Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-156-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16579-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. gegužės 28 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant K. S., L. G., D. G., G. B., L. P., L. J., dalyvaujant prokurorėms G. M., A. R., kaltinamiesiems A. R., A. R., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. G. atstovei pagal įstatymą I. L., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. G. įgaliotajai atstovei advokatei J. Š., neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs): Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta laisvės atėmimo 1 metams bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, 2018 m. spalio 25 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Teismas nustatė : A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą I. L., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė I. L. vieną kartą į veido sritį, bei spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinę koją, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą. A. R. smurtaudamas nežymiai sužalojo I. L., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė I. L. keturis kartus į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – apatinės lūpos paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. G., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d. apie, 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą. Be to, A. R. smurtaudamas nesunkiai sužalojo V. B., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ir delnu ne mažiau penkiolika kartų į galvos sritį, bei įvairias kūno vietas, tempė už plaukų, spyrė penkis kartus nukentėjusiajai V. B. į koją, pagriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą, padarė sužalojimus – abiejų dilbių poodines kraujosruvas, veido kairės pusės odos nubrozdinimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies deformaciją, kuri atsirado dėl nosies kaulų lūžio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jam būnant svečiuose pas savo tėtį paskambino sūnus, kuris pasakė, kad nori atvažiuoti. Dėl jo neblaivumo įvyko konfliktas, nes mama jam nenorėjo duoti sūnaus. Su V. B. turi du vaikus – A. 9 metų ir E. 6 metų. Kartu gyveno virš 10 metų, o nuo 2023 m. balandžio mėnesio jų bendras gyvenimas nutrūko – bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai, bendro turto nebuvo įgiję. Žodžiu buvo sutarę, kad vaikai liks su mama. Iki to konflikto jie pykosi, konfliktuodavo, tačiau dėl bendravimo su vaikais nesutarimų nebuvo, nes ji leisdavo pasiimti vaikus. Po jų nutrūkusių santykių vaikų teisių specialistai sprendė jų konfliktą, taip pat dar ir gyvenant kartu dėl gaisro. Iki to įvykio į vaikų teises jie patys nesikreipė. 2023 m. gegužės 6 d. vyko gimtadienis, kuriame vartojo alų. Po sūnaus skambučio jis paskambino V. mamai, kuriai pasakė, kad atvažiuos pasiimti vaikų. Kalbant telefonu ji nežinojo, jog jie yra išgėrę. Jiems nuvažiavus, V. nesutiko duoti vaikų. Nuvažiavo į I. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino. Vyko su tėčiu ir broliu R., kuris vairavo tėčio automobilį. Tėtis irgi buvo išgėręs. Jis, kaip ir minėjo, buvo išgėręs alaus. Apsvaigęs buvo nuo alaus ir pykčio. Tėvas, kuris vartojo vyną, irgi buvo apsvaigęs. Automobilį pasistatė gatvėje. Atėjo V., jos mama ir sesė. Prasidėjo konfliktas. Į kiemą jie neįėjo, nes nukentėjusiosios, išėjusios į gatvę jų pasitikti, šaukė, kad neduos vaiko. Kartu su juo buvo ir jo tėtis. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas. Jie susipyko, apsistumdė su V., kurios ginti atėjo jos mama, ir tada visi pradėjo stumdytis. Pripažįsta, kad galėjo suduoti V. mamai. Apsistumdymą pradėjo jis su V.. Smūgių nebuvo. Mama irgi pradėjo stumdytis. Neprisimena ar buvo suduoti smūgiai. Nematė, kokius veiksmus atliko A. Taip pat nematė, kaip buvo suduoti smūgiai V., L. ir E. Jis bendravo tik su V., kuri stumdėsi taip pat kaip ir visi kiti. Jis asmeniškai kraujo nematė. Konfliktas vyko 3-4 minutes. Supratę, jog vaiko negaus, nuėjo prie automobilio, stovinčio toliau gatvėje. Nematė, kad L. būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. E. jis iš viso nematė. Jis buvo piktas ir tiek. I. L. tyčia spyrė koja, tačiau netyčia sudavė į veidą. Jam ir jo tėvui nebuvo padaryta jokių sužalojimų. Iki konflikto ant L. lūpos sužalojimo nematė. Sužalojimas atsirado po konflikto. Policiją išsikvietė jau būdami prie automobilio apie 150 m nuo konflikto vietos. Nukentėjusiosios nuėjo į vidų. Nežino, kodėl kvietė policiją, pačio pokalbio neatsimena. Atvykus policijai pasakė, kad yra žmogus su apykoje, kad jo neturi būti ten, kur yra jo vaikai. Ką kalbėjo policija su nukentėjusiomis, negirdėjo, nes buvo toliau. Neblaivumas jiems buvo nustatytas prie automobilio. Pareigūnai pasakė, kad jų atžvilgiu bus rašomi pareiškimai. Jie išvažiavo į namus. Po įvykio nukentėjusiųjų sužalojimų nematė. A. veiksmų taip pat nematė. V. iki konflikto problemų su nosimi neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Iš pradžių tėtis kaltu prisipažino iš dalies, o paskui kaltę pripažino visiškai. Jis pats yra teistas, tačiau neatsimena kada. Su I. L. susitaikė. Jos atsiprašė jau sekančią dieną, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesusitaikė. Civilinį ieškinį atlygino. Jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Įvykio metu jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 6 d. anūkas atsiuntė balso žinutę, kad nori pas jį. Tuo metu jie išgėrinėjo, tačiau su A. susiruošė važiuoti pasiimti vaiko. Nuvykę automobilį paliko gatvėje, į kiemą jie nėjo. Juos pasitiko V.. Jis paėmė V. už rankos jai užsimojus jo atžvilgiu. Po I. sudavimo jis iš karto nuėjo pas sūnų į automobilį, o A. pasiliko. Jis nuėjo V. pasakius, kad neduos vaiko. Už kelių minučių atėjo A., kuris pasakė, kad kvies policiją. Sūnui atsakė, kad kviestų, jei taip reikia. Tuo metu jis buvo išgėręs vyno. Atvažiavusi policija liepė pasitikrinti neblaivumą. Jam buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas. Jie išvažiavo į namus, nes policija jiems liepė išvažiuoti. Nurodė, kad ne taip viską reikėjo daryti, tai buvo emocijos. Anksčiau buvo situacija, kuomet kaimynai išgelbėjo vaikus, todėl jam labai rūpi vaikai. Jo sūnus A. su V. kartu gyveno 10 metų, vedė bendrą gyvenimą, turi du nepilnamečius vaikus. V. buvo jo marti. Anūkai dažnai pas jį atvažiuoja, nors ir nutrūko sūnaus ir marčios santykiai. Su I. bendravo, konfliktų su ja nebūdavo. V. sutiko kitą žmogų. Anūkai šiuo metu laikinai gyvena su juo, jie ir miega pas jį. Konflikto metu nesijuto apsvaigęs. Viską jis prisimena. Nurodė, jog pripažįsta kaltę, tačiau patikslino, kad nesudavė L. A. yra karštakošis, bet jis – už tiesą. Pats jis ten pabuvo apie 10 minučių. Tuo metu, kai vyko apsistumdymas, jis jau buvo automobilyje. V. nieko nepadarė. Jis ją pagavo už rankos tuo metu, kai ji jam norėjo suduoti. Nieko daugiau nedarė. Jis niekada nemuša moterų ir vaikų. Nežino, kodėl E. sako kitaip. I. nemušė, tačiau to negali įrodyti. Jis prisiekia, kad nemeluoja. Policija būtų kvietusi medikus, jei būtų buvę tokie sužalojimai. V. galbūt turėjo traumą iš anksčiau. Jis matė sužalotą L. dešinėje pusėje lūpą. Nematė, kad V. būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Galbūt su A. kažkas buvo. Jo visi veiksmai buvo tokie, kad jis pagavo V. už rankos. Konfliktą matė E., kuri tuo metu atėjo su V.. Ji jam kažką bandė sakyti, tačiau jis jai pasakė, kad laikytųsi atstumo nuo jo. Jis tikrai jai nieko nepadarė. Galbūt ir galėjo paimti E. už rankos, tačiau po to apsisuko ir nuėjo prie automobilio. Nurodė, jog pirmiausia E. G. ranką nuleido, taip pat nuleido ir V. B. ranką jai užsimojus. Tada jam sudavė I. ir jis nuėjo iki automobilio. Jis nematė, kas vyko jam nuėjus. Civilinius ieškinius atlygino, su viskuo sutiko. E. G. atlygino 500 eurų, teismui pateikė kvitą. Su 5000 eurų civiliniu ieškiniu nenorėtų sutikti, nes negalės jo atlyginti, tai didelė suma. Atlygintų, jei būtų protinga suma. Nurodė, jog jis mažai keikiasi. Jis nesikeikė, galbūt kažką pasakė. Kaip ir minėjo, į namus nėjo, konfliktas vyko prie vartų, nes jos išėjo jų pasitikti. Iš kur atsirado nukentėjusių sužalojimai, nežino. Gal kažkas per konfliktą netyčia gavosi. Mano, kad jos jį apkalba, kad nori iš jo pasipelnyti, kerštauja. A. pasakė, kad kviečia policiją. Jos turbūt pasiruošė, žinojo, kad jie atvažiuos. Buvo svečių, kurie viską filmavo. 2024 m. kovo 28 d. teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus prie 2 tomo galinio viršelio prisegtame voke laikomame DVD diske esančius failus: BPC įrašas, pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. L. pateikti vaizdo ir garso įrašai iš mobiliojo ryšio telefono, kaltinamasis A. R. nurodė, jog tame video jam buvo isterija, jis ten šaukė. Nurodė, jog čia yra daug iškirpta, nes I. jam atsiuntė medžiagą. Ji puolė jį. Taip, jis nelabai gražiai užšaukė, jam isterija buvo, pripažįsta, jis kaltas, bet jis visiškai prie nieko neprisilietė. Jis turi savo telefone žinutę. Tiksliai nepasakys datos, buvo priešpaskutinis teismo posėdis, kuomet I. L. teisme buvo apklausta, nelabai pamena, bet ji po posėdžio atsiuntė video. Video toks pat, tik parašyta, kad ji ištrynė, paliko tai, kas jai patogu. Ten yra filmuota, kaip I. prie jo priėjo. Nežino, kada ištrynė. Jis ten šaukė kaip nenormalus. Kai pasakojo, kada ji jam sudavė, čia yra ištrinta, ir, kai V., kuri jam iš nugaros bėgo, pirma ant jo puolė. Jis ją norėjo tik atstumti. Tai jis ją ir atstūmė, sakydamas „atstumą laikyk“. Va dėl to čia viskas išėjo. Kas liečia keiksmažodžius, tai jis labai negražiai pasielgė. Ištrinta, kai V. pirma jį puolė. V. jį puolė ten, kur arčiau vartelių yra takelis. E. buvo iš dešinės pusės, V. - iš kairės. Nepasakys, kurioje vietoje sudavė, bet tikrai buvo ant tų takelių, nes jie tik įėję buvo. Įėję sustojo toje vietoje, kur yra vartai. Dar yra įrašas, kuriame matyti, kaip atbėga I., kuri pribėgusi šaukia ant jo ir kaip jam sudavė. Čia irgi iškirpta. Ir paskui įrašas – kai jis nuėjo. Iškirpta vaizdo pradžia. Nėra vaizdo medžiagos, kaip jie eina link jų. Dar A. basas buvo išbėgęs pas juos. Nėra nufilmuota konflikto pradžios, kaip ji pirma puolė ant jo. Buvo A., kuris išbėgęs sako „seneli“. A. rankytę jam padavė, o po to žiūri, kad vaikas basas. V. po to sakė: „žiūrėk, jis basas“. Vaikas apsisuko, o ji paėmė vaiką ir nuvedė į namą. Ir viskas. Jie daugiau neprašė. Jiems tik atėjus ji puolė. Šaukdamas jis ėjo ne tuo metu, kuomet šalia buvo vaikas A. Po to buvo su I. atvejis. Ji ne tik, kad sudavė, bet pati jį išprovokavo. Atstūmė jis ją, nes jam nemalonu, kad ji prie jo. Ji jam nesudavė, gestikuliavo rankomis. Ji ne tai, kad prisilietė ar sudavė, tiesiog, jam nemalonu, kai nėra atstumo. Jau vaikas buvo išėjęs, jo nebuvo. Apie 15-20 min. jis buvo tame kieme. Gynėsi, nes jam buvo nemalonu, kad nuo jo nesilaikė atstumo. Ir V. ir mergaitė, visi jį puolė. V. norėjo jam suduoti, rankas pakėlė. Jo reakcija buvo ta, kad ją paėmė ir atstūmė, t. y. paėmęs ją už rankų atstūmė nuo savęs. Taip pat ir E. Niekam jis nesudavė. Prisiekia, nemušė. Nepripažįsta L. visiškai sudavęs. V. buvo ten neblaivi. Jai į galvos sritį nesudavė, nemušė, netempė už plaukų. Jos plaukai buvo priauginti. Jis E. G. taip pat buvo už rankos pagriebęs ir ją atstūmęs. Bet, kad suduoti vaikui, jis nesuduos – vaikų ir moterų nemuša. Atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė, kad nekvietė ateiti į namus. Jis nekalbėjo telefonu, kalbėjo A. Jie važiavo ne tai, kad vaikus paimti, važiavo pakalbėti su tuo draugu. Jie norėjo paklausti: „kas tu toks esi?“. Jis skriaudžia vaikus. A. norėjo pas juos. Ten buvo jo anūkas, juk ne svetimas vaikas. Jis galvojo, kad ten pavojus jo anūkui. Niekas jo ten nekvietė. Jis važiavo pas anūką. Jie nėjo į namus, viskas įvyko prie vartų. Prie tų vartų jie ir ėjo pakalbėti su V. draugu. Jiems neleido eiti, tačiau ėjo todėl, kad ten jo anūkas. Čia gal ir jų klaida, kad patys brovėsi. Jie nėjo pro vartelius. Nelabai suprato specialisto paaiškinimo reikšmės. 2024 m. gegužės 9 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorei pateikus prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos V. B. atžvilgiu esmines faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą kaltinamasis A. R. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad supranta, viską pripažįsta ir daugiau nežino, ką pasakyti. V. B. penkiolika kartų gal nesudavė. Jei prokurorė nurodė, kad buvo taip, kaip kaltinime, gal taip ir buvo. Jis nežino, nepasakys. Buvo išgėręs, buvo apėmusi isterija, todėl gerai nepamena. Gal nukentėjusioji geriau žino. Nepamena ar sudavė į galvos sritį. Prie jos veido gal ir prisilietė. Netyčia gal ir sudavė. Į kitas kūno vietas ar sudavė, nežino. Už plaukų tikrai netempė. Ar buvo sugriebęs nukentėjusiai už kaklo, nepamena. Smūgis kiekvienam atrodo skirtingai. Jis pripažįsta savo kaltę, tiesiog, ne viską pamena. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padaryti nurodyti sužalojimai. Jei specialistas taip sako, tai taip ir gali būti. Jis nenorėjo to padaryti, tai įtakojo alkoholis, emocijos. Viskas gavosi spontaniškai. Neturėjo tikslo smurtauti. Taip išėjo pokalbio metu. Su V. sukonfliktavo. I. L. sudavė išeidamas. Pirma buvo smurtas prieš G., paskui V., po to - L. Jis ten šaukė, rėkė, pastūmė G.. Laiko tarpas galėjo būti apie 15 minučių. Tarp smurtavimų laiko tarpų nebuvo, viskas buvo šalia. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. nurodė, kad gegužės mėnesį buvo pakviesta su vaikais į I. L. gimtadienį. Atvyko ryte, pradėjo ruoštis, gamino maistą, laukė svečių. Po pietų atvyko kiti svečiai. Vaikai žaidė savame rate, o suaugusieji buvo lauke. Nepasakys tiksliai kelintą valandą, bet atbėgo sūnus ir pasakė, kad susiskambino su tėčiu ir, kad tėtis atvažiuoja jo pasiimti. Sūnui paaiškino, kad jie yra svečiuose ir, kad dėl tos priežasties jo neišleis. Tuomet A. R. pradėjo jai skambinti ir dar kažkam iš jų rato. Kalbėdama su A. suprato, kad jis neblaivus. Paaiškino, kad kai grįš, t. y. sekančią dieną, galės susitikti su vaiku. A. nepaklausė, sakė vis tiek jis atvažiuos. Pagalvojo, kad tai tik kalbos, tačiau po kurio laiko atvyko. Jie ir visi kiti svečiai buvo lauke. Išgirdusi šunų lojimą ir išėjusi iš kiemo pažiūrėti kas atvyko, pamatė A. automobilį. Iš automobilio išlipo A. ir A., kurie ėjo link kiemo teritorijos. Atėjo I., kuri kartu su ja bandė juos sustabdyti, kad neįeitų į teritoriją, nes bijojo konflikto. Su jais susitiko keliuko pusiaukelėje. A. pradėjo šaukti, kad ji atiduotų vaikus, nes ji jų neprižiūri. Iš paskos A. kalbėjo panašius žodžius. Vaikų nedavė. Iš kiemo išbėgo sūnus E. R., kuris nubėgo link tėčio. A. vedėsi vaiką link automobilio. Tada ji pradėjo vaiką tempti link savęs. Įvyko konfliktas. Paskui A. ją pastūmė, bet pakėlė ir atsiprašė. Kažkuri moteris paėmė sūnų iš konflikto vietos ir nuvedė į kiemą. Tuomet prasidėjo priekaištai, kodėl ji draudžia bendrauti su vaikais. Ji paaiškino, kad yra ne ta aplinkybė, kad jie yra svečiuose. Prasidėjo priekaištai iš praeities, keiksmai, įžeidinėjimai, pažeminimai. Galiausiai žodinis konfliktas perėjo į smurtą. Ji buvo apstumdyta. Gavo smūgį į veidą, rankas ir šoną. Kažkas aplinkui filmavo ir šaukė, o kiti nereagavo. Nurodė, jog A. minėjo, kad ją „valkatą“ iš kaimo į (duomenys neskelbtini) atsivežė. Dabar neatsimena visko pažodžiui, bet buvo minima „valkata“, „benamė“, prostitutė“. Buvo tokio pobūdžio įžeidinėjimai. A. iš pradžių žodžiais konfliktavo, paskui ji „atsikirtinėjo“, bet greičiausiai jam „neatlaikė“ nervai ir jis ją užsipuolė, t. y. stumdė, trankė. Visas veiksmas vyko prie kiemo įėjimo. Tą patį sakė ir ikiteisminio tyrimo metu, kad nesuskaičiavo kiek smūgių buvo trenkta. Buvo trenkta į įvairias kūno vietas: kojas, rankas, veido sritį. Trenkė delnu į veido sritį, buvo tampoma už plaukų. Akivaizdžiai buvo paraudusi ir patinusi nosis. Jai buvo pradėjęs bėgti kraujas iš nosies. Ji atsitraukė ir nuėjo į namus praustis. Buvo atėjusi I. arba G. paklausti, ar jai skauda. Vėliau išėjusi į kiemą pradėjo atsigauti bei pamatė policijos ekipažą. Buvo sužalojimai ant „žando“, po akimi kairėje pusėje. Šiek tiek ant rankų buvo „mėlynių“. Ant rankų „mėlynės“ buvo padarytos po to, kai ją sugriebė. Kaip ir minėjo, buvo tampoma už plaukų, kojos buvo spardomos iš kojų. Daugiausia spyrė į šlaunis. Ant kojų „mėlynių“ nebuvo, nes buvo su storomis sportinėmis kelnėmis. Nebuvo begalinio skausmo, bet skausmą juto. Tuo metu, kai buvo tampoma už plaukų, juto skausmą, nes buvo išrauta plaukų. Policijai parodė, kad jai buvo išrauti plaukai. Jie sakė, kad perduos ekspertams. Visas konfliktas vyko 10-15 min. Įvykį galimai filmavo E. G., o pas I. L. turėjo būti filmuota medžiaga. Tiksliai žino, kad filmavo G., tik nežino su kieno telefonu. Aplinkiniai reagavo įvairiai: vieni stovėjo, kiti sakė paleisk, treti filmavo. Vienu metu E. G. bandė juos išskirti, šaukė „nelįsk prie mano sesės“. A. pradėjo šaukti ant E. dėl tėčio, kuris yra miręs. Matė, kad E. „gavo“ į nosį iš rankos. Tai padarė A. Tiksliai matė kaip trenkė, nes vaikas „atšoko“. Aplinkiniai reagavo abejingai. I. L. buvo kažkur šalia, galbūt su A. konfliktavo. I. šaukė, „paleisk V.“. Nepasakys kaip reagavo I., kai E. buvo suduota. A. buvo kažkur šalia ir visą įvykį matė. Galbūt tuo metu jis žodžiu konfliktavo su I. ar kažkuo kitu. Visi tą įvykį matė. Vaikai konfliktą matė namuose per langą. I. L. yra jos mama. E. G. yra jos „pusiau“ sesuo. Iki konflikto santykiai su I. L. buvo pusėtini. Šiandien jos nebendrauja. Jos yra per daug skirtingos, nes I. L. jos neaugino. Joms geriau yra nebendrauti. Po konflikto visų požiūris sutapo, bet po atsiskaitymo su I. L., jų požiūriai nebesutampa. Galimai I. šiandien kalbės jai nenaudingus dalykus prieš ją. Nematė konkrečių veiksmų I. L. atžvilgiu, bet ji „gavo“, nes dalyvavo konflikte. Nežino nuo kurio „gavo“, nes nematė. Po konflikto ji skundėsi, kad skauda lūpą. Sužalojimą galbūt ji ir matė, bet tiksliai nepasakys, nes buvo neblaivi. Jai buvo nustatytas virš promilės neblaivumas. Iki konflikto jautėsi apsvaigusi, tačiau jie daug alkoholio nevartojo. Ji adekvačiai elgėsi ir kalbėjo. Vaikų amžius - 10 metų ir 6 metai. Šventėje buvo blaivių asmenų. Šventė vyko bendru sutarimu. Buvo sutarta, kad vaikus prižiūrės močiutė ir teta. Vaikai tarpusavyje žaidė lauke, šokinėjo ant batuto. Jie buvo užimti. Sūnaus ir A. kontaktas įvyko telefonu. Nežino, kuris pirmas paskambino. Jos sūnus norėjo važiuoti su tėčiu, nes jie turi stiprų ryšį, kurį ji labai palaiko. Tuo metu nebuvo teisinių ginčų. Dėl vaikų ginčo nebuvo. Neleido vaikui eiti su tėčiu, nes jie buvo svečiuose, bei A. buvo neblaivus. Jai atrodo neprotingas sprendimas, būnant svečiuose leisti vaikui važiuoti pas tėtį. Po konflikto vaikai gyvena su ja. Teisinių ginčų šiuo metu nėra, bet ji rengia dokumentus teismui, kad teisiškai būtų priskirta vaikų gyvenamoji vieta su ja. Ji išlaikymo neprašo, nes jos finansinė padėtis yra gan gera. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Planavo iš ryto važiuoti į policiją parašyti pareiškimą. Sekančią dieną važiavo į ligoninę. Priekaištavo A., kad jos neapgynė nuo A. Nosies lūžio nebuvo, bet buvo išmuštas iš vietos kaulas. Ją apžiūrėjo ir išrašė vaistų. Rekomendavo apsilankyti pas LOR gydytoją, kuri pasakė, kad jai reikia konsultacijos pas chirurgą. Chirurgas po apžiūros pasakė, kad jai reikalinga operacija. Tada buvo atlikta nosies operacija. Pateikė teismui dokumentus dėl operacijos. Jos nosis buvo akivaizdžiai sutinusi, buvo sunku kvėpuoti. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai minėjo savo apsilankymus pas gydytojus, bet nepamena ar siuntė išrašus. Nedarbingumas jai buvo mėnesį laiko, nes visas veidas buvo sutinęs ir mėlynas. Po įvykio nebuvo nedarbingume. Operacija buvo kompensuojama, nieko nemokėjo. Dėl išlaidų reikia kreiptis į ligonių kasas. Pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turi kvitus, kurie įrodo kokias reikalingas priemones pirko po operacijos. Nurodė, jog policijos pareigūnai labai greitai atvyko. Pareigūnai klausinėjo kas įvyko, pranešė, kad juos iškvietė du vyrai. Nežino, dėl ko konkrečiai jie atvyko, ar dėl jos draugo J. L., ar dėl vaikų. Atvykę iš karto pradėjo klausti, kas vyksta. Ji klausė apie pasekmes dėl vaikų. Namuose buvo blaivus asmuo, todėl nebuvo informuotos vaikų teisės. Pareigūnai fotografavo įvykio vietą. Visi jie pradėjo pasakoti apie įvykį, tuo metu kaltinamieji buvo kaime, bet šalia jų nebuvo. Jie po konflikto išėjo į automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnas išaiškino jų teises, kaip galima pateikti pareiškimą, kad tokiu atveju bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Pareiškimą parašė kelių dienų bėgyje per e.policiją. I. parašė pareiškimą policijos komisariate. Tyrėja pareiškimus sujungė į vieną. Anksčiau tokio lygio konflikto su A. nebuvo. Jų tarpusavio santykiai su A. buvo normalūs, reikalui esant, susitikdavo. Nutrūkus santykiams su A., ji su A. visiškai nebendravo. Santykiai buvo neutralūs. Mano, kad A. R. ir A. R. buvo neblaivūs. Akivaizdžiai tai matėsi iš judesių ir kalbos. Jie atvažiavo su R. R., kuris sėdėjo automobilyje. Nežino, ar jis matė konfliktą. Konfliktiškų santykių anksčiau nebuvo. Negalėjo tikėtis, kad gali įvykti toks konfliktas. Jiems atvažiavus galvojo, kad pasikalbės ir išsiskirstys, todėl drąsiai ėjo ir nesitikėjo. Dėl civilinio ieškinio kalbėjosi, bet nieko nesutarė. Nurodė, kad anksčiau gyveno kartu. Jiems išsiskyrus, ji pasiliko jų nuomojamame bute su vaikais, o jis persikėlė į giminaičio būstą iki įvykio likus apie 2 mėnesius. Ji atvyko į gimtadienį su vaikais ir nauju draugu J. L.. A. žinojo, kad ji turi naują draugą. Tuo metu, kuomet atvyko A. ir A., jos draugas buvo namo viduje. Jie galimai žinojo, jog gimtadienyje yra jos draugas, nes kalbėjo su sūnumi, o jis galėjo pasakyti kas dalyvauja gimtadienyje. Priežastys, dėl ko norėjo išsivežti vaiką, buvo nurodytos: alkoholis ir jos draugas. Nežino, kodėl buvo reiškiamos pretenzijos dėl draugo, bet tos pretenzijos pasirodo kiekvieną kartą, kai tik A. vartoja alkoholį. Tada prasideda psichologinis smurtas ir nuteikinėjimas prieš vaikus. Šie sprendimai sprendžiami su vaikų teisėmis. Buvo aiškinta A., kad jis negali nuteikinėti ir traumuoti psichologiškai vaikų. E. įsikišo konflikto viduryje. Nurodė, jog ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Ją priėmime nukreipė registruotis pas LOR gydytoją. Užsiregistravo iš karto, bet ilgai laukė eilėje. Pas gydytoją buvo ligoninėje. Neleido jų į namus, nes žino kaip jie elgiasi išgėrę. Nenorėjo konflikto prieš kitus žmones ir vaikus. Po to įvykio buvo ne vienas konfliktas dėl vaikų. Jai grįžus po operacijos, A. iškvietė policiją ir vaikų teises. Vaikų teisės išsivežė vaikus į ligoninę patikrinti ar yra smurtinių žymių. Tada rašė pareiškimą dėl melagingų tarnybų iškvietimų. Ji su nosimi problemų niekada neturėjo. Visos problemos su nosimi atsirado po įvykio. Sunkiau kvėpuoti buvo tik tada, kai buvo stiprus patinimas. Po operacijos jaučiasi gerai. Nosis niekada nebuvo sužalota. Praeito posėdžio metu A. patvirtino, kad su jos nosimi problemų nebuvo. Papildė, jog I. L. teisme duoti parodymai, jos nuomone, yra melagingi. Ji meluoja, kad nematė kraujo, taip pat, kad vaikai nieko nematė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. L. nurodė, kad ji yra V. B. mama. Jos kartu negyveno. A. R. jos buvęs žentas, o A. R. jo tėtis. Asmenys puikiai pažįstami. Nurodė, jog įvykis buvo praeitais metais, gegužės 6 d., per jos gimtadienį. Ji su V. B. ruošėsi šventei. V. B. atvyko su savo nauju draugu J. L. ir vaikais. Šventė gimtadienį, kuriame buvo vartojamas alkoholis. Vaikai žaidė lauke, o vėliau vaikai nuėjo žaisti į namą. Tada A. atbėgo ir pasakė, kad atvažiuoja tėtis. Galvojo, kad A. juokauja. Išėjusios iš kiemo pamatė stovinčius A. su A. A. pradėjo bėgti link tėčio. Visi jie susitiko ant keliuko. Tiek A. buvo išgėręs, tiek ji su V. buvo išgėrusios. A. ji liepė bėgti į namus, jį nunešė į kiemą. Jos mama V. S. vaikus įvedė į kambarį. Tada įvyko susistumdymas. Matė, kad stumdė V.. Tuo metu, kai ji puolė juos skirti, „gavo“ į lūpą. E. G. pamačiusi, kad jai trenkė, taip pat „puolė“ ją ginti. E. sakė „nepulsi“, o A. sakė „jeigu būčiau tavo tėtis, dar ne taip gautum“. E. tėtis yra miręs ir jai sukilo agresija – ji puolė. Tada A. sudavė E. į nosį. Ji griebė E. ir pastūmė A. E. nuvedė į kiemą ir prašė, kad jos neišleistų. Matė, kad V. stumdė, bet ar mušė – nematė. Nurodė, kad ji į konfliktą įsikišo iš karto tik pamačiusi, kad stumdosi. Ne visą laiką matė V. ir A.. Nurodė, jog smurtas galėjo vykti tuo metu, kuomet į kiemą ji vedė E., bet ji smurto nematė. Vaikai per langą konflikto nematė. Pareigūnas klausė vaikų, ar matė įvykį. Visi vaikai atsakė, kad nieko nematė. Jai buvo prakirsta lūpa. Sekančią dieną jai nuvažiavus buvo atlikta teisminė ekspertizė. Ekspertizės metu nustatė, kad yra praskelta lūpa. A., galbūt, netyčia jai spyrė į koją. Galbūt ir delnu trenkė. Pareiškimą ji rašė dėl A.. Nepasakys, ar buvo suduota į veidą. Jai neblaivumas buvo nustatytas virš promilės. Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškime nurodė teisingas aplinkybes ir jas prisiminė. E. yra diagnozuotas hiperaktyvumas ir turi vidutinį neįgalumą. E. nėra linkusi meluoti. Ji pati įvykį filmavo. Vaizdo įrašas buvo pateiktas tyrėjai. Buvo filmuota, kaip A. stūmė V. ir kaip ji bėgo juos skirti. Taip pat viską filmavo G. M.. Nepasakys ar E. filmavo. Jos ir E. jie atsiprašė. Žalą atlygino, pretenzijų neturi. Su pareigūnais bendravo. Pareigūnai klausė, ar ji gali parašyti pareiškimą įvykio vietoje. Jai nustačius neblaivumą pasakė, kad negali priimti pareiškimo dėl jai nustatyto neblaivumo. Siuntimą į ekspertizę davė jai atvykus į komisariatą. E. taip pat buvo skirta ekspertizė, bet jai nieko nenustatė. E. sakė, kad ne kiek skaudėjo, kiek išsigando. Iki įvykio nebuvo susižalojusi lūpos, nes matėsi „šviežiai“ prakirsta lūpa. Ant V. kūno sužalojimų nematė, bet ji jų galėjo ir nematyti. Po įvykio, kai išvažiavo policija, toliau ėjo švęsti. V. sakė, kad jai sudavė ir, kad ji jam neatleis. Vėliau svečiai išvažiavo. Nuo R. sklido alkoholio kvapas. Jų santykiai iki konflikto buvo geri. Yra anksčiau bendravę, savaitgaliais atvažiuodavo į svečius. Konfliktų anksčiau nebuvo. Ji asmeniškai priekaištų jiems neturi. Bendroje sumoje pervesta 850 eurų: 350 eurų į jos sąskaitą, o 500 eurų į E. sąskaitą. Jie nuoširdžiai atsiprašė. Jei ne alkoholis, nebūtų nieko ir įvykę. Sutinka, kad asmenys būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jų santykiai su V. nutrūko dėl asmeninių priežasčių. Anksčiau V. atvažiuodavo ir su A. Iki įvykio V. su nosimi problemų neturėjo, nėra skundusis. Nežino, ar ji kitoje vietoje galėjo susižaloti nosį. Yra girdėjusi, kad po konflikto V. mušdavosi su savo dabartiniu sugyventiniu J. L.. Nežinojo, kad V. vyksta į ligoninę. Nurodė, kad A. ir A. į namus neįleido dėl buvusių svečių. Nenorėjo, kad prie svečių būtų konfliktuojama. Ji suprato, kad jie norėjo pasiimti vaikus, todėl ir veržėsi į namus. Pro vartelius jų niekas neįleido. Pokalbio negirdėjo, bet suprato, kad jie atvažiavo pasiimti A. A. jai sudavė po to, kai jis sudavė E. V. stumdėsi su A., todėl E. puolė ginti. Gal ir sudavė V., negali tiksliai pasakyti. E. problemų dėl muštynių neturi. Jos agresija nukreipta į save, o ne į aplinkinius. Agresijos ir smurto ji neturi. Nematė, kad V. B. būtų buvę padaryti sužalojimai, taip pat ir kraujo nematė. Ji tik ant kaltinamojo šaukė, kad nestumdytų ir nemuštų jos vaikų. Tuo metu buvo suduota E. Neprisimena, kad būtų sakiusi „V. nedaužyk“. Neatsimena, kad A. būtų sudavęs jai į veidą. Jos parodymai nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2023 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos I. L. parodymai (1 tomas, b. l. 138–140). I. L. nurodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) V. B. yra jos dukra. A. R. yra buvęs V. vyras, su kuriuo ji nebegyvena. 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val. į jos gyvenamojo namo kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko jos dukters V. B. buvęs sugyventinis A. R. su savo tėvu A. R.. Tuo laiku jie buvo prie gyvenamojo namo įrengtoje pavėsinėje, staiga pamatė, kad jie ateina į jos kiemą, iš pažiūros jie abu atrodė neblaivūs. A. pradėjo šaukti ant V., kad atiduotų jam jų bendrus vaikus, neva teigė, kad jiems blogai augti su mama. A. norėjo įeiti į jos gyvenamąjį namą, kur tuo metu ir buvo jų bendri vaikai: E. ir A., tačiau ji to daryti neleido, nes A. buvo neblaivus ir atrodė labai agresyvus, jaudinosi, kad ko nepadarytų savo vaikams. Tuo metu tarp jos su juo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji buvo išvadinta įvairiais necenzūriniais žodžiais, taip pat buvo išvadinta ir jos dukra V. B.. Šio žodinio konflikto metu A. R. pradėjo ją mušti. Rankos kumščiais jai sudavė apie 4 kartus į veido sritį. Nuo suduotų smūgių jai prakirto lūpą, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Taip pat konflikto metu A. R. vieną kartą delnu jai sudavė į veido sritį, bei spyrė į dešinės kojos blauzdą. Tiek A., tiek A. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji atgal jokių veiksmų prieš juos nesiėmė, tik bandė nuraminti įvykusį konfliktą bei savo rankomis bandė atstumti A. nuo savęs, kad jis nusiramintų bei liautųsi mušęsis. Tuo laiku buvo labai susijaudinusi. Tuomet į šį konfliktą įsikišo V., kuri norėjo apginti ją, tačiau ir pačiai buvo suduota. Kiek kartų buvo trenkta V. nematė, neįsidėmėjo. Viskas įvyko labai greitai. V. pati tik gali pasakyti, kas ir kiek smūgių jai sudavė. Kadangi jos dukra E. G. pamatė, kad yra mušama jos sesuo V., ji taip pat norėdama apginti savo sesę įsikišo į šį konfliktą. Tuomet tyčia A. R. iš savo kumščio trenkė vieną kartą E. į veido sritį. Tokiais veiksmais A. R. sukėlė fizinį skausmą jos nepilnametei dukrai E. G.. Šį smūgį A. jos dukrai sudavė tyčia, kadangi prieš trenkiant pasakė: „pasitrauk snargle“, ir tikrai suprato ką daro. Po smūgio E., ji A. tikrai stipriai pastūmė. Po to kažkaip konfliktas baigėsi ir jie išėjo lauk. Pats A. iškvietė pareigūnus. Atvykęs policijos ekipažas nustatė įvykio aplinkybes bei konflikte dalyvavusių asmenų neblaivumus. Taip pat nuramino A. bei A. ir liepė jiems išvažiuoti namo. Kaip sakė, iš suaugusių buvo A. Š., G. M., V. S., tačiau ar jie matė konfliktą, ji pasakyti negali. Nepilnamečiai vaikai buvo namuose, nemano, kad jie galėjo matyti įvykį. Sakė, kad jos kiemas yra filmuojamas vaizdo kameromis, tačiau kameros buvo išsikrovusios, dėl to jokių įrašų neturi ir negali pateikti. Taip pat nori pridurti, kad jos dukra E. G. turi neįgalumą, ji labai jautriai reaguoja į tokius įvykius, dėl to nenorėtų, kad dukra būtų apklausta, nes tai sukeltų jai labai didelį stresą. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, jį teiks vėliau. Pagarsinus parodymus nukentėjusioji I. L. nurodė, kad sutinka, jog skiriasi parodymai, bet ji nematė kur tiksliai sudavė V. Kraujo nebuvo. Nematė, jog jai į veidą būtų suduoti smūgiai. Pirmiausia, jis stūmė V., tada ji „išlėkė“ iš kiemo ir jis pastūmė ją (I. L.). V. „puolė“ A. iš nugaros. E. atėjo ginti jos ir V. Nešant A. į namus jai spyrė A., nes norėjo įeiti į teritoriją. E. diagnozės nenorėjo garsiai viešinti. Visus dokumentus pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Visus vaizdo įrašus pateikė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. L. nurodė, jog giminystės ryšių su kaltinamaisiais nėra. V. B. yra jo buvusioji draugė. Kviestas dėl konflikto. Visos eigos nematė, kadangi buvo dar su intensyvia priežiūra. Pamatęs, kad bus konfliktas, nuėjo į antro aukšto kambarį. Kambarys buvo kitoje pusėje nei vyko įvykis. Girdėjosi šauksmai, buvo rėkavimas vienas ant kito. Tai įvyko praeitą vasarą, galėjo būti gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) kaime. Vyko su V. ir jos vaikais – A. ir E., pas V. mamą I. L., kurios buvo gimtadienis. Jis pats alkoholio nevartojo. Matė, jog vyrai atvyko būdami neblaivūs, todėl suvokė, kad prie gero neprives ir pasišalino. Nemano, kad V. žinojo, jog jie ruošiasi atvažiuoti. Gal tuo metu, kai atvyko, jis buvo lauke, nes visi sėdėjo prie stalo, buvo bendroje kompanijoje. Girdėjo, kad su kažkuo V. kalbėjo telefonu, bet nesigilino. Pamatė, kad kaltinamieji, atbėgę į kiemą, buvo neblaivūs, švaistėsi. Jis pasišalino. Kambaryje buvo daugiau nei pusvalandį. Po to atėjo vaikai ir pasakė, kad išvažiavo. Jis nebuvo išėjęs į kiemą atvykus policijai. Išėjęs į kiemą po visų įvykių pamatė, kad V. verkia, I. L. rėkauja. V., I. pasakojo, kad įvyko konfliktas ir, kad prieš V. rankas pakėlė. Jis jos klausė, kas buvo, nes matė, ji verkė susiėmusi už veido. Buvo susiėmusi už nosies, kuri buvo ištinusi. Taip pat ji valėsi iš nosies bėgantį kraują. Taip pat veidas buvo ištinęs. Dėl I. nepamena. Pas ją sužalojimų nematė. V. ir I. L. buvo neblaivios. Į namus išvyko vėliau, apsiraminus vaikams. A. šaukė isteriškai, kad mamą mušė. Buvo sunku matyti tokius dalykus. Konflikto pradžioje vaikai lakstė po kiemą, o paskui buvo su juo, žiūrėjo per langą. Buvo R., L., o A. vėliau išbėgo į lauką, kuriame vyko „bardakas“. Jis nežino, ar vaikai buvo lauke konflikto metu, nes visus juos močiutė varė į viršų. Vaikai per langus žiūrėjo būdami vaikų kambaryje, kurio langai yra į gatvės pusę, toje pusėje, kurioje ir vyko konfliktas. Po įvykio V. patyrė stresą. Sužalojimai jai buvo padaryti, nes vyko į ligoninę, buvo strese. Lankė ją ligoninėje, nes tuo metu jie kartu gyveno. Jai nosis buvo ištinusi, kreiva. Iki įvykio tokia nebuvo. Ji vengdavo eiti į viešumą, pas LOR specialistus gavo siuntimą. Buvo nustatyta, kad nosis kreiva, išmušta iš vietos. Ji buvo operuota, gulėjo ligoninėje. Nuvažiavus jos lankyti, ji visada verkdavo. Po to įvykio kitų įvykių nebuvo. Akivaizdu, kad nosis buvo sužalota to konflikto metu. Matė, kaip V. atrodė iki įvykio ir po jo. Jis negirdėjo, ar kaltinamieji kažką išsakė jo atžvilgiu, nes jau buvo viduje. Nukentėjusiosios buvo neblaivios, bet bendravo adekvačiai, suprato kas vyksta. Nebuvo taip, kad nesuprastų savo veiksmų. Nežino, kodėl V. iš karto nevyko į ligoninę. Ji buvo neblaivi, galvojo, kad nelūžo. Jis pats policijos nekvietė. Policiją iškvietė patys kaltinamieji. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. nurodė, jog yra nukentėjusiosios teta, V. yra jos sesers anūkė. A. buvo mačiusi, nes atvažiuodavo per vaiko gimtadienį. A. gyveno su V. B.. Nurodė, kad atvyko pasveikinti I. L. su gimtadieniu. Nunešė kepti mėsą. Praėjus pusvalandžiui jie atvyko pasiimti vaikų, prasidėjo „kolionės“, klyksmai. Jai E. padavė telefoną filmuoti. A. ją „koliojo“ visokiais žodžiais, kad nefilmuotų. Konfliktas vyko gal apie pusvalandį, bet kepė mėsa, tai ji ir prie vaikų, ir prie mėsos turėjo būti. Viskas vyko 2023 gegužės 6 d. Į I. L. gimtadienį atvyko su V. S. ir broliu A. Š. Šventėje buvo V. S., A. Š., V., J., ji, E. L., I.. Buvo V.s vaikai – E., A., ir L. vaikai – L., E. ir L. Vaikai su telefonu skambinėjo. V. ir L. vaikai pasakė, kad tėtė atvažiuos juos pasiimti. Atrodo, kad A. sakė, kad tėtė atvažiuos. I. lyg pasakė, kad girti nori vaikus pasiimti. Ji išgirdo tik, kad atvažiuos. Šunys pradėjo loti ir jie prisistatė. Sustojo ant keliuko, išlipo ir atėjo. Mušėsi jie prie garažų, nes jie uždarė vartus į kiemą, jų neleido. Tuo metu, kai E. jai padavė telefoną filmuoti kaip mušasi, ji buvo už vartų. Jie mušėsi, tempė ir plaukus, ir spyrė. Ji šiek tiek tai filmavo. Paskui ji numetė telefoną, nes pradėjo ją auklėti, kad ne taip filmuoja, kad nemoka, tai ir numetė telefoną. Buvo suduoti smūgiai. A. puolė, bet paskui nusiramino. Daugiau A. „šakojosi“. Jiems atėjus jis buvo už tvoros, todėl iš pradžių ir nematė. Paskui tik matė, kaip jie „pliekėsi“ prie garažų. Smūgiai buvo tokie kaip, kad su vyru muštųsi. Jie skeryčiojosi rankomis, o, ar A. sudavė – nematė. A. tempė už plaukų V., jai sudavė. Jis visokiais žodžiais V. išvadino. Jie abu buvo girti, abu mušėsi, bet A. šiek tiek apsiramino pasakius žodį, o A. buvo nenuraminamas. Smūgių garsas buvo. A. bėgo pas tėvą, jo negalėjo nulaikyti. Ji nuvedė vaikus į kambarį, bet jie viršuje per langą žiūrėjo. Buvo vaikai – A., E., R., L. L. šaukė, kad mamą muša. Nežino, kodėl E., A. bėgo į lauką. Bėgo pas tėvą, senelį. E. buvo už galvos užsiėmusi. A. savo kalba čiauškėjo ir viskas. Kai už plaukų galvą nuleido, tai puolė E., ji gavo į veidą. Matė, kad E. išbėgo per vartus pas jas, pasakė jai, „eik, pati ir filmuok“. Numetė telefoną ir nuėjo prie kepamos mėsos. Tiksliai negali pasakyti, ar E. buvo suduota. B. parbėgo į vonią užsidengusi veidą. Ji šaukė „nosį, nosį“ ir plaukus išrautus parsinešė į maišą įsidėjusi. Ji buvo nusiverkusi, išgėrusi, ištinusi, visa raudona. Sakė, kad kviečiame greitąją ir važiuok. Ji pasakė, kad nenori važiuoti, nes yra išgėrusi, nenorėjo problemų. Kaltinamieji iki tol buvo agresyvūs. V. jiems šaukė, kad neduos vaikų, ji buvo pikta. Jiems atvažiavus jos buvo ištiesusios rankas, sakė, „neįeisite, neduosime vaikų“. Neleido įeiti pro vartus į kiemą. Jie mušėsi ir įėjo prie garažo. Ji su sese dar sakė, „nusiraminkite, baikite muštynes, netinka taip prieš moteris pulti“, bet jie jų negirdėjo. Paskui nežino kaip baigėsi konfliktas. V. parėjo užsidengusi nosį, nes ji buvo prie mėsos. Buvo atvykusi policija. Žino, kad pareigūnams pasakė, kad atvyko vaikų pasiimti ir, kad jų neleido, mušėsi. Pareigūnai liepė visiems tikrintis blaivumą alkotesteriu. „Pūtė“ sesė V. S., V., L., pačiai jai nereikėjo. Ji su pareigūnais nebendravo. Nors prie pareigūnų buvo priėjusi, bet jai neliepė pūsti. Po pusvalandžio ji su broliu išvažiavo, nes atvyko brolio draugė ir jie išvažiavo. S. pasiliko. Po įvykio su V. bendravo telefonu. Ji sakė, kad skauda visa veidą, kad važiuoja pas medikus, kad ją siuntė pas LOR. Ji pakankamai artimai bendrauja su V. B., jų santykiai draugiški. Su I. L. buvo apsipykę, bet ne dėl bylos, dėl kitų dalykų. Su A. bendraudavo per vaikų gimtadienius. Apie jį negali blogo pasakyti, tik, kad darbo nepalaikė, nesistengė dėl šeimos, bet vaikus mylėjo. Neturi priežasčių jį apkalbėti, sako teisybę. A. yra mačiusi kelis kartus pas V.. Su juo jokių santykių nėra. Neturi pagrindo jį apkalbėti. Tokį piktą jį matė pirmą kartą. V. skaudėjo nosį. Jai liepė operuotis, netemti. Po įvykio ji vis sakė, kad skauda, dejuodavo – „nosis, nosis“. Gal įsižiūrėjus ir matėsi, kad nosis kitokia. Į ligoninę vieną kartą lankyti V. buvo nuėjusi. Daugiau nebėjo, nes sakė nenori valgyti, judėti. Nosis jai buvo sužalota konflikto metu, nes buvo ir taip, ir taip duota, matė, kaip jai spyrė. Ten visi vienas per kitą šaukė. Nežino aplinkybių, kad būtų kitur sužalojusi nosį, nėra sakiusi. Iš pradžių jie mušėsi toliau, o paskui E. jai padavė telefoną ir sako: „filmuok“. Ją auklėjo, kad ne taip ji filmuoja, ne taip laiko. Nepamena, ar E., ar S. liepė filmuoti su E. telefonu. Jos telefonas tuo metu buvo rankinėje. Jie išgėrę labai myli vaikus ir, kai tik išgeria, nori juos pasiimti. Kai tik išgeria, taip ir problemos dėl vaikų su jais. Žino, kad išsiskyrė V. su A., bet vaikai nueina pas jį. Nurodė, jog susipyko su I., bet nežino ar dėl muštynių. I. sakė, kad jie eis prieš V. su A. Sakė, kad visi trys eis V. sužlugdyti. Seseriai ji pasakė, „kaip ji gali savo vaiką apkalbėti“. Jai apie tai pasakė V. S.. Ji I. viską pasakė ir jos „išsikoliojo“. I. ir V. draugo J. L. santykiai iš pradžių buvo geri, bet paskui jis dirbo pas I., kuri pasakė, kad jam duos pusę malkų. Jam išsivežus malkas, ji apkaltino J. Pyktis jau buvo po to, kai pasakė, kad bus prieš VMa. Ji į konfliktą nesikišo ir policijos nekvietė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. nurodė, kad A. yra jo tėtė, A. – brolis, sutiko duoti parodymus. Nurodė, jog jo tėtė A. ir brolis jo paprašė nuvežti į tą vietą, kur viskas ir vyko. Sustojo gal 50 m nuo namo. Jis liko automobilyje, o jie išėjo. Už 10 minučių grįžo tėtė. Liko laukti brolio. Po 8-10 minučių grįžo A. ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai pradėjo aiškintis, paprašė jų išvažiuoti. Jie ir išvažiavo. Kaip ir minėjo, jis stovėjo 50-60 m atstumu nuo tos vietos. Tai vyko gal prieš 9-10 mėnesių, tiksliai nežino. Iki to įvykio jis buvo namie prie kompiuterio, A. su A. buvo prie stalo – vartojo alkoholį. Jis žinojo, kad jie yra neblaivūs. Jie buvo adekvatūs, nes kitaip būtų jų nevežęs. Gal jie brendį vartojo, bet jis nežiūrėjo. Kiek jie išgėrė nematė, neklausė. Atvažiavus broliui jie gal gėrė apie 2 val., bet nepamena. Nematė, kaip jie gėrė, bet suprato. Jie buvo adekvatūs, bet jautėsi, kad yra lengvai apsvaigę. Jo paprašė kažkur į (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti paimti brolio vaiką. Nežino, kodėl A. kartu važiavo. Jie buvo išgėrę, o jis buvo blaivus, todėl jis ir vairavo. Vyko prie Rėkyvos, tiksliai tos vietos nežino. Jis žinojo, kad V. B. ten gyveno. Sustojo toliau, nes nenorėjo kištis, kad nebūtų problemų, kadangi ten nuosava valda. Nenorėjo į nuosavą valdą važiuoti automobiliu. Jie išėjo, o jis liko automobilyje. Girdėjo pykčius, bet nežino dėl ko. Grįžęs tėvas įsėdo į automobilį, bet nieko nesakė. Grįžo brolis ir iškvietė policiją. Girdėjo, kad brolis sakė pareigūnams, kad girti žmonės laiko vaiką pas save. Su pareigūnais nebendravo, sėdėjo automobilyje. Po to pareigūnai paprašė, kad jie išvažiuotų. Jie išvyko į namus. Apie įvykį tėvas ir brolis jam nieko nepasakojo. Jie tik pasakojo, kad pykosi. Tėtė sakė, kad jį kaltina, jog jis smurtavo. Jis pats nieko nematė. Girdėjo tik, kad pykosi, rėkavo. Namuose blaivūs buvo jis ir jo brolis, kuriam 20 metų. Grįžus broliui į automobilį, matė jo suplėšytus marškinėlius. Tėtis su broliu pyko, kad namuose esantys girti žmonės neprižiūri vaiko. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. nurodė, kad A. R. buvęs jos anūkės V. B. vyras, o ji yra V. B. močiutė, I. L. mama. Nurodė, kad nori, jog teismas remtųsi tuo, ką ji pasakė pareigūnams pirminėje apklausoje. Jai 72 metai, ir ji ne viską gali prisiminti. Tuo metu buvo su vaikais, nes buvo blaivi. A. paskambino, kad nori pasiimti vaikus. Buvo šeštadienis, šventė gimtadienį. V. pasakė, kad neduos vaikų, nes suprato, kad A. yra išgėręs. Jie vis dėl to atvyko ir už kiemo vartų susistumdė. Ji vaikus iš lauko suvedė į kambarį, kad nematytų peštynių, keiksmažodžių. Visi buvo išgėrę, mušėsi, jos sudavė vyrams ir vyrai joms sudavė. Ji nematė, neskaičiavo kiek kartų. A. tėvas pasakė „sene, ko tu išlindai?“ ir vėl įėjo, nenorėjo veltis į konfliktą. Ji buvo namie su vaikais. Konfliktas buvo prasidėjęs prieš jai įeinant. Matė, kad sudavė tėvas, gavo I., V., mažoji anūkė E.. Nebuvo, kad spardytų, davė su rankomis. Išėjus į lauką, A. laikė, kad nebesimuštų, lyg jie jau skyrėsi, bet kai pasakė jai, „sene atgal“, ji ir išėjo. A. rėkė, „tėte, tėte“, bėgo pro vartus pas tėvą. Ji matė konflikto pradžią. Moterys sudavė, mosikavosi su rankomis, užvožė per žandą, bet vyriška ranka smogė V. A. laikėsi ramiau. A. davė, keikėsi, bet nematė, kad kas nuvirstų, ar būtų kruvini. Matė, kad įsisiautėja, tai nežiūrėjo. I. lūpa buvo prakista, kaip buvo suduota, nematė. Policijai išvažiavus balius tęsėsi toliau. Kaip E. buvo suduota ji nematė, tik matė, kaip ji išėjo pro vartus prie motinos. E. sužalojimų nematė. V. buvo lūpa patinusi ir visi patinimai buvo prie lūpos, nosies. Buvo prakirsta prie nosies. Kraujuose nebuvo, greitosios atsisakė, nes pasakė, kad jai nereikia. Susitvarkė įbrėžimus. Girtiems žmonėms neskauda. Jie atėjo nuo gatvės. Jos pasakė, kad neduos vaikų. Žodis po žodžio. Ji nematė kas ten davė, negali pasakyti nei ant vieno, nei kito. Ten abipusis išgėrusių žmonių konfliktas. V. sudavė ranka prieš vyrus. Visi keturi ten „sklaidėsi“, kilnojo rankas. V. gavo smūgį, ten pliaukštelėjo, kitas už plaukų pagriebė. Kas pagriebė už plaukų, nepamena. V. konflikto neinicijavo, ji tik nenorėjo vaikų duoti, o kas pirmas pradėjo, ji nematė. Pareigūnams kitaip nenurodė. Apklausą šiek tiek prisimena, truputį peržvelgė protokolą, pastabų neturėjo, tyrėja jį perskaitė. Šiandien tuomet duotus parodymus pamena. Aplinkybės, nurodytos pareigūnei, yra teisingos. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2023 m. gegužės 25 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos V. S. parodymai (2 tomas, b. l. 79–82). V. S. nurodė, kad I. L. yra jos dukra, o V. B. yra anūkė. 2023 m. gegužės 6 d. ji atvyko pas dukrą I. pasveikinti su gimtadieniu. Pas ją svečiuose buvo jos sesuo G. M., brolis A. Š., V., ji ir pati I.. Daugiau buvo nepilnamečiai vaikai. Būnant pas I. svečiuose, V. skambinėjo jos buvęs draugas A., prašė, kad duotų vaikus, tačiau V. atsakė, kad neduos, nes iš pokalbio telefonu suprato, kad jis yra neblaivus. Toliau būnant pas I. svečiuose, po kokios 17.00 val., pamatė kaip prie kiemo ant gatvės sustojo automobilis, iš kurio išlipo A. R. ir jo tėvas. Jie išlipę iš automobilio ėjo link kiemo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. V. su I. ėjo link jų, kad neįleistų į kiemą, ji susirinko vaikus ir liepė jiems eiti į kambarį, kad nematytų, kas vyks. G. su A. nuėjo kažkur nuošaliau, kad nelįstų irgi į konfliktą. Jai būnant namuose per langą pamatė, kaip A. su tėvu konfliktuoja su I. ir V.. Matė, kad A. V. stumdė, tačiau smūgių nesudavė. A. tėvas V. sudavė kelis smūgius su ranka V. į galvos sritį (kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali). Taip pat matė, kai A. tėvas ranka smūgiavo ir I. į veido sritį (kiek kartų, negali pasakyti) ar A. smūgiavo I. pasakyti to tikrai negali. Toliau jiems visiems konfliktuojant, A. tėvas keikė I. necenzūriniais žodžiais, dėl to šalia buvusi I. dukra E. su ranka sudavė A. tėvui, sakė liautis taip elgtis, dėl to A. tėvas ranka smūgiavo vieną kartą E. į veidą. Po smūgio E. atsitraukė. Po to kažkaip A. su tėvu atsitraukė ir pasakė, kad kvies policiją, ir išėjo iš kiemo. Po kokių 15 min atvyko pareigūnai. Kaip sakė, matė konfliktą pro langą, kai ko gal ir nematė, nes nelabai stebėjo, stengėsi nuraminti vaikus. Po viso įvyko ant I. veido matė sužalojimą, daugiau nei pas vieną nematė. Pagarsinus parodymus liudytoja V. S. nurodė, kad buvo patinimas V. prie lūpų, nosies. Pro langą šiek tiek žvelgė. Parodymai, duoti anksčiau, tikslesni, jais teismas gali remtis. Su V. po įvykio bendravo, sakė, kad po įvykio labai skauda nosis. Ji ėjo pas daktarą, sakė, kad operuos, bet tiksliai nekamantinėjo jos, nėra labai artimi santykiai, kartais žinutėmis pasirašo. Gyvai nebuvo susitikę. Nežino, ar anksčiau buvo kur susižalojusi nosį. Ji yra paslaptinga, nelabai ką pasakojasi. Po konflikto jokių įvykių nėra buvę. Ji su V. nesipyksta, bet ji uždara, paslaptinga. Su I. santykiai geri, kaip ir su vaikais, pasisako, pasipyksta, bet mama viską atleidžia. I. L. atlyginta žala, pretenzijų neturi. Ji sakė, kad visi buvo išgėrę, atleido. Ji tai vertina normaliai, nes visi pripūtė nemažai. Ji prieš alkoholį nusiteikusi. Su V. nesipyksta, prieš tris dienas susirašė, telefonas jos (V. S.) vardu yra jai paimtas. Su M. sutaria, bendrauja. I. su G. buvo apsipykusios, nes jų pozicijos dėl A. išsiskyrė, bet jos ir vakar kalbėjosi. Pagrindo apkalbėti kaltinamuosius neturi. Nematė, kaip E. buvo suduotas smūgis, tik sakė I., V.. Sakė, kad už plaukų, ar kaip, jie visi kalbėjo susirinkę. V. nedavė vaikų, nes suprato, kad A. yra išgėręs, kad nebūtų problemų. Nurodė, jog E. jai sakė, kad ji gavo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad yra Specialios parengties skyriaus specialistas. Giminystės ryšių su kaltinamaisiais ir kitais asmenimis, esančiais salėje, nėra. Asmenys matyti tame pačiame įvykyje. Įvykį pamena pagal salėje esančius dalyvius. Gautas pranešimas, kad tėvas su sūnumi atvyko pas sugyventinę dėl vaikų, kad jie apsistumdė. Kiek pamena, policiją išsikvietė tėvas. Pirmiausiai nuvykę bendravo su tėvu ir sūnumi. Jie kreipėsi dėl to, kad mama neprižiūri vaikų. Po to nuėjo pabendrauti su mama. Tėvą ir sūnų sutiko prie kelio, toliau nuėjo į namus. Bendravo su nukentėjusiąja, buvo dar kitų asmenų, kiek ir su kuo bendravo, dabar nepamena. Nepamena, kokius dokumentus pildė. Pareigos įvykio metu buvo tos pačios. Buvo su kolega D. S.. Vaizdo įrašas yra daromas nuo pat atvykimo į įvykio vietą. Tuo metu taip pat buvo daromas. Jo 2023 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis teismas gali remtis. Įvykis kažkiek buvo aprašomas registre, nepamena, ar jis, ar kolega jį aprašė. Galima registre nurodytomis aplinkybėmis remtis. Apklausos dabar nepamena. Su apklausos protokolu susipažino. Įvykio dabar nepamena, įvykių būna daug, galima remtis apklausos protokole nurodytomis aplinkybėmis. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2023 m. spalio 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo A. K. parodymai (2 tomas, b. l. 93–95). A. K. nurodė, kad 2023 m. gegužės 6 d. gavo iškvietimą, kad vyras nori pasiimti vaikus iš motinos. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko du vyriškiai, kurie nurodė, kad nori pasiimti vaikus. Vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vyriškiai aiškino, kad jokio konflikto nebuvo, tiesiog, nori pasiimti vaikus. Toliau buvo bendrauta su moterimis, kurios nurodė, kad atėję minėti vyriškiai prieš jas smurtavo, tačiau pasakyti dabar, kur joms buvo suduota, nepamena. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena, viskas buvo filmuota „Body“ kameromis. Pamena, kad mergina juodais plaukais jam parodė vaizdo įrašą telefone, kuriame matyti, kai vienas iš vyrų, kuris kvietė pareigūnus, stumdo moterį ilgais plaukais. Vaizdo įrašą matė labai trumpai, kelias sekundes. Vaizdo įrašas VID_20230506_174157, tai tas pats vaizdo įrašas, kurį parodė mergina įvykio metu. Pagarsinus parodymus liudytojas A. K. nurodė, kad nurodytomis aplinkybėmis galima remtis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad kaltinamieji nėra jo giminė. Jis yra nukentėjusiosios V. B. močiutės brolis. Nurodė, kad atvyko pasveikinti krikšto dukrą I. L. praeitų metų birželio 9 d. ar 10 d., galėjo būti gegužės 6 diena. Jį atvežė sesuo V. S. Paskui susipyko, ne krikšto dukra, bet kažkas tarpusavyje. Daugiau jis nieko nematė, buvo už namo, sėdėjo ir nesikišo. Buvo krikšto dukra, jos vaikai, V., nelabai pamena. Jis sėdėjo kur vyko šventė. Nieko nematė, o, kad šūkavo, tų žodžių seniai nepamena. Nesikišo į svetimus dalykus. Iš balso suprato kas atvyko. Atvyko kaltinamieji ir šūkavo. Juos iš matymo pažinojo. A. pažinojo, jo tėvuko – ne. A. R. įvykio metu matė gal pirmą kartą, o gal ir gatvėje buvo sutikęs. Pareigūnams pasakė, kad nieko nematė, nieko nežino. Jis išvyko atvykus policijai už 10-20 minučių. Išvyko dar pareigūnams esant kieme. Jį išvežė draugė. Sužalojimų nematė, o gal nepastebėjo. Išvažiuodamas atsisveikino. Nesiaiškino, kas atsitiko, todėl išvažiavo. Jam nebuvo įdomu. Policijos pareigūnams davė tokius pat parodymus. Nepamena, kas prieš metus buvo. Nežino, kokius parodymus davė pareigūnei. Apklausos nepamena. Jokio protokolo niekas neperskaitė, tik Purienų komisariate. Ant protokolo, kurį skaitė, jo parašas, bet jo nepamena. Tuo metu parodymai, turbūt, buvo teisingi. Neprisimena, ar tuo metu sakė tiksliau, nes sako tą patį. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2023 m. gegužės 24 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo A. Š. parodymai (2 tomas, b. l. 71–73, 74–76). Liudytojas A. Š. nurodė, kad jis yra I. L. dėdė. Atvyko 2023 m. gegužės 6 d. pas I. į svečius, pasveikinti jos su gimtadieniu. Būnant pas ją svečiuose, pas I. atvyko A. (žino, kad jis buvęs V. vyras), bei dar vienas vyras, kaip suprato, A. tėvas. I. su V. nuėjo kalbėtis su minėtais vyrais, o jis liko stovėti toliau už namo, dėl to, kas vyko tarp jų, jis nieko nematė. Kas matė įvykį, pasakyti negali. Kai išvyko minėti vyrai, pas I. ant lūpos matė sužalojimą, daugiau jokių sužalojimų nematė ar nepastebėjo. I. pasakė, kad minėti vyrai konfliktavo ir sudavė smūgius, jai ir jos dukroms V. ir E. Daugiau jis nieko nematė, tik girdėjo šauksmus. 2023 m. rugsėjo 12 d. papildomos apklausos metu A. Š. nurodė, kad jis nefilmavo konflikto, jo telefonas mygtukinis, kamera nors yra, tačiau nefilmuojanti. Pagarsinus parodymus liudytojas A. Š. nurodė, kad nemelavo nei policijoje, nei dabar, sakė tai, ką prisiminė. Nežino, kas įvykyje filmavo. Matė, kad telefoną turėjo. Gal jis ir buvo priėjęs prie tvoros, kai stumdėsi, gal jie stumdėsi. Jie vienas prieš kitą šūkavo. Apie tai, kad mušėsi, jis nieko nežino. Kad šūkavo, tai girdėjo. Jam sėdint už namo buvo girdimi vyriški ir moteriški balsai. Stebėdamas matė du vyrus, krikšto dukrą I., jos dukrą E., V. nepamena. Gal ji buvo, nepamena. Kažkiek įvykį matė. Nežino ,dėl ko viskas buvo. Su sese G. neaptarinėjo įvykio. Jis nepamena. 2024 m. kovo 28 d. teisiamojo posėdžio metu ekspertas L. J. nurodė, kad šių metų sausio 20 d. iš teismo Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare gavo ligos istoriją, bei, kad įsigilinus kilo papildomų klausimų, todėl papildomai paprašė (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istorijos V. B.. Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. G. palaiko (2 tomas, b. l. 5). Objektyvių sužalojimo žymių E. G. kūne nėra. Dabar neprisimena, ar būta sužalojimų, reikia žiūrėti į aprašomąją dalį, kurioje nurodoma, kad sužalojimo žymių nematoma. Galėjo po gauto smūgio nesusidaryti objektyvių sužalojimo žymių. Mažai tikėtina, kad per tris dienas žymės išnyktų. Jei būna susidariusios objektyvios sužalojimo žymės, tai neišnyksta. Tvirtina pateiktą specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 149). Kas yra parašyta, papildomai daugiau neturi komentaro. Palaiko specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 48). Pagal pateiktą Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją V. B. buvo atlikta operacija. Pradžioje ji skundėsi apsunkintu kvėpavimu per vieną nosies pusę, nosis atrodė kreiva. Buvo atlikta LOR apžiūra. Apžiūrint nustatė, kad yra nosies nugarėlė iškrypusi ir yra taip pat iškrypusi nosies pertvara. Buvo taikytas operacinis gydymas, kadangi viskas vyko gan atokiu laiko atstumu nuo traumos, tai operacinio gydymo metu buvo atliktos osteotomijos, kaulai atstatyti į vidurio liniją ir suformuota diagnozė, kad yra įgyta nosies deformacija. Ne įgimta, o įgyta nosies deformacija. Buvo kaulai atstatyti į vidurio liniją. Dėl to pasiprašė asmens sveikatos istorijos pažiūrėti, ar anksčiau iki traumos buvo skundų dėl nosies. Tai pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nebuvo anksčiau skundų dėl apsunkinto kvėpavimo ir nosies, todėl, galimai, buvo nurodyto įvykio metu ir nosies kaulo lūžis, tačiau, kuomet buvo atvykusi po dviejų dienų į priėmimo skyrių, nebuvo atlikta rentgenograma. Tuo metu nosies kaulo lūžis nebuvo nustatytas. Tiesiogiai nėra įvardinta nosies kaulo lūžio specialisto išvadoje. Yra nustatyta, kad įgyta nosies deformacija ir nėra galimybės atmesti, kad galimai ši deformacija buvo padaryta užduotyje nurodytu įvykio laiku. Įvertinus duomenis, taip, keičiasi specialisto išvada, ir keičiasi ne tik 1 p., bet ir 5 p., keičiasi sveikatos sutrikdymo mastas. Sveikatos sutrikdymo mastas būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulo lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sveikatos sutrikdymo mastą įtakoja pats faktas – nosies kaulų lūžis arba įgyta nosies deformacija. Tas laikotarpis, kiek laiko buvo nedarbinga, neįtakojo. Atliekant tyrimą apžiūrėjo pačią nukentėjusiąją ir vertino Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus kortelę - gegužės 8 d., dvi dienos po įvykio, taip pat buvo pateikta (duomenys neskelbtini) istorija, t. y. 12 dienų po įvykio. Nurodė, kad skundžiasi nosies deformacija, skundėsi kraujavimu iš nosies, tai irgi patvirtintų nosies deformaciją, nosies kaulo lūžio, ir tuo metu buvo nurodyta, kad gegužės 18 d. duotas siuntimas ANG, t. y. ausų, nosies, gerklės gydytojo konsultacijai. Tuo metu dar laukė duomenų dėl tolimesnio gydymo. Duomenų laukė iki birželio 15 d., nes jis mato, kad yra ANG gydytojo konsultacija, kuri ir būtų, galimai, tą nosies kaulo lūžį patvirtinusi, tačiau nesulaukęs, pabaigė išvadą. Popierinėje kortelėje mažai duomenų apie tai, kada nukentėjusioji kreipėsi dėl ANG gydytojo konsultacijos. Reiktų žiūrėti į e. sveikatą. E. sveikatoje buvo prisijungęs, žiūrėjo duomenis. Kažkur rugpjūčio mėnesį buvo konsultacija, tada buvo paskirtas operacinis gydymas. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu – 2023 m. liepos 31 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusiosios nepilnametės E. G. parodymai. Ji nurodė, kad viskas vyko šiais metais gegužės 8 d., bet tiksliai datos nepamena, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Ten buvo: sesė V. B., mama I. L. ir vaikai – R., A., kiti, jie visi buvo kambaryje. Buvo G. M., Z., kurio pavardės nežino, A. Š.. A. paskambino savo tėčiui, kad jam liūdna, nes su juo niekas nežaidžia, jo tėtis yra A. R.. Atvažiavo A., jo tėvas A. ir jo brolis, jis buvo automobilyje. Jie atvyko gal už valandos. A. ant V. pradėjo pulti, kad ji susirado naują draugų, pradėjo grasinti, kad sudaužys. Jis bandė įeiti į kiemą, bandė ją traukti, vartus daužyti. Mama išėjo į kiemą, ji stūmė A., kad atsitrauktų. Atėjo jo tėvas, pradėjo kalbėti nesąmones, „iškoliojo“ močiutę. Močiutę, mamą išvadino „necenzūrinė raiška“. A. ar jo tėvas spardė mamą. Ji nuėjo ir pradėjo mamą gelbėti. A. tėvas pradėjo kalbėti apie jos mirusį tėvą. Mamai pradėjo sakyti, kad ji „necenzūrinė raiška“. Ji bandė A. tėvą nustumti, jis iš dešinės rankos kumščio pataikė į nosies kremzlę, jai skaudėjo. Skausmą įvertintų 5 balais iš dešimties. Jai skaudėjo visą vakarą, buvo paraudonavę, kraujas nebėgo, bet buvo silpna. Paskui pradėjo jos mamą pulti. Mama pasakė, „mano dukros neliesi“. Gal ji ir atleistų už smūgį. Mamai buvo suduoti gal 5 smūgiai, tai darė A. tėvas ir A.. A. trenkė mamai iš kojos. A. tėvas ranka trenkė mamai į galvą. Kiek smūgių buvo nematė, nes greitai viskas vyko. Mamai ant kojos buvo šiek tiek raudona. Kuri koja buvo raudona, ji nepamena. Raudonumas nuo to, kai spyrė. Mama nesakė, kad jai skauda. Jie labai tampė už marškinėlių, po konflikto mamai buvo kažkuris žandas raudonas, tikriausiai, kairys. Jie visi ten tampė mamą, tiksliai kas sudavė smūgius neįvardins. A. nuėjo, sakė, kvies policiją, mama sakė jam, kviesk. Pareigūnai paklausė, kiek jai metų, daugiau nieko. Jos mama buvo išgėrusi, sesuo išgėrusi ir jie atvyko išgėrę. Ji buvo pas ekspertus, jie sakė, kad jai nieko nėra, o mamai rado sužalojimus ant kojos. Pareigūnams nepasakė, kad jai trenkė. Sesė ar mama papasakojo pareigūnams. Jie nuėjo už kiemo, jų negirdėjo. Jai kitų sužalojimų nebuvo. Sesė labai verkė po įvykio, po to išvažiavo namo. Sesė buvo užsiėmusi už žando ir verkė. Mamai sužalojimus matė tuos, apie kuriuos sakė. Matė, kad vienas kitą stumdė. V. su A. ir tėvu stumdėsi. Matė, kad mamai trenkė A. tėvas, bet tiksliai nepamena, nes buvo išsigandusi. Konfliktą galėjo matyti A. Š., jis buvo prie vartų, dar G. M.. Jie buvo prie vartų, o jie prie mašinos. Mano, kad galėjo matyti konfliktą, stumdymąsi. Kitų žmonių nebuvo, nes yra dideli atstumai nuo jų ir kito kiemo. Negali atsakyti, ar A., A. matė vienas kito veiksmus. Būdavo, kad jie išsiskirdavo, ar šalia vienas kito. Buvo, kad vienas prie automobilio, kitas prie vartelių, jiems galėjo automobilis užstoti matymą. Buvo, kad A. mama pastūmė, V. ir jį pastūmė. V. stūmė viena pati. Ji stūmė, kai jis apie mirusį tėtį pradėjo kalbėti. Viskas prasidėjo, kai V. pradėjo juos koneveikti, taip ir prasidėjo. Nežino, ar buvo, kad V. su mama stumdė abu. Nugriuvęs niekas nebuvo. Konflikto metu niekas nebuvo nugriuvęs, nebent, kai pastūmė, atsitraukė. A. grasinimai buvo V. sugyventiniui, jis tuo metu buvo antrame aukšte. Jis nesikišo į konfliktą, nes jis iš kalėjimo grįžęs, su apykoje. A. bandė jį kviesti, bet jis neišėjo. Daugiau grasinimų nebuvo, tik pradėjo varyti ant mamos, močiutės, kad tokia, anokia. Mama prieš atvykimą nujautė, kad čia kažkokios nesąmonės, kad kažkaip negerai pasibaigs, visi buvo neblaivūs, dar sesės sugyventinis buvo. Kai atėjo A., po to prie vartų nuėjo V., po to mama išėjo, po to ji, tada A.. Iš grumtynių niekas nebuvo pasišalinęs. Apie jos tėtį sakė jai ir jos mamai, nes žiūrėjo jai į akis, mamai į akis. Jis agresyviai tuo metu kalbėjo. Ji bandė jį pastumti, jis pasakė, „ak, tu snargle“, tiksliai nepamena. Įvykį telefonu filmavo mamos krikšto tėtis, bet nežino, ar gerai matosi. Kieme yra įrengtos filmavimo kameros, bet nežino, ar jos buvo pakrautos veikė, V. automobilis buvo kieme. Kažkas sakė, kad A. įspyrė į automobilį (1 tomas, b. l. 195–197). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 9 d. apklausta nukentėjusioji V. B. nurodė, jog 2023 m. gegužės 6 dieną, apie 16 val. 00 min. sulaukė skambučių per programėlę „messenger“ iš savo buvusio sugyventinio A. R.. Pokalbio metu jis ją keikė necenzūriniais žodžiais, reikalavo susitikimo su jų bendrais vaikais: E. R., A. R. Pokalbio su A. metu ji iš jo balso suprato, kad jis yra neblaivus, dėl to aiškiai nurodė, kad joks susitikimas su vaikais tikrai neįvyks. Jie su A. R. jau apie 6 mėn. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, palaiko bendravimą tik dėl vaikų. Taip pat 2023-05-06 šventė jos mamos I. L. gimtadienį ir ji su vaikais buvo pas ją namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) Ji į A. skambučius galiausiai nebekreipė dėmesio, tuomet, kaip suprato, jis paskambino jų bendrai dukrai E., kuri ir papasakojo, kur jie yra, nurodė, kad namuose yra kitų svečių. Vėliau ji iš A. dar sulaukė žinutės, kurioje jis nurodė, kad atvyksta pas juos pasiimti vaikų. Apie 17 val. 00 min. išgirdo šunų lojimą, dėl to suprato, kad kažkas atvažiavo. Tuo laiku jie buvo vidiniame namo kieme, prie gyvenamojo namo įrengtoje pavėsinėje. Pamatė, kad į kiemą įeina jos buvęs sugyventinis A. R. bei jo tėvas A. R.. Su I. nusprendė nueiti arčiau jų, kadangi jau buvo žinoma, kad jie yra agresyvus ir žinojo, kad jei jie nueis prie pavėsinėje esančio stalo, tai tikrai viską išvartys ir padarys daug nuostolių. Priėjusi prie jų iš karto pamatė, kad jie abu yra stipriai neblaivūs, buvo agresyvūs. A. ir A. iš karto pradėjo šaukti ant jos, kad ji atiduotų jiems vaikus, nes neva jiems yra blogai gyventi su ja, ji jų neprižiūri, vartoja alkoholinius gėrimus ir pan. Tą akimirką jie buvo labai agresyvus, ėjo gylin į kiemą, jos suprato, kad negali jiems leisti eiti tolyn, kaip suprato, jie norėjo įeiti į gyvenamąjį namą, kur tuo metu ir buvo jų vaikai. Tarp jų visų įvyko žodinis konfliktas, jo metu ji bei I. buvo išvadintos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Šio konflikto metu prasidėjo kažkokie pasistumdymai, A. ją vieną kartą stipriau pastūmė, tikriausiai dėl to, kad ji jam leistų praeiti, tačiau dėl šio jo veiksmo jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Daugiau konflikto metu A. prie jos nelindo, jos nesužalojo. Tuo metu prasidėjo ir A. tiesioginis puolimas ant jos bei jos mamos I. A. viso konflikto metu jai trenkė savo rankos kamšiu bei delnu į galvos bei kūno sritis iki 15 kartų. Juto, kaip vienas jo smūgis pataikė jai į veido nosies sritį, po šio smūgio jai pasidarė labai silpna, juto, kaip iš nosies bėga kraujas. Bet ji vis tiek bandė jį sulaikyti, kad jis neitų toliau į namo kiemą ar patį namo vidų. Tuomet, kadangi ji buvo palaidais plaukais, jis pradėjo tempti jai už plaukų, dėl šio jo veiksmo juto, kaip jos plaukai ištraukiami iš galvos, o tai buvo labai skausminga. Ji A. po jo suduotų smūgių atsistumdavo nuo savęs savo rankomis, tuomet jis jai spirdavo iš savo kojos į jos kojų šlaunis, spirta buvo iki 5 kartų. Taip pat A. pradėjo ją laikyti už kaklo, tokiu būdu smaugė ją, tai pamatė jos sesuo E. G., kuri norėjo ją išlaisvinti, ir dėl to A. jai vieną kartą iš savo rankos trenkė į jos sesers veido sritį, ties nosimi. Šis smūgis jai atrodė labai skausmingas. Tokiais A. R. veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Patirtą skausmą dešimties balų sistemoje nuo 1 iki 10 (skaudžiausia) vertina 8 balais. Viso šio konflikto metu ją bandė apginti tiek I., tiek E. G., kurios taip pat šio konflikto metu buvo sumuštos. Kiek tiksliai joms buvo sutrenkta, ji nurodyti negali. E. tikrai A. trenkė vieną kartą ranka į veido sritį, šį įvykį ji matė pati. Viso šio konflikto metu ji gynėsi nuo A. veiksmų, jį atstumdavo nuo savęs ir rankomis suspausdavo jo rankas, daugiau prieš jį jokių veiksmų nesiėmė, iš savo rankų nesmūgiavo. Vėliau jie kažkaip išėjo iš namo kiemo, ir išeidamas A. spyrė į jos pastatytą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis spyrė apie 3 kartus į galinį automobilio, kairės pusės bamperį. Kaip suprato, A. ir A. tikslas buvo pasiimti jų bendrus vaikus, dėl to jie patys į I. namus iškvietė policijos ekipažą, dėl neva vaikų nepriežiūros. Atvykęs policijos ekipažas nustatė įvykio aplinkybes bei konflikte dalyvavusių asmenų neblaivumus. Taip pat nuramino A. bei A. ir liepė jiems išvažiuoti namo. Į įvykio vietą taip pat GMP ekipažas nebuvo kviestas, nes jos pačios to atsisakė. Tačiau skausmas jos nosies srityje nesibaigė, ji 2023-05-08 kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kurioje jai buvo nustatytas paviršinis nosies sužalojimas, po medikų apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Po įvykusio įvykio apžiūrėjo sau priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad atšokęs jo automobilio kairės pusės galinis bamperis. Kokia dėl to jai padaryta turtinė žala, ji dabar nežino, kreipsis į autoservisą, kurie apskaičiuos automobilio tvarkymo išlaidas. Nežino, dėl ko įvykio metu nei jos, nei įvykį matę asmenys nekvietė policijos, viskas įvyko greitai ir buvo daug streso dėl šio įvykusio įvykio, tą akimirką nežinojo kaip reikia elgtis. Namo kieme yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, bet ar jos naudojamos, pajungtos ji nežino. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti A. R. ir A. R. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jį pateiks vėliau (2 tomas, b. l. 27–31). 2023 m. gegužės 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. B. nurodė analogiškas aplinkybes (2 tomas, b. l. 32–36). 2023 m. rugpjūčio 24 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. B. nurodė, jog dėl apgadinto automobilio pretenzijų neturi. Nuo A. R. suduoto smūgio jai į veidą, jai iškart pradėjo bėgti kraujas ir vėliau skaudėjo nosį. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, dėl to kreipėsi pas LOR specialistus, kur buvo apžiūrėta ir nusiųsta pas chirurgą, po chirurgo apžiūros pasakė, kad jai reikalinga operacija, dėl ko tiksliai pasakyti negali, viskas yra parašyta medicininiuose dokumentuose. Operacija numatyta 2024-01-10 (2 tomas, b. l. 37–40). 2023 m. birželio 28 d. akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. L. ir įtariamasis A. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, prieštaravimai nebuvo pašalinti (1 tomas, b. l. 154–158). 2023 m. birželio 22 d. akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji V. B. ir įtariamasis A. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, prieštaravimai nebuvo pašalinti (2 tomas, b. l. 53–56). 2023 m. gegužės 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole I. L. nurodė, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 20, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu A. R. ir A. R. sumušė ją, suduodant 5 kartus rankos kumščiais į jos veido sritį bei vieną kartą spiriant į jos kojos sritį. Taip pat šio konflikto metu A. R. trenkė iš rankos kumščio į jos nepilnametės dukters E. G. veido sritį. A. R. bei A. R. jai bei jos dukrai E. G. sukėlė fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 10–15). 2023 m. gegužės 7 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokole pareiškėja V. B. nurodė, kad buvęs vyras kartu su savo tėvu prigėrę skambino, grasino, jog atvažiuos atimti iš jos vaikus. Baigus pokalbį atvyko pas jos mamą į namus, reikalavo duoti vaikus, jai atsisakius, buvusio vyro tėvas pradėjo šaukti, grasinti, smurtauti prieš ją, o buvęs vyras apgadino (spardė) jos automobilį (1 tomas, b. l. 21–27). 2023 gegužės 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 gegužės 6 d., dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu D. S., ekipaže S1902, nustatytu maršrutu, apie 18.01 val., iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atvyko pas buvusią sugyventinę, kuri yra neblaivi su 2 nepilnamečiais vaikais, ir neduoda pasiimti vaikų, GMP atsisako, pasitiks prie įvažiavimo į žvyrkelį. Apie 18 val. 14 min. atvykus prie nurodyto adreso kiemo, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivūs: A. R., nustatytas 2,81 promilių girtumas, ir A. R., nustatytas 1,79 promilių girtumas, kurie paaiškino, kad nurodyto namo kieme yra A. R. buvusi sugyventinė V. B., kuri yra neblaivi ir neprižiūri savo vaikų. Nuvykus į nurodyto namo kiemą, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivios I. L., nustatytas 1,36 promilių girtumas, V. B., nustatytas 1,61 promilių girtumas. Moterys paaiškino, kad į namus buvo atvažiavęs buvęs V. B. sugyventinis A. R. su tėvu A. R. ir pradėjo konfliktuoti žodžiu, kadangi, kai šie išgeria alkoholio, tada jiems pradeda rūpėti vaikai ir nori juos pasiimti. Konflikto metu A. R. pradėjo elgtis agresyviai, stumdyti V. B., taip pat šiai trenkė kelis kartus į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. I. L. norėjo juos išskirti, taip pat šiai trenkė į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Toliau vykstant konfliktui A. R. taip pat trenkė I. L. dukrai E. G. į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, kuri norėjo išskirti konflikto dalyvius. Tuo metu pretenzijų moterys neturėjo, teigė, kad atvyks į policiją kitą dieną, bei pateiks vaizdo įrašą, kadangi aplinka yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Taip pat namuose buvo 5 nepilnamečiai vaikai E. G., R. L., L. L., A. R., E. R., kuriuos prižiūrėjo blaivi močiutė V. S.. Apie įvykį informuotas Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojas. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis (1 tomas, b. l. 30–31). 2023 m. gegužės 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 8 d., apie 19.41 val. gautas telefoninis pranešimas iš Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos A. apie tai, kad 9.55 val. atvyko V. B., kuriai diagnozuotas paviršinis nosies sužalojimas, išleista gydytis ambulatoriškai. Teigė, jog buvo sumušta prieš keturias dienas, aplinkybės neaiškios (1 tomas, b. l. 32–33). 2023 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykiui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta (1 tomas, b. l. 35–39). 2023 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023 m. gegužės 6 d. 17.57.30. Vyras, prisistatęs A. R., kviečia atvykti policiją link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., kadangi neblaivi jo buvusi sugyventinė, kuri susirado kitą vyrą, jam neduoda išsivežti jo dviejų vaikų. Nurodo, jog greitosios nereikia, kad policiją pasitiks jis (1 tomas, b. l. 42–44). 2023 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20230506-181434UTC+0300, kuriame matoma, kad pareigūnus pasitinka du vyrai. Vyras su barzda nurodo: ,,Jis yra iš kalėjimo parėjęs žmogus, bet esmė, kad jis yra nu, šiaip, iš kalėjimo, ir mano vaikai nesaugūs“. Kitas vyras su taše nurodo: ,,situacija, čia mano sūnus yra (parodo ranka į vyrą su barzda) (toliau nelabai girdisi ką sako dėl pašalinių garsų) ten kažkoks draugas yra, nežinau ir jie ten visi išgėrę“. Vyras su barzda nurodo: ,,o jisai yra su apykoje ir jam yra negerai“. Pareigūnas paprašo pateikti dokumentą. Vyras su taše sako: ,,suprantat, jisai išgėręs yra (nesigirdi ką sako, dėl pašalinių garsų), mes už vaikus pergyvenam, nes mamytė „biški“ išgėrus yra, ten visi išgėrę.“ Pareigūnas klausia: „ar dabar išgėręs ar ?“. Vyras su barzda atsako: ,,jo, dabar išgėręs“. Pareigūnas informuoja, kad jei nebus blaivių, bus kviečiamos vaikų teisės. Vyras su taše atsako: ,,taip, mes žinom, bet žinokit mes pergyvenam (toliau aiškiai nebesigirdi ką sako). <...> Toliau vyras su barzda sako: „nes jis pabėgo velnias, jo jis 6 valandą turi būti namuose, bet taip nėra.“ <...>. Vaizdo įraše PSS-20230506-181828UTC+0300 matyti, kad, pareigūnus pasitinka lauke esantys žmonės. Pareigūnai aiškinasi, ar yra vaikų, ar yra blaivus asmuo. Moteris su juodais marškinėliais sako: „o kodėl jiems girtiems galim vaiką duot?“. Pareigūnas atsako: „tai negalit“. Moteris su juodais marškinėliais sako: „nu va, ir ko jie kviečiasi dabar, ką jie aiškina“. Pareigūnas sako: „nieko, tuoj išsiaiškinsim“. Moteris su juodais marškinėliais sako: „nieko neaiškina ane? Nu paaiškinsim rytoj, nuvažiuosim visi paaiškinsim, kameros namuose sustatytos, pažiūrėsim kaip daužė mus, kaip muša, kokiais žodžiais. Mane ne prie ko (sako necenzūrinius žodžius) išvadina, puolė“. Pareigūnas klausia, ar jie buvo čia (į namus) atvykę. Visi nurodo, kad taip. Girdisi kaip sako: ‚čia puolė, spardė, daužė, moteris kaip lupa abidvi, išsirengęs, va. V. primušė ir mano dukrą I., va, tai uždavė per veidą, tas senis, nu senis, kas čia vyko“. Toliau matyti kaip moteris su baltais marškinėliais atsineša rožinės spalvos aplanką su dokumentais ir sako: „aš visas kameras atsuksiu rytoj. Rytoj tikrai pas jus atvažiuosiu, pasižiūrėkit kaip, visas kameras va (rodo barzdą) kaip man davė“. <...> Toliau moteris su baltais marškinėliais nurodo: „man irgi kai čia dėjo. Sakau, žinai, sakau, vaikeli, kad kameros pas mane sustatytos“. Ir tas senis, šnai (rodo ranka), saka (sako necenzūrinius žodžius), tu nepriimsi anūkų į namus. Nu alio, sakau, kaip aš galiu anūkų nepriimt į namus“. Kita moteris girdisi sako: „ko jie kvietėsi policija, tegul džiaugiasi, kad mes nekvietėm (toliau nebesigirdi dėl pašalinio triukšmo)“. Toliau vaizdo įraše matyti kaip pareigūnas rašosi duomenis, kitas pareigūnas matyti kaip ruošia alkotesterį. Moteriai su baltais marškinėliais nustatomas neblaivumas. Nustatyta 1,36 prom. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip nustatomas neblaivumas moteriai V. <...> Pareigūnas paprašo papasakoti, kas įvyko. Moteris baltais marškinėliais atsako: „atvažiavo va, senis su R., buvęs uošvis, man „pliūrino“ į nosį, kodėl tu priėmi savo vaiką“. Pareigūnas klausia: „o kas dabar jis jums?“ Moteris su baltais marškinėliais atsako: „buvęs uošvis ir buvęs žentas, vaikų tėvas. Nu atvažiavo „pliūrina“ man, va, visa lūpa prakirsta (rodo su ranka, nesimato sužalojimo)“. Pareigūnas paklausia, ar reikia moteriai medikų, ji atsako, jog nereikia. Toliau moteris su baltais marškinėliais nurodo: „V. pradėjo mušti. Nu tada aš kaip puoliau į vidurį, ir viskas. Pradėjo rėkt, šaukt, (necenzūriniai žodžiai), tu atiduosi mana vaikus, sakau ne“. Vyras raudona striuke sako: „man tėvas tas puolė, aš nesikišau, nenoriu aš, aš greitojoje dirbu, bet žinau tuos reikalus, aš nesikišau...“. Pareigūnas klausia dar kartą ar nereikia medikų. Moteris baltais marškinėliais atsako: „sukas galva, nieko, ne, praeis, jeigu kas išsikviesim, tikrai dabar aš nenutylėsiu už tą lūpą, rytoj atvažiuosiu ir atvešiu visus va kamerų įrašus. Viską atvešiu. Jisai manęs čia nežemins, kad viską, ne ne, tikrai dabar aš taip rankų nenuleisiu, nes čia jau ne pirmas kartas kaip jisai čia grasina, kad padegsiu, padarysiu, išdaužysiu langus. <...>. Moteris baltais marškinėliais sako: „tikrai, sakau jau čia jau virš viršūnės. Aš jam sakiau ir jisai šauk palei ten, kur stulpelis, kur balti stulpeliai, man baigia filmuot, va, tos kameros. Jisai šauk palei baltus stulpelius: „aš tave (necenzūriniai žodžiai) užmušiu“. Pareigūnas klausia, kur daugiausiai viskas įvyko. Moteris baltais marškinėliais rodo ranka <...>. V. nurodo: „į galvą trankė, kojas trankė, rankas trankė“. Pareigūnas klausia, kur jai trenkė, V. sako: „tai ne A., o A. tėvas į galvą trenkė. Kojas trankė, bandė perverst, į nugarą, į krūtinę, per kaklą. Visaip čia buvo. Aš nežinau. Va, jums kameras pateiks, parodys, kas čia buvo. Čia kaip „škurlį“ kažkokį tampė“. Vaizdo įraše PSS-20230506-181829UTC+0300 matyti ta pati situacija, kaip ir vaizdo įraše PSS-20230506-181828UTC+0300, toliau matyti, kaip pareigūnas ruošia alkotesterį. Moteriai su baltais marškinėliais patikrinamas neblaivumas, nustatyta 1,36 prom. Vaizdo įraše matyti, kaip nustatomas neblaivumas moteriai V., nustatyta 1,61 prom. <...> V. nurodo, kad buvęs vyras paskambino jų vaikui. Vaikas pasakė, kad pas močiutę kaime švenčia gimtadienį. <...> Toliau matyti, kaip pareigūnui yra rodoma vaizdo medžiaga. V. aiškina, kad tėvas norėjo pasiimt vaikus, kad ji nedavė, nes tėvas prigėręs. Pareigūnui E. sako, kad tėvas (senis), čia iš „kuloko“ (parodo į veidą). Vaizdo įraše PSS-20230506-184235UTC+0300 matyti, kad E. atsako pareigūnui, kad trenkė tėvas, parodo ranka. Visos moterys patvirtina, kad viską darė tėvas. E. sako, kad bandė sesę gint, o jis puolė <...>. Vaizdo įraše PSS-20230506-184829UTC+0300 V. aiškina, kad „iš buvusio vyro patiria tokį psichologinį terorizavimą, nesako, kad kasdien, bet jei jis tik prisigeria, ir yra, va, čia į savaitę būna kokie trys, keturi kartai <...>. Dabar su tėvu atvažiavo, čia kažkokią tvarką bandė įvest“. Vaizdo įraše PSS-20230506-185508UTC+0300 matyti, kaip pareigūnai sugrįžta prie pranešėjų. Matyti, kaip pareigūnas patikrina vyro su taše neblaivumą, nustatyta 1,79 promilės. Toliau matyti, kaip tikrinamas kitam vyrui neblaivumas, nustatyta 2,81 promilės. Pareigūnui pasakius, jog šiuo metu vaikai saugūs, nes yra asmuo blaivus, A. sako: „mamytė neblaivi, nesvarbu, močiutė, mes dar kartą iškviesim ekipažą, mes dar kartą iškviesim ekipažą, vaikai nesaugūs, ačiū už pagalbą“. A. sako: „jūs nieko nepadėjot“ (1 tomas, b. l. 47–53). 2023 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota I. L.kūno apžiūra. Nustatyta, jog veido srityje, ties viršutine lūpa, yra žaizda, kurios plotis apie 3 mm, o ilgis 2 mm. Dešinės pusės blauzdoje akivaizdžių sužalojimų nematoma (1 tomas, b. l. 54–60). 2023 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota E. G. apžiūra. Veido srityje, nosies srityje matomas sužalojimas, kurio plotis apie 1 cm, o ilgis apie 2 mm (1 tomas, b. l. 61–67). 2023 m. gegužės 9 d. asmens apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota V. B. kūno apžiūra. Nustatyta, jog veido srityje, ties dešine veido puse matomas praraudimas, panašus į sumušimo žymes (1 tomas, b. l. 68–74). 2023 m. gegužės 9 d. savanoriškų daiktų (dokumentų) pateikimo protokole užfiksuota, kad V. B. pateikė 11 plaukų sruogų (1 tomas, b. l. 75–77). 2023 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota V. B. pateiktų rudos spalvos plaukų sruogų apžiūra (1 tomas, b. l. 78–82). 2023 m. rugsėjo 4 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. L. pateikia tyrimui mobilaus ryšio telefoną NOKIA C20 (1 tomas, b. l. 100–102). 2023 m. rugsėjo 4 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota I. L. pateikto mobilaus ryšio telefono NOKIA C20 apžiūra. Albume „Camera“ rasti bylai aktualūs trys vaizdo įrašai (1 tomas, b. l. 103–105). 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu mobilaus ryšio telefonas NOKIA C20 grąžintas I. L.. 2023 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota telefone NOKIA C20 rastų vaizdo įrašų apžiūra. Nurodoma, jog peržiūrimas vaizdo įrašas VID_20230506_174157. Įrašo trukmė 00:04:17. Įrašas filmuotas telefonu. Vaizdo įraše matomas vyras Nr. 1 – tamsiai mėlynos spalvos sportiniu kostiumu, priekyje pasikabinęs juodą rankinę. Moteris Nr. 1 – šviesiai pilkomis sportinėmis kelnėmis, raudonu megztiniu, ilgais palaidais rudais plaukais. Tolumoje stovi moteris Nr. 2 – baltos spalvos marškiniais, šviesiai mėlynais džinsais, su lankeliu ant galvos. Ir vyras Nr. 2 – juodomis sportinėmis kelnėmis, be viršutinių rūbų. Vaizdo įrašas prasideda moters Nr.1 žodžiais: „va „necenzūrinė raiška“ susirink savo sūnaus necenzūrinė raiška“. Vyras Nr. 1 sako: „gyvenai su tom „manatkėm“ kai buvai su juo. Tu šiukšlė buvai supranti. Aš tave į Šiaulius atvežiau“. Moteris Nr. 1: „matai atvežė jis mane necenzūrinė raiška“ vargšas“. Moteris Nr. 1 prieina prie vyro Nr. 1 ir sako: „necenzūrinė raiška“ iš čia. „Necenzūrinė raiška“ iš čia“. Moteris Nr. 1 trenkia vyrui Nr.1 į krūtinės sritį. Vyras Nr. 1 pastumia moterį, sako: „nebandai manęs čiupinėt“. Moteris Nr. 1: „nestumdyk manęs „necenzūrinė raiška“ ir puola stumti vyrą Nr. 1. Šis pastumia atgal ir sulaiko moters Nr. 1 rankas. kuri mėgina vėl stumti vyrą. Vyras Nr. 1 sako: „kas tau leidžia mane stumdyt“. Moteris Nr. 1 šaukia: „trenk, trenk, trenk“. Ateina moteris Nr. 2 ir nustumia vyrą Nr. 1, delnu trenkia į krūtinės sritį. Prieina vyras Nr. 2, kurį nustumia į šoną moteris Nr. 2. Telefonas perduodamas senyvo amžiaus moteriai, kuri telefoną nusuka į vidinę kiemo pusę. Todėl, kas vyksta tarp asmenų, nebesimato. Girdisi vyro Nr. 1 balsas: „ką tu man grasini“. Moteris, kuri filmuoja: „nebandyk vaiko mušt“. Moteris Nr. 1 sako: „pasitrauk nuo vaiko debile“. Tolumoje toliau girdisi šūksniai, keiksmai bet neįmanoma suprasti kas ką sako. Daugiau ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos nėra. Peržiūrimas vaizdo įrašas VID_20230506_174344. Įrašo trukmė 00:00:34. Įrašas filmuotas telefonu. Vaizdo įraše girdisi kelių moterų balsai, bet vaizdo, kas kalba, nesimato. Filmuojanti moteris sako: „ar jau išvažiavo?“, kita moteris: „kai dėja į snukį“, filmuojanti moteris: „kam?“, kita moteris: „man“. Toliau fone girdisi dar vienos moters šaukimas: „necenzūrinė raiška“ tas E.lds, paskambinsim vaikų teisėm ir viskas. „Necenzūrinė raiška“ jūs bijot „necenzūrinė raiška“. Va tuoj pat į vaikų teises paskambinsiu, kad pas R. A. yra ir atims, visi girti. Ir viskas. Ir tam A. užsibaigs mandrumai“. Filmuojanti moteris: „ale kaip velnio negali nulaikyt A., „necenzūrinė raiška“ kas per vaikas“. Moteris: „aš sakiau užsirakink“. Filmuojanti moteris: „eik tu „necenzūrinė raiška“ spardosi, putos eina iš burnos. Išjunk nebefilmuosiu. Ir I. davė ir tai davė“. Tuo vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrimas vaizdo įrašas VID_20230506_174725. Įrašo trukmė 00:01:03. Įrašas filmuotas telefonu. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos nėra (1 tomas, b. l. 111–113). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. L. nustatyti sužalojimai: apatinės lūpos paviršinė žaizda su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti 14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Nėra galimybės atsakyti, kuo padaryti sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, I. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 149). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra (2 tomas, b. l. 5). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. nustatyti sužalojimai: abiejų dilbių poodinės kraujosruvos, veido kairės pusės odos nubrozdinimas. Rankų sužalojimai galėjo būti padaryti 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros galimai nurodyto įvykio laiku. Kada padarytas veido sužalojimas nėra galimybės atsakyti, kadangi medicininiuose dokumentuose nenurodytos sužalojimo makromorfologinės savybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. V. B. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 tomas, b. l. 48). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas 2024 m. balandžio 8 d., baigtas 2024 m. balandžio 9 d.) nurodyta, kad V. B. papildomai nustatytas sužalojimas: įgyta nosies deformacija, kuri galėjo atsirasti dėl nosies kaulų lūžio, paveikus nosies sritį kietu buku daiktu ar paviršiumi mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (4 tomas, b. l. 14–15). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-96-303-2020, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022). Taip pat pažymėtina, jog pagal teismų praktiką būtinosios ginties provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2007, 2K-78/2016, 2K-416-942/2016). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams. Kaltinamasis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu prisipažino, nurodė, jog smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą I. L., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė I. L. vieną kartą į veido sritį, bei spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinę koją, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad A. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia delnu sudavė I. L. vieną kartą į veido sritį, bei spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinę koją, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis A. R. nuosekliai teigė, jog konflikto metu I. L. jis sudavė delnu į veidą, bei spyrė į koją. Su I. L. susitaikė, jos atsiprašė, atlygino civilinį ieškinį. Kaltinamojo parodymus patvirtina I. L., nukentėjusiosios nepilnametės E. G., liudytojų parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. A. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji byla teismui perduota A. R. kaltinant padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo I. L., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė I. L. keturis kartus į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - apatinės lūpos paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva. Be to, A. R. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė ir nežymiai sužalojo V. B., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ir delnu ne mažiau penkiolika kartų į galvos sritį, bei įvairias kūno vietas, tempė už plaukų, spyrė penkis kartus nukentėjusiajai V. B. į koją, pagriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - abiejų dilbių poodines kraujosruvas, veido kairės pusės odos nubrozdinimą. Be to, A. R. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. G., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. 2024 m. balandžio 30 d. prašymu A. R. pareikštas kaltinimas dėl V. B. sužalojimo patikslintas, jame pakeitus esmines faktines aplinkybes, pakeistas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tai yra A. R. kaltinant tuo, jog jis 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ir delnu ne mažiau penkiolika kartų į galvos sritį, bei įvairias kūno vietas, tempė už plaukų, spyrė penkis kartus nukentėjusiajai V. B. į koją, pagriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą, padarė sužalojimus – abiejų dilbių poodines kraujosruvas, veido kairės pusės odos nubrozdinimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies deformaciją, kuri galėjo atsirasti dėl nosies kaulų lūžio, t. y. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino, nurodė, jog jis su A. atėjo prie kiemo. Prie jų atėjo V. ir I., tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jie norėjo pasiimti vaikus. Jie žodžiu konfliktavo, tačiau jis jokių smūgių niekam nesudavė. Kažkuriuo momentu pasirodė I. dukra E., ji norėdama jam suduoti puolė ant jo, jis pagriebė už jos rankos ir patraukė ją nuo savęs, kad ji jam nesuduotų. V. taip pat norėdama jam suduoti smūgius ant jo puolė, tačiau jis paėmęs ją už rankų tiesiog ją nustūmė nuo savęs. Tuo metu I. pradėjo šaukti, kodėl jis stumdo jos dukras ir ji jam sudavė du kartus delnu per veidą. Jis nei vienai smūgių nesudavė. Po I. suduotų smūgių jam, jis suprato, kad daugiau konfliktuoti nereikia, dėl to apsisuko ir išėjo. Teisme kaltinamasis A. R. nurodė, jog kaltę pripažįsta, tačiau duodamas parodymus nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, todėl, teismo vertinimu, kaltės nepripažino. Nurodė, jog konflikto metu I. L. nesudavė. V. B. taip pat nieko nepadarė. Jis ją pagavo už rankos tuo metu, kai ji jam norėjo suduoti, ir nieko daugiau nedarė. Nežino, kodėl E. sako kitaip. Jo visi veiksmai buvo tokie, kad jis pagavo V. už rankos. Konfliktą matė E., kuri tuo metu atėjo su V.. Ji jam kažką bandė sakyti, tačiau jis jai pasakė, kad laikytųsi atstumo nuo jo. Jis tikrai jai nieko nepadarė. Galbūt ir galėjo paimti E. už rankos, tačiau po to apsisuko ir nuėjo prie automobilio. Nurodė, jog pirmiausia E. G. ranką nuleido, taip pat nuleido ir V. B. ranką jai užsimojus. Tada jam sudavė I. ir jis nuėjo prie automobilio. Teisme prokurorei prašymu patikslinus A. R. pareikštą kaltinimą dėl V. B. sužalojimo bei pakeitus nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis A. R. nurodė, jog kaltę pripažįsta, tačiau vėl gi, duodamas parodymus nepripažino esminių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl, teismo vertinimu, kaltės nepripažino. Nurodė, jog V. B. penkiolika kartų gal nesudavė, bet jei prokurorė nurodė, kad buvo taip, kaip kaltinime, gal taip ir buvo. Jis nežino, nepasakys. Buvo išgėręs, buvo apėmusi isterija, todėl gerai nepamena. Gal nukentėjusioji geriau žino. Nepamena ar sudavė į galvos sritį V. B. Prie jos veido gal ir prisilietė, netyčia gal ir sudavė. Į kitas kūno vietas ar sudavė, nežino, už plaukų tikrai netempė. Ar buvo sugriebęs nukentėjusiai už kaklo, nepamena. Smūgis kiekvienam atrodo skirtingai. Jis pripažįsta savo kaltę, tiesiog, ne viską pamena. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padaryti nurodyti sužalojimai. Jei specialistas taip sako, tai taip ir gali būti. Jis nenorėjo to padaryti, tai įtakojo alkoholis, emocijos. Viskas gavosi spontaniškai. Neturėjo tikslo smurtauti. Taip išėjo pokalbio metu. Su V. sukonfliktavo. I. L. sudavė išeidamas. Pirma buvo smurtas prieš G., paskui V., po to – L. Jis ten šaukė, rėkė, pastūmė G. Laiko tarpas galėjo būti apie 15 minučių. Tarp smurtavimų laiko tarpų nebuvo, viskas buvo šalia. Šiuos viso proceso metu duotus kaltinamojo A. R. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius ir neišsamius. Jo besikeičiančią poziciją dėl kaltės, būtinosios ginties sąlygų egzistavimo, teismas vertina kaip neatitinkančius tikrovės, kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiosios V. B., I. L., nepilnametė E. G. nuosekliai tvirtino A. R. prieš jas smurtavus. Nukentėjusioji V. B. teisme nurodė, jog kaltinamiesiems atvykus prie I. L. namų, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jos atžvilgiu A. R. panaudojo fizinį smurtą, ją apstumdė, sudavė smūgį į veidą, rankas ir šoną. A. R. trenkė į įvairias kūno vietas: kojas, rankas, veido sritį. Trenkė delnu į veido sritį, ji buvo tampoma už plaukų. Akivaizdžiai buvo paraudusi ir patinusi nosis, iš jos bėgo kraujas. Buvo padaryti sužalojimai ant žando, po akimi kairėje pusėje, kraujosruvos ant rankų, tikriausiai, kai buvo suimta už rankų. A. R. tempė jai už plaukų, išrovė plaukų kuokštą, juos pateikė policijai. Ji jautė skausmą, patyrė sužalojimus. Vienu metu E. G. bandė juos išskirti, šaukė „nelįsk prie mano sesės“. A. R. pradėjo šaukti ant E. dėl tėčio, kuris yra miręs. Ji matė, kaip A. R. ranka sudavė E. į nosį. Ji nematė konkrečių veiksmų, padarytų I. L. atžvilgiu, bet I. dalyvavo konflikte. Po konflikto ji skundėsi, kad skauda lūpą, tačiau, kas jai sudavė, ji nematė. Po įvykio jos nosis buvo akivaizdžiai sutinusi, buvo sunku kvėpuoti. Po įvykio ją apžiūrėję medikai rekomendavo apsilankyti pas LOR gydytoją, kuris pasakė, kad jai reikia chirurgo konsultacijos. Po apžiūros chirurgas pasakė, kad jai reikalinga operacija, kuri vėliau jai buvo atlikta, buvo atstatytas iš vietos išstumtas nosies kaulas. Iki įvykio sveikatos problemų su kvėpavimu, nosimi neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. nurodė, jog žodinio konflikto metu prasidėjo A. tiesioginis puolimas jos bei jos mamos I. atžvilgiu. A. viso konflikto metu jai trenkė savo rankos kamšiu bei delnu į galvos bei kūno sritis iki 15 kartų. Juto, kaip vienas jo smūgis pataikė jai į veido nosies sritį, po šio smūgio jai pasidarė labai silpna, juto, kaip iš nosies bėga kraujas. Bet ji vis tiek bandė jį sulaikyti, kad jis neitų toliau į namo kiemą ar patį namo vidų. Tuomet, kadangi ji buvo palaidais plaukais, jis pradėjo tempti jai už plaukų, dėl šio jo veiksmo juto, kaip jos plaukai ištraukiami iš galvos, o tai buvo labai skausminga. Ji A. po jo suduotų smūgių atsistumdavo nuo savęs savo rankomis, tuomet jis jai spirdavo iš savo kojos į jos kojų šlaunis, spirta buvo iki 5 kartų. Taip pat A. pradėjo ją laikyti už kaklo, tokiu būdu smaugė ją, tai pamatė jos sesuo E. G., kuri norėjo ją išlaisvinti, ir dėl to A. jai vieną kartą iš savo rankos trenkė į jos sesers veido sritį, ties nosimi. Kiek tiksliai joms buvo sutrenkta, ji nurodyti negali. E. tikrai A. trenkė vieną kartą ranka į veido sritį, šį įvykį ji matė pati. Viso šio konflikto metu ji gynėsi nuo A. veiksmų, jį atstumdavo nuo savęs ir rankomis suspausdavo jo rankas, daugiau prieš jį jokių veiksmų nesiėmė, iš savo rankų nesmūgiavo. Nukentėjusioji I. L. nurodė, jog konflikto metu su kaltinamaisiais matė, kad A. R. stumdė V.. Ji puolė juos skirti, tuo metu A. R. jai sudavė į lūpą. Jai buvo prakirsta lūpa. E. G. pamačiusi, kad A. R. jai trenkė, taip pat puolė ją ginti. E. sakė, „nepulsi“, o A. sakė, „jeigu būčiau tavo tėtis, dar ne taip gautum“. E. tėtis yra miręs ir jai sukilo agresija – ji puolė. Tada A. sudavė E. į nosį. Matė, kad V. stumdė, bet ar mušė – nematė. Iki įvykio V. su nosimi sveikatos problemų neturėjo. Patikslino, jog tiksliai nematė, jog V. B. būtų suduoti smūgiai į veidą. Pirmiausia, A. R. stūmė V., tada ji išlėkė iš kiemo ir jis pastūmė ją (I. L.). V. puolė A. iš nugaros. E. atėjo ginti jos ir V. Nešant A. į namus, jai spyrė A., nes norėjo įeiti į teritoriją. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. L. nurodė, jog žodinio konflikto metu A. R. pradėjo ją mušti. Rankos kumščiais jai sudavė apie 4 kartus į veido sritį. Nuo suduotų smūgių jai prakirto lūpą, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Taip pat konflikto metu A. R. vieną kartą delnu jai sudavė į veido sritį, bei spyrė į dešinės kojos blauzdą. Tiek A., tiek A. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji atgal jokių veiksmų prieš juos nesiėmė, tik bandė nuraminti įvykusį konfliktą bei savo rankomis bandė atstumti A. nuo savęs, kad jis nusiramintų bei liautųsi mušęsis. Tuomet į šį konfliktą įsikišo V., kuri norėjo apginti ją, tačiau ir pačiai buvo suduota. Kiek kartų buvo trenkta V. nematė, neįsidėmėjo. Viskas įvyko labai greitai. V. pati tik gali pasakyti, kas ir kiek smūgių jai sudavė. Kadangi jos dukra E. G. pamatė, kad yra mušama jos sesuo V., ji taip pat norėdama apginti savo sesę, įsikišo į šį konfliktą. Tuomet tyčia A. R. iš savo kumščio trenkė vieną kartą E. į veido sritį. Tokiais veiksmais A. R. sukėlė fizinį skausmą jos nepilnametei dukrai E. G.. Šį smūgį A. jos dukrai sudavė tyčia, kadangi prieš trenkiant pasakė: „pasitrauk snargle“, ir tikrai suprato ką daro. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nepilnametė E. G. nurodė, jog konflikto metu ji bandė nustumti A. tėvą, tuomet jis iš dešinės rankos kumščio pataikė jai į nosies kremzlę, jai skaudėjo. Skausmą įvertino 5 balais iš dešimties. Paskui pradėjo jos mamą pulti. Mama pasakė, „mano dukros neliesi“. Mamai (I. L.) buvo suduoti gal 5 smūgiai, tai darė A. tėvas ir A. A. trenkė mamai iš kojos. A. tėvas ranka trenkė mamai į galvą. Kiek smūgių buvo nematė, nes greitai viskas vyko. Nurodyti A. R. nusikalstamas veikas patvirtinantys nukentėjusiųjų parodymai, teismo vertinimu, yra nuoseklūs, išsamūs, vienas kitą papildantys, netikėti nukentėjusiosiomis ir nesiremti jų parodymais, byloje nėra pagrindo. Šiuo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kt. rašytinė medžiaga, bei liudytojų parodymai: liudytoja G. M. nurodė, jog matė konfliktą. A. tempė už plaukų V., jai sudavė. Kai už plaukų V. galvą nuleido, puolė E., ir jai A. sudavė į veidą. V. B. parbėgo į vonią užsidengusi veidą. Ji šaukė „nosį, nosį“, parsinešė išrautus plaukus. Liudytojas J. L. nurodė, jog po įvykio matė verkiančią, už veido – nosies susiėmusią V. B. Jos nosis buvo ištinusi, ji valėsi iš nosies bėgantį kraują. Liudytoja V. S. nurodė, kad matė kaip konflikto metu A. R. sudavė I., V., anūkei E. I. buvo prakirsta lūpa, kaip buvo suduota, ji nematė. Kaip E. buvo suduota, ji nematė, tik matė, kaip ji išėjo pro vartus prie motinos. E. sužalojimų nematė. V. buvo patinusi lūpa ir visi patinimai buvo prie lūpos, nosies. Buvo prakirsta prie nosies. V. konflikto neinicijavo, ji tik nenorėjo vaikų duoti, o kas pirmas pradėjo, ji nematė. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslesni, prašė teismo jais remtis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. nurodė, jog A. tėvas V. sudavė kelis smūgius su ranka V. į galvos sritį (kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali). Taip pat matė, kai A. tėvas ranka smūgiavo ir I. į veido sritį (kiek kartų, negali pasakyti) ar A. smūgiavo I. pasakyti to tikrai negali. Toliau jiems visiems konfliktuojant, A. tėvas keikė I. necenzūriniais žodžiais, dėl to šalia buvusi I. dukra E. su ranka sudavė A. tėvui, sakė liautis taip elgtis, dėl to A. tėvas ranka smūgiavo vieną kartą E. į veidą. Specialisto išvadose nurodyta, kad I. L. įvykio metu padarytas sužalojimas: apatinės lūpos paviršinė žaizda su aplinkine kraujosruva – nežymus sveikatos sutrikdymas; E. G. kūne objektyvių sužalojimo žymių nerasta; V. B. nustatyti sužalojimai: abiejų dilbių poodinės kraujosruvos, veido kairės pusės odos nubrozdinimas. Rankų sužalojimai galėjo būti padaryti 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros galimai nurodyto įvykio laiku. Kada padarytas veido sužalojimas nėra galimybės atsakyti, kadangi medicininiuose dokumentuose nenurodytos sužalojimo makromorfologinės savybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. V. B. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, jog papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas 2024 m. balandžio 8 d., baigtas 2024 m. balandžio 9 d.) nurodyta, kad V. B. papildomai nustatytas sužalojimas: įgyta nosies deformacija, kuri galėjo atsirasti dėl nosies kaulų lūžio, paveikus nosies sritį kietu buku daiktu ar paviršiumi mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas L. J. paaiškino, jog pagal pateiktą Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją V. B. buvo atlikta operacija. Pradžioje ji skundėsi apsunkintu kvėpavimu per vieną nosies pusę, nosis atrodė kreiva, buvo atlikta LOR apžiūra. Apžiūrint nustatyta, kad nosies nugarėlė ir nosies pertvara yra iškrypusi. V. B. buvo taikytas operacinis gydymas, kadangi viskas vyko gan atokiu laiko atstumu nuo traumos, tai operacinio gydymo metu buvo atliktos osteotomijos, kaulai atstatyti į vidurio liniją ir suformuota diagnozė, kad yra įgyta nosies deformacija. Peržiūrėjęs asmens sveikatos istoriją, nenustatė, jog anksčiau iki traumos V. B. būtų išsakiusi skundus dėl nosies, todėl, galimai, nurodyto įvykio metu jai buvo padarytas ir nosies kaulo lūžis, tačiau, kuomet buvo atvykusi po dviejų dienų į priėmimo skyrių, nebuvo atlikta rentgenograma ir jis nebuvo nustatytas. Apibendrinant anksčiau išsakytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pakankama A. R. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog A. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. kad tyčia kumščiu suduodamas I. L. keturis kartus į veido sritį, I. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – apatinės lūpos paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, bei, kad tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, E. G. sukėlė fizinį skausmą, taip pat nustatyta A. R. padarius jam inkriminuojamą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, t. y. nesunkiai sužalojus kitą asmenį, o būtent – 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavus kumščiu ir delnu ne mažiau penkiolika kartų į galvos sritį, bei įvairias kūno vietas, tempus už plaukų, spyrus penkis kartus nukentėjusiajai V. B. į koją, pagriebus nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudus, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlus fizinį skausmą, padarius sužalojimus – abiejų dilbių poodines kraujosruvas, veido kairės pusės odos nubrozdinimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies deformaciją, atsiradusią dėl nosies kaulų lūžio. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, jog kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Matyti, jog žodinio konflikto metu kaltinamasis A. R. pradėjo puolamuosius smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė padarinius, jų norėjo, tačiau nedetalizavo. Byloje A. R. pateikti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl I. L. sužalojimo, BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo E. G. kaip atskiros nusikalstamos veikos dėl kiekvienos nukentėjusiosios sužalojimo, tačiau teismas su tokia veikų kvalifikacija nesutinka, nes nukentėjusiosios buvo sužalotos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, kas atitinka pavienės (tęstinės) veikos požymius. Pažymėtina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pavienė nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę, trunkamąją ar sudėtinę nusikalstamą veiką. Apibendrinant nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, byloje nustatyta A. R. padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra A. R. smurtaudamas nežymiai sužalojo I. L., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė I. L. keturis kartus į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – apatinės lūpos paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. G., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d. apie, 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą. Be to, A. R. smurtaudamas nesunkiai sužalojo V. B., o būtent: 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.45 val., namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ir delnu ne mažiau penkiolika kartų į galvos sritį, bei įvairias kūno vietas, tempė už plaukų, spyrė penkis kartus nukentėjusiajai V. B. į koją, pagriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą, padarė sužalojimus – abiejų dilbių poodines kraujosruvas, veido kairės pusės odos nubrozdinimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies deformaciją, kuri atsirado dėl nosies kaulų lūžio. Prokurorė prašė kaltinamąjį A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. nurodė, jog su nukentėjusiąja I. L. susitaikė, jos atsiprašė, atlygino I. L. pareikštą civilinį ieškinį. Kaltinamasis A. R. teismui pateikė 2024-01-11 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog A. R. atlygino 350 Eur neturtinę žalą I. L. (3 tomas, b. l. 78). I. L. teisme patvirtino, jog su A. R. susitaikė ir jam atleido, civilinis ieškinys jai yra atlygintas, jokių pretenzijų kaltinamojo atžvilgiu neturi. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punktuose esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje konstatuota, jog teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą). Kaltinamasis A. R. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis A. R. anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinta ir sumažinta laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, atidėtas 1 (vieneriems) metams, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2018 m. spalio 25 d., pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl laikytina, jog nusikalto būdamas neteistu. Liteko ir IBPS duomenimis, teisme kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nenagrinėjama, ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (2 tomas, b. l. 110–116), nedirbantis. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis A. R. savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, teismas sprendžia, jog yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis A. R. ateityje nebenusikals, o padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis A. R. vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja I. L. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Pažymėtina, jog jeigu kaltinamasis ateityje padarys naujus tyčinius nusikaltimus, jis bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas. BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. Pažymėtina, jog atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl kaltinamajam A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį – 10 MGL, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu bei trukme yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis A. R. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis neteistas, Liteko ir IBPS duomenimis, teisme kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nenagrinėjama, ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs (2 tomas, 140-144), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kadangi, nors ir teisme deklaratyviai nurodė, jog kaltę pripažįsta, tačiau duodamas parodymus jis nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių. Atsižvelgus į tai, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Tačiau kaltinamasis A. R. savo noru atlygino nukentėjusiosioms nepilnametei E. G. ir I. L. neturtinę žalą (3 tomas, b. l. 77–78), Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (3 tomas, b. l. 55), todėl, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmių rūšys. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. R. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, jų dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustačius artimą šios bausmės vidurkiui (BK 48 str. 2 d.), neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant kaltinamojo elgesį teigiamai keičiančius įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį. Pridėtinos bausmės dalis parinktina atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą. Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 63,92 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai V. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (3 tomas, b. l. 29–32). Kaltinamasis A. R. teismui pateikė 2023-12-29 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog A. R. Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino 63,92 Eur turtinę žalą (3 tomas, b. l. 55). 2024 m. sausio 4 d. teisme gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, jog turtinė žala biudžetinei įstaigai atlyginta, civilinio ieškinio atsisakoma. Be to, nukentėjusiosios nepilnametės E. G. įgaliotoji atstovė advokatė J. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 6–7), nukentėjusioji I. L. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 11). Teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog nurodytus civilinius ieškinius kaltinamasis A. R. atlygino (3 tomas, b. l. 77–78). BPK 107 straipsnyje numatyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Civilinės ieškovės nepilnametės E. G. įgaliotajai atstovei, civilinei ieškovei I. L., Šiaulių teritorinei ligonių kasai pareiškus, jog žala joms atlyginta, procesas dėl civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nutrauktinas. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo A. R. priteisti 5000 Eur neturtinei žali atlyginti, taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, b. l. 88–101). Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma atsižvelgdama į jos patirtus išgyvenimus, kuriuos sukėlė dėl kalto asmens smurtinių veiksmų atsiradę kūno ir psichologiniai sužalojimai. Ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau kaltu prisipažįstantis A. R., niekada neatsiprašė ieškovės ir nė neinicijavo susitaikymo su nukentėjusiąja. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusioji patyrė ne tik sužalojimus dilbių srityje, kuriuos gali paslėpti po drabužiais, bet ir buvo maksimaliai subjaurotas jos veidas, sulaužyta nosis, išrautas didelis kuokštas plaukų, kurių nukentėjusioji negali užmaskuoti kasdienybėje ir dėl kurių iki šiol patiria didelius skausmus. Pažymėta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelį skausmą, nosies operaciją ir skausmingą gydymą, kuris tęsiasi iki šiol ir reikšmingai apsunkina jos įprastą, kasdienį gyvenimą. Stipriai pablogėjo nukentėjusiosios veido išvaizda, dėl deformuotos nosies, kuri kol kas yra gijimo stadijoje, dėl ko nukentėjusioji yra priversta vengti bet kokio kontakto, bendravimo su kitais žmonėmis, įgijo kompleksų, paniro į depresiją. Dėl patirtos operacijos, nukentėjusioji iki šiol privalo riboti savo judesius, vengti čiaudulio, kvėpavimo per nosį, miegojimo ant pilvo ir veido srities bei patiria kitus pooperacinius sunkumus. Nukentėjusioji neteko didelės dalies galvos plaukų, kurių nepavyko atsiauginti iki šiol, todėl reikalingas intensyvus ir brangus galvos srities gydymas – mezoterapija, kurio negali sau leisti dėl prastos finansinės situacijos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. teismo prašė tenkinti civilinį ieškinį, palaikė jame nurodytas faktines aplinkybes, papildė, jog jai buvo atlikta nosies operacija, mėnesį laiko buvo nedarbinga, po operacijos jos veidas buvo sutinęs, susiformavo kraujosruvos. Kaltinamasis A. R. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog konflikto metu V. B. galėjo būti padaryti kažkokie sužalojimai, todėl galėjo būti padaryta ir neturtinė žala. Sutiktų ją atlyginti, jei suma būtų nustatyta atsižvelgus į protingumo kriterijų, šiuo atveju prašoma priteisti suma, jo nuomone, per didelė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-255-697/2022). Taip pat pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad A. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. B. sveikata, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai V. B. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį, sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų pobūdį – tyčia sudavė kumščiu ir delnu ne mažiau penkiolika kartų į galvos sritį, bei įvairias kūno vietas, tempė už plaukų, spyrė penkis kartus į koją, pagriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, padarė abiejų dilbių poodines kraujosruvas, veido kairės pusės odos nubrozdinimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies deformaciją, atsiradusią dėl nosies kaulų lūžio, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus (dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą), gydymosi pobūdį, jai buvo atlikta nosies pertvaros operacija, po ko buvo nedarbinga, gydėsi ambulatoriškai, ilgalaikes pasekmes – nukentėjusioji įgijo nosies deformaciją, taip pat į tai, jog nukentėjusioji neteko galvos plaukų, kurių iki šiol neatsiaugino, nes reikalingas intensyvus ir brangus galvos srities gydymas – mezoterapija, žalą padariusio asmens kaltę (kaltinamasis kaltės nepripažino), jo turtinę padėtį (darbingo amžiaus, dirbantis), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, bei sprendžia, jog nukentėjusiosios V. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinas 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusioji V. B. teismui pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo A. R. 1000 Eur išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Byloje esantys dokumentai – 2024 m. sausio 18 d. atstovavimo sutartis, 2024 m. sausio 21 d. sąskaita Nr. 202403, patvirtina, jog šioje byloje nukentėjusiąją V. B. atstovavo advokato padėjėja A. Z., kuriai nukentėjusioji sumokėjo 1000 Eur už teisines paslaugas – konsultaciją 100 Eur, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui – 900 Eur, iš viso 1000 Eur (3 tomas, b. l. 95–96). Šiuo nuosprendžiu A. R. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, nes nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme. Atsižvelgdamas į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, įvertinus tai, jog advokato padėjėjai sumokėtas atlygis nėra artimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatytiems maksimaliems dydžiams, nukentėjusiosios V. B. prašymas tenkintinas visiškai, patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. R.. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją nepilnametę E. G. teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas advokatas (3 tomas, b. l. 36, 38). Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-05143, kurioje nurodyta, jog šioje baudžiamojoje byloje E. G. teikiant antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 819,30 Eur išlaidų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo. Šiuo nuosprendžiu A. R. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl prašymas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas ir tenkintinas. 2024 m. kovo 4 d. teismo nutartimi kaltinamajam A. R. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 4 d., į turtą: automobilį KIA CEE D, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) spalva juoda, Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti. Turto saugotojas: A. R. (3 tomas, b. l. 149–150). Kadangi civilinės ieškovės V. B. pareikštas civilinis ieškinys nėra atlygintas, A. R. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 11 plaukų sruogos, saugomos Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Šiauliai), sunaikintinos; mobilusis telefonas NOKIA C20, 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu grąžintas I. L., paliktinas jos nuosavybei; 2 kompaktiniai diskai, esantys voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia : A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja I. L. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT144040063610000390, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. R. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti. Procesą dėl nukentėjusiosios nepilnametės E. G. įgaliotosios atstovės advokatės J. Š. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti. Procesą dėl nukentėjusios I. L. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti. Nukentėjusios V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš A. R. priteisti 4000 Eur (keturis tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios V. B. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo tenkinti ir jai iš A. R. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkinti ir iš A. R. priteisti 819,30 (aštuonis šimtus devyniolika eurų 30 ct) išlaidas valstybės naudai. Išaiškinti A. R., kad teisinės pagalbos išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartimi kaltinamajam A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą: automobilį KIA CEE D, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) spalva juoda, Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti, palikti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 11 plaukų sruogų, saugomas Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Šiauliai), sunaikinti; mobilų telefoną NOKIA C20, 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu grąžintą I. L., palikti jos nuosavybei; 2 kompaktinius diskus, esančius vokuose prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje. Išaiškinti A. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti A. R., jog vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą. Teisėja Daiva Domeikienė