Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams; laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti bausmę, atliktą pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos nuspręsta pakeisti suėmimu. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jai iš M. R. priteista 254,78 eurų nukentėjusiojo D. Š. gydymo išlaidų atlyginimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jai iš M. R. priteista 1208,03 eurų nukentėjusiojo D. Š. gydymo išlaidų atlyginimo. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. R. pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, nuspręsta palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo šioje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo M. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas

8. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. R. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir už jas nubaustas, yra nepagrįsti, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. R. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. R. išteisinti, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam M. R. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl nuteistajam M. R. paskirtos bausmės

17. Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašo ją sušvelninti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės trejų metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pridėjo vienerius metus iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o bendrindamas dalinio sudėjimo būdu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 6 mėnesius iš Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nors įstatymas numato, kad gali būti pridedama daug mažesnė bausmės dalis. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį taip pat peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

20. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

21. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, o už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, - baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino M. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jį nubaudė laisvės atėmimo bausmėmis. Parinkdamas M. R. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad M. R. įvykdė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tyčia, bei į kaltininko asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas). Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė M. R. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės M. R. už padarytas nusikalstamas veikas skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. R. tinkamai parinko bausmės rūšis, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas nustatyti laisvės atėmimo bausmių dydžiai neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-744/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-174/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228-530/2016 ir kt.), byloje nustatytų bausmės paskyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių, nuteistojo padarytų veikų, jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per dideli.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šiame nuosprendyje paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam M. R. už nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes nei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai – už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrus laisvės atėmimą dvejiems metams, o už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokių bausmių paskyrimas atitiks M. R. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. R. bausmes už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką atskirai, po to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes iš dalies sudėjo, tai yra prie griežtesnės trejų metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pridėjo vienerius metus iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, turi būti nurodomi pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvai. BK 63 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės plačiau nereglamentuoja, kokia dalis švelnesnės bausmės bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu turi būti pridėta prie griežtesnės bausmės, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką nustatant pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir toks sprendimas yra motyvuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2008, 2K-383/2009). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, subendrindamas M. R. paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu nenurodė jokių pridedamos švelnesnės bausmės dalies motyvų ir taip pažeidė minėto straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali įvertinti subendrintos bausmės pagrįstumo, kadangi tai pagrindžiančių motyvų skundžiamame nuosprendyje apskritai nėra.

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas vieną kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka. Nors M. R. skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis iš esmės pažeidė skirtingus teisinius gėrius, tačiau abi veikos yra tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, padaryti per trumpą laikotarpį, iškart vienas po kito. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir nemotyvuodamas pridedamos bausmės dalies dydžio, pridėjo per didelę švelnesnės bausmės dalį, ir parinkta proporcija neatitinka nei nuteistojo M. R. nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumo laipsnio, nei bausme siekiamų tikslų, todėl paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė laikytina aiškiai per griežta ir prieštaraujančia bausmės individualizavimo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, už atskirus nusikaltimus M. R. paskirtas bausmes subendrinant iš naujo – pridedant prie griežtesnės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės šešis mėnesius švelnesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskiriant M. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

26. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam M. R. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtą ir BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalyse nustatyta tvarka subendrintą bausmę su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, - paskirtas bausmes subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nors turėjo bendrinti vadovaujantis BK 64 straipsniu, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmės bendrinamos tik tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Akivaizdu, kad nuteistasis M. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, už kurias buvo nuteistas skundžiamu 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, įvykdė po Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio priėmimo, tai yra 2018 m. rugpjūčio 19 d., todėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas pasirinkęs būtent šį bausmių bendrinimo pagrindą (BK 63 straipsnio 9 dalis), jo visiškai nemotyvavo. Kadangi nuteistasis M. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skundžiamu nuosprendžiu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu M. R. paskirtos bausmės privalėjo būti bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu.

27. Nors apeliacinių skundų dėl nuteistajam M. R. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo pagrindo ir būdo negauta, tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, nuosprendžio netikslumai (trūkumai) turi būti pašalinti, nebloginant nuteistojo teisinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-628/2017, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-744/2017 ir kt.). Kadangi skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nebloginant nuteistojo M. R. teisinės padėties, šiuo nuosprendžiu M. R. paskirta subendrinta bausmė (treji metai laisvės atėmimo) ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu – prie šiuo nuosprendžiu M. R. paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės (didesnės bausmės), pridedant Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, tai yra tokią pačią dalį, kokia buvo pridėta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Nebloginant nuteistojo M. R. teisinės padėties, laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatytina ne nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos (kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje), nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria panaikintas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu M. R. paskirtos laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmės vykdymo atidėjimas, vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

28. Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu nesutinka su (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, mano, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys jo atžvilgiu atmestinas.

29. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

30. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš M. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 254,78 Eur už nukentėjusiajam D. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 100-105). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo M. R. priteista 254,78 Eur už nukentėjusiojo D. Š. gydymą.

31. Kadangi nukentėjusysis D. Š. buvo sužalotas nuteistojo M. R. nusikalstamais veiksmais, visų D. Š. gydymo išlaidų priežastis buvo nuteistojo M. R. padaryta nusikalstama veika, visos gydymo paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu jo patirtomis traumomis, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino visa apimtimi ir padaryta žala už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pagrįstai buvo priteista iš nuteistojo M. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apelianto skunde prašoma (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti, tačiau toks M. R. prašymas, kaip matyti, iš esmės buvo grindžiamas su kitu jo apeliacinio skundo reikalavimu – jį išteisinti. Kadangi nėra pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį M. R. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo tenkini jo apeliacinio skundo ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius taip pat pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš M. R. 1208,03 Eur dėl nukentėjusiajam D. Š. išmokėtos ligos išmokos iš sveikatos draudimo fondo (1 t., b. l. 111-114). Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl D. Š. išmokėtos ligos išmokos iš sveikatos draudimo fondo patyrė 1208,03 Eur išlaidų, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštą civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti:

M. R. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų;

M. R. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. R. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, ir už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti iš naujo: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis M. R. bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. R. paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, ir šias bausmes subendrinti iš naujo: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, M. R. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir M. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

bausmės pradžią nustatyti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria panaikintas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu M. R. paskirtos laisvės atėmimo 9 bausmės vykdymo atidėjimas, vykdymo pradžios;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.