Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-464-278/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-05
Bylos Nr.: e2A-464-278/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00501-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: T. Š., A. K.

Civilinė byla Nr. e2A-464-278/2021Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00501-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 2.6.8.7; 2.6.8.11.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos Nijolės Danguolės Smetonienės, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-130-420/2021 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams T. Š., A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Z. rajono 2-ojo notarų biuro notarui R. K., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine bei niekine ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. prašė teismo: 1) pripažinti 2020 m. liepos 8 d. atsakovų T. Š. ir A. K. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ?pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ?½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia; 2) pripažinti atsakovo T. Š. ir atsakovės A. K. sudarytą dovanojimo sutartį pirkimo - pardavimo sutartimi bei taikyti šiai sutarčiai pirkimo - pardavimo sutartį reglamentuojančias taisykles; 3) perkelti jam visas pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovo T. Š. ir atsakovės A. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad jis, A. D. pirko, o atsakovas T. Š. pardavė nekilnojamojo turto objektus už bendrą 9 331 Eur sumą; 4) priteisti iš jo, A. D. atsakovei A. K. 9 331 Eur, kaip ieškovo bei pirkėjo A. D. pagal 2020 m. liepos 8 d. pirkimo - pardavimo sutartį mokėtiną kainą už žemės sklypo bei statinių (jų dalių) ½?dalies įsigijimą, nustatant 14 dienų terminą nurodytai kainai sumokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal 2005 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) jam asmeninės nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): ?½?dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – klėtis, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2020 m. liepos mėn. K. K. nurodė, jog jis yra naujasis anksčiau T. Š. priklausiusio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sklype T. Š. priklausiusių statinių savininkas ir informavo, jog ketina pradėti griauti sklype esančius statinius.

3. Teigė, kad 2020 m. liepos 22 d., gavus VĮ?Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, paaiškėjo, jog 2020 m. liepos 8 d. tarp atsakovo T. Š. ir atsakovės A. K. buvo sudaryta žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas T. Š. padovanojo atsakovei jam priklausiusį žemės sklypą ir visus jam priklausiusius statinius (jų dalis). Tvirtino, kad atsakovų nesieja jokie giminystės ryšiai. Be to, jam tapo žinoma, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo per nekilnojamojo turto brokerį „C. R. E.“ ir jo darbuotoją J. T. atsakovas ketino parduoti žemės sklypą ir statinius (jų dalis) už bendrą 11 900 Eur sumą, o 2020 m. liepos 24 d. T. Š. su atsakove sudarė gretimai esančių ir su žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų – unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr.? (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam nekyla abejonių, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis ir niekinis sandoris, siekiant pridengti sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį, todėl sutartis laikytina pirkimo-pardavimo sutartimi, o jam perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos.

4. Nurodė, kad žemės sklypas ir statiniai (jų dalys) atsakovei buvo padovanoti viena dovanojimo sutartimi kaip bendras turtinis kompleksas, kas reiškia, jog į visą šį turtinį kompleksą, sąžiningo ir skaidraus pardavimo atveju, pirmenybės teisę neabejotinai būtų turėjęs jis, kaip bendraturtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo A. D. atsakovei A. K. priteisė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 32,05 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; panaikino Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas nustatė, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginius, jog atsakovo T. Š. valia buvo žemės sklypą ir statinius (jų dalis) parduoti, o ne dovanoti, nes vėliau atsakovai sudarė gretimai esančių ir su ginčo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, jų nesieja jokie giminystės ryšiai, byloje nėra. Darė išvadą, kad ieškovo teiginiai laikytini tik prielaidomis ir neįrodyti.

7. Nustatė, kad atsakovas T. Š. nuosavybės teise turėjęs tris žemės sklypus, gyvena (duomenys neskelbtini), dėl pandemijos negali atvykti ir rūpintis turtu, todėl žodžiu ir raštu siūlė ieškovui pirkti žemės sklypus, ieškovo A. D. prašymu siuntė jam turimų žemės sklypų kadastrinius numerius, tačiau ieškovas neišreiškė noro pirkti minėtą turtą. Nustatė, kad atsakovas T. Š. kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį dėl turimų sklypų pardavimo, tačiau nesant pirkėjų, vėliau nusprendė du žemės sklypus parduoti, o trečią padovanoti savo pažįstamiems, su kuriais yra draugiški santykiai.

8. Nurodė, kad liudytoja J. T. patvirtino, jog 2019 m. liepos 18 d. atsakovas T. Š. kreipėsi į agentūrą dėl ginčo žemės sklypo su statiniais ir dviejų greta esančių žemės sklypų pardavimo. Sudarius tarpininkavimo sutartį, agentūros internetiniame tinklapyje buvo patalpintas skelbimas, tačiau iki 2020 m. vasaros parduoti turtą nepavyko. Nurodė, kad liudytoja patvirtino, jog skambino ieškovui, teiravosi, ar jis nenorėtų parduoti savo dalies, ar nupirkti T. Š. parduodamą turtą, tačiau ieškovas abiejų variantų atsisakė. Atsakovui pranešus, kad pats surado dviejų žemės sklypų pirkėjus, o trečią žemės sklypą padovanos, skelbimas buvo pažymėtas užrašu „rezervuota“.

9. Teismas sprendė, kad atsakovų paaiškinimai dėl dovanojimo sandorio sudarymo priežasčių, motyvų ir aplinkybių yra vienodi, nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, logiški, juos patvirtina liudytojų parodymai, šie paaiškinimai protingai pateisina atsakovo apsisprendimą nebepardavinėti ginčo turto, o padovanoti jį atsakovei, todėl netikėti atsakovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais nėra pagrindo.

10. Konstatavo, kad ieškovui žodžiu ir raštu buvo pranešta dėl ginčo turto pardavimo, tačiau ieškovas net metus laiko nesiėmė jokių veiksmų, nesusiekė su atsakovu. Teismas darė išvadą, kad taip elgtis rūpestingas, apdairus ir sąžiningas asmuo negalėjo.

11. Nurodė, kad atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis jos sudarymo metu atitiko tikrąją jų valią ir nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių apsimestinio sandorio negaliojimą, sutarčių aiškinimo taisykles, bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe.

12. Konstatavo, kad ieškovas, pateikdamas įvairias prielaidas, neįrodė teiginių, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, padarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, pažeidė rungimosi, įrodymo pareigos paskirstymo, šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principus. Teigia, kad sprendimas priimtas ignoruojant byloje surinktų įrodymų visetą bei neatliekant bylai reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, todėl sprendimas negali būti laikomas teisingu bei pagrįstu.

15. Tvirtina, kad į bylą yra pateikęs daugiau nei pakankamai įrodymų, patvirtinančių reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, tačiau, priimdamas sprendimą, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi išimtinai vien tik atsakovų deklaratyviais teiginiais.

16. Nurodo, kad teismas, neatsižvelgė į tokius faktus kaip atsakovo tikrąją valią parduoti žemės sklypą bei statinius (jų dalis) ir gauti už šį turtą 11 900 Eur, nesamą giminystės ryšio tarp atsakovų buvimą, kas pagal teismų praktiką yra svarus įrodymas, sprendžiant dėl sudarytos dovanojimo sutarties apsimestinumo.

17. Teigia, kad neįvertintas byloje faktas, jog viena dalis atsakovui priklausančio turto – žemės sklypas ir statiniai (jų dalys), kurį jis pagal įstatymus turi teisę pirkti pirmumo tvarka, atsakovo buvo padovanotas, o kita dalis turto – greta žemės sklypo besiribojantys kiti du žemės sklypai, kurių jis neturi teisės pirkti pirmenybės tvarka, po keleto savaičių už 2 200 Eur buvo parduotas atsakovei, kas yra akivaizdus atsakovo valios parduoti turtą bei dovanojimo sutarties apsimestinumo įrodymas.

18. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad įstatymų nustatyta tvarka jis nebuvo informuotas apie atsakovo ketinimą parduoti turtą, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta slapta, jam nežinant, nors atsakovas žinojo, kad jis jau daugelį metų siekia įsigyti žemės sklypą bei statinius (jų dalis). Ignoruota aplinkybė, kad iš UAB „C. R. E.“ brokerės J. T. išreikalauti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog brokerė gavo 780 Eur be PVM atlygį tiek už dovanojimo sutarties, tiek ir už gretimų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.

19. Tvirtina, kad jis nei pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.79 straipsnio 2 dalies įtvirtintą privalomą tvarką per notarą nebuvo informuotas apie atsakovo ketinimą parduoti statinius (jų dalis) bei jų pardavimo sąlygas, nei pagal Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi įtvirtintą privalomą tvarką nebuvo informuotas registruotu laišku apie atsakovo ketinimą parduoti sklypą bei jo pardavimo sąlygas, nors tai privalėjo padaryti.

20. Nurodo, kad teismas netinkamai ir atsietai nuo daugelį metų tarp šalių trunkančio konflikto vertino rašytinius įrodymus, pažeidė teisės aktuose nustatytą bendraturčio informavimo apie parduodamą turtą tvarką, suteikė perdėtą pranašumą atsakovų paaiškinimams civilinėje byloje, ignoruodamas jo paaiškinimus, neatkreipė dėmesio į atsakovo sąmoningą ir neteisėtą vengimą parduoti sklypą bei statinius (jų dalis) jam, nepagrįstai suabejojo jo sąžiningumu, nekeldamas klausimų dėl atsakovų nesąžiningumo ir sąmoningo neinformavimo apie parduodamą turtą, ko pasėkoje priėmė neteisėtą sprendimą.

21. Pažymi, kad tikroji atsakovo valia ir tikslas visuomet buvo ne padovanoti, o parduoti žemės sklypą bei statinius (jų dalis), ką patvirtina byloje pateiktas nekilnojamojo turto agentūros UAB „C. R. E.“ skelbimas internete apie turto pardavimą, su šia agentūra atsakovo sudaryta atlygintinė tarpininkavimo paslaugų sutartis bei faktas, kad atsakovų nesieja jokie giminystės bei artimos draugystės ryšiai, taip pat faktas, kad praėjus 16 dienų po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas gretimai esančius žemės sklypus už 2 200 Eur pardavė atsakovei.

22. Tvirtina, kad Nekilnojamojo turto agentūros brokerė J. T., duodama parodymus, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekiant apginti atsakovus, taip pat siekiant išsaugoti dovanojimo sutartį, o kartu ir gaunant tarpininkavimo atlygį.

23. Nurodo, kad atsakovai ne tik, kad neįrodė savo tariamai artimos draugystės, tačiau teikė teismui akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.

24. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype iki dovanojimo sutarties sudarymo 1/2 dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausė dovanojimo sutartyje nurodyti statiniai, be to, jam asmeninės nuosavybės teise visuomet priklausė net 5 statiniai, esantys sklype ir išsidėstę per visą sklypą, todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, kaip statinių savininkas, turėjo pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą, kuris, pažeidžiant pirmumo teisę, yra neteisėtai perleistas atsakovei.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. skundą prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo turtą T. Š. jai padovanojo, todėl atsakovas neprivalėjo registruotu laišku informuoti ieškovą. Be to, T. Š. daugybę kartų siūlė ieškovui pirkti ginčo turtą, tačiau ieškovas nerodė susidomėjimo, teigė, kad turtas jam nereikalingas.

26. Pažymi, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas neskyrė dėmesio atsakovo sąžiningumo analizei. Priešingai, teismas nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į visas aplinkybes.

27. Nurodo, kad ieškovo nedomino ginčo statinių pirkimas, nes jų ieškovas neprižiūri, statiniai yra visiškai sugriuvę. Be to, teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas, gavęs atsakovo SMS žinutę su žemės sklypų unikaliais numeriais, metus laiko nesiėmė jokių veiksmų ir nesusisiekė su atsakovu dėl ginčo turto įsigijimo.

28. Tvirtina, kad atsakovas ir jos sutuoktinis yra draugai, anksčiau dirbo ir gyveno kartu Anglijoje, be to, atsakovas T. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl prižiūrėti ginčo turtą jam sunku, dėl to siekė turtą parduoti, tačiau nesant pirkėjų, nusprendė dalį turto padovanoti jai. Tikroji T. Š. valia buvo turtą padovanoti, todėl dovanojimo sandoris negali būti laikomas apsimestiniu sandoriu bei pagrindu sutartį pripažinti negaliojančia.

Šalies argumentai

29. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad liudytoja J. T. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Tai, jog A. D. nuomone, liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi ir siekia išsaugoti gautą atlygį už dovanojimo sutartį yra paremta spėliojimais, o ne konkrečiais įrodymais.

30. Pažymi, kad ieškovas savo reikalavimų, jog buvo pažeista jo, kaip bendraturčio pirmenybės teisė pirkti turtą, nes buvo sudarytas ne pirkimo - pardavimo sandoris, o dovanojimo, neįrodė, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Atmetus ieškinį nėra pagrindo perkelti jam pirkėjo teisių ir pareigų. Be to, visi ginčo statiniai yra antraeiliai daiktai, jie nėra bendrosios nuosavybės objektai, todėl pasiūlyti ieškovui pirkti pirmenybės teise šiuos statinius įstatymas nenumato.

Žemesnės instancijos teismas

31. Akcentuoja, kad turtas buvo ne parduotas, o padovanotas neatlygintinai. Sudarant dovanojimo sutartį nebuvo pažeisti nei CK 4.79 straipsnio 1 dalies, nei Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies reikalavimai, todėl nėra pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti apsimestine ir niekine bei tuo labiau laikyti ją pirkimo - pardavimo sutartimi ir ieškovui perkelti visas pirkėjo teises ir pareigas. Pažymi, kad dovanojimo sandoriu nebuvo siekiama pridengti kitą sandorį. Dovanojimo sandoris patvirtintas notariškai, išreiškus tikrąją valią – padovanoti turtą.

32. Nurodo, kad teismas sprendime išsamiai ir motyvuotai ištyrė ir įvertino visus įrodymus, todėl teiginys, kad sprendimas priimtas ignoruojant byloje surinktų įrodymų visetą bei neatliekant bylai reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, yra nepagrįstas.

33. Atsakovas T. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nurodo iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

35. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl dovanojimo sandorio (dovanojimo sutarties dėl žemės sklypo su statiniais (jų dalimis) pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių perkėlimo apeliantui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 8 d. T. Š. sudarė jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, kuria ginčo turtą jis padovanojo A. K.. A. D. nurodė, kad jis, kaip dalies pastatų bendraturtis turėjo pirmumo teisę įgyti atsakovui priklausantį turtą, todėl sudarytas sandoris yra apsimestinis. Prašė sandorį pripažinti pirkimo - pardavimo sutartimi, perkelti jam visas pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų sandorį, nustatant, kad jis pirko, o atsakovas T. Š. pardavė nekilnojamojo turto objektus už bendrą 9 331 Eur sumą bei priteisti iš jo atsakovei A. K. 9 331 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė.

37. Apeliantas A. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialines teisės normas, nustatančias bendraturčių pirmumo teisę pirkti parduodamą turtą bei suformuotą kasacinio teismo praktiką.

38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo A. D. reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, motyvavo sprendimą, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas ir nepažeidė šios kategorijos bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria teismo motyvams ir jų iš esmės nekartoja, tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

39. Sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2013).

40. Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta: jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019).

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018).

42. Dovanojimo sutartis ir pirkimo – pardavimo sutartis iš esmės skiriasi atlygintinumu. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Tam, kad pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti ją pirkimo - pardavimo sutartimi bei perkelti pirkėjo teises, kaip minėta, būtina nustatyti, jog ši sutartis buvo atlygintinė, t. y. už ją buvo atsilyginta. Pareiga įrodyti, jog sutartis buvo atlygintinė, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis), tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantas A. D. neginčijamų įrodymų (mokėjimo dokumentų, susirašinėjimų, liudytojų parodymų ir kt.) nepateikė.

43. Apeliantas byloje neįrodinėjo aplinkybių, jog už dovanojamą žemės sklypą su statiniais (jų dalimis) dovanotojui (t. y. atsakovui T. Š.) būtų buvę sumokėta, todėl teiginiai, kad sandoris buvo atlygintinis grindžiami tik prielaidomis, subjektyvia apelianto nuomone ir nepatvirtinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bei įrodymų visetu (CPK 178 straipsnis). Be to, dovanojimo sutartyje, nėra jokių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apdovanotoji (atsakovė) perdavė tam tikrą turtą ar turtines teises dovanotojui. Priešingai, notaro patvirtintoje dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanotojui suprantamos dovanojimo sandorio sudarymo pasekmės, atitinka jo valią ir tikruosius ketinimus. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas T. Š. iš A. K. gavo atlyginimą už perleistą turtą, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad apeliantas neįrodė sandorio atlygintinumo, o A. D. nepateikus įrodymų apie T. Š. atlyginimo gavimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ginčo dovanojimo sandorio šalių paaiškinimais. Pažymėtina, kad tik nustačius, jog iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis gali būti kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

44. Apelianto argumentai dėl atsakovų sudaryto apsimestinio sandorio iš esmės grindžiami tuo, kad atsakovai nėra susiję jokiais giminystės ryšiais ar artimais santykiais. Apelianto A. D. teigimu, tarp atsakovų yra tik tariama draugystė, atsakovų nesieja artimi ryšiai, todėl dovanojimas buvo apsimestinis, atlygintinis. Tačiau teisėjų kolegija minėtus apelianto argumentus vertina kritiškai, nes minėti teiginiai paremti tik paties A. D. samprotavimais ir prielaidomis, nepakankamomis sandorio apsimestinumo faktui konstatuoti (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra paneigti atsakovo T. Š. nurodyti sandorio sudarymo motyvai - su atsakove ir jos sutuoktiniu K. K. yra draugiški santykiai, atsakovui sodyba nėra reikalinga, nes gyvena (duomenys neskelbtini), atvykti į sodybą yra sudėtinga dėl šalyje paskelbto karantino, o ir dėl prasto pastatų stovio juose apsistoti nėra galimybės, be to, A. K. esant savininkei ir sutvarkius pastatus, jis galės juose lankytis.

45. Atsakovo T. Š. paaiškinimai apie asmeninius santykius su atsakovės A. K. sutuoktiniu K. K. nėra paneigti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad dovanojant gali būti siekiama padėkoti ar padėti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Tai, kad atsakovas T. Š., įgyvendindamas įstatymų suteikta teise disponuoti savo nuožiūra jam priklausančiu turtu, nusprendė turtą perleisti A. K., su kurios sutuoktiniu K. K. palaikė draugiškus santykius, asmeninį bendravimą, o ne apeliantui, neįrodo sandorio fiktyvumo. Taigi, atsakovo nurodytas turto perleidimo dovanojimo sutarties pagrindu tikslas ir motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dovanojimas šiuo atveju neatitiko dovanotojo valios, kad dovanojimas buvo įvykdytas be motyvų ar kad motyvai buvo akivaizdžiai neprotingi ir neteisėti.

46. Apeliantui kyla abejonių dėl sandorio ir tuo pagrindu, kad atsakovas T. Š. žemės sklypą su statiniais (jų dalis) padovanojo tik atsakovei A. K., o ne abiem sutuoktiniams, nors pastarasis artimiau bendravo su T. Š.. Ginčo nagrinėjimo metu tiek atsakovė A. K., tiek jos sutuoktinis (liudytojas) K. K. paaiškino, kad toks buvo abipusis šeimos narių sprendimas, be to, K. K. turi sveikatos problemų, todėl dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik tarp atsakovų T. Š. ir A. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad apelianto ginčijama dovanojimo sutarties šalimi tapo tik atsakovė A. K., taip pat neįrodo ir nepagrindžia apelianto motyvo, kad dovanojimo sutartis buvo apsimestinė, t. y., neatitiko tikrosios šalių valios.

47. Apelianto A. D. teiginiai, kad atsakovui T. Š. būtų buvę naudingiau parduoti šį sklypą su statiniais (jų dalimis), o ne dovanoti, taip pat neįrodo dovanojimo sandorio fiktyvumo. Svarbu akcentuoti sutarties šalies laisvės principą, paties daikto savininko apsisprendimą dėl disponavimo jam priklausančiu turtu, nepriklausomai nuo to koks sandoris jam būtų labiau ekonomiškai naudingas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas T. Š. ilgą laiką bandė parduoti ginčo sklypą su statiniais (jų dalimis), tačiau pirkėjo atsakovui priklausančiam turtui nebuvo. Įvertintina aplinkybė, kad apeliantui buvo siūloma įsigyti atsakovui priklausantį turtą, tai patvirtina jam teikti pasiūlymai 2008-02-20, 2015-04-01, 2019 m. birželio mėn., 2019-06-24 atsakovo jam siunčiama SMS žinutė, nurodant turto unikalius numerius. Be to, ir nekilnojamojo turto agentūros brokerė J. T. nurodė, kad apie turto pardavimą kalbėjosi su A. D., siūlė atsakovui priklausantį turtą įsigyti ar parduoti savo dalį ir minėtų faktų apeliantas neneigia. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantui buvo žinomi atsakovo ketinimai parduoti ginčo turtą, tačiau A. D. neteikiant pasiūlymų, turtas buvo padovanotas.

48. Be to, byloje nepaneigta, kad 2019-07-02 Z. rajono 1-masis notarų biuras A. D. siuntė atsakovo T. Š. pareiškimą, kad siūloma pirkti jam priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad registruotas laiškas nebuvo įteiktas A. D., kad jis nesidomėjo kokie dokumentai jam buvo siunčiami jo atostogų metu, neleidžia konstatuoti, jog apeliantui nebuvo žinoma apie atsakovo ketinimą turtą perleisti kitiems asmenims. Be to, kaip minėta, nepaneigta, kad su apeliantu bendravo ne tik atsakovas, bet ir nekilnojamojo turto brokere J. T., todėl A. D., ketindamas įsigyti T. Š. priklausantį turtą, privalėjo imtis aktyvių veiksmų dėl ginčo turto įsigijimo. Paminėti duomenys leidžia kritiškai vertintini apelianto teiginius, kad jis siekė įsigyti ginčo turtą. Apelianto nurodyti motyvai, kad teismas tinkamai neįvertino brokerės pateiktų įrodymų apie gautą atlygį, taip pat vertintini kritiškai, nes nepriklausomai, jog ginčo turtas buvo padovanotas, už teiktas paslaugas agentūrai turėjo būti sumokėta. Dėl paminėto atmestini apelianto teiginiai, kad atlikti mokėjimai patvirtina įvykus pirkimo-pardavimo, o ne dovanojimo sandoriui.

49. Dovanojimas yra vienašalis sandoris, todėl, nesant įrodymų, kad dovanotojas gavo atlyginimą už perleistą turtą, apdovanotojo valia, išskyrus valią priimti dovaną, esminės reikšmės sandorio teisėtumui neturi. Atsakovė A. K. neginčijo, kad turėjo interesą įgyti ginčo žemės sklypą su statiniais, nes vėliau įsigijo du greta esančius žemės sklypus, tam, kad galėtų ateityje vystyti kokią nors veiklą, tačiau įstatymas nedraudžia dovanoti turtą asmeniui, kuris turi suinteresuotumą priimti dovaną. Vien apdovanotojo suinteresuotumas priimti dovaną nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartimi buvo pridengtas šalių neteisėtas siekis.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, kad priimdamas sprendimą teismas neįvertino byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumos, nesivadovavo logikos dėsniais, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais bei teismų praktikoje įtvirtinta tikėtinumo taisykle. Nors tokio pobūdžio bylose paprastai nebūna tiesioginių ir akivaizdžių sandorio apsimestinumo įrodymų, tai savaime nereiškia, kad sandoriui pripažinti apsimestiniu užtenka vien tik apelianto nurodytos įvykių versijos bei tam tikrų aplinkybių interpretacijos sau naudinga linkme. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, savaime nesuponuoja išvados, jog teismas nevertino ieškovo argumentų bei netiesioginių įrodymų visumos ar ją vertino neteisingai. Nagrinėjamu atveju byloje esančių netiesioginių įrodymų ir apelianto argumentų visumos nepakanka išvadai padaryti, kad šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje aukščiau aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kas leistų pripažinti, jog atsakovai dovanojimo sandorį sudarė siekdami pridengti kitą, t.y. pirkimo - pardavimo sandorį. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjo įtvirtintas sutarties sudarymo laisvės principas, be kita ko, užtikrina asmenims teisę ne tik pasirinkti, kokį sandorį sudaryti, bet ir pasirinkti kitą sutarties šalį (CK 6.156 straipsnis). Apelianto prašymas suteikti jam pirmumą įgyti atsakovui priklausantį žemės sklypą su statiniais (jų dalimis) CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka negali būti absoliutinamas ir paneigti įstatymo leidėjo įtvirtintą šalies sutarties laisvės sudarymo principą. Analizuojant aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtas atsakovų tarpusavio bendravimo ryšys ir draugiški santykiai. Konstatuotina, kad A. D. neįrodė, jog už dovanotą žemės sklypą su statiniais (jų dalimis) dovanotojui (t. y. atsakovui T. Š.) buvo sumokėta tam tikra pinigų suma ar perduota kita materialinė vertybė, turtinė teisė ar priešpriešinė prievolė kaip atlyginimas už dovaną (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovų veiksmai (dovanojimo sutarties sudarymas) nėra prieštaraujantys įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl apeliantui nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, kad tikrieji sandorio šalių ketinimai buvo dovanoti ir priimti dovaną bei neįrodžius, kad ginčo dovanojimo sutartis yra pirkimo - pardavimo sutartis ir kad atsakovui T. Š. už žemės sklypą su statiniais (jų dalimis) buvo sumokėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad tikroji atsakovų valia, sudarant dovanojimo sandorį, buvo sudaryti galimybę atsakovei A. K. nusipirkti ginčo žemės sklypą su statiniais (jų dalis). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išsiaiškino sandorio sudarymo priežastis, motyvus, nustatė kaip susiformavo atsakovų valia dovanoti ir priimti dovaną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo patvirtinta vykdant abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią, o pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine bei pripažinti ją pirkimo - pardavimo sutartimi, nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis, 4.79 straipsnis, 6.466 straipsnio 3 dalis).

52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apelianto ginčijama dovanojimo sutartis pagrįstai nebuvo kvalifikuota kaip turto pirkimo – pardavimo sutartis, o pirmosios instancijos teismas, grįsdamas šią išvadą, nustatė ir įvertino nurodytas sutartims atriboti reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš sprendimo, teismas tyrė tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį, įvertino ginčo sutarties sąlygas, nustatančias turto perleidimo aplinkybes ir priežastis bei atsižvelgė į šalių elgesį.

53. Konstatuotina, kad nesant pagrindo dovanojimo sutartį laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi, netaikytinos ir CK 4.79 straipsnyje numatytos nuostatos, numatančios bendraturčio (ieškovo) pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą su statiniais (jų dalis) bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Analogiška pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis.

54. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja nesant teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

56. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos atsakovės A. K. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 800 Eur. Nors prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalios LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl maksimalaus užmokesčio dydžio už teisinę pagalbą civilinėse bylose priteistino nurodytos sumos, tačiau, atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, į tai, kad atsakovės atstovė rengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, apeliacinių skundų argumentai iš esmės atitinka pirmosios instancijos teisme ištirtas faktines aplinkybes, dėl ko atsakovės atstovės darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti itin dideli, taip pat atsižvelgus į atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, CK 1.5 straipsniu, darytina išvada, esant pagrindui mažinti prašomą priteisti išlaidų dydį iki 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais teismas,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame teisme.

Teisėjai Nijolė Danguolė SmetonienėVygintas MažuikaBirutė Valiulienė