Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. spalio 20 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2019 m. balandžio 30 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) 2019 m. gruodžio 19 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

3) 2020 m. vasario 5 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

4) 2020 m. vasario 6 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2020 m. vasario 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų. Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams;

6) 2020 m. liepos 22 d. Plungės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, galutine bausme laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 27 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti savitarpio pagalbos grupių veikloje, sprendžiant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, ir dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau teistas 14 kartų. Nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos, todėl galima teigti, jog dėl teisės pažeidimų veiksnių galima didelės žalos rizika. Nuteistojo išsilavinimas vidurinis, darbinė istorija nestabili, todėl yra pagrindo manyti, kad šie veiksniai galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų darymui ir dėl to ateityje galima rizika pakartotiniam nusikaltimui. Nuteistasis taip pat turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos sprendžia pagal galimybes, tačiau finansinės problemos galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų darymui, dėl finansinių problemų galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui. Laisvėje nuteistasis didelę laisvo laiko dalį leisdavo su draugais, dauguma nusikaltimų įvykdyti veikiant grupėje, taip pat turi narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo problemų, todėl galima teigti, jog gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra susiję su nuteistojo nusikalstama veikla bei dėl to galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo socialiniai ryšiai silpni, todėl stokoja socialinio palaikymo ir emocinės paramos, emocijos labilios, stebimas vidutinis nerimo lygis, impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai žema, stinga pasitikėjimo savimi, nuteistojo požiūris į save nėra visiškai brandžiai suformuotas. Nors nuteistasis savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro kiek paviršutiniškai, iš esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Nuteistajam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies: nuteistajam buvo numatyta lankyti anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų susirinkimus, tačiau nuteistasis dėl lankymo nesikreipė, susirinkimų nelanko. Nusikalstamo elgesio rizika nustatyta aukšta, nekintanti, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai tokie kaip: turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, piktnaudžiavimas alkoholiu. Įvertinusi visas aplinkybes Komisija konstatavo, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos žymiai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos II dalies 187-188 lapai).

Nuteistasis V. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. M. iš dalies vykdė individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2021 m. gegužės – liepos mėn. dalyvavo „Pykčio ir agresijos valdymo programoje“, tačiau anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų susirinkimų nelankė, dėl lankymo nesikreipė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaiko, vertybių sistemoje akcentuoja darbo reikšmę. Stebima motyvacija darbui: nuteistais laisvėje oficialiai dirbo, pataisos namuose šiuo metu taip pat dirba virėju. Psichologinio vertinimo metu išsako norą būti visuomenės dalimi, gyventi laikydamasis galiojančių įstatymų. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad pirminio nuteistojo V. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2019 m. gruodžio 20 d. metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo atliktas pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką ir, atsižvelgiant į įvertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, taip pat buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šio įvertinimo metu buvo nustatyta, jog V. M. šiuo metu įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau šis įsitraukimas nėra pakankamas siekiant valdyti visus kriminogeninius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Nuteistasis vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors yra stebima nedidelė teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo ženklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, kas rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs šiuos Socialinio tyrimo išvados duomenis ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima, kadangi nėra nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka daug kriminogeninių veiksnių, tiek statinių (kriminalinė istorija (teistas 14 kartų); pirmas teistumas jauname amžiuje (16 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), tiek ir dinaminių (nestabili darbo patirtis; piniginių prievolių turėjimas bei menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; asocialios grupės buvusi arba esama įtaka; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais bei alkoholiu) veiksnių, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis, nors galiojančių administracinių nuobaudų ir neturi, tačiau bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą nubaustas drausmine tvarka, paskatinimų neturi, kas taip pat nepatvirtina akivaizdžios ir ženklios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam trūksta stabilios darbinės patirties, kaip jis pats nurodė, darbus keisdavo, nes ieškodavo didesnio darbo užmokesčio, tačiau išeinant iš darbo, ne visada žinodavo, kur vėl galės įsidarbinti. Tarpai tarp įsidarbinimų kai kuriais atvejais siekia metus laiko. Nuteistojo išsilavinimas, darbiniai įgūdžiai, nestabili darbinė patirtis galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų darymui ir dėl to ateityje galima rizika pakartotiniam nusikaltimui. Nuteistasis teigė, kad būnant laisvėje oficialiai pragyvendavo iš darbo užmokesčio, tačiau pajamos nebuvo pakankamos, kadangi uždirbdavo minimumą, dar atskaičiuodavo antstoliai, todėl pragyvenimui pinigų daug nelikdavo, santaupų neturėjo. Uždirbtus pinigus praleisdavo maistui, alkoholiui ir narkotikams. Nuteistasis nurodė, jog nusikaltimus įvykdydavo paveiktas draugų, be to reikėjo pinigų narkotikams, alkoholiui. Pataisos namuose nuteistojo vardu gauti antstolių vykdomieji raštai dėl 8890 eurų skolos apmokėjimo, iš kurių yra apmokėjęs 445 eurus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis šiuo metu nuteistojo nesumokėtų baudų suma yra 7460 eurų, todėl akivaizdu, jog turimos tokios didelės piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.

Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje yra svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistasis teigia, jog socialinius ryšius glaudžiai palaiko su mama, su ja dažniausiai bendrauja telefonu bei laiškais. Taip pat namuose gyvena tėvas, tačiau jis - alkoholikas, dėl to tarp nuteistojo ir jo tėvo artimo ryšio nėra. Taip pat turi seserį ir brolį, su jais santykiai nėra labai artimi, teigia, jog retkarčiais bendrauja, tačiau jie pyksta ant jo, jog jis daro nusikaltimus. Šiuo metu vienas iš nuteistojo įvykdytų nusikaltimų, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra fizinio skausmo sukėlimas sesers mažamečiam sūnui. Šie Socialinio tyrimo išvados duomenys leidžia spręsti, jog socialiniai ryšiai iš esmės yra pakankamai artimi tik su mama, todėl jis stokoja socialinio palaikymo ir emocinės paramos. Be to V. M. teistas už fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui, todėl šiuo atveju spręsti apie nuteistojo stiprius socialinius ryšius ir geras gyvenimo sąlygas laisvėje, kas lemtų sėkmingą probaciją, negalima.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. M. psichologinio vertinimo metu emocijos labilios, stebimas vidutinis nerimo lygis. Impulsų kontrolė silpna. Tolerancija stresui ir frustracijai žema. Teisės pažeidėjo savęs vertinimas pažemintas, stinga pasitikėjimo savimi. Nuteistojo požiūris į save nėra visiškai brandžiai suformuotas: stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Teisės pažeidėjas pripažįsta autoagresyvaus elgesio patirtį, pasireiškusią paauglystėje frustruojančioje situacijoje būnant įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu su savižudybe susijusių minčių neišsako. Pokalbio atliekant psichologinį įvertinimą metu teisės pažeidėjas bendravo adekvačiai, gebėjo palaikyti ir vystyti pokalbį, atsakyti į klausimus. Nuteistojo mąstymas abstraktus, apibendrinimo lygis pakankamas. Tarpasmeninių įgūdžių lygis vertintinas kaip pakankamas, bendravime manipuliacija nestebima. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro kiek paviršutiniškai, iš esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Nuteistajam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Vis dėl to pagrindines problemines sritis - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir bendravimą su bloga kompanija - atpažįsta. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Elgesyje taip pat stebimas agresyvumas įvykdant smurtinius nusikaltimus, savitvardos problemos. Teisės pažeidėjas šiuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, kiek mažiau supranta neigiamą poveikį visuomenei. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos.

Nuteistasis teigė, jog iki suėmimo didelę laisvo laiko dalį leisdavo su draugais, dažnai vartodavo alkoholį, dauguma nusikaltimų įvykdyti veikiant grupėje. Skunde nurodė, jog draugai įkalbėjo vykdyti nusikaltimus, pasiduodavo draugų įtakai. Pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 3 d. baustas drausmine tvarka dėl draudžiamų daiktų laikymo, teigia, jog draugai paprašė parnešti cukraus. Tai rodo, jog nuteistasis tiek laisvėje, tiek ir atlikinėdamas bausmę pasiduoda neigiamai įtakai iš šalies. Būnant laisvėje administracine tvarka baustas 20 kartų už įvairius pažeidimus, vien 2019 m. iki suėmimo baustas 8 kartus, taigi, nuteistasis dažnai pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistojo laiko leidimas būnant laisvėje dažnai buvo susijęs su neteisėta veikla, alkoholio vartojimu, pataisos namuose taip pat retkarčiais nuteistasis patenka į neteisėtas situacijas ir dažniausiai dėl savo pasirinkimų kaltina draugus, todėl galima teigti, jog gyvenimo stilius ir draugai yra susiję su nuteistojo nusikalstama veikla bei dėl to galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis teigė, jog narkotines medžiagas vartodavo į savaitę kartą ar du. 2019 m. du kartus baustas administracine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nors nuteistasis teigė, jog priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturėjo, tačiau nuosprendyje pažymėta, jog nusikaltimai buvo vykdomi siekiant gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Bandė spręsti priklausomybių problemą laisvėje, gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje 2018 m. apie mėnesį laiko, gydymo kursą baigė, tačiau į reabilitaciją, paskirtą po gydymo, nevažiavo, nes norėjo dirbti. Šiuo metu narkotikų vartojimą traktuoja kaip praeitą etapą ir nemano, jog ateityje gali kilti problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pataisos namuose nelanko į narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją orientuotų užsiėmimų, nors piktnaudžiavimas narkotikais yra tiesiogiai susijęs su nusikalstama veikla ir dėl to galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui.

Nuteistasis nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti nuo paauglystės, gal nuo 15 metų, gėrė dažnai, būdavo kad kiekvieną dieną iš eilės savaitę ar panašiai. Dauguma nusikaltimų, administracinių nusižengimų įvykdyti būnant neblaiviam. Nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamai veiklai, tačiau mano, jog pats yra pajėgus susitvarkyti su alkoholio vartojimo problema. Pataisos namuose dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo nesikreipė, prevencinių ir intervencinių priemonių nelankė, nors piktnaudžiavimo alkoholiu problemos susiję su nuteistojo nusikalstama veikla ir dėl to galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, šios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius.

Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis lyginant ją su atliktąja, yra dar pakankamai didelė – 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) iš paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis V. M. iš viso teistas 14 kartų, iš jų 12 kartų už vagystes ir 2 kartus už fizinio skausmo sukėlimą. Nusikaltimams būdingas modelis, kadangi nusikaltimų pobūdis ir aplinkybės daugeliu atvejų panašūs. Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu šiek tiek keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Šią išvadą teismas daro taip pat ir kontekste tos aplinkybės, jog nuteistasis iki šiol nėra įvykdęs visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nelanko anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų susirinkimų ir dėl lankymo nesikreipė, mano, jog su šiomis problemomis susidoros vien tik savo pastangomis. Toks nuteistojo požiūris tik patvirtina jo problemų sudėtingumo nesuvokimą, perdėtą ir niekuo nepagrįstą pasitikėjimą savo galimybėmis.

Nuteistasis skunde išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant šį jo skundą. Teismas pažymi, kad pagal BPK 360 straipsnio 1 dalį BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, teismas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą sprendžia rašytinio proceso tvarka, nešaukiant proceso dalyvių.

Tokiu būdu teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. M. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.