinti jau išnagrinėtus įrodymus ir naujus teisės medicinos duomenis šioje nutartyje nesvarstomi.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą
Kasatorius nurodo, kad byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių jo kaltę pasipriešinus policijos pareigūnui R. U. ir nesunkiai sutrikdžius šiam pareigūnui sveikatą. Teismų nurodyti duomenys prieštaringi, o jo kaltė esant prieštaringiems liudytojų parodymams, paremta prielaidomis.
BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje V. K. yra nuteistas už pasipriešinimą policijos pareigūnui aktyviais fiziniais veiksmais – paėmimu už R. U. rankos ir jos trenkimu į automobilio bagažinės dangčio kampą. Kadangi policijos pareigūnui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikimas ir nustatyta, kad jį padarė V. K., tai kasatoriaus nusikalstama veika kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Teismai tokias aplinkybes nustatė išnagrinėję ir įvertinę nukentėjusiojo R. U., liudytojų S. L., A. F., J. B., M. Š. parodymus bei teisės medicinos duomenis apie tai, kad R. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės plaštakos IV delnakaulio lūžiu. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo kasatoriaus nurodomų jam palankių dviejų liudytojų - D. O. ir K. K. - parodymus ir nurodė aplinkybes, kodėl šiais įrodymais nesiremia. Taigi teismai įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog V. K. nusikaltimus nagrinėjamoje byloje padarė būdamas teistas ir teistumas jam neišnykęs, yra teisingi.
Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl V. K. teistumo nustatymo neatitinka BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, reglamentuojančios, kad asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikomi turinčiais teistumą tik laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. V. K. nusikaltimus nagrinėjamoje byloje padarė praėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Tačiau, atkreipiant dėmesį tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas kasatoriui bausmę, priešingai negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, nesivadovavo BK 56 straipsnio nuostatomis, šio teismo nepagrįstos išvados apie kasatoriaus nusikaltimų recidyvą, neišnykusį teistumą nelaikytinos tokiu BPK pažeidimu, kuris suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis), tačiau kasaciniame skunde prašant švelninti bausmę argumentų, jog buvo pažeistos BK bendrosios dalies nuostatos, susijusios su bausmių skyrimu, nėra.
Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio teismų sprendimus reikėtų panaikinti ir bylą nutraukti arba skundžiamus nuosprendį ir nutartį pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. K. (V. K.) kasacinį skundą atmesti.