Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Rasa Stonkuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-174/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40047-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.6.8.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.3.; 1.2.26.2.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2017 m. kovo 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, ir T. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartimi, kuri buvo patikslinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutartimi, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje.

Į bausmės laiką įskaitytas T. B. suėmime būtas laikas nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu priteista: iš T. B. UAB „Rimi Lietuva“ 117,90 Eur, UAB „Spainetos prekybos sistema“ 194 Eur turtinės žalos atlyginimui; iš T. B., V. P. ir R. Š. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasai 78,88 Eur; nukentėjusiajam R. F. 900 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. P. ir R. Š. (R. Š.), tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą, t. y. jis 2015 m. liepos 15 d., apie 16.54 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. B. (jis yra nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nuosprendžiu), E. B. iš UAB „Spainetos prekybos sistema“ priklausančio „Bitė“ salono, esančio prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, neužrakintos vitrinos-saugyklos paėmus 139 Eur vertės ausines „Monster Beats by Dr. Dre Solo“ ir 55 Eur vertės garsiakalbį „Blaupunkt BTS 10 bluetooth“, bei perdavus juos T. B., nesumokėjęs iš parduotuvės išėjo. Tokiu būdu T. B., veikdamas bendrininkų grupe su E. B., pagrobė UAB „Spainetos prekybos sistema“ turto už 194 eurus.

Be to, T. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2015 m. liepos 16 d., apie 13.39 val., iš UAB „Rimi Lietuva“ priklausančios parduotuvės „Rimi“, esančios adresu Taikos pr. 64, Klaipėda, pagrobė dešimt 0,7 l talpos butelių degtinės „Russkij Standart“, vieno butelio vertė 11,79 Eur, visų butelių bendra vertė 117,90 Eur, kuriuos susidėjo į atsineštą kuprinę ir nesusimokėjęs už prekes iš parduotuvės išėjo.

Be to, T. B., veikdamas bendrininkų grupe su V. P. ir R. Š., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.00 val., T. B., V. P. ir R. Š. viešoje vietoje prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdos mieste, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, T. B. iš chuliganiškų paskatų smogus kumščiu R. F. į veidą ir nuo suduoto smūgio nukentėjusiajam pargriuvus, T. B., R. Š. ir V. P. bendrai sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam į veidą ir į galvą, tuo padarydami veido sumušimą su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, viršutinių 11, 12 protezuotų dantų vainikų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. B., V. P. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarka, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo R. F..

Nuteistojo T. B. gynėja prašo nuteistojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 178 straipsnio 4 dalies taikymo

Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes jo iš parduotvės „Rimi“ pavogtų 9 butelių degtinės „Russkij Standart“, vieno butelio kaina 11,79 Eur, bendra vertė nesiekia 3 MGL dydžio.

Kaltinimas T. B. buvo pareikštas ir skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad iš parduotuvės „Rimi“ pagrobė 10 (dešimt) 0,7 l talpos butelių degtinės „Russkij Standart“, vieno butelio vertė 11,79 Eur, visų butelių bendra vertė 117,90 Eur. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu T. B. savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, kartu nurodė, kad padarytos turtinės žalos dydžio neginčija bei sutiko su UAB „Rimi Lietuva“ pareikštu 117,90 Eur sumos civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 22). Tuo tarpu savo apeliaciniame skunde jis nurodo, kad pagrobė 9 (devynis) butelius degtinės „Russkij Standart“, vieno butelio kaina 11,79 Eur, taigi jo pagrobtų visų 9 butelių bendra vertė nesiekia 3 MGL dydžio sumos, todėl, T. B. teigimu, dėl šios veikos jis buvo nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie T. B. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Byloje, remiantis surinktų duomenų visuma, kurią be 2015-07-21 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotų duomenų (t. 1, b. l. 24) bei kaip liudytojos apklaustos UAB „Rimi Lietuva“ įgaliotos atstovės I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad parduotuvės apsaugos darbuotojo pranešimą apie alkoholinių gėrimų vagystę parduotuvėje, peržiūrėjus prekes buvo pastebėta, kad pavogta 10 vnt. butelių degtinės „Russkij Standart“ po 0,7 l. talpos (vieno butelio kaina 11,79 Eur, bendra visų butelių vertė 117,90 Eur) (t. 1, b. l. 15–16), sudaro ir paties T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis 2016-04-18 įtariamojo apklausos metu, visiškai pripažindamas savo kaltę dėl 2015-07-16 įvykdytos vagystės iš parduotuvės „Rimi“, be kita ko, nurodė: „<...> atėjęs į parduotuvės prekybinę salę, pasiėmiau prekybinį krepšį, nuėjau tiesiai į alkoholio skyrių, kur tuojau pat iš lentynos į prekybinį krepšį prisidėjau dešimt 0,7 l. talpos butelių degtinės <...>“, kartu nurodė: „<...> sutinku su suma nurodyta pranešime apie įtarimą.“ (t. 1, b. l. 46), bei T. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis, visiškai pripažindamas savo kaltę dėl vagysčių, iš jų ir dėl vagystės iš parduotuvės „Rimi“, kartu nurodė, kad sutinka su civiliniais ieškiniais (t. 2, b. l. 135), įrodo, kad T. B. pagrobė iš parduotuvės „Rimi“ ne 9, kaip teigiama jo apeliaciniame skunde, o būtent 10 butelių degtinės „Russkij Standart“ 0,7 l talpos, vieno butelio vertė 11,79 Eur (T. B. pagrobto turto vertės neginčija), taigi bendra pagrobtų butelių vertė – 117,90 Eur. Ši suma viršija 3 MGL dydžio sumą (112,98 Eur). Todėl T. B., priešingai nei nurodoma jo apeliaciniame skunde, visiškai pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl nedidelės vertės svetimo turto – bendros 117,90 Eur vertės dešimties 0,7 l talpos butelių degtinės „Russkij Standart“ pagrobimo iš parduotuvės „Rimi“. Dėl šios veikos išteisinti T. B. pagrindo nėra.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Nuteistasis T. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas T. B. už keturias tyčines nusikalstamas veikas mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, du nesunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą T. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad T. B. padarytos turtinės žalos nėra atlyginęs. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau dvidešimt penkis kartus teistas, teistumas neišnykęs, taigi jis yra recidyvistas, be to, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, iš jų ir už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu bei viešosios rimties trikdymu. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį T. B. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmė. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam T. B. atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje T. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskirta subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartimi, patikslinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutartimi, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant T. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams, tačiau apylinkės teismas nemanė, kad T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 straipsnio netaikė.

Pažymėtina, kad nuteistojo T. B. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, nukreiptos prieš vienus pagrindinių įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą ir nuosavybę. Kaip minėta, T. B. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, pavartojant fizinį smurtą, taip pat viešosios tvarkos pažeidimą ir kt., naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šie duomenys neigiamai jį charakterizuoja bei rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad T. B. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje daug kartų teistas, iš jų taip pat ir už nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmens nuosavybę, pavartojant fizinį smurtą, naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). T. B. nuolat daro tyčines nusikalstamas veikas prieš vienus labiausiai saugomų teisinių gėrių – nuosavybę, taip pat ir žmogaus sveikatą, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Anksčiau jam paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, jo nepataisė, nes, kaip matyti, jis, nepraėjus nė 3 mėnesiams po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nuosprendžio, kuriuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta 1/3, nustatant 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-21 ir 2014-12-18 nuosprendžiais paskirtomis ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nutartimi subendrintomis bausmėmis, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 11 mėnesių, priėmimo, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas už vagystes, kurias padarė 2015-07-15 ir 2015-07-16, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nuosprendžio (šiuo nuosprendžiu T. B. jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį dėl 2015-06-30 pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-16 baudžiamojo įsakymo (šiuo baudžiamuoju įsakymu T. B. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2015-05-15 padarytą vagystę) priėmimo metu. Šie duomenys rodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Kaip matyti, anksčiau T. B. paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, nes jis, nepraėjus nė 3 mėnesiams po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą realia laisvės atėmimo bausme, priėmimo, vėl padarė 4 naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taigi akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas už naujas nusikalstamas veikas paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, mažesnį nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę. T. B. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, tad švelninti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo T. B. prašymo į bausmės laiką įskaičiuoti pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes ir laikino sulaikymo laiką pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės buvo subendrintos, nurodant, kad į bausmės laiką visiškai įskaitomas laikino sulaikymo laikas ir pagal ankstesnius nuosprendžius atlikta bausmė, o jeigu, apelianto nuomone, subendrinant ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes buvo netinkamai išspręstas įskaitymų į jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką klausimas, siekdamas pašalinti esančius prieštaravimus, T. B. turėtų kreiptis į paskutinį nuosprendį priėmusį teismą.

Byloje gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo 55,93 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš T. B., įvertinus tai, jog pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.