- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- e2-130-420/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00501-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. K., T. Š.
- Advokatai
- Arvydas Ražauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams T. Š. ir A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notarui Romualdui Kundrotui, dėl 2020 m. liepos 8 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo apsimestine bei niekine, taip pat pirkėjo teisių ir pareigų pagal pridengtą pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti atsakovo T. Š. (dovanotojo) ir atsakovės A. K. (apdovanotosios) 2020 m. liepos 8 d. Dovanojimo sutartį Nr.? (duomenys neskelbtini) apsimestine, todėl niekine ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento. Pripažinti atsakovo T. Š. (pardavėjo) ir atsakovės A. K. (pirkėjos) 2020 m. liepos 8 d. sudarytą Dovanojimo sutartį Nr.? (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi bei taikyti šiai sutarčiai pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančias taisykles. Perkelti ieškovui A. D. visas pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovo (pardavėjo) T. Š. ir atsakovės (pirkėjos) A. K. 2020 m. liepos 8 d. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), bei Statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ?pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – šiltnamio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ?½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad ieškovas A. D. pirko, o atsakovas T. Š. pardavė visus prieš tai išvardintus nekilnojamojo turto objektus už bendrą 9 331 Eur sumą. Priteisti iš ieškovo (pirkėjo) A. D. atsakovei A. K. 9 331 Eur sumą, kaip ieškovo bei pirkėjo A. D. pagal 2020 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį mokėtiną kainą už žemės sklypo, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), bei Statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – šiltnamio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ?½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą, nustatant 14 dienų terminą nurodytai kainai sumokėti nuo priimto teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš atsakovų T. Š. ir A. K. ieškovo A. D. naudai 248 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovui A. D. pagal 2005 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise daugiau kaip penkiolika metų priklauso šie statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): (i)?½?dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iv)?pastatas – klėtis, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); (v) pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); (vi) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); (vii) ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos mėn. antroje pusėje ieškovui telefonu paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs K. K. vardu bei pavarde, ir nurodė, jog yra naujasis anksčiau T. Š. priklausiusio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat Žemės sklype anksčiau T. Š. priklausiusių statinių savininkas, informavo ieškovą, jog ketina pradėti griauti Žemės sklype esančius statinius. 2020 m. liepos 22 d. ieškovas gavo iš VĮ?Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą. Susipažinus su minėtu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašu, taip pat kitais duomenimis, paaiškėjo, jog 2020 m. liepos 8 d. tarp atsakovo T. Š. ir atsakovės A. K. buvo sudaryta žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas padovanojo atsakovei jam priklausiusį Žemės sklypą ir visus ant jo esančius atsakovui priklausiusius statinius (jų dalis). Susipažinus su minėta Dovanojimo sutartimi ir jos turiniu, išsiaiškinus, kad atsakovo ir atsakovės visiškai nesieja jokie giminystės ryšiai, sužinojus apie atsakovo pastangas iki Dovanojimo sutarties sudarymo per nekilnojamojo turto brokerį „Capital“ ir jo darbuotoją J. T. parduoti Žemės sklypą ir jame esančius Statinius (jų dalis) už bendrą 11 900 Eur sumą, taip pat iš VĮ?Registrų centro Nekilnojamojo turto registro viešų duomenų išsiaiškinus, kad atsakovas po keleto savaičių nuo Dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. liepos 24 d. su atsakove pas tą patį notarą Romualdą Kundrotą sudarė gretimai esančių ir su Žemės sklypu besiribojančių jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) – pirkimo-pardavimo sutartį Nr.? (duomenys neskelbtini), ieškovui nebeliko abejonių, kad Dovanojimo sutartis yra apsimestinis ir niekinis sandoris, iš tiesų siekiant pridengti sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį, dėl ko sutartis turi būti laikytina pirkimo-pardavimo, o ieškovui perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Dovanojimo sutartimi tiek Žemės sklypas, tiek ir visi Statiniai (jų dalys) (tiek priklausantys atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tiek ir priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškovu) atsakovei buvo padovanoti viena Dovanojimo sutartimi kaip bendras turtinis kompleksas, kas reiškia, jog į visą šį turtinį kompleksą, jo sąžiningo ir skaidraus pardavimo atveju, pirmenybės teisę neabejotinai būtų turėjęs ieškovas, kaip bendraturtis. Atsakovo ir atsakovės, ieškovo turimais duomenimis, visiškai nesieja jokie giminystės ryšiai, dėl ko nėra ir nebuvo jokio logiško pagrindo Dovanojimo sutarties sudarymui ir neatlygintiniam Žemės sklypo, taip pat Statinių (jų dalies), kurių bendrą vertę sudaro net 9 331 Eur suma, perleidimui. Žemės sklype iki Dovanojimo sutarties sudarymo ½ dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise tiek ieškovui ir atsakovui priklausė Dovanojimo sutarties 2.1.1. p. bei 2.1.9. p. nurodyti statiniai, be to, ieškovui asmeninės nuosavybės teise visuomet priklausė net 5 statiniai, esantys Žemės sklype ir išsidėstę per visą sklypą, remiantis Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ieškovas, kaip statinių savininkas, turėjo pirmenybės teisę pirkti Žemės sklypą, kuris šiuo metu, pažeidžiant pirmumo teisę, yra neteisėtai perleistas atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. liepos 8 d. Zarasų rajono 2-jame notarų biure tarp atsakovo T. Š. ir atsakovės A. K. buvo sudaryta nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Dovanojimo sutartis yra galimai apsimestinis sandoris, kuriuo siekiama pridengti Žemės sklypo ir Statinių (jų dalių) pardavimą atsakovei, A. K. bei siekiant išvengti ieškovui pirmenybės teise įsigyti žemės sklypą ir jame esančius Statinius (jų dalis). Ieškovo teiginys dėl neva apsimestinio (dovanojimo) sandorio sudarymo nėra grindžiami jokiais objektyviais įrodymais, o apsiriboja tik bendro pobūdžio spėliojimais. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu ieškovas privalo įrodyti kitą apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kokių pasekmių realiai siekė šalys. Ieškovas teigia, kad minėta Dovanojimo sutartis yra apsimestinis ir niekinis sandoris, nes T. Š. ir A. K. nesieja jokie giminystės ryšiai. Ieškovas niekada nesikreipė į T. Š. išreikšdamas norą pirkti Žemės sklypą su jame esančiais Statiniais (jų dalimis). 2019 m. liepos 2 d. T. Š. per Zarasų rajono 1-ąjį notarų biurą ieškovui buvo siuntęs pareiškimą pirmenybės teise pirkti ginčo Statinius (jų dalis) bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas niekada nerodė noro pirkti ginčo turtą bei jo įsigijimu nesidomėjo. Ieškovui įsigyti nuosavybėn ginčo turtą buvo siūloma ne vieną kartą. 2008 m. vasario 20 d. per Zarasų rajono 1-ąjį notarų biurą T. Š. mamos O. Š. (tuo metu buvusios minėto žemės sklypo ir statinių (jų dalies) savininkės) taip pat siųstą pareiškimą įsigyti turtą, tačiau ir į jos pareiškimą ieškovas neatsakė ir pirmenybės teise įsigyti Žemės sklypą su statiniais nepasinaudojo, todėl esant tokioms aplinkybėms T. Š. savo turtą dovanojimo sutartimi perleido atsakovei, A. K. kaip bendrai pažįstamai. Ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, o jų nesant nėra pagrindo teigti, jog sandoris yra apsimestinis. A. D., jo gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu buvo išsiųstas pareiškimas pirmenybės teise pirkti ginčo turtą, tačiau jis tuo nepasinaudojo. Taip pat atsakovei yra žinoma, kad T. Š. A. D. ne kartą žodžiu buvo siūlęs pirkti žemės sklypą su ant jo stovinčiais statiniais (jų dalimis), tačiau šis ignoravo T. Š., sakydamas, kad jam to turto nereikia. Kadangi buvo sudarytas dovanojimo sandoris, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, todėl CK 4.79 straipsnio nuostatos, numatančios bendraturčio pirmenybės teisęs įsigyti žemės sklypą su statiniais (jų dalimis) netaikytinas bei nėra pagrindo perkelti pirkėjo teisių bei pareigų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad T. Š. apie jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. Pastatą–tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą–daržinę Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą –sandėlį, Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą–sandėlį, Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą–viralinę, Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą–šiltnamį, Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, Nr. (duomenys neskelbtini), kaip šio turto savininkas privalėjo pranešti A. D. apie parduodamus daiktus. Visi aukščiau išvardinti daiktai yra antraeiliai daiktai, todėl T. Š. neturėjo pareigos siūlyti pirmumo teise įsigyti antraeilių daiktų. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad civilinės teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisę, nenustato daikto savininko pareigos siūlyti pirkti jo parduodamą daiktą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kitų šalia esančių daiktų savininkams. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybės teise priklausė tik T. Š., o ½ dalis Pastato - Gyvenamojo namo bei ½ dalis Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai priklausė T. Š., o kita ½ dalis šio namo ir ½ dalis Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai – ieškovui. Taigi, tiek ieškovas, tiek T. Š. būdami bendraturčiais privalėjo pastatais rūpintis kartu bendrai, juos prižiūrėti, remontuoti, tačiau ieškovas savo pastato dalies visiškai neprižiūrėjo, dėl ko, jo namo dalis pradėjo griūti ir kelti realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. 2019 m. liepos 12 d. T. Š. kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas A. D. įpareigoti remontuoti arba atstatyti pastatų stogus, sienas ir kita. Kadangi ieškovas savo pastatų dalimi visiškai nesirūpino, į sodybą neatvažiuodavo, todėl akivaizdu, jog ieškovui sodyba nebuvo ir nėra reikalinga. Be to, pastatai yra 1934 metų statybos, todėl akivaizdu, kad juos remontuoti, atstatyti, atnaujinti yra būtina, nes priešingu atveju jie visiškai sugrius. Atsakovė ne kartą yra buvusi šioje sodyboje, palaikė draugiškus ryšius su T. Š., jam ši sodyba nebuvo reikalinga, nes gyvena Latvijoje, o ne Lietuvoje, atvykti į sodybą yra sudėtinga, nes dėl pastatų stovio juose apsistoti nėra galimybės, todėl T. Š. nusprendė sodybą padovanoti atsakovei A. K.. Be to, tarp atsakovų esant draugiškiems santykiams, jie bendrauja iki šiol, buvo sutarę, kad T. Š. galės atvykti į sodybą kada panorėjęs. Be to, atsakovė iš T. Š. įsigijo dar du greta esančius žemės sklypus, tam, kad galėtų ateityje vystyti kokią nors veiklą. Ieškovo padaryta išvada, jog T. Š. valia buvo parduoti turtą, o ne jį dovanoti niekuo nepagrįsta ir paremia tik prielaida. Sutarties šalies laisvės principas lemia paties daikto savininko apsisprendimą dėl disponavimo jam priklausančiu turtu, nepriklausomai nuo to koks sandoris jam būtų labiau ekonomiškai naudingas. Ginčo žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartis tarp atsakovės ir T. Š. buvo sudaryta todėl, kad T. Š. gyvena ne Lietuvoje, per metus laiko žemės sklypą reikia pastoviai šienauti, jos šienauti daugiau nėra kam, pastatai yra labai seni, mediniai, griūvantys, jiems reikalingas kapitalinis remontas, nes priešingu gali užgriūti ir sužaloti žmones, o ieškovas visiškai neprisideda prie pastatų remonto, žemės sklypo nešienauja. 2019-07-02 ieškovui buvo siųstas pranešimas pirmenybės teise įsigyti ginčo sklypą su statiniais, tačiau nepasinaudojo galimybe, be to, pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos Lietuvoje (COVID-19) T. Š. yra gana sudėtinga atvykti į Lietuvą, todėl ir buvo nuspręsta šį turtą padovanoti atsakovei. Sudaryta dovanojimo sutartis atitiko tiek atsakovės, liek T. Š. valią, todėl šis sandoris negali būti laikomas apsimestiniu bei niekiniu.
Teismo posėdyje atsakovė A. K. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Atsakovas T. Š. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. liepos 8 d. Zarasų rajono 2-jame notarų biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas, savo pažįstamai A. K. padovanojo Žemės sklypą ir Statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris. 2019 m. liepos 2 d. per Zarasų rajono 1-ąjį notarų biurą atsakovas siuntė ieškovui pareiškimą pirmenybės teise pirkti ginčo žemės sklypą su ginčo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškimas buvo išsiųstas ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kuris ir yra nurodytas paties ieškovo procesiniuose dokumentuose, tačiau A. D. nepasinaudojo pirkti minėtą ginčo turtą. Be to, 2008 m. vasario 20 d. per Zarasų rajono 1-ąjį notarų biurą A. D. buvo siųstas atsakovo motinos O. S., kuriai anksčiau priklausė šis turtas, pasiūlymas minėtą turtą įsigyti, tačiau ieškovas nepareiškė noro įsigyti žemės sklypą su statiniais. Ieškovui ne kartą žodžiu atsakovas siūlė pirkti iš jo ginčo turtą, bet ieškovas jo įsigyti nepageidavo, kadangi pats savo turtu, t. y. pastatais niekada nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja. A. D. priklausantys pastatai yra sugriuvę, jiems reikalingas iš esmės kapitalinis remontas. Kadangi A. D. pastatai kelia pavojų žmonių gyvybei, todėl 2019 m. liepos 12 d. atsakovas kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas A. D. įpareigoti remontuoti arba atstatyti pastatų stogus, sienas ir kita, tačiau ieškovas statinių neatstatė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis, o tik remiasi niekuo nepagrįstais spėjimais. A. D. kaip apdairus, išsilavinęs žmogus, jeigu būtų norėjęs iš atsakovo įsigyti žemės sklypą su statiniais pats būtų rodęs norą, tačiau jokio noro ieškovas niekada neišreiškė ir tai matyti iš A. D. elgesio. Nepagrįstai ieškovas nurodo, kad dovanojimo sutartis apsimestinis ir niekinis sandoris, nes atsakovo valia buvo žemės sklypą ir statinius parduoti, o ne dovanoti. A. D. teismui pateikė „Capital“ skelbimo ištrauką, iš kurios matyti, kad anksčiau šį turtą atsakovas pardavinėjo. Atsakovas gyvena Latvijoje, šis turtas jam yra nereikalingas, todėl pradžioje buvo nusprendęs jį parduoti, tačiau ilgą laiką niekas jo nepirko, neatsidaro nei vieno pirkėjo, kuris norėtų įsigyti sugriuvusius, beverčius statinius. Pats A. D. irgi neišreiškė noro tų statinių įsigyti, todėl nusprendė turtą padovanoti A. K.. Pinigų už padovanotą turtą atsakovas negavo. A. D. nepagrįstai teigia, kad tai buvo pirkimo-pardavimo sandoris, o ne dovanojimo, sutartis. Nesant pagrindo sandorį pripažinti apsimestiniu, nėra pagrindo perkelti pirkėjo teisių bei pareigų A. D..
Teismo posėdyje atsakovas T. Š. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog su atsakove jis bendravo mažiau nei su jos vyru, su kuriuo apie 2003 m. 1,5 metų gyveno ir dirbo Anglijoje. Nuo to laiko palaiko draugiškus santykius.
Trečiasis asmuo Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaras Romualdas Kundrotas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią.
Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.
Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtines teises (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinajai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis), ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
Teismas pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose suformuluotas taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų (priešieškinio) faktinį pagrindą. Todėl aplinkybę, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sutartį, remiasi trimis pagrindiniais argumentais: 1) atsakovo valia buvo žemės sklypą ir statinius (jų dalis) parduoti, ką patvirtina atsakovo T. Š. kreipimasis į nekilnojamojo turto agentūrą „Capital“ ir jos internetiniame tinklapyje patalpintas skelbimas apie ginčo žemės sklypo su statiniais ir dviejų greta esančių žemės sklypų pardavimą; 2) atsakovai sudarė gretimai esančių ir su ginčo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), – pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) atsakovo ir atsakovės visiškai nesieja jokie giminystės ryšiai, dėl ko nebuvo jokio logiško pagrindo dovanojimo sutarties sudarymui ir neatlygintiniam žemės sklypo su statiniais, kurių bendrą vertę sudaro 9 331 EUR suma, perleidimui.
Įvertinus ieškovo argumentus, teismas laiko, kad jo išvardinti teiginiai yra iš esmės tik prielaidos. Atsakovas T. Š. nurodė, kad turėjo tris žemės sklypus, šis turtas jam buvo nereikalingas, nes gyvena Latvijoje, dėl pandemijos negalėjo atvykti ir juo rūpintis, todėl pradžioje buvo nusprendęs visus žemės sklypus parduoti. Ne kartą žodžiu siūlė ieškovui pirkti jo žemės sklypus, ieškovo prašymu siuntė jam turimų žemės sklypų kadastrinius numerius, tačiau A. D. neišreiškė noro pirkti minėtą ginčo turtą. 2019 m. liepos 2 d. per Zarasų rajono 1-ąjį notarų biurą atsakovas išsiuntė ieškovui pareiškimą pirmenybės teise pirkti ginčo žemės sklypą su ginčo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškimas buvo išsiųstas ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kuris ir yra nurodytas paties ieškovo procesiniuose dokumentuose. Ieškovas tylėjo. Tuomet jis (T. Š.) kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį dėl visų savo turimų sklypų pardavimo. Tačiau per metus laiko neatsidaro nei vieno pirkėjo, kuris norėtų įsigyti žemės sklypą su dalimi sugriuvusių, beverčių statinių. Tuomet susitarė parduoti kitus du žemės sklypus savo geram pažįstamui K. K., o už tai, atsidėkodamas ir norėdamas greičiau atsikratyti viso turto, nutarė padovanoti jam ir trečią žemės sklypą. Tarp jų yra draugiški santykiai, jie pažįstami daug metų, bendrauja iki šiol, sutarė, kad T. Š. galės atvykti į sodybą kada panorėjęs. K. pasiūlė turtą padovanoti A. K., jis sutiko, nes jam tai buvo nesvarbus klausimas. Atsakovė A. K. ir liudytojas K. K. nurodė analogiškas žemės sklypų įsigijimo aplinkybes.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. T. parodė, kad 2019-07-18 T. Š. kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Capital“, kurioje ji dirba, dėl ginčo žemės sklypo su statiniais ir dviejų greta esančių žemės sklypų pardavimo. Sudarius tarpininkavimo sutartį, agentūros internetiniame tinklapyje buvo patalpintas skelbimas. Tačiau iki 2020 m. vasaros parduoti turtą nepavyko, galimi pirkėjai, sužinoję, kad pastatai priklauso bendrasavininkams, atsisakydavo pirkti turtą, net nevyko jo apžiūrėti. Ji pati skambino ieškovui ir teiravosi, ar jis nenorėtų kartu parduoti savo dalies ar nupirkti T. Š. parduodamą turtą, tačiau ieškovas abiejų variantų atsisakė. Vėliau T. Š. pranešė, kad pats surado dviejų žemės sklypų pirkėjus, o trečią žemės sklypą nutarė padovanoti. Tuomet skelbimas buvo pažymėtas užrašu „rezervuota“.
Pažymėtina, kad dovanojimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis iš esmės skiriasi atlygintinumu. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atvejus atsiranda apsimestinio sandorio teisinės pasekmės. Taigi, sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinė teisė, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).
Nagrinėjamu atveju atsakovai aiškino, jog atsakovė su vyru ne kartą yra buvusi šioje sodyboje, palaikė draugiškus ryšius su T. Š., jam ši sodyba nebuvo reikalinga, nes gyvena Latvijoje, o ne Lietuvoje, atvykti į sodybą yra sudėtinga, nes dėl pastatų stovio juose apsistoti nėra galimybės, todėl T. Š. nusprendė sodybą padovanoti atsakovei A. K.. Atsakovai nėra giminės, tačiau tarp atsakovo T. Š. ir atsakovės A. K. vyro K. K. yra draugiški santykiai, jie bendrauja iki šiol, buvo sutarę, kad T. Š. galės atvykti į sodybą kada panorėjęs. Atsakovė iš T. Š. įsigijo dar du greta esančius žemės sklypus, tam, kad galėtų ateityje vystyti kokią nors veiklą. Abiejų atsakovų paaiškinimai dėl dovanojimo sandorio sudarymo priežasčių, motyvų ir aplinkybių yra vienodi, nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, logiški, juos patvirtina liudytojų J. T. ir K. K. parodymai, šie paaiškinimai protingai pateisina atsakovo T. Š.apsisprendimą nebepardavinėti ginčo turto, o padovanoti jį atsakovei – A. K.. Netikėti aukščiau nurodytais atsakovų paaiškinimais ir juos pagrindžiančiais liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais nėra jokio pagrindo.
Iš aukščiau pateiktos faktinių aplinkybių sekos matyti ir labiausiai tikėtina, jog atsakovo T. Š.apsisprendimas nebeparduoti ginčo turto buvo sąlygotas subjektyvių priežasčių, neatsiradus turto pirkėjų, pačio T. Š. subjektyviai, įvertinant jo santykius su A. K. šeima, susiformavusios valios, kuri transformavosi iš noro parduoti į norą padovanoti, t. y. dėl visiškai nuo ieškovo valios ir veiksmų nepriklausančių motyvų. Kitaip tariant, iš aplinkybių eigos matyti, kad atsakovo T. Š.apsisprendimas padovanoti ginčo turtą A. K. nebuvo įtakotas jokių ieškovo A. D.veiksmų ir toks apsisprendimas susiformavo nepriklausomai nuo ieškovo noro ar nenoro pirmumo teise įsigyti ginčo turtą.
Teismui taip pat kelia abejonių ieškovo elgesio sąžiningumas atsakovo T. Š. atžvilgiu bandant pasinaudoti situacija bei CK 4.79 straipsnio nuostatomis dėl bendraturčio pirmenybinės teisės pirkti kito bendraturčio parduodamą savo dalį. Dar 2008-02-20 atsakovo T. Š. motina O. Š. per Zarasų rajono 1-jį notarų biuro notarę J. V. išsiuntė ieškovui pareiškimą dėl pirmenybės teisės pirkti jai priklausantį turtą, nurodė turto pardavimo kainą, tačiau ieškovas teigia, jog šio pareiškimo negavo. 2015-04-01 T. Š. prašymu advokatas R. B. siuntė ieškovui raštą, kuriame aiškiai išdėstė T. Š. norą parduoti savo turto dalį, taip pat teiravosi ar ieškovas nenori parduoti savo dalies. Nors šis raštas buvo siųstas ne per notarą, ieškovas pripažino, kad šį pranešimą gavo. Ieškovas taip pat patvirtino, kad 2019 m. birželio mėn. tarp jo ir atsakovo T. Š. buvo žodinis pokalbis apie turto pardavimą ir kad ieškovo prašymu T. Š. 2019-06-24 atsiuntė jam SMS žinute savo turimų žemės sklypų unikalius numerius, kad ieškovas galėtų Registrų centre pamatyti ir įvertinti sklypų duomenis. Tačiau atsakovo T. Š. 2019-07-02 per Zarasų rajono 1-jį notarų biuro notarę J. V. ieškovui išsiųstą pareiškimą dėl pirmenybės teisės pirkti ieškovui priklausantį žemės sklypą, ieškovas negavo. Ieškovas paaiškino, kad tuo metu atostogavo kitoje savo sodyboje, esančioje Ignalinos rajone, tačiau, teismo vertinimu, grįžęs iš sodybos ieškovas pašto dėžutėje turėjo rasti pašto darbuotojų paliktą pranešimą. Taip pat kelią nuostabą ta aplinkybė, kad po žodinių pokalbių ir žemės sklypų unikalių numerių gavimo, ieškovas, teigdamas, kad labai norėjo nupirkti atsakovui T. Š. priklausančius žemės sklypus ir dalis pastatų, net metus laiko nesiėmė jokių veiksmų ir net nesusiekė su T. Š.. Teismo vertinimu, taip elgtis rūpestingas, apdairus ir sąžiningas asmuo negalėjo.
Civilinėje teisėje galioja nuostata, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti tik imperatyviųjų teisės normų galiojimo, todėl ko įstatymai nedraudžia, tas leidžiama (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Sutarčių teisėje galiojantis sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę sudaryti įvairaus turinio sutartis, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas laiko, kad atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis jos sudarymo metu atitiko tikrąją jų valią ir nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių apsimestinio sandorio negaliojimą, sutarčių aiškinimo taisykles, bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Teismas šioje byloje nenustatė jokių susitarimų tarp atsakovų dėl atlygio, susijusio su dovanojimo sandoriu perleistu ginčo turtu, todėl negalima daryti išvados, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitą sandorį – pirkimą–pardavimą. Dėl nurodyto teismas konstatuoja, kad ieškovas, pateikdamas įvairias prielaidas, neįrodė jo teigiamų aplinkybių, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, o ieškovui šių aplinkybių neįrodžius, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Kiti šalių ieškinyje bei atsiliepimuose į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai, nes jie kildinami iš pagrindinio.
Byloje priėmus sprendimą atmesti ieškinį, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-09-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys prašė priteisti iš kitos šalies jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turėjo 5749,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 248 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 120 Eur – išlaidos, susijusios su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, ir 5381,49 Eur – išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė A. K. turėjo 2600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas) teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovės atstovė rengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, atskirąjį skundą, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, atstovės darbo vieta yra Kaune. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei A. K. 2600 Eur išlaidų advokato pagalbai.
Byloje susidarė 32,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 32,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,05 Eur (trisdešimt du eurus 05 ct) išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones:
1) žemės sklypo, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių: ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini);?pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą;
2) draudimą atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti bet kokius 2020 m. liepos 8 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsigyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir Statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);?pastato – tvarto, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. v, esančių (duomenys neskelbtini), ardymo, griovimo, taisymo, remonto, statybos, gerinimo, tvarkymo ir bet kokius kitus darbus, kuriais būtų keičiama esama Žemės sklypo ir Statinių (jų dalių) būklė;
3) draudimą atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – klėties, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ½ dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ardymo, griovimo, taisymo, remonto, statybos, gerinimo, tvarkymo ir bet kokius kitus darbus, kuriais būtų keičiama esama ieškovui A. D. priklausančių nurodytų statinių (jų dalių) būklė.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.