Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 9 mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. R. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Procesas dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktas.

Procesas dėl nukentėjusiosios nepilnametės E. G. įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktas.

Procesas dėl nukentėjusios I. L. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktas.

Nukentėjusios V. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. R. V. B. priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas nukentėjusios V. B. prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir iš A. R. V. B. priteista 1 000 Eur išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintas ir iš A. R. valstybei priteista 819,30 Eur išlaidų.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartimi A. R. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą: automobilį KIA CEE D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spalva juoda, Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti, paliktas iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 11 plaukų sruogų, saugomų Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Šiauliai), sunaikinti; mobilų telefoną NOKIA C20, 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu grąžintą I. L., palikti jos nuosavybei; 2 kompaktinius diskus, esančius vokuose prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja I. L. ir byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo I. L., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė I. L. keturis kartus į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – apatinės lūpos paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. G., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d. apie, 17.45 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtaudamas nesunkiai sužalojo V. B., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ir delnu ne mažiau penkiolika kartų į galvos sritį, bei įvairias kūno vietas, tempė už plaukų, spyrė penkis kartus nukentėjusiajai V. B. į koją, pagriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą, padarė sužalojimus – abiejų dilbių poodines kraujosruvas, veido kairės pusės odos nubrozdinimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies deformaciją, kuri atsirado dėl nosies kaulų lūžio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Aurelija Rakštienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, ir:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Prokurorė, neginčydama nuteistojo A. R. kaltės, apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo A. R. veiksmus dėl nukentėjusiajai I. L. nežymaus sveikatos sukrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai E. G. kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bei su nuteistajam A. R. paskirta galutine bausme. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

9. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. R. dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį perkvalifikavo į vieną tęstinę veiką.

10. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

11. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Be to, tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).

12. Apie tai, kas yra tęstinė nusikalstama veika įvairių kategorijų baudžiamosiose bylose, išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011 yra išaiškinta, kad nusikaltimų žmogaus sveikatai sudėtys sukonstruotos taip, kad vienas BK straipsnis ima apsaugon vieno žmogaus sveikatą. Sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems skirtingiems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatytas kvalifikuojantis požymis sveikatos sutrikdymas dviem ir daugiau žmonių (BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

13. Aptariamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. R. 2023 m. gegužės 6 d. apie 17.45 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) nusikalstamais veiksmais žalą BK 140 straipsnio saugomam objektui – žmogaus sveikatai ir kūno neliečiamumui padarė dviem asmenims – nukentėjusiosioms I. L. ir E. G.. Tai yra, nuteistasis A. R. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai I. L. bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. G.. Nėra ginčo, kad prieš abi nukentėjusiąsias buvo smurtauta iš esmės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, visgi, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis ne vienu veiksmu (judesiu) sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiosioms, tačiau prieš kiekvieną nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą atskirai, sudavęs vienai nukentėjusiajai, toliau smurtavo prieš kitą nukentėjusiąją. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis A. R., smurtaudamas nukentėjusiosios I. L. atžvilgiu, būtų turėjęs susiformavusį (pradinį) sumanymą smurtauti ir nukentėjusiosios E. G. atžvilgiu. Todėl tokie nuteistojo veiksmai, kuomet jis fiziniais veiksmais nežymiai sužalojo vieną žmogų, o po to kitais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, turi būti kvalifikuojami pagal du atskirus BK 140 straipsnius, kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pakeisdamas nuteistajam A. R. kaltinimą ir kaltinimus dėl nusikaltimų nukentėjusiųjų I. L. bei E. G. atžvilgiu perkvalifikavęs į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

14. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pripažintos įrodytomis šios A. R. padarytų atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), aplinkybės:

14.1. A. R.

smurtaudamas nežymiai sužalojo I. L., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d. apie 17.45 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė I. L. keturis kartus į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – apatinės lūpos paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva.

14.2. Be to, A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. G., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d. apie 17.45 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dalyje, kuria A. R. pripažintas kaltu už tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl I. L. nežymaus sveikatos sukrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo E. G., ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams, keičiamas. A. R. pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios I. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai E. G.).

Dėl bausmių skyrimo

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

17. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

18. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

19. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. R. iš viso padarė tris smurtines nusikalstamas veikas, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Nuteistasis praeityje neteistas (2 t., b. l. 135; 4 t, b. l. 39), informacinės teisų sistemos LITEKO ir Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis, teisme kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nenagrinėjama, ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Nuteistasis praeityje baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs (2 t., b. l. 140-143), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi. Duomenų, jog nuteistasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis, byloje nėra. Nuteistasis A. R. savo noru atlygino abiem nukentėjusiosioms – nepilnametei E. G. ir I. L. – padarytą neturtinę žalą bei turtinę žalą (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, todėl, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

20. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam A. R. už abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros ir jų dydžius nustatant mažesnius už šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausme bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmes (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirti įpareigojimai ir draudimai apeliaciniame skunde nėra ginčiji, todėl teisėjų kolegija palieka juos nepakeistus.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 10 d. pažymą Nr. APD-2024-08793, kurioje prašoma priteisti valstybei 181,25 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Valdo Kairio nuteistajam A. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 123).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

24. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis iš dalies keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai paskirtos bausmės. Nuteistasis A. R. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi (4 t., b. l. 121) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. R. nusikalstamą veiką dėl nukentėjusiosios I. L. nežymaus sveikatos sukrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai E. G., kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaip tęstinę nusikalstamą veiką, perkvalifikuoti į atskiras nusikalstamas veikas, ir A. R. pripažinti kaltu bei nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl I. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. G.) laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti bausmes iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. R. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. R. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo.