Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui. Jis, 2018 m. liepos 20 d. apie 22.30 val., būdamas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilės girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūno – (duomenys neskelbtini) A. S. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį ir bandė pasišalinti, o jo sulaikymo metu ranka pastūmė nukentėjusįjį A. S., koja spyrė du kartus į kairės kojos kelį ir tris kartus koja spyrė į dešinės rankos dilbį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. S. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas dešinio dilbio odos nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinamasis T. S., apklaustas teismo posėdyje, kaltę pripažino visiškai ir sutiko duoti parodymus. Nurodė, kad 2018 m. liepos 20 d. atvažiavo pas savo pažįstamą V. K., adresu (duomenys neskelbtini), dėl skolos. A. S. buvo atvykęs dėl gauto iškvietimo. Kaltinamasis atvykęs nurodytu adresu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neprisiminė ką kalbėjo su pareigūnais. Uniformuoti pareigūnai mėgino jį areštuoti, tačiau jis priešinosi, mėgino pasišalinti. Pamatęs pareigūną A. S. staigiai einantį link kaltinamojo, jį pastūmė, o pareigūnas jį parvertė, papurškė dujų, surakino antrankiais. Kaltinamasis nesuprato, kodėl pareigūnas ėjo link jo, todėl priešinosi – pastūmė pareigūną rankomis, gulėdamas ant žemės koja spyrė pareigūnui į rankos dilbį, tačiau kaltinamojo manymu, galėjo būti, kad spyrė du kartus į kojos kelį. Nurodė, jog buvo taip pat sužalotas grumtynių metu. Gailisi dėl to, ką padarė (I t., b. l. 194-198). Pripažino, kad priešinosi pareigūnams, kad panaudojo fizinę jėgą. Negali patvirtinti visų sužalojimų, tačiau pripažįsta visus veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte (II t., b. l. 67).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis T. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. vakare išgėrė kelis litrus alaus. Tą patį vakarą, apie 22.30 val. vienas nuvažiavo pas savo pažįstamą V. K., kuris žadėjo grąžinti skolą, kadangi prieš metus V. jam apgadino automobilį. V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs taksi automobiliu nurodytu adresu, nuėjo pas V. K. į kiemą. Kieme buvo V. K. kartu su dviem jam nepažįstamais uniformuotais policijos pareigūnais. Jis V. K. ramiai paklausė, kada grąžins minėtą skolą. V. K. neatsakė, tik nusijuokė. Iš karto vienas iš nurodytų policijos pareigūnų pradėjo staigiai eiti link jo, jokių reikalavimų jam nereiškė, todėl jis išsigando ir pareigūną rankomis nustūmė nuo savęs. Kitas uniformuotas policijos pareigūnas, buvęs tame pačiame kieme, nieko nesakydamas iškart ištraukė dujų balionėlį ir vieną kartą papurškė jam dujų į akis bei parvertė ant žemės, sudavė jam kelis kartus kumščiu į galvos sritį ir uždėjo antrankius. Gulėdamas ant žemės ir bijodamas, jog pareigūnas suduos vėl, jis kelis kartus spyrė nurodytam pareigūnui, tačiau, kur pataikė, nežinojo, kadangi nieko nematė, nes į akis buvo pripurkšta dujų. Po visko buvo pasodintas į policijos automobilį ir pristatytas į policijos komisariatą, kuriame buvo nustatytas jo girtumas ir uždarytas į areštinę. Anksčiau teistas nebuvo, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, norėjo pareigūnų atsiprašyti, manė, kad tokį elgesį įtakojo alkoholis ir baimė (I t., b. l. 111, 115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. pagal medžiagą ROIK Nr. 0118000382179 nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur bendravo su pranešėja R. K. (R. K.), gyvenančia (duomenys neskelbtini), kai išgirdo dūžtančių stiklų garsus. Išėjo į lauką ir apėjo namą kartu su V. K., gyvenančiu minėtame name. Už namo kampo pastebėjo vyriškį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo stovėdamas svirduliavo į šonus. Jis buvo apie 30-35 metų amžiaus, apie 185-190 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos kelnėmis. Priėjęs prie asmens, prisistatė ir paprašė nueiti prie tarnybinio automobilio. Asmuo nesutiko, tačiau dar kartą pareikalavus griežtu tonu, pakluso. R. K. nurodė, kad šis asmuo 2018 m. birželio 8 d. buvo išdaužęs namo langus, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Išgirdęs tai, vyras tapo agresyvus. Vyras stovėdamas šalia pareigūno, pastūmė jo ranką ir pradėjo šalintis. Asmeniui buvo pasakyta, kad yra sulaikomas ir bus pristatomas į policijos komisariatą. Buvo uždėti antrankiai su tikslu atlikti asmens paviršutinę apžiūrą. Uždėjus antrankius asmeniui už nugaros ir bandant atlikti apžiūrą, vyras pradėjo stumti pareigūną kūnu ir bėgti nuo jo, todėl panaudojus kovinių imtynių veiksmus asmuo buvo pargriautas ant žemės. Nugriuvęs apsivertė ant nugaros ir pradėjo spardyti A. S. kojomis, neleisdamas prie savęs priartėti ir jį sulaikyti. Pareigūnui kojomis buvo suduoti du smūgiai į kairiąją koją ir apie tris smūgiai į dešinės rankos dilbį. A. S., panaudojęs ašarines dujas bei kovinių imtynių veiksmus, sulaikė asmenį, pastarąjį apvertęs ant pilvo ir savo kūnu prispaudęs prie žemės. Sulaikęs asmenį pranešė VPK OVS budėtojui, kad jam reikalinga pagalba pristatyti asmenį dėl pasipriešinimo. Pranešus apie įvykį, atliko asmens apžiūrą. Atvykus patruliams, asmuo perduotas pristatymui į policijos komisariatą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pareigūnui buvo diagnozuotas dešinio dilbio sumušimas ir nubrozdinimai bei kairio kelio sumušimas (I t., b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. vykdant tarnybines funkcijas pasipriešino T. S., ko pasėkoje, jam buvo nubrozdinta dešinio dilbio oda, dilbis kraujavo. Taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Nubrozdinimai atsirado, kai gulintis T. S. jam spyrė tris kartus į dilbį. Taip pat T. S. jam spyrė du kartus į kairiosios kojos kelią, dėl ko jam vėliau buvo diagnozuotas kairiojo kelio vidinio menisko plyšimas. Dėl šio sužalojimo jam sukeltas fizinis skausmas, buvo ilgas gydymas. Kairio kelio traumų jis niekada neturėjo. Trauma atsirado po 2018 m. liepos 20 d. įvykio (I t., b. l. 33).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. apie 22.57 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K. buvo gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba policijos pareigūnui (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjas A. S., kuris perdavė sulaikytą asmenį pristatyti į policijos komisariatą. S. T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), su uždėtais antrankiais pristatytas į 2-ąjį policijos komisariatą. Sulaikyto asmens galva buvo kruvina (dešinėje pusėje), medicininės pagalbos atsisakė. T. S. buvo pripurkšta specialios priemonės – dujų. Tai padarė pats (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjas A. S., kuris sulaikė T. S.. Liudytojas ir patrulis V. K. sulaikyme nedalyvavo, tik sulaikytą asmenį pristatė į komisariatą (I t., b. l. 87-88).

Liudytojas V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias parodė liudytojas A. M. Papildomai pažymėjo, jog matė A. S. sužalotą dešinę ranką, kuri kraujavo, o dėl kojos sužalojimo nieko pasakyti negalėjo, A. S. nesiskundė (I t., b. l. 90-91).

Liudytojas V. K. (V. K.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su pamote L. K. Jo sesuo R. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 20 d., apie 19. 00 val. pas jį buvo atėjusi sesuo R. K., o vėliau atėjo pažįstamas A. Z. Apie 20.30 val. prieš jo seserį R. K. pradėjo smurtauti pamotė L. K., todėl sesuo iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė L. K. ir išvežė į 2-ąjį policijos komisariatą. Apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko vienas policijos pareigūnas, kuris jo seserį ir jį apklausinėjo dėl smurto prieš seserį. Būdami namuose jie išgirdo, kad kažkas išdaužė jų namo langų stiklus. Jis su seserimi ir policijos pareigūnu išėjo į kiemą pažiūrėti, kas daužo stiklus. Kieme pamatė neblaivų pažįstamą T. S., kuris svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis priėjo prie T. S. ir norėjo išsiaiškinti kas nutiko. Sesuo pasakė policijos pareigūnui, kad 2018 m. birželio 8 d. tas pats asmuo – T. S. taip pat galimai išdaužė jų namo langų stiklus. Policijos pareigūnas priėjo prie T. S., kuris pasiūlė pastarajam praeiti iki tarnybinio automobilio. T. S. iš karto nesutiko, tačiau po to nuėjo prie tarnybinio automobilio. Sesuo dar kartą pasakė policijos pareigūnui, kad T. S. prieš tai daužė namo stiklus, o tai išgirdęs T. S. staiga tapo agresyvus – savo ranka pastūmė policijos pareigūną ir bandė pabėgti. Tuo metu policijos pareigūnas sugriebė rankomis už T. S. rankos ir grąžino prie tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas sušuko, kad T. S. yra sulaikomas ir uždėjo jam antrankius. Policijos pareigūnui atliekant T. S. drabužių apžiūrą, pastarasis vėl tapo agresyvus, visu kūnu pastūmė policijos pareigūną ir pradėjo bėgti. Policijos pareigūnas pastarąjį sulaikė ir pargriovė ant žemės. T. S. gulėdamas apsivertė ant nugaros ir pradėjo spardytis, liudytojas suprato, jog jis nenorėjo būti sulaikytas. Matė, kad T. S. spyrė policijos pareigūnui į kairįjį kojos kelį, į dešinę ranką ir galimai į pilvą, tačiau buvo tamsu, todėl tiksliai nematė. Policijos pareigūnas panaudojo dujas ir apvertė T. S. ant pilvo bei iškvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai išvežė T. S. (I t., b. l. 96-97).

Liudytoja R. K. (R. K.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas V. K. apklausos metu (I t., b. l. 99-100).

Liudytojas A. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. apie 21.30 val. atėjo pas V. K., adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių tiksliai neatsiminė. Be jo name dar buvo R. K. Apie 22.00 val. atvyko vienas policijos pareigūnas, kuris, kiek atsiminė, bendravo kieme su V. K. ir R. K. Jis taip pat buvo namo kieme. Tuo metu jis išgirdo kažkokį triukšmą, kažkas kažką daužė. R. K. pasakė, jog girdi dūžtančių stiklų garsą, kažkas daužo jų namo langų stiklus. Kieme pamatė vaikiną, kurį matė pirmą kartą. R. K. pasakė policijos pareigūnui, kad šis vaikinas ne pirmą kartą daužo jų namo langų stiklus. Prie vaikino priėjo policijos pareigūnas, kuris pasiūlė pastarajam praeiti iki tarnybinio automobilio, vaikinas nesutiko, tačiau vėliau nuėjo prie tarnybinio automobilio. Staiga vaikinas tapo agresyvus, su savo ranka pastūmė policijos pareigūną. Pareigūnas sugriebė rankomis už vaikino rankos ir uždėjo antrankius, kiek atsiminė, pargriaudamas vaikiną ant žemės, o vaikinas, gulėdamas apsivertė ant nugaros ir pradėjo spardytis, kaip jis suprato, nenorėdamas būti sulaikytas ir neduodamas policijos pareigūnui prisiartinti prie savęs. Nematė, kur vaikinas sudavė policijos pareigūnui, nes buvo tamsu. Policijos pareigūnas panaudojo dujas ir apvertė vaikiną ant pilvo bei iškvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai išvežė vaikiną. Po įvykio jis nuėjo namo (I t., b. l. 103, 104).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, jog T. S. aktyviais veiksmais pasipriešino vyriausiajam tyrėjui A. S., suduodant kojomis į kairį kelį ir apie 5 smūgius kojomis į dešinės rankos dilbį. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad 23.49 val. į ligoninę atvyko pareigūnas A. S., kuris paaiškino, jog darbo metu, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikant asmenį, jis buvo užpultas. Diagnozuotas dešinio dilbio nubrozdinimas ir sumušimas, kairio kelio sumušimas. Pažymėjo, jog suteikus pagalbą buvo išleistas (I t., b. l. 11-13).

(duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo duomenimis, vykdant tarnybines funkcijas, A. S. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Tikslinant įvykio aplinkybes ir bendraujant su R. K., pasigirdo dūžtančių stiklų garsai. A. S. kartu su R. K. nuėjus pažiūrėti kas nutiko, buvo pastebėtas vyriškis, kuris galimai išdaužė lango stiklą. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, svyravo į šonus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. S. priėjo prie vyriškio, prisistatė ir paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio, jog būtų galima išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Asmeniui nesutikus, griežtu tonu buvo pareikalauta vykdyti policijos pareigūno nurodymus. Priėjus apšviestą teritoriją, R. K. nurodė, jog atpažįstą vyriškį, kuris anot jos, mirusio tėvo namuose, (duomenys neskelbtini) yra išdaužęs 9 langų stiklus. Išgirdęs šiuos teiginius, vyras tapo agresyvus, ranka pastūmė pareigūną ir bandė pasišalinti, tačiau A. S. sugriebė vyrą už rankos, pranešė, kad jis yra sulaikomas ir uždėjo antrankius. Pradėjus atlikinėti asmens viršutinę apžiūra, asmuo visu kūnu pastūmė A. S. ir pradėjo bėgti. Pareigūnui panaudojus kovinius imtynių veiksmus, vyras buvo pargriautas. Būdamas ant žemės, apsivertė ir pradėjo spardyti pareigūną, neleisdamas jo sulaikyti. Vyriškio smūgiai pateikė A. S. į kairįjį kelį, dešinės rankos dilbį. Panaudojus ašarines dujas ir kovinius imtynių veiksmus, buvo apriboti vyro judesiai, asmuo buvo paguldytas ant pilvo. Atvykus patruliams minėtas asmuo perduotas pristatymui į policijos komisariatą (I t., b. l. 17).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 22.57 val. patruliuojant buvo gautas pareigūno A. S. iškvietimas, pranešant, jog reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini). Atvykus, patruliams buvo perduotas sulaikytas asmuo T. S., kuriam antrankiai jau buvo uždėti. T. S. galvos dešinė pusė buvo kruvina, tačiau sulaikytasis medicininės pagalbos atsisakė (I t., b. l. 20).

Apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtos dvi nuoplovos su raudonos spalvos skysčio (kraujo) pėdsakais nuo vejos dešinėje pusėje, nuo įėjimo į namą durų. Pridėtos fotolentelės (I t., b. l. 21-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G771/2019 duomenimis A. S. nustatyti dešinio dilbio odos nubrozdinimai. Medicininiuose dokumentuose aprašyti kairio sąnario pakitimai: vidinio menisko degeneraciniai pakitimai, menisko užpakalinio rago įstrižas plyšimas, kaip sužalojimai nekvalifikuojami. Pažymėta, jog nėra galimybės diferencijuoti menisko plyšimą, kaip konkrečios traumos pasekmę, kai kelio sąnaryje yra išreikšti patologiniai degeneraciniai požymiai. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis pagalbos 2018 m. liepos 20 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas teismo medicinos gydytojas S. L. parodė, kad atsižvelgiant į magnetinio rezonanso tomografijos aprašymą, nukentėjusiajam A. S. nustatytas kairio kelio girnelės medialinio paviršiaus kremzlės radialinis plyšimas, teikiant specialisto išvadą buvo vertinamas kaip degeneracinis pakitimais, t. y. liga ar patologija, todėl atskirai kaip sužalojimas pateiktoje išvadoje šis pakitimas nebuvo nagrinėtas. Šis pakitimas, nesant girnelės kaulinės dalies sužalojimų, kaip sužalojimas nevertinamas. Patologiniai degeneraciniai kelio sąnario pakitimai pasireiškia specifiniais vaizdiniais atliekant magnetinio rezonanso tomografinį tyrimą ir kuriuos įvertina radiologai bei pateikia išvadą. Degeneraciniai pakitimai gali sukelti klinikinius simptomus, kurie gali pasireikšti skausmu, sąnario sutinimu, sąnario funkcijos sutrikimu. Tačiau esant degeneraciniams pakitimams, dažniausiai minėti klinikiniai simptomai nebūna išreikšti, o pakitimai nustatomi tik atlikus specifinius radiologinius tyrimus. A. S. sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas įvertinus visus pateiktus medicininius duomenis, kurie išvardinti išvados tiriamojoje dalyje. Pažymėjo, jog kategoriškai patvirtinti ar paneigti negalima, kad magnetinio rezonanso tomografijos metu nustatyti menisko ir girnelės plyšimai, esant išreikštiems degeneraciniams kelio pakitimams, bet nesant išorinių mechaninių sužalojimų kelio srityje, galėjo įvykti nurodyto įvykio metu, t. y. 2018 m. liepos 20 d. (I t., b. l. 83-85).

Alkotesterio Alcotest 6810 duomenimis, T. S. 2018 m. liepos 21 d. 00.04 val. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas (I t. b. l., 106).

Specialisto išvadoje Nr. G 2530/2018 (01) nustatyta, kad T. S. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 129).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. S. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą, arba 2) grasinant jį tuoj pat panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014).

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. pasipriešindamas policijos pareigūnui jį rankomis pastūmė, gulėdamas ant žemės koja spyrė pareigūnui į rankos dilbį, tačiau neneigė, jog galėjo būti, kad spyrė du kartus į kojos kelį (I t., b. l. 194-200). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad T. S. pradėjo stumti pareigūną kūnu, <...>, nugriuvęs apsivertė ant nugaros ir pradėjo spardyti A. S. kojomis <...> kojomis buvo suduoti du smūgiai į kairiąją koją ir apie tris smūgiai į dešinės rankos dilbį (I t., b. l. 30-31), liudytojai parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog kaltinamasis pastūmė policijos pareigūną, <...>, gulėdamas apsivertė ant nugaros ir pradėjo spardytis (I t., b. l. 96-97, 99-100, 103-104). Tai, jog kaltinamasis atliko nusikalstamus veiksmus pareigūno atžvilgiu patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (I t., b. l. 11-13), specialisto išvada Nr. G771/2019, kurioje konstatuota, kad A. S. nustatyti dešinio dilbio odos nubrozdinimai <...>. Nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 50-51) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. S. nusikalstamus veiksmus pareigūno atžvilgiu atliko tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad naudodamas fizinį smurtą (spardydamasis) priešinasi policijos pareigūnui, ir norėjo taip veikti. Tokią teismo išvadą suponuoja tai, jog byloje yra surinkta akivaizdžių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju neabejotinai reikšmingomis laikytinos aplinkybės, minėtos apibūdinant kaltinamojo būseną: pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1.64 promilių girtumas), išdaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklus. Pareigūnui prisistačius ir pareikalavus eiti iki tarnybinio automobilio, kaltinamasis ne iš karto sutiko, elgėsi agresyviai, bandė pasišalinti ir norėdamas pasipriešinti policijos pareigūnui T. S. naudojo fizinį smurtą nukreiptą pareigūno atžvilgiu.

Įvertinus nurodytų ir išanalizuotų liudytojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų bei rašytinės bylos medžiagos įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog bylos duomenys leidžia vienareikšmiškai teigti, jog kaltinamasis T. S. sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną, t. y. įrodytas kryptingas fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnui.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai. Svarstydamas, ar galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas taip pat turi įvertinti, ar atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bus pasiekti bausmei keliami tikslai (BK 41 straipsnis). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismui įvertinus teisiškai reikšmingų bylos faktinių aplinkybių visumą, nustatyta, kad šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui T. S. ir nukentėjusiajam L. K. susitaikius (I t., b. l. 136-138). Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika, dėl kurios T. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra tyčinė, susijusi su svetimo turto sugadinimu. Kadangi T. S. dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir nepraėjus vieneriems metams padarė naują nusikalstamą veiką, jis nelaikytinas asmeniu pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis viso proceso metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies (I t., b. l. 110, 114-115), o teismo posėdžio metu pripažino visiškai (I t., b. l. 195), tačiau nesutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais dėl žalos dydžio (I t., b. l. 198). Kaltinamasis sutiko atlyginti tik dalį nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos, su kuria pats nukentėjusysis nesutiko, taigi tarpusavio susitarimo dėl žalos atlyginimo nėra. Kaltinamasis pervedė nukentėjusiajam 200 Eur po įvykusio teismo posėdžio (b. l. II t. 63). Nukentėjusiojo atsiprašė baigiamųjų kalbų metu (II t., 71). Be to, T. S. yra praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tarp jų – būnant neblaiviam (I t., b. l. 140-142).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo gynėjos advokatės prašymas atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoju kaltinamojo tėvą S. S. (S. S.) (I t., b. l. 198). Apklaustas S. S. parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas, blogai vertino sūnaus padarytą nusikaltimą, nepritarė jo poelgiui. Teigė, jog apie šį įvykį kalbėjo su sūnumi, auklėjo jį, sakė, kad tokie veiksmai yra blogi. Pažymėjo, jog darys poveikį sūnui jį auklėdamas tiek žodžiais, tiek veiksmais, darbu. Mano, kad darbas bus poveikis sūnui (I t., b. l. 198-200).

Teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti S. S. tinkamu laiduotoju. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nors S. S. yra neteistas (II t., b. l. 19), tačiau praeityje baustas administracine tvarka už tai, jog būdamas neblaivus garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais mažamečio akivaizdoje ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (II t., b. l. 18). Prašyme S. S. teigė, kad praeityje nėra baustas administracine tvarka (II t., b. l. 25), nors, kaip minėta, tai neatitinka byloje surinktus įrodymus. Teismo posėdžio metu išklausius laiduotoju prašomo skirti S. S. parodymus, kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Nors jis teigė, kad sūnaus veiką, kai šis priešindamas pareigūnui sukėlė jam skausmą, vertina neigiamai, tačiau konkrečių veiksmų, kokiu būdu ruošiasi daryti teigiamą poveikį sūnui nenurodė.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog S. S. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką T. S. yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės (laiduotojo siekis auklėti sūnų tiek veiksmais, tiek žodžiais) negali būti pakankamas pagrindas pripažinti S. S. tinkamu laiduotoju, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką T. S. būtų akivaizdi. Nesant tinkamo laiduotojo, nėra teisinio pagrindo atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl skiriamos bausmės

BK 286 straipsnio sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, arba bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdamas bausmę T. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam T. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis T. S. iki šios nusikalstamos veikos padarymo yra neteistas (I t., b. l. 135), tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (I t., b. l. 136-138), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, paskirtos baudos visos sumokėtos (I t., b. l. 140-142). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius T. S. – yra jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (I t., b. l. 131), Sodros informacinės sistemos duomenimis dirba, darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pranešime kaltinamąjį apibūdino kaip pareigingą, draugišką, mandagų ir darbštų darbuotoją (II t., b. l. 9), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (I t., b. l. 106) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti kaltinamajam 75 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, be to, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme (II t., b. l. 69).

Gynėja advokatė bausmių skyrimo klausimu nepasisakė. Kaltinamasis prašė paskirti kuo švelnesnę bausmę (II t., b. l. 71).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą, įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Sankcijoje numatytos švelniausios bausmės – viešųjų darbų – teismas skirti negali, kadangi negautas kaltinamojo sutikimas jos atlikti, be to, kaltinamasis dirba, o tai gali trukdyti jo darbo funkcijoms.

Skiriant bausmę, be jau įvardintų aplinkybių, atsižvelgiama į tai, kad panaudotas smurtas buvo neintensyvus, truko trumpą laiko tarpą, į kaltinamojo gaunamas pajamas (II t., b. l. 9-12, 67), todėl skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis baudos bausmė, t. y. 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

T. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skirtina 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

T. S. nuo 2018 m. liepos 20 d. 22.45 val. iki 2018 m. liepos 21 d. 17.45 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (I t., b. l. 117), vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis T. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir šiam dydžiui mažintas paskirtas baudos dydis, t. y. skiriama galutinė bausmė 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.

Teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant mokėti ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 742,10 Eur žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo (I t., b. l. 56-60). Nurodė, kad, vadovaujantis Informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis ir A. S. medicininiais dokumentais, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis dėl 2018 m. liepos 20 d. patirtų sveikatos sutrikdymų 2018 m. liepos 20 d. apžiūrėtas ir gydytas (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugpjūčio 8 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2019 m. sausio 17 d. – (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam atliktas tyrimas, 2018 m. lapkričio 15-16 d. gydytas (duomenys neskelbtini). Suteiktų paslaugų kaina – 742,10 Eur, kuri sudaro žalą PSDF biudžetui. Pateikti medicininiai dokumentai (priedai prie bylos) patvirtina, kad gydymo įstaigose nukentėjusiajam A. S. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra tiesiogiai susijusios su 2018 m. liepos 20 d. patirtų sužalojimų diagnozavimu ir gydymu (II t., b. l. 31-59).

Teismo posėdžio metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės teigė palaikančios civilinį ieškinį. Parodė, kad A. S. yra pareigūnas, kuriam kasmet yra atliekamas sveikatos patikrinimas ir nuo 2014 m. nebuvo fiksuotos traumos, susijusius su keliu (II t. b. l. 65-67). Atsakydamos į klausimus dėl ambulatorinių ir stacionarių paslaugų duomenų suvestinės (II t. b. l. 53-58), paaiškino, kad paslaugos suteiktos 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d., kurių kodai 1602, 1609, yra susijusios su kelio trauma; 2018 m. rugpjūčio 8 d. suteikta paslauga, kodas 3191 – fizioterapija, fizinės medicinos reabilitacija taip pa susijusi su kelio trauma; 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam atliktas tyrimas, susijęs su keliu. Paslaugos kodas 3200, tai atliekami tyrimai prieš kelio operaciją. 2018 m. lapkričio 15-16 d., paslaugos kodas 118B, vyksta kelio operacija, suteikiamos chirurgijos paslaugos. Nuo 2019 m. sausio 17 d. skiriama reabilitacija, susijusi su kelio operacija. Pagal dokumentus tik 2018 m. liepos 23 d. kreiptasi dėl rankos sumušimo, suteikta gydytojo radiologo konsultacija, kurios kaina 20,08 Eur (II t., b. l. 56, 66).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėja su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutiko, ginčijo žalos dydį, nurodydami, kad pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktus dokumentus, akivaizdu, kad dauguma suteiktų paslaugų susiję su kelio gydymu. Vienintelis rankos radiologinis tyrimas, susijęs su įvykiu, ir jo kaina 20,08 Eur. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas dešinio dilbio nubrozdinimas ir fizinio skausmo sukėlimas. Nukentėjusysis teigia, kad dėl spyrio jam plyšo kelio meniskas, tačiau tai nėra užfiksuota specialisto išvadoje (II t. b. l. 67, 70). Posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad galėtų kompensuoti 50 Eur už nubrozdinimo apžiūrą, tačiau patikslino, kad 20,08 Eur už rankos nubrozdinimo apžiūrą (II t., b. l. 67).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 20,08 Eur (II t., b. l. 69).

BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neleidžia konstatuoti priežastinio ryšio tarp T. S. padarytos nusikalstamos veikos ir visų patirtų gydymo išlaidų.

Kaltinamajame akte T. S. kaltinamas tuo, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, koja spyrė du kartus į kairės kojos kelį ir tris kartus koja spyrė į dešinės rankos dilbį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. S. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas dešinio dilbio odos nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 166-172). Šios kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis jas pripažino visiškai (I t., b. l. 195).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G771/2019 A. S. nustatyti dešinio dilbio odos nubrozdinimai. Medicininiuose dokumentuose aprašyti kairio sąnario pakitimai: vidinio menisko degeneraciniai pakitimai, menisko užpakalinio rago įstrižas plyšimas, kaip sužalojimai nekvalifikuoti. Pažymėta, jog nėra galimybės diferencijuoti menisko plyšimą, kaip konkrečios traumos pasekmę, kai kelio sąnaryje yra išreikšti patologiniai degeneraciniai požymiai. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis pagalbos 2018 m. liepos 20 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 50-51). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas teismo medicinos gydytojas S. L. parodė, kad atsižvelgiant į magnetinio rezonanso tomografijos aprašymą, nukentėjusiajam A. S. nustatytas kairio kelio girnelės medialinio paviršiaus kremzlės radialinis plyšimas, teikiant specialisto išvadą buvo vertinamas kaip degeneracinis pakitimais, t. y. liga ar patologija, todėl atskirai kaip sužalojimas pateiktoje išvadoje šis pakitimas nebuvo nagrinėtas. Šis pakitimas, nesant girnelės kaulinės dalies sužalojimų, kaip sužalojimas nevertinamas. Patologiniai degeneraciniai kelio sąnario pakitimai pasireiškia specifiniais vaizdiniais atliekant magnetinio rezonanso tomografinį tyrimą ir kuriuos įvertina radiologai bei pateikia išvadą. Degeneraciniai pakitimai gali sukelti klinikinius simptomus, kurie gali pasireikšti skausmu, sąnario sutinimu, sąnario funkcijos sutrikimu. Tačiau esant degeneraciniams pakitimams, dažniausiai minėti klinikiniai simptomai nebūna išreikšti, o pakitimai nustatomi tik atlikus specifinius radiologinius tyrimus. A. S. sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas įvertinus visus pateiktus medicininius duomenis, kurie išvardinti išvados tiriamojoje dalyje. Pažymėjo, jog kategoriškai patvirtinti ar paneigti negalima, kad magnetinio rezonanso tomografijos metu nustatyti menisko ir girnelės plyšimai, esant išreikštiems degeneraciniams kelio pakitimams, bet nesant išorinių mechaninių sužalojimų kelio srityje, galėjo įvykti nurodyto įvykio metu, t. y. 2018 m. liepos 20 d. (I t., b. l. 83-85).

Nukentėjusiojo prašymas atlikti pakartotinį medicinos tyrimą buvo atmestas (I t., b. l. 149-151, 156-162).

Teismo posėdžio metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė į teisėjos klausimą, ar reiškiant civilinį ieškinį buvo atsižvelgta į specialisto duotą išvadą dėl šio įvykio, atsakė, kad yra susipažinę su specialisto duota išvada, tačiau ja nesirėmė. Jie vadovavosi medicininiais dokumentais ir tuo, kad iki įvykio A. S. nebuvo konstatuota kelio traumų (II t., b. l. 66-67).

Teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti specialisto pateiktais tyrimo rezultatais ir surašyta išvada. Byloje T. S. nebuvo kaltinamas padaręs kairio kelio sąnario (menisko) pažeidimą, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys šioje dalyje reiškiamas nepagrįstai. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas dalinai, priteisiant dėl nukentėjusiam padaryto sveikatos sutrikdymo atsiradusių gydymo išlaidų sumą – 20,08 Eur.

Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo – 15 000 Eur ir dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo – 1 990 Eur (I t., b. l. 63-64). Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur (II t., b. l. 70).

A. S. teismo posėdyje parodė, kad turėjo nedarbingumą nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. Per tą laikotarpį dvi savaites negalėjo vaikščioti, žmona iš savo asmeninių lėšų pirko brangų įtvarą, kuris kainavo 120 Eur, buvo pirkti tepalai, skausmą mažinantys vaistai. Visą mėnesį neturėjo jokių oficialių pajamų, nes negavo algos, o nedarbingumo pašalpą vėlavo išmokėti. Dėl traumos negalėjo lankyti futbolo varžybų bei treniruočių. Buvo suplanavę su žmona kelionę ir vestuves, tačiau viską atidėjo. Negalėjo lankyti savo sūnaus, kuris gyvena atskirai. Patyrė nepatogumą, skausmą (I t., b. l. 196-197).

Kaltinamasis ir jo gynėja teismo posėdžio metu ginčijo nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydį. Kaltinamasis, pripažindamas, kad priešinosi pareigūnui ir panaudojo fizinę jėgą, sukeltą žalą vertino 400 Eur. Nurodė, kad jau dalį žalos padengė, t. y. pervedė nukentėjusiajam 200 Eur (II t., b. l. 67, 70-71). Kaltinamasis nurodė, kad dirba, jog jis per mėnesį gauna apie 600 Eur po mokesčių, turi nuosavą automobilį ir dalį buto, kurį paveldėjo po senelės mirties, gyvena su tėvais, su kuriais veda bendrą ūkį (II t., b. l. 67).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė teismo nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir iš kaltinamojo priteisti 800 Eur nukentėjusiojo naudai (II t., b. l. 69).

Byloje nustatyta, kad T. S., siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino policijos pareigūnams, tuo pačiu ir šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintam policijos pareigūnui A. S. koja spyrė du kartus į kairės kojos kelį ir tris kartus koja spyrė į dešinės rankos dilbį. Akivaizdu, kad dėl T. S. atliktų tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamas emocijas bei buvo padarytas dešinio dilbio odos nubrozdinimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo ir kaltinamasis bei jo gynėja (I t., b. l. 194-200; II t. 64-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G771/2019 A. S. nustatyti dešinio dilbio odos nubrozdinimai (I t., b. l. 83-85).

Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiojo A. S. turtinę padėtį, į tai, kad dirba policijoje, vidutinis jo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) Eur po mokesčių, turi (duomenys neskelbtini) Eur kas mėnesinį įsipareigojimą išlaikyti vaiką iš pirmosios santuokos, taip pat apmoka buto, kuriame gyvena vaikas, komunalines paslaugas (II t., b. l. 67-68).

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-976/2018 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 1 000 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 868,86 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 463,39 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 579,24 Eur neturtinė žala ir kt.

Be to, teismas pažymi, kad šiuo atveju labai svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas. Pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę bet kokioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams ir fizinį pasipriešinimą turėtų būti ne tokia jautri, kaip civilių asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą yra taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, nes policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl šio įvykio darbovietė išmokėjo 1 000 Eur kompensaciją (II t., b. l. 68).

Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jam dėl patirto fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius už tokio masto sveikatos sutrikdymą, be to, pats civilinis ieškinys yra nemotyvuotas (1 t., b. l. 60). Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. S. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš T. S. priteistina 800 Eur neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pervedęs 200 Eur (II t., b. l. 63), ši suma mažintina iki 600 Eur.

Teismas taip pat pasisako dėl civilinio ieškinio dalies dėl turtinės 1 990 Eur žalos atlyginimo (I t., b. l. 63-64). Teismas pažymi, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuota ir pagrįsta. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti turtinę žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius jų atsiradimą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Nukentėjusysis A. S. palaikydamas savo pateiktą civilinį ieškinį, teismo posėdžio metu paaiškino, kad žmona apie 2018 m. liepos 25-26 d., t. y. po pirmojo vizito pas daktarą pirko įtvarus už 120 Eur, tepalus ir vaistus. Tai, jog jis patyrė tiesioginių nuostolių dėl įtvaro, vaistų ir tepalų pirkimo, pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė, kadangi, anot nukentėjusiojo, buvo mokėta grynais pinigais, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė kvitus, patvirtinančius išlaidas už degalų įsigijimą ir binto pirkimą, iš viso suma 722,26 Eur (II t. b. l. 20). Pažymėjo, kad kas savaitę važiavo pas gydytojus, gyvena (duomenys neskelbtini), o gydymo įstaiga (duomenys neskelbtini). Taip pat teko važiuoti po operacijos į reabilitaciją, kuri vyko (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 195-196).

Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu pabrėžė, kad nukentėjusysis nei vieną dieną, kurios nurodytos kuro čekiuose, į gydymo įstaigą nevažiavo, išskyrus 2018 m. rugpjūčio 29 d. Kurą pylė net ir įvykio dieną, nors pats įvykis fiksuotas 22.30 val. Nurodė, kad nepateiktas kvitas, patvirtinantis įtvaro pirkimą už 120 Eur (II t., b. l. 70).

Teismo vertinimu, ir nekartojant jau pasisakytų argumentų dėl specialisto išvadoje konstatuotų pasekmių, ne visi pareiškėjo pateikti degalų įsigijimo kvitai (18 vnt. už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 22 d.) yra susijęs su kaltinamojo padaryta veika. Bylos duomenimis, nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi į medikus (II t., b. l. 56). 2018 m. liepos 21 d. medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko privačiu automobiliu (II t., b. l. 40). 2018 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) atliktas rankos radiologinis tyrimas (II t., b. l. 56). Teismas sprendžia, kad degalų įsigijimas 2018 m. liepos 20 d. už 19,19 Eur yra patirtos turtinės išlaidos tiesiogiai susiję su kaltinamojo padaryta veika. Tai, kad kuras piltas kelios valandos prieš įvykį, nepaneigia tos aplinkybės, kad kuras pilamas ne prieš kiekvieną važiavimą, o tada, kada baigiasi. Kitas degalų pirkimas buvo 2018 m. liepos 27 d.

Byloje T. S. nebuvo kaltinamas padaręs kairio kelio sąnario (menisko) pažeidimą, todėl nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti nuostolius dėl elastinio kelio įtvaro pirkimo už 13 Eur, yra netenkinamas.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisia dėl nukentėjusiam padarytos žalos atsiradusias degalų įsigijimo išlaidas – 19,19 Eur. Teismas kitos dalies reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius netenkina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinius įrodymus (voką, kuriame yra dvi nuoplovos), pagal 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą perduoti saugoti daiktus, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamajam T. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I t., b. l. 119), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. (T. S.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur baudą.

T. S. nuo 2018 m. liepos 20 d. 22.45 val. iki 2018 m. liepos 21 d. 17.45 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis T. S. laikinam sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir šiam dydžiui mažintas paskirtas baudos dydis, t. y. 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.

Įpareigoti baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį.

Kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, T. S. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 20,08 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 19,19 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinius įrodymus (voką, kuriame yra dvi nuoplovos), pagal 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą perduoti saugoti daiktus, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

2. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

3. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

4. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

5. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

6. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.