- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2-562-911/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06365-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- J. R.
- Advokatai
- Svajūnė Šidlauskaitė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Soialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Andželai Šumauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei J. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vieta kartu su tėvu (ieškovu), priteisti iš atsakovės J. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. V. įsiskolinimą 3 338 Eur, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. V. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti K. V., priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1548-998/2021 nusprendė tenkinti šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal Sutarties 2 punktą ir jo papunkčius šalys susitarė nustatyti nepilnamečio vaiko E. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove. Ieškovas įsipareigojo šalių dukters išlaikymui nuo 2021 m. liepos 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokėti po 210 Eur, šiuos pinigus pervedant į atsakovės banko sąskaitą ir nustatant ją šių piniginių lėšų uzufrukto tvarkytoja, tačiau tiek iki skyrybų, tiek po jų šalių dukra liko faktiškai gyventi ieškovo namuose (gyvenamojoje vietoje). 2021 m. rudenį ji pratęsė mokslus greta ieškovo namų esančioje mokykloje, kurioje mokėsi ir anksčiau. Ieškovas vienas rūpinosi ir tebesirūpina kasdiene dukros priežiūra: aprūpina dukrą būstu, sudaro galimybes naudotis visais komunaliniais patogumas, gamina maistą, perka ir skalbia drabužius, rūpinasi namų buitimi. Taip pat su dukra praleidžia didžiąją dalį jos laisvalaikio. Jeigu dukra prašo, padeda su mokslais. Atsakovė (vaiko motina) epizodiškai susitikimų metų pirkdavo šalių dukrai drabužių ar mokyklinių prekių. Ji niekada neišreiškė pretenzijų dėl nepilnametės dukros kraustymosi gyventi pas ją, išlaikymo teikimo. Ieškovas siekdamas apsisaugoti nuo galimo priverstinio išlaikymo išieškojimo, ieškovei neprieštaraujant išlaikymą pradėjo pervesti į nepilnametės dukros vardu atidarytą banko sąskaitą.
3. Ieškovas matydamas retą motinos ir dukros bendravimą, fiksavo kiek laiko atsakovė skiria dukrai. 2021 metais nuo teismo sprendimo priėmimo atsakovė buvo pasiėmusi nepilnametę dukrą bendravimui: gruodžio 5-9 dienomis (sekmadienis – ketvirtadienis), dukra grįžo pas ieškovą iš mokyklos; gruodžio 13-15 dienomis, gruodžio 17-18 dienomis (penktadienis – šeštadienis); gruodžio 19 d. (sekmadienis) atsakovė ją pasiėmė vakare ir nuvežė į mokyklą gruodžio 20 d. ryte. Po mokyklos šalių dukra grįžo į ieškovo namus; gruodžio 31 dieną vežėsi į Palangos baseiną ir parvežė po poros valandų. Atitinkamai 2022 metais iki rugsėjo mėnesio nepilnametė dukra buvo susitikusi su mama ir bendravo su ja apie 45 dienas: sausio 22 dieną (šeštadienį) vežėsi dukrą į kirpyklą, užtruko 8 valandas; sausio 24-25 dienomis (antradienis- trečiadienis); vasario 3 dieną (ketvirtadienį) pasiėmė vakare ir nuvežė kitą rytą į mokyklą, vasario 4 d. ryte. Po mokyklos šalių dukra grįžo į ieškovo namus; vasario 6 d. (sekmadienis) atsakovė ją pasiėmė vakare, vasario 8 d. po mokyklos šalių dukra grįžo į ieškovo namus; vasario 13-17 dienomis (sekmadienis-ketvirtadienis), dukra buvo grįžusi į ieškovo namus vasario 15 dienos vakare; vasario 21 d. (pirmadienis) atsakovė ją pasiėmė vakare, vasario 22 d. po mokyklos šalių dukra grįžo į ieškovo namus; kovo 7 – 9 dienomis (pirmadienis- trečiadienis); kovo 11-12 dienomis (penktadienis- šeštadienis); balandžio 17-19 dienomis (sekmadienis- antradienis); balandžio 23 d. (šeštadienis) atsakovė ją pasiėmė vakare, balandžio 25 d. (pirmadienis) po mokyklos šalių dukra grįžo į ieškovo namus; balandžio 28 d. (ketvirtadienis) atsakovė ją pasiėmė vakare, balandžio 29 d. (penktadienis) po mokyklos šalių dukra grįžo į ieškovo namus; gegužės 6 d. (ketvirtadienis) atsakovė ją pasiėmė vakare, gegužės 10 d. (pirmadienis) po mokyklos šalių dukra grįžo į ieškovo namus; gegužės 20-22 dienomis; gegužės 31 d. (pirmadienis) atsakovė ją pasiėmė po keramikos būrelio ir važiavo su dukra pasisukti apžvalgos bokštu Palangoje; birželio 3 d. (ketvirtadienis) atsakovė ją pasiėmė vakare, kitą dieną po mokyklos šalių dukra grįžo į ieškovo namus; liepos 7- 13 dienomis; liepos 22-27 dienomis; rugpjūčio 7-9 dienomis; rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienomis; rugsėjo 3-5 dienomis (šeštadienis – pirmadienis). Ieškovo nuomone, tokia atsakovės bendravimo su dukra trukmė, neatitinka nuolatinio vaiko gyvenimo su motina turinio.
4. Taip pat ieškovo nuomone, atsakovė skiria nepilnametei dukrai nepakankamą sumą jos išlaikymui. Kiek ieškovui nurodė dukra, atsakovė kartais duoda dukrai dienpinigių. Pats ieškovas žino, kad atsakovė prieš šventes, mokslo metus buvo nusivežusi dukrą nupirkti drabužių, kai kurių kanceliarinių priemonių. Vis tik nupirkti kiekiai ir tai kiek retai jie perkami patenkina tik labai nedidelius šalių dukros poreikius. Reali ir didžiausia dukros išlaikymo našta tenka ieškovui.
5. Ieškovas ilgą laiką delsė teisiškai išspręsti klausimą, nes džiaugėsi galimybe tiesiogiai auginti ir prižiūrėti šalių vaiką. Faktiškai šalių nepilnametis vaikas nuolat gyveno ir liko gyventi su juo.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodo, jog 2022 m. birželio mėnesį jis siekdamas įteisinti faktinę situaciją kreipėsi dėl ikiteisminės meditacijos. Nors atsakovė sutiko dalyvauti ikiteisminėje meditacijoje, vėliau procese buvo neaktyvi (neatsakė į mediatorės el. laiškus ir skambučius). Ieškovui nepavyko su atsakove susitarti, jog ji kaip motina teiktų reguliarų išlaikymą bent jau į dukters atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovas mano, kad atsakovė neturi pakankamai lėšų išlaikymui teikti arba siekia išvengti šios pareigos vykdymo.
7. Šalių nepilnametė dukra yra vienuolikos metų, pakankamai brandi ir gali laisvai išreikšti savo tikruosius norus ir pažiūras. Ieškovo žiniomis, nepilnametė nori išsaugoti dabar esančią faktinę padėtį. Šalims kaip tėvams belieka išspręsti teisiškai įtvirtinti realią faktinę padėtį – pakeisti susitarimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
8. Ieškovas nurodo, kad turi visas reikalingas materialines ir finansines galimybes užtikrinti nepilnametės dukters tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas. Jis gyvena sėsliai, jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo augo šiame bute, kuriame yra visos dukrai sudarytos sąlygos (vaikui skirtas kambarys, apstatytas baldais, likę dukros daiktai, žaislai ir pan.). Bute yra nusistovėjusi ir nepilnametei dukrai įprasta aplinka, susijusi su teigiamais dukters emociniais išgyvenimais ir nesukelianti socialinės bei psichologinės žalos. Ieškovo gyvenamoji vietą ilgą laiką nesikeitė. Nepilnametė dukra turi stiprius ryšius su šiais namais, nes juose būna didžiąją laiko dalį. Nepilnametės dukros mokykla yra vos 10 min kelio pėsčiomis nuo ieškovo gyvenamosios vietos. Ieškovas gali užtikrinti geras sąlygas nepilnametės dukters bendravimui su abiejų tėvų giminaičiais. Taip pat ieškovas gali skirti daugiau laiko dukros priežiūrai. Atsakovė dirba pamaininį darbą nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro, kartais turi dirbti ir savaitgaliais. Iš darbo atsakovė grįžta vėlai, kai nepilnametė dukra jau miega. Ji negali padėti vaikui atlikti namų darbų. Ieškovas turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (verslo vadybos). Šiuo metu yra bedarbis, tačiau turi santaupų ir gali garantuoti pastovias pajamas vaikui išlaikyti.
9. Šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo augo ieškovo gyvenamojoje vietoje, buvo prisirišusi prie gyvenamosios aplinkos, kuri jai siejosi su stabilumu ir saugumu. Ieškovas buvo sudaręs dukrai visas sąlygas sveikai vystytis, užtikrino tinkamas vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, pramogų sąlygas, vaiko teisę į mokslą ir kitokias sąlygas priklausomai nuo jos amžiaus, brandumo, sugebėjimų, talentų ir pažiūrų. Ieškovo nuomone, jo ir nepilnametės dukters natūralūs ryšiai yra glaudesni ir artimesni nei atsakovės.
10. 2021 m. birželio 29 d. sprendimu šalys susitarė, kad Ieškovas šalių dukters išlaikymui teikia mėnesinį 210 Eur išlaikymą. Iki ieškinio pateikimo atsakovė tik iš dalies dengia nepilnametės dukters išlaikymo išlaidas – kartais nuperka rūbų, kanceliarinių priemonių, duoda dienpinigių. Tokiu būdu, faktiškai susiklosto situacija, kai ieškovui tenka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, o atsakovė šios pareigos išvengia. Ieškovo nuomone, šalių nepilnametei dukrai reikalingas apie 680 Eur išlaikymas. Kadangi vaiko motina gauna valstybės dukrai mokamas 80 Eur vaiko išlaikymo išmokas, abu tėvai turi padengti likusią 600 Eur sumą. Kiekvienam lygiomis dalimis tektų dengti 300 Eur išlaikymo išlaidų dalį, taigi prašo iš atsakovės priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
11. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. dukters būtiniesiems poreikiams privalėjo skirti – 3 337,98 Eur (199,21 Eur x 6 mėn. už 2021 m. liepą - gruodį + 238,08 x 9 už 2022 m. sausį - rugsėjį). Taip pat ir valstybės jai išmokėtas Vaiko išmokas 1109,50 Eur sumoje (70 Eur x 6 mėn. už 2021 m. liepą - gruodį+ 73,5 x 5 + 80,5 x 4 už 2022 m. sausį - rugsėjį). Ieškovo skaičiavimu ir vertinimu, atsakovė dukters interesais tikrai išleido visas valstybės sumokėtas vaiko išmokas. Vis tik jis abejoja, ar pati atsakovė suteikė išlaikymą), todėl prašo iš atsakovės priteisti 3 338 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
12. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu šalys netrukdo viena kitai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl neprašo patvirtinti atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos.
13. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Prašymų negauta, neatvykimo priežastys į teismo posėdį nežinomos, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
14. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovas papildomai paaiškino, kad dukra gyvena su juo nuo 2021 m. liepos mėnesio pabaigos, kuomet įsiteisėjo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo. Ieškovas šiuo metu pilnai išlaiko dukrą, moka už jos mokymosi priemones, pramogas ir kt. Atsakovė prie vaiko išlaikymo savo pajamomis neprisideda, išskyrus tuo, kad susitikimų su dukra metu duoda jai grynųjų pinigų, nuperka jai rūbų ar kt. Iki 2021 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio jis teikė teismo sprendimu priteistą išlaikymą mokėdamas jį į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, tačiau kadangi dukra nuolat gyvena su ieškovu išlaikymo teikimą nutraukė ir pinigus perveda į dukros sąskaitą. Šiuo metu yra bedarbis, gyvena iš santaupų, statosi namą, kadangi nusprendė pats baigti namo statybas, tačiau jas pabaigęs ketina pradėti dirbti pagal išsilavinimą arba kitose srityse, kuriose anksčiau yra dirbęs. Turi likusį vieną kreditorinį įsipareigojimą, kurį gali pilnai vykdyti iš turimų santaupų. Dukra lanko Simono Dacho progimnaziją, taip pat po pamokų lanko būrelius, kuriuo apmoka ieškovas (keramiką, pradės lankyti baseiną). Jis su atsakove jokio ryšio nepalaiko. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
15. Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, nurodant, kad palaiko ieškinį, mano, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei kitų ieškovo reikalavimų, nes iš esmės ieškiniu yra siekiama tik įteisinti faktinę tarp šalių susiklosčiusią padėtį. Atsakovės poziciją neatvykti į teismo posėdį bei neteikti į bylą jokių duomenų bei paaiškinimų priima kaip jos sutikimą su ieškiniu. Mano, kad tiek vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, tiek išlaikymo iš atsakovės priteisimas po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės neprieštarautų vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Byloje nustatyta, kad ieškovas K. V. ir atsakovė J. R. yra nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( tomas I, 27-28 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
17. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1548-998/2021 šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama (atsakove) J. R. (sprendime pavardė – V.), taip pat susitarta, kad tėvas K. V. įsipareigoja dukters E. V., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui nuo 2021 m. liepos 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokėti po 210 Eur pinigus pervedant į mamos J. R. (V.) banko sąskaitą ir nustatant ją šių piniginių lėšų uzufrukto tvarkytoja (tomas I, 22-26 b. l.).
18. Iš ieškovo bei jo atstovės paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo jų dukra iš esmės nuolat gyvena kartu su ieškovu. Jos gyvenamoji vieta yra deklaruota, kartu su ieškovu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, mergaitė lanko Simono Dacho progimnaziją Klaipėdos mieste (tomas I, 28 b. l.).
19. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas į dukros E. V. vardu atidarytą banko sąskaitą nuo 2021 m. spalio 15 d. perveda pinigines lėšas jos dienpinigiams, pietums mokykloje, klasės išvyką, taip pat sumokėjo už dukros lankomus būrelius (tomas I, 46-71 b. l.).
20. Ieškovas turi jam nuosavybės teise priklausančio turto, yra įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (yra baigęs verslo vadybos koleginių studijų programą), šiuo metu yra bedarbis, iki 2022 m. rugsėjo mėnesio jam buvo mokama nedarbo išmoka, turi kreditorinį įsipareigojimą pagal paskolos sutartį AB „Swedbank‘, kurio terminas sueina 2023 m. gegužės mėn. (tomas I, 72-122 b. l.), kitų išlaikomų asmenų neturi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
21. Bylos nagrinėjimo metu galiojančioje CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
22. Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas; kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).
23. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1548-998/2021 šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (motina), toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į ieškovo ir atsakovės susitarimą nutraukiant šalių santuoką bendru sutarimu. Ieškovas ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors nutraukiant santuoką buvo susitarta, kad šalių dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove, tačiau faktiškai nuo pat šalių santuokos nutraukimo dienos dukra gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, o su motina (atsakove) bendrauja epizodiškai, ieškovas ieškinyje pateikė savo paskaičiavimą, pagal kurį atsakovė su dukra nuo santuokos nutraukimo dienos per 2022 m. iki ieškinio pateikimo teismui dienos bendravo tik apie 45 dienas. Atsakovė į bylą nepateikė jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Taip pat po santuokos nutraukimo, ieškovo teigimu, atsakovės elgesys neatitinka vieno iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta elgesio: dukra didžiąją laiko dalį praleidžia ieškovo gyvenamojoje vietoje, jis teikia jai pilną išlaikymą, rūpinasi jos priežiūra, finansinių aprūpinimu, taip pat rūpinasi vaiko ugdymo ir popamokinio užimtumo organizavimu. Atsakovė nuo šių svarbių vaikui gyvenimo elementų didesniąja laiko dalimi yra nusišalinusi, pagrinde su dukra bendrauja telefonu arba kartu leidžia laisvalaikį. Ieškovo teigimu, atsakovė neskiria dukrai pakankamo išlaikymo, išskyrus išieškomą iš jos darbo užmokesčio pagal teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
24. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
25. Teismas, vertindamas byloje surinktą medžiagą sutinka su ieškovu, kad šiuo atveju, itin reikšminga aplinkybė yra tai, jog po šalių santuokos nutraukimo, nepaisant šalių susitarimo, faktinė nepilnametės dukters gyvenamoji vieta liko ieškovo namuose, o ne su atsakove, kaip yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
26. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, jog dukra po šalių santuokos nutraukimo 2021 m. birželio 29 d. liko gyventi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir su atsakove bendrauja tik epizodiškai, t. y. pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenis iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos atsakovė su dukra leidžia laisvalaikį. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su ieškovo pozicija, jog iš esmės nuolatos nepilnametė šalių dukra gyveno su ieškovu, nors jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Be to, šalys ir iki santuokos nutraukimo kartu su nepilnamete dukra gyveno ieškovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje, kurioje ji faktiškai liko gyventi ir po šalių santuokos nutraukimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio vaiko gyvenimą su atsakove, išskyrus trumpalaikius ar kelių dienų susitikimus. Teismo vertinimu, vaiko stabili ir nuolatinė gyvenamoji vieta laikytina svariu argumentu, pateisinančiu nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos pakeitimą. Teismas taip pat sutinka su ieškovu, jog, sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, didelę reikšmę turi ir mergaitės glaudus ryšys su ieškovu. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, šalių dukra lanko mokyklą Simono Dacho progimnaziją bei būrelius Klaipėdos mieste, kurie yra netoli dabartinės ieškovo gyvenamosios vietos. Greitu metu ieškovas nurodo ketinantis su dukra persikelti gyventi į baigiamą statyti namą už miesto.
27. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai sprendžiama dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Nors teismų praktikoje vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pažymėtina, jog svarbu įvertinti tėvų galimybes tinkamai pasirūpinti vaiko augimu ir tobulėjimu.
28. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas šiuo metu nedirba, gyvena iš santaupų. Jis turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, yra dirbęs vadybininku keliose įmonėse, taip pat, kaip nurodė teismo posėdžio metu, šiuo metu pats įrenginėja jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, taip pat jam priklauso 4 žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (tomas I, 75-103 b. l.). Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovė yra dirbanti, jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Remiantis ieškovo paaiškinimais, atsakovės darbas yra pamainomis, darbo valandos nesutampa su vaiko mokyklos lankymo režimu. Atsakovė į bylą jokių šias aplinkybes paneigiančių paaiškinimų ar kitų įrodymų neteikė. Nustatyta, kad byloje atsakovė neginčija ieškovo ieškinio reikalavimų.
29. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, įvertinus vaiko amžių, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog nepilnametis vaikas nuo šalių santuokos nutraukimo praktiškai nuolatos gyvena su ieškovu vaikui įprastoje vietoje, į tai, jog mergaitė tik epizodiškai bendrauja su mama (atsakove, susitikimai su dukra yra trumpalaikiai iki kelių dienų, išvykos bei pramogos, darytina išvada, jog įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas dėl kokių nors priežasčių nesugebėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, nėra. Konstatuotina, kad pasikeitė esminės aplinkybės (nepilnametis vaikas iš esmės nuolatos gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje), todėl šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Pažymėtina, kad šiai išvadai teismo posėdžio metu pritarė ir byloje išvadą teikiančios institucijos atstovė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, šis ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nepilnametės šalių dukros E. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu K. V. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
30. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės išlaikymą jų nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur per mėnesį, nurodo, jog kas mėnesį vaiko išlaikymui būtina skirti po 680 Eur.
31. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
32. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
33. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 840 eurų, atskaičius mokesčius – 633 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014).
34. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
35. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimo reikmėms per mėnesį yra reikalinga 680 eurų suma. Teismas vertina ieškovo nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovo paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.
36. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovas vaikui perka maistą, rūbus, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Ieškovas į bylą pateikė lėšų reikalingų vaiko poreikiams patenkinti skaičiuotes bei išlaidas patvirtinančius įrodymus (ieškinio dok. Nr. CBP-8515 ZIP laikmenoje esantys priedai: „NV poreikių supaprastinta“, „vaiko būreliai“, „parduotuvių kvitai“, „išlaidos blankai“), atsižvelgiant į vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, ieškovo nurodyta lėšų suma yra protinga, reali ir nėra per didelė (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
37. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
38. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas šiuo metu nedirba, gyvena iš santaupų. Jis turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Jis turi jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, taip pat 4 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.
39. Atsakovė yra dirbanti, jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Atsakovės gautų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidurkis yra apie 950 Eur į mėnesį (2023 m. sausio 3 d. bei sausio 12 d. į bylą pateikti SODROS išrašai). Atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (2023 m. vasario 2 d. į bylą pateiktas VĮ „Regitra“ išrašas).
40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovui gyvenant kartu su vaiku, jam ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jam tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.
41. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra E. V. gyvena su ieškovu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pakankama patenkinti vaiko poreikius.
42. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas ir iš atsakovės vaiko išlaikymui priteisiamas 300 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio priėmimo dienos (2022 m. spalio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, o ieškovas paskirtinas vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
43. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3 338 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Nurodo, kad šalims nutraukus santuoką kiekvieną mėnesį nepilnametei dukrai buvo būtina suteikti minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaikymą. Taigi atsakovė nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. dukters būtiniesiems poreikiams privalėjo skirti – 3337,98 Eur (199,21 Eur x 6 mėn. už 2021 m. liepą – gruodį + 238,08 Eur x 9 už 2022 m. sausį - rugsėjį). Ieškovo skaičiavimu ir vertinimu, atsakovė dukters interesais tikrai išleido visas valstybės sumokėtas vaiko išmokas. Tačiau jis abejoja ar buvo išleista didesnė suma būtent iš atsakovės gaunamų pajamų, t. y. ar pati atsakovė suteikė išlaikymą šalių dukrai.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010).
45. Ieškovas nurodo, kad atsakovė po šalių santuokos nutraukimo šalių nepilnametei dukrai teikė mažesnio nei buvo reikalingas dydžio išlaikymą, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 3 338 Eur už laikotarpį už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
46. Ieškovas išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., iš viso 3 338 Eur sumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė beveik pusantrų metų nevykdo savo pareigos padengti pusės jai tenkančių nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų. Atsakovė sąmoningai nevykdo savo pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo bei ją perkelia ieškovui, neturėdama tam teisinio pagrindo.
47. Atsakovė atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė ir nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad nurodytu laikotarpiu ji teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Kaip minėta, įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovė iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos vykdė išlaikymo teikimo prievolę, teismui nepateikta. Vertinant ieškovo prašomą priteisti susidariusio išlaikymo įsiskolinimo sumą, nustatyta, kad pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (15 mėnesių) vaikui kas mėnesį atsakovė turėjo teikti apytiksliai 222,53 Eur išlaikymą. Teismo vertinimu, nurodyta teiktino išlaikymo suma yra artima išlaikymui, kurį suteikė šalių nepilnametei dukrai ieškovas, atitinkanti nepilnamečio vaiko poreikius, todėl laikytina pagrįsta ir įrodyta, taigi yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą, kuris ieškovės nebuvo teikiamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 338 Eur išlaikymo įsiskolinimą tenkinamas visiškai (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteisiamas 100 Eur žyminis mokestis. Teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino visiškai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.). Taip pat iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už tenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 75 Eur.
49. Iš viso iš atsakovės priteisiamas 100 Eur ieškovo sumokėtas už ieškinio padavimą žyminis mokestis ieškovui (tomas I, 12 b.l.) bei 156 Eur (81 +75 Eur) žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
50. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 120 Eur išlaidas teisminei mediacijai (tomas I, 14,16-21 b. l.), 1 090,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas (tomas I, 124-125, tomas II, 42, 44-46 b. l.) bei 35,28 Eur išlaidas už registrų išrašus (tomas I, 116, 126-128 b.l.). Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1245,28 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
51. Teismas byloje patyrė 28,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2023 m. vasario 20 d. pažyma apie teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, tenkinus ieškinį priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
52. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi (sustabdytas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo vykdymas civilinėje byloje Nr. e2-1548-998/2021 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdymas iš ieškovo po 210 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir iki teismo sprendimo priėmimo priteistas iš atsakovės laikinas išlaikymas dukrai po 235 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis) naikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nepilnametės E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatytą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1548-998/2021, pakeisti ir nepilnamečio vaiko E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1548-998/2021, priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. ir priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2022 m. spalio 17 d. (ieškinio priėmimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametei E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoju paskirti jos tėvą K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu.
Priteisti iš atsakovės J. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 338 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1245,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės J. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur žyminį mokestį ieškovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 156 Eur žyminį mokestį, nurodant jį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2023-02-21).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.