Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Šalčiuvienei, nuteistajam L. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal BK 138 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 str. 2 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1(vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 284 str. 1 d. – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. pagrindu bausmės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, o subendrintos bausmės ir bausmės pagal BK 138 str. 1d. 178 str. 2 d. iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta L. V. - 2 (dviejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2015-04-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista A. J. naudai 50 (penkiasdešimt) eurų turtinės žalos ir 1000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš L. V., o L. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovo V. V., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista E. S. naudai 110 (vienas šimtas dešimt) eurų turtinės žalos ir 1000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš L. V., o L. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovo V. V., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteista iš L. V. 1107 (vienas tūkstantis vienas šimtas septini) eurai 24 ct, o L. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovo V. V., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).

Priteista iš L. V. 559 (penki šimtai penkiasdešimt devyni) eurai 76 ct, o L. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovo V. V., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).

Priteista iš L. V. 268,32 (du šimtai šešiasdešimt aštuoni) eurai 32 ct., proceso išlaidų į valstybės pajamas (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. nuteistas už tai, kad 2015-05-02 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia 98-to namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai, matant nukentėjusiajam A. J., pagrobė svetimą A. J. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendrai 50 € vertės ir UAB „Gudobelė“ priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendrai 50 € vertės, kurie buvo atrakintame automobilyje „N. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, jis, 2015-05-02 apie 19.05 val., 98-to namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini)

, pastūmė ir po to sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam A. J., tuo padarydamas jam odos nubrozdinimą pakaušyje, muštinę žaizdą kaktoje ir žastikaulio didžiojo gumburo lūžimą ir išnirimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-06-09 apie 16.30 val., viešoje vietoje - vaikų darželio - lopšelio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai nukentėjusiajam E. S. rankos kumščiais sudavė ir kojomis spyrė ne mažiau keturis kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam E. S. padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą ir poodinę bei pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kairio momens sumušimą, nosies pertvaros iškrypimą ir nosies kaulų lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiųjų E. S. ir O. K. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką.

L. V. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę ir taikyti lygtinį paleidimą.

Teismo posėdyje nuteistasis L. V. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Gineika prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. P. V. Šalčiuvienė ir nukentėjusysis E. S. apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę ir nukentėjusįjį asmenį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę ir taikyti lygtinį paleidimą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). L. V. nusikalto būdamas nepilnamečiu, todėl skiriant bausmę būtina vadovautis ir LR BK 91 straipsniu, tai yra būtina atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, o kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui , jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės numatytos šio kodekso straipsnio pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys, BK 91 straipsnio 2,3 dalys).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas L. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai parinko bausmės rūšį, ir jos trukmę. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytų veikų pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bylos duomenimis L. V. vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis turi tėvą ( mama mirusi), dvi seseris, pakankamas gyvenimo sąlygas, turi savo atskirą kambarį. Tačiau apsunkintas bendravimas su artimaisiais, nes L. V. bėga iš namų, valkatauja, nesimoko, priešiškai nusiteikęs pamotės S.V. atžvilgiu ( t.2.b.l. 61, 62, 63). Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas L. V. už keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymą tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį – dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 str. 1 d. padarymo skyrė terminuotą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams bausmę; dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 str. 2 d. padarymo skyrė terminuotą laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę; dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo skyrė terminuotą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams bausmę; dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 str. 1 d., padarymo skyrė terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog L. V. yra nuteistas dėl keturių tyčinių (padarė du apysunkius ir du nesunkius ) nusikalstamų veikų padarymo. Praeityje, nepaisant jo jauno amžiaus, jau buvo teistas du kartus, yra baustas administracine tvarka (T.2, b.l. 42-44), nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kai po teismo nuosprendžių priėmimo buvo praėjęs keli mėnesiai. Parinkdamas bausmę teismas taip pat įvertino Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus rašto duomenis, iš kurio matyti, kad L. V. pakartotinio elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 95 balai (T.2, b.l. 68-69). Todėl teismas pagrįstai parinko už nusikaltimų padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį, tačiau mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Nuspręsdamas dėl bausmės trukmės nuteistajam pirmosios instancijos teismas teisingai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad L. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, tuo tarpu sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad L. V. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, turi būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. L. V. jau du kartus teismas taikė bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau L. V. nepateisino teismo pasitikėjimo juo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis nusikalto, todėl nebuvo pasiekti BK 41 str. nustatyti bausmės tikslai. Teismas už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., ir 5 d. 1 p. nuostatomis pagrįstai subendrino, t.y. dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 138 str. 1 d. ir 284str. 1 d., padarymo paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu, o subendrintą bausmę ir bausmes pagal BK 138 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. iš dalies sudėjo, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dviem) metams 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d., teismas prie paskirtos bausmės teismas iš dalies pridėjo 2015-04-13 Kaišiadorių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trims) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Nuteistasis prašė taikyti jam BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 92 straipsnį nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje atsisakymą taikyti BK 92 str. motyvavo tuo, kad įvertinus aukščiau aptartas tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų charakterizuojančias aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab, kad kaip jau buvo minėta, nusikalstama veika įvykdyta per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, pagal ankstesnius nuosprendžius, kas šiuo atveju iš esmės daro negalimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą.

Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga ir tik tokiu atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo priimtam sprendimui netaikyti BK 92 str. nuostatų, todėl tų pačių motyvų nagrinėdami apelianto skundą nekartoja, o tiesiog jiems pritaria. Akivaizdu, kad L. V. per gana trumpą laiką darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kėsinosi ne tik į kito asmens sveikatą, bet ir turtą, rodė akivaizdžią nepagarbą visuomenei, pažeidinėjo nustatytą tvarką, ir ankstesniais nuosprendžiais teisėjams patikėjus, kad L. V. nedarys nusikalstamų veikų ateityje, jis praėjus neilgam laiko tarpui, bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto darydamas analogiško pobūdžio nusikaltimus, tai rodo akivaizdų visuomenėje priimtų elgesio normų nepaisymą, ignoravimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad L. V. ateityje nenusikals. Kadangi ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtoji laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant L. V. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo, už kiekvieno iš keturių nusikaltimų atskirai padarymą kaltinamajam yra paskirtas sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies mažesnis nei sankcijos vidurkis bausmės dydis, todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo švelninti L. V. 2015 m. gruodžio 21 d. Kaišiadorių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis skunde nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.