Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6907-1153/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-05
Bylos Nr.: e2-6907-1153/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02582-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Malijauskas
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: S. P.
Advokatai: Arūnas Merkys

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-6907-1153/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02582-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovės atstovui advokatui Arūnui Merkiui,nedalyvaujant atsakovui S. P., išvadą teikiančios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė V. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui S. P., kuriuo prašo: 1) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo S. P. kaltės; 2) nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės bei sutuoktinių turto teisinis rėžimas pasibaigė nuo 2020 m. vasario 1 d., šalims faktiškai nustojus gyventi kartu; 3) po santuokos nutraukimo palikti V. P. santuokinę pavardę – P.; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina V. P., jos gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš atsakovo S. P. nepilnamečių S. P. ir L. P. naudai 300 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į V. P. nurodytą sąskaitą banke; 6) paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš atsakovo S. P. ieškovės ir valstybės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta santuoka, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra S. P., o (duomenys neskelbtini) – dukra L. P. Ieškovės teigimu, jau sudarant santuoką su atsakovu, jis gyveno ir dirbo Anglijoje. Pasak moters, paskutinį kartą atsakovas į Lietuvą buvo atvykęs 2020 m. sausio mėnesį, pabuvo apie mėnesį laiko ir 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje vėl išvyko. Tuo metu ieškovei atrodė, kad juos sieja bendri interesai, šeima. Moters teigimu, atsakovas būdamas Lietuvoje labai norėjo susilaukti dar vieno vaiko ir šalys tai planavo, tačiau atsakovui išvykus, jo dėmesys šeimai išblėso, šalių ryšys faktiškai nutrūko. Ieškovė nurodė, kad šalys jau faktiškai 4 metus kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, jų nebesieja jokie bendri interesai. Anot ieškovės, pagrindinė priežastis dėl kurios jų santuoka nutrūko yra atsakovo atsiribojimas nuo šeimos, jos vengimas. Moters teigimu, atsakovas faktiškai paliko šeimą ir ja nesirūpina. Dėl tokio atsakovo elgesio šalių santykiai visiškai atšalo ir nutrūko, ginčo šalys nebetvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, neturi bendrų draugų ir interesų. Ieškovės vertinimu, susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms nėra pagrindo formaliai tęsti santuokinį gyvenimą, mano, kad tolimesnis šeimyninis gyvenimas tapo negalimas, todėl prašo neskirti termino susitaikymui ir šalių santuoką nutraukti. Nurodo, kad atsakovas neabejotinai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl santuoka turi būti nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Ieškovė prašo nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, jog dukros nuo pat gimimo nuolat gyvena su ja, jas sieja glaudus emocinis ryšys, ieškovė jomis rūpinasi, išlaiko. Moteris pažymėjo, jog atsakovas nuo tada, kai jiems gimė dukra L., net nebuvo atvykęs, jis iki šiol nėra matęs savo dukros. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nereikalauja, taip pat mano, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Pažymėjo, jog niekada nedarė ir neketina daryti jokių kliūčių atsakovo bendravimui su vaikais. Kartu ieškinyje nurodo, kad santuokos metu, t. y. 2020 m. birželio 9 d., buvo įgytas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo minėtą transporto priemonę priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Taip pat prašo nustatyti, kad šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės bei sutuoktinių turto teisinis rėžimas pasibaigė nuo 2020 m. vasario 1 d., kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Ieškovė pažymėjo, jog kito dalintino turto arba turto, dėl kurio galėtų kilti ginčai ateityje, nėra. Šalys asmeninių ir/ar bendrų prievolių kreditoriams neturi. Ieškovė neturtinės žalos ir išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę – „P.“.

3. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, šeimai nei anksčiau, nei dabar nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Kartu pažymėjo, jog buvo lankytasi ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnametėmis dukterimis gyvena dviejų kambarių bute, kuris, pasak vaikų motinos, yra nuomojamas. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir švaru, būstas su visais patogumais. Tarnybos vertinimu, vaikams yra sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Apsilankymo metu Tarnybos specialistė bendravo su ieškove, kuri nurodė, jog dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ir jos mėnesio pajamos apie 1 170 Eur. Moters teigimu, atsakovas visuomet dirbo Anglijoje, tačiau anksčiau jis pakankamai dažnai grįždavo į Lietuvą aplankyti šeimos. Tvirtino, jog vėliau sugrįžimai retėjo, o nuo 2020 m. sausio mėnesio atsakovas grįžęs į Lietuvą nebuvo, todėl dukros L. net nėra matęs gyvai, tik nuotraukose. Anot ieškovės, atsakovas stengėsi jai padėti, atsiųsdavo po 400–500 Eur per mėnesį, tačiau tokie mokėjimai buvo nereguliarūs. Kartu moteris pastebėjo, kad vaikai nieko neklausinėja apie atsakovą. Nurodė, jog vaikams visada būdavo sakyta, kad tėtis dirba užsienyje, kad grįš, tačiau dabar vaikams jau yra pranešta, jog atsakovas negrįš, bet dukros į tai niekaip nesureagavo. Ieškovė Tarnybos specialistei tvirtino, jog atsakovas yra gavęs procesinius dokumentus, nes iš karto sujudo, skambino jai ir kalbėjosi. Moters teigimu, atsakovas nurodė, kad su viskuo sutinka, niekam neprieštarauja. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, byloje esančią medžiagą, mergaičių amžių bei tai, kad Tarnybos duomenų bazėje nėra jokių duomenų, jog ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų motina, netinkamai įgyvendintų tėvų valdžios instituto nuostatas, Tarnyba vertina, kad nepilnamečių S. P. ir L. P. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina V. P. neprieštarauja mergaičių geriausiems interesams. Kartu Tarnyba pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo reikia atsižvelgti, jog būtų užtikrinti nepilnamečių mergaičių geriausi interesai, jog jos turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, mergaitės galėtų ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti būtiniausius savo poreikius.

4. Atsakovas S. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad atsakovo gyvenamosios vietos ir darbo adresai nėra žinomi, nurodyta, kad atsakovas išvykęs į Jungtinę Karalystę, tikslus adresas nežinomas. Iš viešų Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę. Iš Sodros duomenų nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba. Ieškinyje nurodytu atsakovo elektroniniu paštu („(duomenys neskelbtini)“) teismas siuntė 2024 m. vasario 14 d. teismo nutartį, tačiau atsakymo ar kitokio pranešimo per nustatytą terminą negavo. Kartu pastebėtina, kad 2024 m. vasario 22 d. teismui pateiktoje Tarnybos išvadoje yra nurodoma, jog ieškovės teigimu, atsakovas yra gavęs procesinius dokumentus. Ieškovė Tarnybos specialistei nurodė, kad iškart po procesinių dokumentų išsiuntimo, atsakovas jai skambino, kalbėjosi. Pasak moters, atsakovas jai nurodė, jog su viskuo sutinka, niekam neprieštarauja. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog kalbėjosi su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis, informavo apie paskirtą teismo posėdį, atsakovas pripažino, jog apie bylą žino, lyg minėjo, jog prisijungs nuotoliniu, sutinka su ieškinio reikalavimais. Teismas vertina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą CPK 130 straipsnio tvarka, galėjo pateikti ir atsiliepimą, ir turėjo visas galimybes dalyvauti kartu ir teismo posėdyje, tačiau į teismo posėdį neatvyko, bylos eiga nesidomėjo, teismui atsiliepimo, ar pranešimų, prašymų neteikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai ieškovė paaiškino apie šalių santykius, santuokinį gyvenimą, atsakovo išvykimą (nusišalinimą nuo šeimos, vengimą aplankyti), automobilio įsigijimo aplinkybes bei kitas aplinkybes, susijusias su ieškiniu.

6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko (nepateikė teismui jokių prašymų ar pranešimų, neskambino, bylos eiga nesidomėjo), teismo sprendimo 4 punkte detaliai nurodyta apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui. Kartu ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu papildomai dieną prieš teismo posėdį kalbėjo nuotolinio ryšio priemonėmis (atsakovas randasi Jungtinėje Karalystėje, tikslus adresas nežinomas, apie 4 metus atsakovas jau nebuvo ieškovės ir vaikų lankęs Lietuvoje), informavo apie posėdį, atsakovas lyg minėjo, jog prisijungs nuotoliniu būdu prie posėdžio, kaip ir sutinka su ieškinio reikalavimais, ieškovė persiuntė tą pačią prisijungimo nuorodą, kurią gavo iš teismo. Taip pat ieškovė patvirtino, kad atsakovas iš teismo el. paštu buvo gavęs dokumentus. Kaip minėta, procesiniai dokumentai (tarp jų ir teismo šaukimas) įteiktas atsakovui ir viešo paskelbimo būdu, todėl bylą nuspręsta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

7. Išvadą teikianti institucija pateikė byloje pranešimą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pažymėjo, jog išvada teismui pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė V. P. (buvusi pavardė – T.) ir atsakovas S. P. sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra S. P., o (duomenys neskelbtini) – L. P.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo S. P. kaltės. Nurodo, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, vyras faktiškai paliko šeimą ir ja nesirūpina, pakankamai nesidomi, išvyko į užsienį ir negrįžta nei pas ieškovę, nei pas nepilnamečius vaikus. Kaip ieškovė paaiškino teismui – atsakovas jau sudarant santuoką gyveno ir dirbo Anglijoje, tačiau nuolat grįždavo į Lietuvą aplankyti šeimos. Vėliau, pasak moters, grįžimai ėmė retėti, o galiausiai, nuo 2020 m. sausio mėnesio atsakovas į Lietuvą grįžęs nebuvo, gyvų susitikimų nebeliko (tik nuotolinis bendravimas), todėl savo dukros L. net nėra matęs gyvai, tik nuotraukose. Ieškovės teigimu, dėl tokio atsakovo elgesio (atsiribojimo nuo šeimos, jos vengimo) šalių santykiai visiškai atšalo ir nutrūko, ginčo šalys faktiškai jau 4 metus kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, jų nebesieja jokie bendri interesai. Ieškovė laiko, kad jų šeima yra faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota, todėl prašo ją nutraukti dėl atsakovo kaltės.

12. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje taipogi nedalyvavo, savo aplinkybių dėl santuokos nutraukimo teismui neatskleidė.

13. CK 3.60 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

14. Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus, nustatyta (darytina tikėtina išvada), kad būtent atsakovo neatsakingas požiūris į šeimą, nusišalinimas, nesirūpinimas ja ir nepakankamas bendravimas, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, lėmė ginčo šalių šeimos iširimą. Bylos duomenimis, kaip ir paaiškino ieškovė, atsakovas jau 4 metus nelanko šeimos (nei ieškovės, nei nepilnamečių vaikų), gyvena (dirba) skyriumi nuo šeimos užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), gyvo bendravimo nei su sutuoktine, nei savo nepilnamečiais vaikais nepalaiko, nors ieškovės teigimu vis žadėjo sugrįžti, bet ieškovė galiausiai prarado viltį ir nebetiki tokiais atsakovo pažadais. Ieškovė mano, kad jokių kaltų veiksmų iš savo pusės santuokoje nepadarė, o tokia situacija susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės. Kaip jau buvo minėta, atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės. Kartu atsakovo kaltę rodo ir atsakovo pasyvumas santuokos nutraukimo bylos procese, jog neteikė nei atsiliepimo, nei paaiškino aplinkybių teismo posėdžio metu, nors byla dėl šalių santuokos nutraukimo, tarp jų sprendžiami klausimai ir dėl nepilnamečių vaikų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis CK 3.60 straipsniu, šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, jog ji iširo dėl atsakovo S. P. kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių

15. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės bei sutuoktinių turto teisinis rėžimas pasibaigė nuo 2020 m. vasario 1 d., šalims faktiškai nustojus gyventi kartu, kai atsakovas 2020 m. sausio pabaigoje išvyko atgal į Jungtinę Karalystę ir daugiau į Lietuvą (pas ieškovę ir nepilnametes dukras) nebegrįžo. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Įrodymų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje taip pat nepateikta, todėl laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2020 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2020 m. vasario 1 d.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

18. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovės reikalavimu bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – „P.“ ir „P.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

19. Teismas pažymi, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

Dėl turto padalijimo

20. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo santuokos metu, t. y. 2020 m. birželio 9 d., įgytą transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 890 Eur), priteisti jai asmeninėn nuosavybėn. Nurodo, kad minėtas automobilis buvo įgytas jos vardu ir yra tik jos naudojamas, įgytas po 2020 m. vasario 1 d. (apie 2020 m. birželio mėn.). Pažymėjo, kad kito turto šalys neturi. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie ginčo šalių (ne)turimą registruotą bendrą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Atsakovas kitokių įrodymų ar argumentų teismui nepateikė.

22. Įvertinus tai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2020 m. vasario 1 d., o transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta šalims jau faktiškai negyvenant ir nevedant bendro ūkio (t. y. 2020 m. birželio 9 d.), taip pat atsižvelgus į ieškovės nurodytas automobilio įsigijimo aplinkybes (t. y. iš asmeninių lėšų), minėta transporto priemonė laikytina asmenine ieškovės nuosavybe ir santuokos nutraukimo byloje nedalintina.

Dėl sutuoktinių prievolių klausimų

23. Ieškovė nurodo (patvirtino), kad šalys neturi jokių bendrų ar/ir asmeninių neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams. Teismas taip pat nenustatė, kad ginčo šalys turėtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Atsakovas taip pat neatskleidė duomenų apie kokius nors galimus kreditorius.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

24. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

25. Bylos duomenimis abu nepilnamečiai vaikai (S. P. ir L. P.) nuo pat gimimo yra prižiūrimi ir gyvena su motina (ieškove). Atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje (vyras nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę, ieškovės teigimu, atsakovas jau sudarant santuoką (t. y. (duomenys neskelbtini)) gyveno ir dirbo Anglijoje). Atsakovas faktiškai dukrų gyvai nematė jau ilgą laiką. Ieškovė kartu su nepilnametėmis dukterimis gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, turi visus patogumus, namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje palaiko ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas iš esmės nelanko vaikų, paskutinį kartą į Lietuvą buvo grįžęs 2020 m. sausio mėnesį, todėl dukros L. net nėra matęs gyvai (tik nuotraukose). Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaikų faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų S. P. ir L. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. P.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

26. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

27. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

29. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

30. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo yra net šiek tiek mažesnis nei orientacinis kriterijus, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki dukrų pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino apie vaikų poreikius ir patiriamas išlaidas, apie savo turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį, paaiškino dėl ko prašo priteisti būtent tokio dydžio išlaikymą. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro iš esmės apie 1 190 Eur gaunamas darbo užmokestis, taip pat ieškovė gauna vaiko pinigus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau tai daro nereguliariai ir nepakankamai. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, nenurodė kitokių aplinkybių, kitokių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų apie atsakovo dabartines turimas pajamas (ieškovės teigimu, atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, dirba (duomenys neskelbtini)), patiriamas išlaidas, nėra duomenų kur tiksliai atsakovas gyvena (kaip gyvena), taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti ir užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poreikius (ieškovė tik pažymėjo, kad atsakovas dažnai jai minėdavo, jog serga dėl to negalėdavo pervesti pinigų vaikams).

31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikams (po 300 Eur kiekvienam vaikui) iš esmės atitinka teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį dydį, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, įvertinęs byloje turimus duomenis apie šalių (tėvų turtinę) padėtį, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Sprendžiama, kad vaikų poreikiams šiuo metu užtikrinti reikalinga iš tėvo pusės apie 300 Eur (kiekvienam vaikui), įskaičius gaunamus vaikų pinigus. Teismas neturi byloje duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo, ar kad yra nedarbingas, negalėtų gauti pajamų (užsidirbti). Ieškovė pateikė teismui duomenis apie gaunamas nuolatines darbines pajamas, patvirtino, kad tokio dydžio išlaikymą vaikams galės užtikrinti, sutinka su išlaikymo teikimu tėvams lygiomis dalimis. Todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikams teikimo, ir laikytina, kad abu tėvai turi užtikrinti kiekvienam vaikui po 300 Eur sumą vaikų poreikiams tenkinti. Todėl iš atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas dukrai S. P. ir 300 Eur dydžio išlaikymas dukrai L. P., mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2024 m. vasario 14 d.) iki vaikų pilnametystės, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį dėl laikino išlaikymo. Kartu nustatytina, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į V. P. nurodytą sąskaitą banke.

32. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametėms S. P. ir L. P. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. P., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

33. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti kartu nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

34. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad niekada nedraudė ir neketina drausti tėvui matytis su vaikais, ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, tačiau pats atsakovas nerodo iniciatyvos ir noro bendrauti su vaikais (paskutinį kartą atsakovas į Lietuvą buvo grįžęs 2020 m. sausio mėnesį), todėl ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovui tik parodžius iniciatyvą dėl bendravimo su vaikais, netrukdys ir leis bendrauti kiek įmanoma maksimaliai su vaikais. Atsakovas nepateikė teismui jokių siūlymų dėl savo bendravimo tvarkos su vaikais.

35. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, bendravimas su vaikais yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga.

36. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją ir byloje susiklosčiusias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į nuostatą (kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir pareiga), teismas savo iniciatyva nustato, kad atsakovas S. P. turi teisę su abiem savo nepilnamečiais vaikais susitikti abiem tėvams ir vaikams priimtu laiku (prieš tai suderinus konkretų laiką su vaikų motina). Detalus bendravimo grafikas nenustatomas (kadangi motina nurodo, kad nedraus tėvui matytis su vaikais), tačiau nustatytina sąlyga, kad tėvas turi bendrauti su vaikais ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį.

37. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė yra patyrusi šias faktines bylinėjimosi išlaidas – 66 Eur sumokėto žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį.

40. Ieškovei V. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuriuo ieškovei apmokėta antrinės teisinės pagalbos išlaidos (50 proc.), taip pat ieškovė šiuo sprendimu 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

41. Byloje pateikta duomenų, kad už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą iš viso buvo patirtos – 463,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (2024 m. kovo 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų), taip pat ieškovė buvo atleista nuo 65 Eur žyminio mokesčio dalies.

42. Teismas tenkino iš esmės 100 proc. ieškinio reikalavimų, pats atsakovas buvo pasyvus visame procese, pasyvus privalomojoje mediacijoje, nesiekė išspręsti ginčo taikiai, dėl to yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo tiek ieškovės, tiek valstybės naudai visas patirtas išlaidas.

43. Įvertinus nurodytas aplinkybes iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 66 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėto žyminio mokesčio.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio, t. y. nuo 65 Eur žyminio mokesčio dalies, dėl to ieškovės ieškinį tenkinus 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

45. Šioje byloje buvo patirtos 463,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, dėl to ieškinį tenkinus 100 proc., šios antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

46. Pažymėtina, jog nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Papildomai paskelbti apie priimtą teismo sprendimą atsakovui viešo paskelbimo būdu (kadangi atsakovo gyvenamosios vietos ir darbo adresai nėra žinomi, byloje esančiais duomenimis atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo S. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovui palikti pavardę „P.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina (ieškove) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išlaikymo sumą už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į V. P. nurodytą sąskaitą banke, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išlaikymo sumą už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į V. P. nurodytą sąskaitą banke, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Paskirti ieškovę V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir vaikų S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią: atsakovas S. P. turi teisę su abiem savo nepilnamečiais vaikais susitikti abiem tėvams ir vaikams priimtu laiku (prieš tai suderinus konkretų laiką su vaikų motina). Nustatyti, kad atsakovas turi bendrauti su abiem nepilnamečiais vaikais ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 463,21 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 21 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6907-1153/2024 išnagrinėtas ieškovės V. P. ieškinys atsakovui S. P., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovo S. P. gyvenamosios vietos ir darbo adresai nėra žinomi (atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį), todėl 2024 m. balandžio 5 d. teismo sprendimas įteikiamas atsakovui S. P. viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiam Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Malijauskas