- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-693-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34723-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- T.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui, nuteistajam T. (T.) S., nuteistojo gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui, nukentėjusiajam A. S. (A. S.),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. (T.) S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir nuteistas 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. S. skirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis T. S. laikinam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 20 d. 22.45 val. iki 2018 m. liepos 21 d. 17.45 val., įskaitytas į skirtą bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir T. S. skirta 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 20,08 Eur turtinei žalai atlyginti.
A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš T. S. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 19,19 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
1. T. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2018 m. liepos 20 d. apie 22.30 val., būdamas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilės girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūno – (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo A. S. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį ir bandė pasišalinti, o jo sulaikymo metu ranka pastūmė nukentėjusįjį A. S., koja spyrė du kartus į kairės kojos kelį ir tris kartus koja spyrė į dešinės rankos dilbį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. S. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas dešinio dilbio odos nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu) ir įvertinęs byloje surinktų bei teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad T. S. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Teismas, įvertinęs teisiškai reikšmingų bylos faktinių aplinkybių visumą ir svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymą darė išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad kaltinamasis nelaikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, taip pat teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti apelianto tėvą tinkamu laiduotoju. Skirdamas bausmę apylinkės teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas nagrinėdamas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais darė išvadą, kad nukentėjusiojo A. S. prašomas neturtinės žalos dydis (baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur) yra pernelyg didelis, todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinys šioje dalyje sumažino iki 800 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pervedęs 200 Eur, šią sumą sumažino iki 600 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. (toliau – apeliantas) alternatyviai prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-01 nuosprendžio dalį, kuria paskirta 48 MGL (2400 Eur) bauda nurodant, kad paskirta bauda yra 48 MGL (1824 Eur); 2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria teismas konstatavo, kad nėra pagrindo T. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodant, kad T. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant S. S.; 3) panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš apelianto T. S. nukentėjusiajam A. S. priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį šioje dalyje atmesti.
3.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis dėl pirmą kartą padarytos nusikalstamos veikos. Nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas 2018-12-06 buvo nutrauktas, byla nebuvo perduota teismui, todėl šioje byloje nebuvo vertinta, ar apelianto veiksmuose apskritai buvo nusikalstamos veikos požymių. Tai, kad apelianto atžvilgiu buvo pradėtas, bet nutrauktas ikiteisminis tyrimas savaime ir vienareikšmiškai negali patvirtinti, kad T. S. tuomet padarė nusikalstamą veiką, todėl apeliantas šiuo atveju nėra teistas. Be to, akcentuoja, kad jis (T. S.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo atleistas, o teisės aktai nenumato, kad apeliantas negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei anksčiau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, kad T. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.
3.2. Taip pat skunde pabrėžiama, kad dalinis žalos dydžio ginčijimas negali būti laikomas pagrindu netaikyti BK 40 straipsnį, nes BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nereikalauja, kad žala būtų atlyginta visiškai. Pabrėžiama, kad apeliantas savo valia sumokėjo nukentėjusiajam 200 Eur ir taip siekė kompensuoti žalą. Tai, kad T. S. tik iš dalies sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais nereiškia, kad apeliantas kaltės nepripažino, be to, akcentuojama, kad ir pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ne visą civilinį ieškinį, nes laikė, kad jis nepagrįstas.
3.3. Pateiktu skundu nesutinkama su išvadomis dėl netinkamo laiduotojo. Pažymima, kad S. S. (kaltinamojo tėvo) administracinės nuobaudos yra negaliojančios. Tai, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka negali būti vienareikšmiu pagrindu laikyti jį netinkamu laiduotoju. Kitų nusižengimų S. S. nėra padaręs, nusižengimai buvo pavieniai, atsitiktiniai, S. S. neteistas. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. S. būtų neigiamai charakterizuojamas. S. S. gyvena kartu su apeliantu, turi didelę gyvenimišką patirtį, yra brandi asmenybę, todėl tiesiogiai gali jam daryti teigiamą poveikį, - išaiškinti ir atkreipti dėmesį į neigiamus T. S. veiksmus, skatinti ir daryti išvadas, taisytis, nekartoti klaidų. Savo pavyzdžiu tėvas gali sūnui paaiškinti, kad nusižengti taisyklėms nėra gerai, tai sukelia pasekmes tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams. Nuostatas prižiūrėti ir auklėti sūnų S. S. išsakė tiesiogiai teisme, yra pasiryžęs asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti sūnaus taisymosi procese. Nesant objektyvių duomenų, kad S. S. negalėtų daryti įtakos sūnui ar daryti neigiamą įtaką, teismas nepagrįstai laikė, kad jis yra netinkamas laiduotojas, nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai skaitine pinigine išraiška nustatė mokėtinos baudos dydį. Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-19 nutarimą Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinės socialinės išmokos, arba, kitaip tariant – MGL, dydis – 38 Eur. Apeliantui mokėtina bauda turėtų sudaryti 1824 Eur, o ne 2400 Eur, kaip tai nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje. Nors teismas nurodė, kad baudą skiria MGL dydžiais, faktiškai taikė bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kuris yra 50 Eur. Tokiu būdu apeliantui faktiškai skirta mokėti didesnė piniginė bauda nei numato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Be to, teismas, taikydamas bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, o ne MGL, nukrypo nuo BK 47 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo, dėl ko buvo netinkamai apskaičiuota piniginės baudos suma.
3.5. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. iš apelianto priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kurie yra ruošiami dirbti esant įvairioms pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami pareigas, todėl jis turi būti pasiruošęs bet kokioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą yra taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis patvirtino, jog darbovietė jam išmokėjo 1000 Eur kompensaciją, o apeliantas nukentėjusiajam yra pervedąs dar 200 Eur. Apelianto įsitikinimu, A. S. gauta 1000 Eur kompensacija iš darbovietės ir 200 Eur kompensacija iš apelianto, yra pakankama ir teisinga, didesnė nei bylose priteisiama vidutinė, satisfakcija už nepatogumus, kuriuos jis patyrė dėl tarnybos pareigą vykdymo. Papildomai priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo, kadangi nukentėjusysis neįrodė, kad jo išgyvenimai didesni ar prilygsta eilinių asmenų išgyvenimams, be to, nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos fakto ir dydžio. Dar 600 Eur neturtinės žalos priteisimas būtą neadekvatus ir neproporcingas, neteisingas apelianto atžvilgiu, kadangi jo veiksmai nebuvo intensyvūs, truko trumpą laiką, padarytas sveikatos sutrikdymas nežymus, nesukeliantis ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajam. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnas patiria nepatogumą dėl savo profesijos, nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ypač, kai jo profesinė veikla pati savaime susijusi su sveikatos sutrikdymo rizika ir konfliktų valdymu. Todėl manoma, jog skundžiamo 2019-10-01 nuosprendžio dalis, kuria A. S. priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, naikintina.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
4. Nuteistasis T. S. kaltės, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą padarydamas neteisingas išvadas: dėl BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatymo bei apskaičiuodamas skirtos bausmės – baudos dydį pinigine išraiška. Taip pat nesutinkama su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, priteistu nukentėjusiajam A. S.. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Tokie apeliacinio skundo teiginiai ir juos siejantys argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio BK straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kurios detaliai aptartos skundžiamame nuosprendyje, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja.
7. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl T. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, jog 2018 m. gruodžio 6 d. apelianto atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui T. S. ir nukentėjusiajai L. K. susitaikius, nusikalstama veika, dėl kurios T. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra tyčinė, susijusi su svetimo turto sugadinimu (T. 1, b. l. 136-138), ( ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nors kaltininkas jau buvo padaręs naują nusikalstamą veiką). Taigi, apeliantas iki nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje, t. y. iki 2018-07-20, buvo įvykdęs dar vieną nusikalstamą veiką (BK 187 str. 3 d.), t.y. 2018-06-08. Nors apeliantas laikomas neteistu, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, jis nelaikytinas asmeniu pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nes T. S. dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos (2018-06-28) būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, nepraėjus vieneriems metams padarė naują nusikalstamą veiką. Be to, apylinkės teismo įvertintos aplinkybės dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, liudija ir tai, kad atliekamas ankstesnis ikiteisminis tyrimas teigiamos įtakos apelianto elgesiui nepadarė, nes jis nepraėjus 1,5 mėnesio nuo ankstesnės nusikalstamos veikos padarė naują nusikalstamą veiką. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje įvykdyta nusikalstama veika nuteistajam nėra atsitiktinė, be to, šis nusikaltimas padarytas esant sunkinančioms aplinkybėms – padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismo įvertinti apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys bei tai, kad T. S. yra praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tarp jų – būnant neblaiviam (I t., b. l. 140-142), nesudaro pagrindo manyti, kad T. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Skundo argumentai susiję su žalos atlyginimu, pabrėžiant, jog apeliantas savo valia sumokėjo nukentėjusiajam 200 Eur ir taip siekė kompensuoti žalą, šios išvados nepaneigia, nes aptartų aplinkybių visuma liudija, kad T. S. formaliai atitinka tik tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies (T.1, b. l. 110, 114-115), o tik teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai (T. 1, b. l. 195) bei pervedė nukentėjusiajam 200 Eur po įvykusio teismo posėdžio (T.2, b. l. 63), nukentėjusiojo atsiprašė baigiamųjų kalbų metu (T.2, b.l. 71). Tokios faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nulemtos tik formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, toks apelianto deklaruojamas prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.
8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo abejonėms ir dėl S. S. galimybės daryti nuolatinę teigiamą įtaką apeliantui T. S.. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors S. S. yra neteistas (T.2, b.l. 19), tačiau vis tik jis praeityje baustas administracine tvarka už tai, jog būdamas neblaivus garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais mažamečio akivaizdoje, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (T.2, b. l. 18). Nors kaip tvirtina apeliantas, S. S. skirtos administracinės nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tokie duomenys neigiamai charakterizuoja asmenį. Be to, abejotina ir tuo ar nuteistasis (būdamas 31 metų amžiaus) yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę, kuriam tėvas S. S. turėtų objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką. Nors apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamojo tėvas S. S. parodė, kad jis blogai vertino sūnaus padarytą nusikaltimą, nepritarė jo poelgiui, auklėjo sūnų ir mano, jog tokį sūnaus poelgį gali pakeisti darbas, vis tik atsižvelgiant į tokius laiduotojo paaiškinimus kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių daryti teigiamą poveikį nuteistajam. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad laiduotojas nenurodė konkrečių būdų, kaip sieks pakeisti nuteistojo (sūnaus) elgesį, be to, akivaizdu, kad laiduotojui su nuteistuoju gyvenant kartu, tėvas S. S. jokios įtakos nuteistajam nusikaltus ne pirmą kartą nepadarė, kas patvirtina išvadą, kad vien tėvo S. S. asmeninių savybių nepakaktų pakeisti apelianto elgesį.
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes šios nutarties 7 ir 8 punktuose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti apeliantui T. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo abejonėms dėl nuteistojo tėvo S. S. tinkamumo būti laiduotoju bei gebėjimu kontroliuoti T. S. elgesį, daryti jam įtaką, prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad T. S. laikysis įstatymų ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl apygardos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė – bauda – yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jos rūšis ir dydis yra tinkami pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma užtikrins, kad T. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Dėl bausmės – baudos piniginės išraiškos apskaičiavimo
10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaitine pinigine išraiška nustatė mokėtinos baudos dydį ir mano, kad apylinkės teismas, taikydamas bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, o ne MGL, nukrypo nuo BK 47 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo, todėl šie skundo argumentai atmestini.
11. Pagal BK 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje nustatytais atvejais; bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Ši MGL sąvoka buvo įtvirtinta ir išaiškinta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme, kuris neteko galios įstatymų leidėjui priėmus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą. Tačiau kartu pastarojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kuris aktualus nagrinėjamai bylai ir pagal aptartą teisinį reglamentavimą atitinka BK įtvirtintą 1 MGL dydį. Toks išaiškinimas atitinka Kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-693/2019, 2K-233-895/2019 ir kt.). Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo T. S. apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apdylinės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad 1 MGL sudaro 50 Eur, o ne 38 Eur.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
12. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio, prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos sumą sumažinti iki 200 Eur, kurią apeliantas jau yra sumokėjęs nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.
13. Byloje nustatyta, kad T. S., siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino nukentėjusiuoju pripažintam policijos pareigūnui A. S., jam koja spyrė du kartus į kairės kojos kelį ir tris kartus koja spyrė į dešinės rankos dilbį, jam buvo padarytas dešinio dilbio odos nubrozdinimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b.l. 129). Šių faktinių aplinkybių neginčija ir apeliantas bei jo gynėjas. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteisė 800 Eur neturtinę žalą ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pervedęs 200 Eur, šią sumą mažino iki 600 Eur.
14. Neturtinės žalos atlyginimo kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-393-489/2017 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo liekamieji reiškiniai išlieka ilgą laikotarpį.
15. Įvertinęs byloje esančius duomenis, nuteistojo skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo priėmė neįvertinęs visų aplinkybių ir nustatė per didelį neturtinės žalos dydį už nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad, nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuris turi būti pasiruošęs įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jo atžvilgiu. Pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių, pritartina apeliantų argumentams, jog vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi. Be to, svarbu ir tai, kad kompensacijų išmokėjimą pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01), kuriame, be kita ko, numatyti kompensacijų dydžiai, priklausantys nuo pareigūno patirto sveikatos sutrikdymo masto. Taigi, kaip matyti iš šio teisės akto, jame yra numatyta pareigūnų teisinė ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Šiuo atveju pats nukentėjusysis, apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad dėl šio įvykio darbovietė jam išmokėjo 1 000 Eur kompensaciją (T. 2, b. l. 68). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl pareigūno patirtos žalos yra pažymėjęs, kad aptarta įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, pareigūnui išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017). Taigi, įvertinus nukentėjusiojo parodymus, neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali dengti ir pareigūno patirtą neturtinę žalą. Be to, nukentėjusysis A. S. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jam dėl patirto fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kompensacija dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti ypatingesnė nei kitose panašaus pobūdžio bylose, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo ir patirtų nemalonumų nukentėjusiajam nustatomi išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam yra reikšmingai pablogėjusi sveikata. Todėl teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad nukentėjusiojo A. S. gauta 1000 Eur kompensacija iš darbovietės ir 200 Eur kompensacija iš apelianto (T. 2, b.l. 63) yra pakankama ir teisinga, papildomai priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo įvertinta nukentėjusiojo turtinė padėtis bei turimi įsipareigojimai nėra pagrindas priteisti jam didesnę neturtinę žalą, šios aplinkybės pagal teismų praktiką nevertintinos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, mažinant priteistą nukentėjusiajam neturtinę žalą iki 200 Eur.
16. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiajam priteista neturtinė žala mažintina iki 200 Eur, o bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis 200 Eur dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajam atlygino dar teismo proceso metu (T. 2, b.l. 63), dėl šių aplinkybių ginčo nekyla, nes ir apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad 200 Eur neturtinę žalą T. S. jau atlygino, tokiu atveju procesas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti turi būti nutrauktas (BPK 107 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. (T.) S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti:
nukentėjusiajam A. S. (A. S.) iš nuteistojo T. (T.) S. priteistą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) eurų ir procesą šioje dalyje nutraukti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.