Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo S. S. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 6 d. 22 val. iki 2016 m. liepos 7 d. 14.32 val.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas S. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis mano, jog teismas neteisingai taikė valstybės tarnautojo sąvoką pripažindamas Lietuvos policijos mokyklos kursantą G. G. valstybės tarnautoju, taip pat nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir pareigūno sveikatos sutrikdymo neįrodyta, nes jis nukentėjusiajam nesipriešino, o jo veiksmai buvo atsakas į galimai neteisėtus nukentėjusiojo G. G. veiksmus, be to, nuteistasis tvirtina ir tai, kad jam buvo paskirta prie griežta bausmė. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų pakako įrodyti S. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, taip pat mano, kad nuteistajam paskirta tinkama bausmė.Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį pavartoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį pavartoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015 ir kt.).BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: įvykio metu S. S., vengdamas sulaikymo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, išsilaisvino iš jį sulaikančio ir savo pareigas vykdančio Lietuvos policijos mokyklos kursanto G. G. ir vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, padarydamas jam kraujosruvą kairės akies vokuose ir nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke – sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog įvykio metu nuteistasis S. S. pradžioje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir trukdė policijos pareigūnams dirbti eismo įvykio vietoje, viešoje vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir priešinosi policijos pareigūnams, nes nenorėjo būti sulaikytas, iš dalies pripažino ir pats nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (113-114, 119 b. l.) bei apklausiamas teisme (162 b. l.). Ir nors, pasak nuteistojo, jis tyčia suduoti nukentėjusiajam nenorėjo, o nukentėjusįjį tik ,,iš delno netyčia užkliudė“, tačiau iš nukentėjusiojo G. G. (16-18, 163 b. l.), liudytojų G. S. (35-36, 164-165 b. l.), R. J. (165-166 b. l.) parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti sulaikymo nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam smūgiavo du kartus – pirmojo smūgio nukentėjusysis išvengė, o antrojo smūgio nepavyko išvengti ir nuteistasis kumščiu smogė nukentėjusiajam į kairę akį, tuo padarydamas G. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris nustatytas specialisto išvada Nr. G 972/2016(04) (32 b. l.). Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgus į nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei nuteistojo atliktus veiksmus, tvirtinti, jog G. G. delnu buvo užkliudytas netyčia, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, keli smūgiai nukentėjusiajam siekiant pataikyti į veido sritį, tai yra pats smūgių mechanizmas, patvirtina, kad tai yra tyčinis, o ne neatsargus veiksmas. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad S. S. suvokė savo veiksmų pobūdį ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.Iš apeliacinio skundo turimo matyti ir tai, kad nuteistasis S. S. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kas jis pasipriešino specialiam BK 286 straipsnyje numatytam objektui – pareigūnui (valstybės tarnautojui), kadangi nukentėjusysis G. G. yra Lietuvos policijos mokyklos kursantas, tai yra asmuo, nesantis valstybės tarnautoju. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nuteistojo teiginiu ir sprendžia, kad G. G. atitiko specialaus objekto, numatyto BK 286 straipsnyje, požymius.Byloje nustatyta, kad G. G., Lietuvos policijos mokyklos pirmo kurso kursantas, atliko praktiką Telšių apskrities vyriausiame policijos komisariate, jo mokomosios praktikos nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. liepos 10 d. vadovu Telšių apskrities VPK viršininko 2016 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 86-V-278 buvo paskirta vyresnioji inspektorė V. K.. Policijos mokyklos kursanto statusą ir veiklą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IX-1538 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Statutas arba Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnis numato, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šiame statute ir kituose teisės aktuose kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (su vėlesniais pakeitimais) 1 punktas imperatyviai nurodo, kad šio norminio akto nuostatos yra privalomos ir patruliavimą vykdantiems Lietuvos policijos mokyklos kursantams <.....>, kai šie pasitelkiami į pagalbą užtikrinant viešąją tvarką. Kursantų ir studentų praktikos policijos įstaigose tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, kad praktikantas praktikos metu atlieka pavestas užduotis, dėvi uniformą, pildo numatytus dokumentus. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta, jog mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas į pareigūno vidaus tarnybos stažą įskaitomas, kursantams, kaip ir kitiems pareigūnams, einantiems tarnybines pareigas, yra numatytos ir kitos papildomos socialinės garantijos (Statuto 50, 54, 57 straipsniai). Taigi kursantas, kaip ir policijos pareigūnas, turi iš minėtų teisės aktų kildinamas pareigas ir teises, todėl Lietuvos policijos mokyklos pirmojo kurso kursantas G. G. pagrįstai nagrinėjamo įvykio metu prilygintas valstybės tarnautojui, tai yra jis turi BK 286 straipsnyje numatyto specialaus objekto požymius. Šiuo aspektu pažymėtina, jog valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas (BK 230 straipsnio 1 dalis). Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. G. nagrinėjamo įvykio metu buvo Lietuvos policijos mokyklos pirmojo kurso kursantas, taigi, jis buvo oficialus kandidatas į policijos pareigūno (valstybės tarnautojo) pareigas, tai yra valstybės tarnautojas BK 230 straipsnio 1 dalies ir BK 286 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad tokios nuomones laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-582-2013 ir kt.). Atsižvelgus į anksčiau nurodytą norminį reglamentavimą, atmetamas nuteistojo skundo argumentas, kad sprendimas laikyti G. G. – Lietuvos policijos mokyklos kursantą pareigūnu (ar valstybės tarnautoju), yra nepagrįstas. Be to, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis S. S. patvirtino, jog įvykio metu nukentėjusysis G. G. vilkėjo policijos uniformą ir jis (S. S.) jį laikė policijos pareigūnu, tai yra jo veiksmai buvo nukreipti į policijos pareigūną (valstybės tarnautoją), o ne į kursantą. Dėl apelianto skundo teiginio, jog dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu įvykio vietoje kartu nebuvo G. G. tiesioginės vadovės vyriausiosios inspektorės V. K., praktikanto G. G. vykimas į eismo įvykio vietą be tiesioginio praktikos vadovo bei bet kokių policijos funkcijų ten atlikimas yra neteisėtas, pažymėtina, kad Kursantų ir studentų praktikos policijos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 5-V-1127 (toliau – ir Aprašas), 12 punkte numatyta, jog praktikos metu praktikantas turi vykdyti tiesioginio praktikos vadovo pavestas užduotis, o atsižvelgiant į praktikos programos tikslus ir praktikanto turimas žinias bei įgūdžius, užduotys gali būti atliekamos tiek savarankiškai, tiek kartu su tiesioginiu praktikos vadovu. Nagrinėjamu atveju Lietuvos policijos mokyklos pirmojo kurso kursantas G. G. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu O. D. ir jie dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus priežiūros patrulių būrio ekipaže. Atsižvelgus į tai, kad G. G. patruliavimo metu kartu su kitu pareigūnu vykdė jam pavestas pareigas ir kartu su policijos pareigūnu užtikrino viešąją tvarką, todėl konstatuotina, kad nukentėjusysis G. G. teisėtai atliko jam pavestas funkcijas. Dėl nuteistojo skundo argumento, jog visi jo veiksmai turėjo būti vertinti kaip pagrįstas atsakas į neteisėtus praktikanto G. G. veiksmus, pažymėtina, kad nuteistasis savo parodymuose ir apeliaciniame skunde iš esmės pripažino aplinkybę, kad viešoje vietoje jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jog trukdė pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybes, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, siekė išvengti galimai, jo nuomone, neteisėto jo sulaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigūnai bei policijos mokyklos kursantas G. G. vykdė savo tarnybines pareigas gavę pranešimą apie eismo įvykį ir tai, kad S. S. manė galintis kištis į policijos pareigūnų darbą, nereaguoti į pareigūnų pastabas bei reikšti nepasitenkinimą pareigūnų darbu, nėra pagrindas daryti neteisėtas veikas, tai yra jam nesuteikiama teisė nevykdyti pareigūnų teisėtų reikalavimų ir panaudojant fizinį smurtą priešintis valstybės tarnautojui. Juo labiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareigūnų tarnybinius pranešimus ir duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, S. S. eismo įvykio vietoje buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, trukdė policijos pareigūnams dirbti ir necenzūrinius žodžius pradėjo vartoti dar iki policijos pareigūnų siekio jį sulaikyti, tai yra jo dar nesulaikius ir nevežant į policijos komisariatą. Tai, kad S. S. dar iki policijos pareigūno O. D. ir policijos kursanto G. G. jo atžvilgiu atliktų veiksmų (bandymo sulaikyti), įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nustatyta ir įsiteisėjusiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-664-1008/2016 (1 t., 220 b. l.), kuriuo S. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 144 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos šios aplinkybės paneigia apelianto nurodytą įvykių versiją, kad jis buvo išprovokuotas neteisėtų G. G. veiksmų padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad kaltinamasis aktas dėl jo nusikalstamos veikos surašytas netinkamai, kaltinimas nekonkretus, neatskleidžiantis nei įvykio aplinkybių, nei veikos esmės, nes nenurodyta, dėl kokio administracinio pažeidimo jį buvo siekiama sulaikyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad necenzūriniai ar kitokie įžeidžiantys žodžiai, pasakyti policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, neabejotinai laikytini jų garbės ir orumo įžeidimu, būvimas viešoje vietoje apsvaigus nuo alkoholio taip pat užtraukia administracinę atsakomybę. Pateiktame kaltinime aiškiai nurodyta, kad S. S., vengdamas sulaikymo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, išsilaisvinęs iš jį sulaikančio Lietuvos policijos mokyklos kursanto G. G., vieną kartą kumščiu smogė savo pareigas vykdžiusiam Lietuvos policijos mokyklos kursantui G. G. į veidą, padarydamas jam kraujosruvą kairės akies vokuose ir nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke – sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, taip jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, ir tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį. Todėl ta aplinkybė, kad kaltinime nėra tiesiogiai nurodyta, dėl kokio padaryto administracinės teisės pažeidimo S. S. buvo sulaikomas, nešalina S. S. veikos neteisėtumo. Kaip matosi iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai ir liudytojais apklausti asmenys matė, kad S. S. viešoje vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio, trukdė policijos pareigūnams dirbti įvykio vietoje, taip pat girdėjo S. S. vartotus necenzūrinius žodžius policininkų adresu, kas patvirtina, jog policijos pareigūnai turėjo spręsti dėl S. S. galimai neteisėtų veiksmų ir vežtis jį į policijos komisariatą tapatybės nustatymui bei administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymui.Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad jis už savo veiksmus jau buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Administracinė atsakomybė šiuo atveju neapima fizinio smurto panaudojimo prieš pareigūną. Šio smurto panaudojimas teismų praktikoje vertinamas kaip lemiantis didesnį veikos pavojingumą ir yra tas kriterijus, kuriuo atribojama baudžiamoji atsakomybė nuo administracinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-435-677/2016). Iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-664-1008/2016) matyti, kad S. S. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 6 d. 21.43 val. Akmenės rajone, Ventoje, Žemaičių gatvėje, prie prekybos centro „Norfa“, būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius tarnybines pareigas ir dėvinčius tarnybines uniformas, tokiais savo veiksmais įžeidė jų garbę ir orumą. Taigi šio ATPK pažeidimo požymiai yra iš esmės kitokie (skirtingi), nei BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pirmiau nurodytus veiksmus, dėl kurių buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, ir nusikaltimo padarymą skyrė neilgas laiko tarpas (iš esmės jie sekė vienas po kito, tai paaiškina ir sutampantį administracinėje ir baudžiamojoje byloje nurodytą vienodą atitinkamų veiksmų padarymo laiką). Tačiau administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo faktinis pagrindas nėra identiškos ar iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės; tai skirtingi ir laiko požiūriu atskiri veiksmai. Iš pradžių S. S. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius tarnybines pareigas ir dėvinčius tarnybines uniformas, po to, policijos pareigūnams bandant sulaikyti S. S., šis atliko veiksmus, kurie kvalifikuoti kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui pagal BK 286 straipsnį. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas S. S. buvo surašytas už pažeidimą, susijusi su pareigūno garbės ir orumo įžeidimu, o tuo tarpu baudžiamasis procesas pradėtas dėl S. S. veiksmų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu prieš savo pareigas atliekantį Lietuvos policijos mokyklos kursantą, siekiant ištrūkti bei išvengti sulaikymo. Pareigūnų įžeidinėjimas naudojant necenzūrinius žodžius ir po to sekę S. S. smurtiniai pasipriešinimo veiksmai siekiant išvengti sulaikymo šiuo atveju pagristai buvo vertintini kaip atskiri veiksmai.Darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes S. S. veiksmai vertinant jų padarymo būdą tinkamai kvalifikuoti, situacijos teisinis vertinimas neprieštarauja kasacinei praktikai tokio pobūdžio bylose, kuriose pasipriešinimas policijos pareigūnui panaudojant fizinį smurtą vertinamas kaip atitinkantis BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014).Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su teismo paskirta bausme, kuri, pasak nuteistojo, yra akivaizdžiai neteisinga ir aiškiai per griežta, bet to, apelianto teigimu, jo atžvilgiu galėjo būti taikomas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika tyčinė, baigta, sunkių pasekmių nesukėlė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kaltininko asmenybę – S. S. teisiamas 4 kartą (du kartus apylinkės teismo nuosprendžiais jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straipsnio nuostatas), skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė praėjus tik kiek daugiau nei dviem mėnesiams po Akmenės rajono apylinkes teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, priėmimo, baustas administracine tvarka (66-68 b. l.), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (95-99 b. l.), į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad S. S. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių jo atžvilgiu pradėtų baudžiamųjų procesų, vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką, todėl pagrįstai nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies minimumui. Bendrinant už nagrinėjamą veiką paskirtą bausmę su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme S. S. buvo taikytas palankesnis – dalinis bausmių sudėjimo būdas, prie griežtesnės, Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant tik 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigti, kad nuteistajam paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, kadangi, pasak nuteistojo, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė dar neįsiteisėjus Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiui. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnyje yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (veikos padarymo metu galiojo šio įstatymo redakcija, kuri numatė galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmenis, nuteistiems už sunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams). Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė S. S. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis S. S. teisiamas jau ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo teismas parodė pasitikėjimą juo ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kas patvirtina, jog nuteistasis teigiamų išvadų po šio teismo jam parodyto pasitikėjimo nepadarė, įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką, ją įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia konstatuoti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Beje, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi tenkino Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą ir nuteistajam S. S. panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiuntė atlikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 12 d. ir S. S. šiuo metu pataisos namuose atlieka 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl BK 75 straipsnio nuostatos S. S. atžvilgiu negali būti taikomos ir dėl šios priežasties.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl nuteistojo S. S. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, už nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam S. S. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, - paskirtas bausmes subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, nors turėjo bendrinti vadovaujantis BK 64 straipsniu, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmės bendrinamos tik tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Akivaizdu, kad nuteistasis S. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, už kurią buvo nuteistas skundžiamu 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu įvykdė po Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio priėmimo, tai yra 2016 m. liepos 6 d., todėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Kadangi nuteistasis S. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, įvykdė Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skundžiamu nuosprendžiu ir 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės privalėjo būti bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu nepriklausomai nuo to, kad 2016 m. liepos 6 d. nusikalstamos veikos įvykdymo metu Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo tik 2016 m. liepos 15 d.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, tai teismai jam paskirtas bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-174/2016 ir kt.). Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo momentu (2017 m. birželio 6 d.) Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs, pirmosios instancijos teismas privalėjo šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad iš dalies bausmes sudėdamas, vadovaujasi BK 63 straipsnio 3 dalimi, nors turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 4 dalimi.Nors apeliacinių skundų dėl nuteistajam S. S. paskirtų bausmių subendrinimo negauta, tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, nuosprendžio netikslumai (trūkumai) turi būti pašalinti, nebloginant nuteistojo teisinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-628/2017 ir kt.). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą 286 straipsnyje, ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nebloginant nuteistojo S. S. teisinės padėties, bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą 286 straipsnyje, ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu – prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo momentu nebuvo pradėta atlikinėti (didesnės bausmės), pridedant už nusikalstamą veiką, numatytą 286 straipsnyje, paskirtos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis) ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Nebloginant nuteistojo S. S. teisinės padėties, bausmės pradžia nustatytina nuo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios (vykdant Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartį). Taip pat, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 6 d. 22 val. iki 2016 m. liepos 7 d. 14.32 val., tai yra viena diena (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo nuteistajam S. S., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą 286 straipsnyje, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- nuteistajam S. S., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės (kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo momentu nebuvo pradėta atlikinėti), pridėti skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą 286 straipsnyje, paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- bausmės pradžią nustatyti nuo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios (vykdant Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartį);

- į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 6 d. 22 val. iki 2016 m. liepos 7 d. 14.32 val., tai yra vieną dieną.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.