Kauno apygardos teismo nutartis

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Simonai Janulaitienei, Daivai Aliulienei, Viktorijai Akelienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistiesiems P. ir V. Š., gynėjui advokatui Rolandui Jakoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. Š. ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu prie šios bausmės pridėjus dalį 2007-01-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu šios bausmės dalį pridėjus prie 2007-01-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Nustatė

4P. Š. nuteistas pagal BK 286 str. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra 2008 m. spalio 17 d. apie 17 val. 20 min. ( - ) prie namo Nr. 36, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, fiziniu smurtu pasipriešinus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros būrio patruliui D. D., kuris, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei sulaikė jo vairuotą transporto priemonę - automobilį VW Vento valst. Nr. ( - ) P. Š. plūsdamas necenzūriniais žodžiais, grasinimais, kad užmuš policijos pareigūnus, pribėgo prie Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros patrulio D. D., vyriausiojo patrulio M. R. bei Klaipėdos policijos mokyklos kursanto G. R., kurie vykdė tarnybines pareigas, G. R. sulaikant P. Š., jis suplėšė 262,8 litų vertės uniforminę striukę, ją suplėšęs, priėjo prie patrulio D. D., vyriausiojo patrulio M. R. ir suplėšė minėtų pareigūnų liemenes su atšvaitais, bei plūsdamas necenzūriniais žodžiais kėsinosi kumščiais suduoti smūgius patruliui D. D., tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, smūgių nesudavė, nes pareigūnas D. D. atsitraukdavo.

5V. Š. nuteistas pagal BK 286 str. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra 2008 m. spalio 17 d. apie 17 val. 20 min. ( - ) prie namo Nr. 36, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, fiziniu smurtu pasipriešinus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros būrio patruliui D. D., kuris, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei sulaikė jo vairuotą transporto priemonę automobilį VW Vento valst. Nr. ( - ) jis, V. Š., pribėgo prie Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros skyriaus patrulio D. D., vyriausiojo patrulio M. R. bei Klaipėdos policijos mokyklos kursanto G. R., kurie vykdė tarnybines pareigas, koliodamas pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spjovė pareigūnui patruliui D. D. ant veido, grasino panaudoti fizinį smurtą - suduoti kumščiais D. D., tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, fizinio smurto nepanaudojo, nes pareigūnas D. D. atsitraukdavo.

7Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kadangi jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiuoju nuo BK 286 str. nusikaltimo gali būti valstybės tarnautojas bei viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Policijos veiklos įstatymo 2 str. prasme įvykio metu G. R. nebuvo nei policijos pareigūnas, nei valstybės tarnautojas. Nebuvo jis ir viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Taigi, jis nevykdė jokių tarnybinių pareigų, kas jam suteikė įgaliojimus sulaikyti asmenis, todėl G. R. šioje byloje apskritai negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju.

8Atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galima tik tais atvejais, kai tas asmuo eina įstatymo jam pavestas pareigas ar atlieka konkrečias viešojo administravimo funkcijas. Jei asmens pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui yra atsakas į neteisėtus jų veiksmus, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 286 str.

9Nuosprendyje nurodyti apelianto atlikti veiksmai - plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, priėjo prie patrulių D. D. ir M. R. ir suplėšė jų liemenes su atšvaitais, nėra nei fizinio smurto panaudojimas, nei realus grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi joks fizinis skausmas D. D. nebuvo sukeltas, šios aplinkybės į kaltinimą net negalėjo būti įtrauktos.

10Nuosprendyje nurodyta, jog jis grasino užmušti policijos pareigūnus, tačiau kaltinime nenurodyta, konkrečiai kuriems ar kuriam pareigūnui grasino. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių jog smurtas, kuriuo neva apeliantas grasino, neabejotinai būtų realiai panaudotas.

11Be to, priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra drastiška esmingai ribojanti asmens nuosavybės teises priemonė, tačiau šioje byloje nebuvo tirta, ar nuvežant A. V. automobilį, buvo laikomasi norminiuose aktuose nustatytos tvarkos.

13Nusikaltimo, kurio padarymu jis yra kaltinamas, nukentėjusiuoju gali būti valstybės tarnautojas bei viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Policijos veiklos įstatymo 2 str. prasme policijos pareigūnas yra LR pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. G. R. šioje byloje apskritai negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju.

14Be to, BK 286 str. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė - veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Pasipriešinimas galimas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą (nužudyti, sutrikdyti sveikatą), panaudoti ginklą ir pan. laikomi psichine prievarta. Pasipriešinimas, grasinant panaudoti smurtą, reiškia, kad kaltininkas padaro tokius veiksmus arba vartoja tokius posakius, kad nukentėjusiajam nekyla jokių abejonių, jog smurtas bus tuoj pat realiai panaudotas. Atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galima tik tais atvejais, kai tas asmuo eina įstatymo jam pavestas pareigas ar atlieka konkrečias viešojo administravimo funkcijas. Jei asmens pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui yra atsakas į neteisėtus jų veiksmus, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 286 str.

15Jis kaltinamas tuo, kad plūdo pareigūnus ir apspjovė D. D., tačiau tokie veiksmai nėra smurto panaudojimas ar realus grasinimas tuoj pat jį panaudoti. O kaltinimas, kad jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino teisėtiems pareigūnų veiksmams, iš viso yra netikslus, nelogiškas ir neaiškus. Jam lieka neaišku, kokių teisėtų policijos pareigūnų nurodytų veiksmų jis nevykdė.

16Be to, apelianto manymu, priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra drastiška priemonė, esmingai ribojanti asmens nuosavybės teises. Šioje byloje nebuvo tirta, ar nuvežant A. V. automobilį, buvo laikomasi norminiuose aktuose nustatytos tvarkos. O būtent, nebuvo nustatyta, kad konfliktas su pareigūnais prasidėjo tik tuomet, kai paaiškėjo, kad A. V. automobilis bus priverstinai nuvežtas.

17Teismo posėdyje nuteistieji Petras ir V. Š. ir jų gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

19P. Š. ir V. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

20Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjo prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinius skundus atmesti bei, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog nuteistųjų P. ir V. Š. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

21Abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai savo turiniu yra beveik analogiški, motyvai bei argumentai tapatūs, todėl kolegija pasisakys dėl abiejų skundų iš karto.

22Apeliaciniuose skunduose nurodyti šie argumentai: ar tikrai netirta, ar nuvežant A. V. automobilį buvo laikomasi norminiuose aktuose nustatytos tvarkos; „koliojimas“ necenzūriniais žodžiais, apspjovimas, rūbų suplėšymas nėra nei fizinio smurto panaudojimas, nei realus grasinimas tuoj pat jį panaudoti; joks fizinis skausmas D. D. sukeltas nebuvo; kaltinime nenurodyta, kuriems ar kuriam pareigūnui grasinta, nėra duomenų, patvirtinančių jog smurtas, kuriuo neva grasinta neabejotinai realiai būtų panaudotas; G. R. įvykio metu nebuvo valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo, nevykdė jokių tarnybinių pareigų, todėl negali būti nukentėjusiuoju, jis pats elgėsi aiškiai neteisėtai; nebuvo nustatytos aplinkybės, kad konfliktas prasidėjo dėl administracinės teisės pažeidimo protokolo už transporto priemonės vairavimą neblaiviam surašymo ir automobilio sulaikymo; neaišku, kokių teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdė, nebuvo nustatyta, ar policijos pareigūnai reikalavo vykdyti kokius nors nurodymus ir ar šie nurodymai buvo teisėti; teismas nesivadovavo liudytojos R. V. parodymais; netiksli kaltinimo formuluotė dėl V. Š. veiksmų.

23Nuteistųjų kaltę dėl to, kad jie pasipriešino kaltinime nurodytu laiku valstybės tarnautojams, patvirtina teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas, tiek nuteistuosius kaltinančias, tiek juos teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.

24Nukentėjusysis M. R. parodė, kad ( - ) buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas, P. Š. traukė jį ir suplėšė jo liemenę, V. Š. spjovė D. D. į veidą, G. R. striukė buvo suplėšyta, M. R. ir D. D. buvo sužaloti grumtynių metu, P. Š. grasino, sakydamas žodžius „užmušim“.

25Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad M. R. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2008-10-17 tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kietu, kietų bukų savybių turinčiu, daiktu, tiek ir sužalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais.

26Nukentėjusysis D. D. parodė, kad nuvyko į ( - ), nes ten buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas, P. Š. nusitempė pagriebęs už nugaros M. R., V. Š. keikėsi, grasino užmušti, abu Š. norėjo suduoti jam smūgius, tačiau jis vis smūgių išvengdavo, V. Š. spjovė į jį, D. D. įvykio metu buvo sužalotas, buvo suplėšyta jo tarnybinė liemenė.

27Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, galimai 2008-10-17 tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kietu, kietų bukų savybių turinčiu daiktu, tiek ir sužalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. D. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

28Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo seka, kad M. R. ir D. D. pateikė tarnybines šviesą atspindinčias liemenes. Apžiūros metu nustatyta, kad abiejose tarnybinėse liemenėse yra plyšimo požymiai.

29Nukentėjusysis G. R. parodė, kad stažavosi Marijampolės apskrities VPK, P. Š., sakė, „gaidžiai, ką darot?“, vadino „mentais“, grasino - „paleiskit, užmušim“, ir atėjęs P. Š. griebė jam už tarnybinės striukės, jis klupo, P. Š. traukė ir striukė suplyšo, P. Š. pribėgo prie M. R., griebė už nugaros, norėjo atitraukti nuo vairuotojo, V. Š. spjovė D. D. į veidą, abu Š. bandė suduoti, mosavo rankomis, D. D. vis išsisukdavo, abu kaltinamieji juos plūdo (koliojo) necenzūriniais žodžiais, matė, kad D. D. rūbai buvo suplėšyti.

30Iš daiktų dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolų seka, kad G. R. pateikė policijos uniformos žieminę striukę, su užrašu „Policija“. Apžiūros metu nustatyta, kad striukės dešinės rankovės pažasties srityje yra iširimai per siūles.

31Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos policijos mokyklos Marijampolės Policijos komisariato viršininko įsakymas dėl stažuotės vadovo paskyrimo patvirtina, kad Klaipėdos policijos mokyklos kursantas G. R. nuo 2008-09-01 iki 2008-10-26 atliko stažuotę Marijampolės PK.

32Liudytojas A. V. parodė, kad maždaug prieš porą metų, jam važiuojant kartu su kaltinamaisiais, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis vairavo neblaivus. Buvo nuvestas į policijos automobilį, kur laukė, kol kiti pareigūnai atveš alkotesterį. Š. sėdėjo jo automobilyje. Jis prašė, kad nenuvežtų automobilio, tačiau pareigūnai sakė, kad negalima. Kai atvažiavo tralas nuvežti automobilį, jam pareigūnai leido iš automobilio pasiimti dokumentus. Jis nuėjo prie automobilio, iš salono ėmė dokumentus, ilgai kuitėsi automobilyje, nepakluso, kai liepė išlipti, „apsikoliojo“ su pareigūnais. Kur tuo metu buvo Š., nematė, kai ėjo prie mašinos - jų nebuvo. „Apsikoliojus“ jam pripurškė dujų, jį parvertė, iškrito telefonas su pinigine. Jis kažkam pasakė, kad paimtų, tačiau kas ėmė, nematė.

33Liudytojas V. B. parodė, kad pagal gautą pranešimą, jog reikalinga pagalba, nuvyko su pareigūnu K. B. į ( - ). Jiems atvykus, vienas asmuo M. R. buvo paguldytas, o kitas – kito pareigūno prispaustas prie automobilio. Jis padėjo kažkuriam uždėti antrankius, tačiau kuriam, nežino. Matė, kad vieno pareigūno liemenė buvo suplėšyta.

34Liudytojas J. B. parodė, kad dirba UAB „( - )“ vairuotoju, pagal policijos iškvietimus nuveža automobilius. Gavęs iškvietimą automobilio nuvežimui, nes sustabdytas neblaivus vairuotojas, nuvyko į nurodytą vietą. Ten buvo automobilis, buvo pareigūnų bei kitų žmonių. Buvo kažkoks konfliktas, tačiau tai vyko seniai ir tokie konfliktai dėl automobilio nuvežimo būna dažnai, todėl smulkmenų neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo davė teisingus parodymus, nes tada buvo nedaug laiko praėję.

35Byloje esantiems įrodymams patikrinti pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad pareigūnai A. V. pasakė grįžti atgal į pareigūnų automobilį, tačiau A. V. nepakluso, pradėjo muistytis, nesileido vedamas, išraukė ranką. Tuo metu prie pareigūno priėjo prieš tai buvęs vyriškis su dviem moterimis. A. V. pradėjo šaukti ir keiktis, tuo metu priėjo antrasis pareigūnas, sakė A. V. gražiuoju eiti į pareigūnų automobilį, jeigu ne, tai uždės antrankius. A. V. atsakė „pabandykit“ ir pareigūnai paėmę A. V. už rankų, pradėjo jį vestis į tarnybinį automobilį. Prie pareigūnų ir A. V. priėjo jo draugas, kuris pradėjo šaukti, stumdyti pareigūnus, šaukė ir atvažiavusios moterys. Kai A. V. draugui buvo dedami antrankiai, iš kažkur atbėgo trečiasis vyriškis, kuris šaukė, ką jie daro jo broliui, kad jį paleistų, jis su rankomis mojavo prieš pareigūnus, jo burna buvo pilna putų. Pareigūnai paėmė už mosikuojančių rankų jas užlaužė rankas ir uždėjo antrankius. Matė, kad buvo suplėšyta kursanto striukė, pareigūnai tarpusavyje šnekėjosi, kad suplėšytos liemenės.

36Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiųjų M. R., D. D. bei G. R. parodymais, kadangi jų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jie logiškai atitinka įvykių seką. Šie liudytojai nebuvo pažįstami iš anksčiau su kaltinamaisiais Petru ir V. Š.. Paminėti liudytojai įvykio metu vykdė tarnybines pareigas, tikrino transporto priemonę vairavusio asmens blaivumą ir nustačius, kad vairuotojas neblaivus, dėl to surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepažeidžiant Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. jiems suteiktų teisių - policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Policijos pareigūnas turi ir kitas įstatymų jam suteiktas teises. Pareigūno, atliekančio tarnybines pareigas, tikslas ne konfliktuoti su piliečiu, o kuo greičiau ir optimaliau išspręsti susiklosčiusią situaciją. Todėl ta versija, kad pareigūnai panaudojo prieš apeliantus P. ir V. Š. fizinę jėgą tik šiems pradėjus agresyviai elgtis pareigūnų atžvilgiu, yra labiau tikėtina, nei netikėtina. Teismas rėmėsi ne vien nukentėjusiųjų pareigūnų parodymais, juos patvirtina ir liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, ir rašytiniai bylos įrodymai: specialisto išvados dėl nukentėjusiems padarytų sužalojimų, daiktų pateikimo protokolo dėl sugadintų tarnybinių drabužių duomenys. Apeliantų iškelta versija, kad jie neįvykdė BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos, jų parodymai, priešingi nukentėjusiųjų parodymams, tėra tik subjektyvios nuomonės išreiškimas bei niekuo nepagrįsti pamąstymai. Todėl teismas visiškai pagrįstai nuteistųjų parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir pagrįstai atmetė jų sesers R. V. parodymus, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad liudytoja R. V. yra kaltinamųjų sesuo, ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai nėra visiškai nuoseklūs, todėl teismas jos parodymais, kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą, nesivadovauja. Teisme ši liudytoja parodė, kad apie 17 val. paskambino brolis P. Š. ir pasakė, kad sulaikę A. V. bei prašė parvairuoti automobilį, ir kai ji su drauge nuvyko į tą vietą, rado tralą, ant jo jau buvo užkelta mašina, o jokių smūgių ir ar Vidas spjovė, ji nematė.

37Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad prievarta prieš P. ir V. Š. buvo panaudota neteisėtai. Pareigūnai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, visiškai teisėtai tikrino transporto priemonę vairavusio asmens blaivumą ir nustatė, kad vairuotojas neblaivus, dėl to surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 4 d. A. V., kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kurio transporto priemonę buvo rengiamasis priverstinai nuvežti, panaudodamas fizinį smurtą, priešinosi šiems pareigūnų veiksmams, netoliese buvę kartu P. Š. ir V. Š. prisidėjo prie jo neteisėtų veiksmų, panaudojo fizinį smurtą bei grasino jį panaudoti, didino konfliktinę situaciją, pavartodami necenzūrinius žodžius. Fizinė prievarta apeliantų atžvilgiu buvo panaudota teisėtai, tai yra numatyta Policijos veiklos įstatymo 24 str. 1 d. 2 p. pagal kurį policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo.

38Apeliacinių skundų argumentas, jog buvo neištirta, ar pareigūnai teisėtai priverstinai išvežė transporto priemonę, dėl ko nuteistieji negalėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra nepagrįstas ir paneigtas nuosprendyje išdėstytais motyvais. Tai, kad pareigūnai veikė teisėtai, atlikdami tarnybines pareigas, patvirtina norminiai aktai: LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str. 3 d. bei Policijos patrulių veiklos instrukcijų 95 punktas, kurie reglamentuoja pareigūnų veiksmus, nustačius vairuotojo neblaivumą. Minėtų instrukcijų 98 punktas numato, jei asmenį nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo jos saugumu pats nušalintas asmuo negali pasirūpinti ar transporto priemonės stovėjimas kelia grėsmę eismo saugumui, minėta transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykio aplinkybes, tai, kad kartu su neblaiviu A. V., kuris vairavo transporto priemonę, asmens, kuris būtų galėjęs parvairuoti transporto priemonę, nebuvo, o jis tik skambino ir ieškojo tokio asmens, visiškai teisingai nurodė, jog policija neprivalo laukti, kol pažeidėjas suras tokį žmogų, ir padarė teisingą išvadą, jog policijos pareigūnai šiuo atveju visiškai pagrįstai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę - priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Neabejotinai, tokie pareigūnų veiksmai buvo pagrįsti norminiais teisės aktais ir yra teisėti. 2009 m. kovo 19 d. Lietuvos generalinio policijos komisaro įsakyme Nr. 5-V-200 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo 3 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę: padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus, jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises: transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų (ATPK 126 straipsnis).

39Neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir tas abiejų apeliantų skundų argumentas, jog nuosprendyje konstatuoti jų konflikto su pareigūnais metu atlikti veiksmai nebuvo nei fizinio smurto panaudojimas, nei realus grasinimas tuoj pat jį panaudoti, kas numatyta Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio dispozicijoje. Teismo pripažintais kaip patikimi ir įrodymais pagrįstai laikomais nukentėjusiųjų parodymais pasitvirtino faktas, kad P. Š. sugriebė nukentėjusįjį M. R. už rūbų, traukė jį, šių veiksmų pasekoje buvo suplėšyta jo liemenė. Negana to, P. ir V. Š. bandė suduoti nukentėjusiesiems pareigūnams D. D. bei G. R., kuriems smūgių išvengus, abu kaltinamieji plūdo juos necenzūriniais žodžiais, grasino pareigūnus užmušti, V. Š. spjovė D. D. į veidą. Nustatyta ir įrodyta, jog apeliantai bandė sužaloti nukentėjusiuosius aktyviais veiksmais, tačiau jiems tai nepavyko, nes šiems pavyko smūgių išvengti. Taigi, po tokių P. ir V. Š. veiksmų išsakytas grasinimas „paleiskit, užmušim“ nukentėjusieji pareigūnai visiškai pagrįstai galėjo manyti, kad smurtas prieš juos gali būti tuoj pat realiai panaudotas. Siekiant to išvengti, pareigūnai teisėtai ėmėsi prievartos veiksmų - kaltinamuosius parvertė ant žemės ir uždėjo antrankius. Taigi, P. ir V. Š. veiksmai neabejotinai atitinka BK 286 str. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją.

40Atmestinas yra apeliacinių skundų argumentas, jog G. R. šioje byloje apskritai negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis yra Klaipėdos policijos mokyklos kursantas, jis atliko stažuotę Marijampolės apskrities VPK, todėl įvykio metu nebuvo nei pareigūnas, nei valstybės tarnautojas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas (BK 230 str. 1 d.). G. R. įvykio metu buvo Klaipėdos policijos mokyklos kursantas, taigi, jis buvo oficialus kandidatas į valstybės pareigūno pareigas.

42Prašymas šį liudytoją apklausti gautas jau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2011-03-10) (t. 2, b. l. 223), apeliantai pateikė 2011-01-28 „noriu.lt“ skelbimų laikraščio kopiją, iš kurios matyti, kad laikraštyje buvo išspausdintas skelbimas tokio turinio: „2008 m. spalio 17 d. ( - ), stovėjimo aikštelėje Marijampolės policijos pareigūnų buvo sulaikomas automobilis ir juo važiavę 3 asmenys. Prašome atsiliepti liudytojus mačiusius šį įvykį“ (t. 2, b. l. 224-225). 2011-03-30 apeliacinės instancijos teisme gautas S. G. prašymas, kuriame nurodyta, kad „Aš, S. G., 2011 sausio mėn. 28 d. laikraštyje „( - )“ perskaičiau skelbimą dėl įvykio 2008 spalio 17 d. ( - ) ir atsiliepiau į jį <...> 2008 m. spalio 17 d. pavakare, šviesiu paros metu, ėjau ( - ) ir pamačiau žmonių susibūrimą bei policijos automobilius. Sustojau pasižiūrėti. Pamačiau, kaip pareigūnai pargriovė žmogų dėjo jam antrankius. Kitas vyriškis priėjęs bandė surinkti kažkokius daiktus. Tuo metu pareigūnai be perspėjimo papurškė jam dujų ir uždėjo atrankius. Iš minios priėjo dar vienas vyriškis ir paklausė: „Ką darot broliui?“. Pareigūnai be perspėjimo jį ant traliuko ir uždėjo antrankius. Šių dviejų vyriškių stumdantis su pareigūnais nemačiau.“ (t. 2, b. l. 226).

432013-04-30 apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prašymas apklausti liudytoją L. S.. Apklaustas liudytojas L. S. teismui parodė, kad jis gyvena Molėtuose. Jam paskambino jo pamotė ir paprašė padėti, nes jis matė įvykį, apie kurį rašė laikraščio skelbime. Tuo metu jis ėjo Marijampolėje iš Kudirkos gatvės į ( - ) ir pamatė žmonių sambūrį, 2 policijos tarnybinius automobilius, 2-3 policininkus su liemenėm. Policininkai vienam žmogui uždėjo antrankius, P. Š. priėjo rinkti daiktus. Jį pradėjo pulti policininkai, priėjo V. Š. ir prašė palikti jo brolį ramybėje. V. Š. irgi prispaudė prie tralo ir visus išvežė. Nors buvo prietema, bet matėsi viskas (t. 4, b. l. 79-80).

44Teismui buvo pateiktas 2013-03-07 laikraštis „( - )“, kuriame buvo išspausdintas skelbimas apie įvykį (t. 4, b. l. 74).

45Apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų S. G. ir L. S. parodymus teismas vertina kritiškai, nes šie parodymai apie įvykį prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, liudytojo J. B. parodymams. Be to, šie liudytojai nurodė, kad prie įvykio vietos priėjo, kai ten jau buvo susirinkę žmonės ir pargriautam žmogui buvo uždėti antrankiai, todėl darytina išvada, kad konflikto pradžios jie nematė. Abejonių kelia ir tai, kad šie liudytojai atsirado praėjus 2,5 metų (S. G.), ir 4,5 metų (L. S.) laikui nuo įvykio (2008 m. spalio 17 d.), jį atsimena, patys paskambino pagal laikraščių skelbimus ir pasiūlė paliudyti. Nuteistieji teismui duomenų apie tai, kiek kartų ir kaip dažnai buvo skelbiami skelbimai apie įvykį, nepateikė.

46Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina dvi medicinos specialisto išvados, daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti – liemenė. Apie tai, kad įvykio vietoje vieno pareigūno liemenė buvo suplėšyta paliudijo tai matęs V. B.. Liudytojas J. B. matė, kad buvo suplėšyta kursanto striukė, pareigūnai tarpusavyje šnekėjosi, kad suplėšytos liemenės. Nukentėjusiųjų, liudytojų J. B. ir V. B. parodymai bei objektyvūs duomenys – specialisto išvados, liemenių ir striukės apžiūros protokolai patvirtina nukentėjusiųjų duotus parodymus ir paneigia nuteistųjų versiją. Šie įrodymai tarpusavyje sutampa ir patvirtina vieni kitus bei paneigia bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teisme atsiradusių liudytojų S. G. ir L. S. duotus parodymus.

47Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistųjų gynėjo prašymą, nutarė apklausti liudytoją B. M., tačiau teismo šaukimai grįžo neįteikti su atžyma, kad adresatė išvyko į užsienį (t., 4, b. l. 6, 8). Todėl daroma išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose buvo išnaudotos visos galimybės teismo posėdyje apklausti liudytoją B. M.. Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl kaltinamųjų kaltės įrodytumo, ji parodė, kad girdėjo Š. ir jų sesers R. pokalbį telefonų, kurio metu brolis vardu Petras sakė, kad ji atvažiuotų parvaryti mašiną, nes sustabdė policija, o vairuotojas išgėręs. Liudytoja su R. atvažiavę į J. Ž. gatvę pamatė autovežį, policijos pareigūnus, visi stumdėsi, koliojosi, nematė, kad būtų suplėšytos pareigūnų liemenės ar striukė (t. 1, b. l. 110-111).

48Apeliacinės instancijos teisme nuteistųjų gynėjas advokatas prašė teismo atkreipti dėmesį į prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų D. D. ir G. R. parodymų: D. D. sakė, kad jį pastūmė A. V., o G. R., kad D. D. pastūmė P. Š.; G. R. sakė, kad jo striukę suplėšė A. V., o M. R. sakė, kad D. D. liemenę suplėšė irgi A. V.. Iš to seka, kad kūno sužalojimus nukentėjusiems padarė A. V., o ne nuteistieji. Advokato manymu, nuteistųjų atžvilgiu turėtų kilti administracinė atsakomybė, o ne baudžiamoji. Ši pozicija nepagrįsta, kadangi kaltinimas P. ir V. Š. pateiktas dėl to, kad jie pasipriešino tarnybines pareigas vykdžiusiems patruliams - vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pavartoti fizinį smurtą, grasino užmušti, V. Š. spjovė į veidą patruliui D. D., tai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Pažymima, kad A. V. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-11-19 įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 str. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad tuo pačiu metu aktyvius pasipriešinimo veiksmus atliko ir kiti kartu su A. V. buvę asmenys (P. ir V. Š.), siekdami išlaisvinti A. V. bei kitaip trukdydami policijos pareigūnams. Teismas šioje byloje nustatė, kad A. V. po sprendimo nubausti jį administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės neblaiviam priėmimo išsakė necenzūrinius žodžius patrulių atžvilgiu, o po to, jau būdamas prie automobilio, pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą - sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam D. D. į veidą, po to aktyviais veiksmais - spirdamas, suduodamas smūgius, muistydamasis priešinosi sulaikymui. A. V. taip pat konstatuoti kūno sužalojimai, tačiau teik kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad policijos pareigūnai sulaikydami A. V. panaudojo fizinę jėgą, ašarines dujas, tokius veiksmus, siekiant sulaikyti asmenis, nutraukti daromą teisės pažeidimą, atlikti jiems suteikia teisę Policijos veiklos įstatymo 24 str. 1d. O ta aplinkybė, kad neaišku, kas konkrečiai suplėšė striukę ir liemenę, nuteistųjų kaltės klausimui išspręsti nėra reikšminga, kadangi vyko susistumdymas, grumtynės, ir kas konkrečiai suplėšė minėtus drabužius, įtakos baudžiamajai atsakomybei neturi. Juo labiau, kad nukentėjusieji patruliai civilinio ieškinio byloje nepareiškė, pretenzijų dėl žalos neturi.

49Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti, kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat, kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. P. ir V. Š. kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos patvirtina teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas, tiek nuteistuosius kaltinančias, tiek juos teisinančias bylos aplinkybes ir, jas įvertinęs, priėmė teisėtą bei kiek įmanoma objektyviais duomenimis pagrįstą nuosprendį. Apeliantai savo nekaltumą dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės grindžia vien tik savo pačių parodymais, kuriuos paneigia kiti objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Jokių nenuginčijamų įrodymų, kuriais būtų galima teismui pagrįsti jų nekaltumą, P. ir V. Š. pirmosios instancijos teisme nenurodė, tokių duomenų jie nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

50Todėl apeliacinius skundus išnagrinėjusi teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje apeliantų P. Š. ir V. Š. kaltė dėl BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta.

51Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmes kaltinamiesiems, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į jų padaryto nusikaltimo kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, ankstesnius jų teistumus, į tai, kad P. Š. šį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, o V. Š. – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jiems realias laisvės atėmimo bausmes.

52Daroma išvada, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl nei keisti, nei tuo labiau naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, remiantis P. ir V. Š. apeliacinių skundų motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Nutarė

54nuteistųjų P. Š. ir V. Š. apeliacinius skundus atmesti.