Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-09-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4731-420/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ginčo sklype stovi ieškovui priklausantys statiniai, du iš jų ½ dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė kartu su atsakovu. Sąžiningo ir skaidraus pardavimo atveju, pirmenybės teisę įsigyti šį turtą neabejotinai būtų turėjęs ieškovas, kaip bendraturtis, Mano, kad atsakovų sudarytą Dovanojimo sutartis pripažintina apsimestine, niekine ir negaliojančia, ją kvalifikuojant kaip atsakovų sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, taip pat statinių (jų dalių) pardavimo, pagal šią sutartį perkeliant ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas, nustatant tokią pat kainą už turtą, kokią atsakovai nurodė sutartyje.

6. Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovės sutuoktinis su grupe nepažįstamų asmenų, visiškai nieko nederinęs su ieškovu, pradėjo aktyviai griauti tiek atsakovei, tiek ir ieškovui bendrosios dalinės bei asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius. Dėl ko ieškovas kreipėsi į policiją ir antstolio pagalba fiksavo faktines aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė A. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-09-10 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

11. Nurodo, kad tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika, numato, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant dviem sąlygoms - tikėtinam ieškinio pagrįstumui ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimui. Pirmosios instancijos teismo nurodyta tik viena sąlyga, kuri taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nepagrįsta jokiais įrodymais apie turto perleidimą ar pardavimą.

12. Apeliantė taip pat pažymi, kad teikia teismui (duomenys neskelbtini) notarų biuro siųstą T. Š. ieškovui A. D. pareiškimą, remiantis CK 4.79 straipsniu, iš kurio matyti, kad ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas pasinaudoti pirmumo teise įsigyti T. Š. ir A. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatus, ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą 3,7000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); o taip pat žemės sklypą 1,0700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) raj.

13. Mano, kad T. Š. visų CK 4.79 straipsnyje nurodytų reikalavimų laikėsi, t.y. raštu per notarą A. D. buvo išsiuntęs pareiškimą pirkti ne tik ginčo, bet ir ne bendraturčiams priklausančias nekilnojamojo turto dalis, tačiau A. D. per įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą pirmenybės teise pirkti nekilnojamuosius daiktus neįgyvendino. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 3,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) r. asmeninės nuosavybės teise priklausė tik vienam T. Š., todėl teismas neturėjo pagrindo uždėti areštą šiam sklypui bei uždrausti bet kokius kitus darbus, kuriais būtų keičiama esama žemės sklypo būklė.

14. Pažymi, kad šiuo atveju buvo sudaryta dovanojimo sutartis, o ne pirkimo - pardavimo sandoris, todėl bendraturčio sutikimo gauti nereikėjo, nes priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas.

17. Su atskiruoju skundu pateiktą 2019-07-02 atsakovo pareiškimą (duomenys neskelbtini) notarų biurui, ieškovas pamatė pirmą kartą. Susisiekęs su notare, išsiaiškino, jog nors ir siųstas, tačiau ieškovui toks pareiškimas nebuvo įtektas, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės (duomenys neskelbtini) pažyma. Todėl ieškovas objektyviai neturėjo galimybės įgyvendinti savo pirmumo teisės. Atsakovas puikiai žinojo visus ieškovo kontaktus, galėjo susisiekti su juo.

18. Pirmumo teisės pirkti turtą teisinius santykius reglamentuoja ne vien tik CK 4.79 str. nuostatos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, nustato, kad asmenys turi pirmumo teise pirkti privačią žeme, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, todėl nepriklausomai nuo to, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklausė tik atsakovui, kadangi jame stovi ieškovo statiniai, tad jis turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą. Atsakovas privalėjo registruotu laišku (įteikiant) apie tai informuoti ieškovą, pastarajam suteikiant 30 (trisdešimties) dienų terminą sprendimui priimti dėl pasinaudojimo ar nepasinaudojimo pirmenybės teise pirkti žemės sklypą.

19. Nurodo, kad ieškovas yra surinkęs įrodymus, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo išties buvo siekta pridengti žemės sklypo ir statinių pardavimą atsakovei, tokiu neteisėtu būdu siekiant išvengti ieškovo pirmenybės teisės įsigyti minėtą turtą.

20. Mano, kad atskirasis skundas neturėjo būti priimtas teisme ir/ar turėjo būti nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, kadangi atsakovė už skundo padavimą teismui nesumokėjo žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Nors atskirasis skundas buvo priimtas pirmosios instancijos teisme, neįsitikinus ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, dėl ko būtų pagrindas nustatyti tokio procesinio dokumento trūkumus ir įpareigoti jį pateikusį asmenį juos pašalinti, tačiau iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad atsakovė žyminį mokestį jau yra sumokėjusi (2020-10-12 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atskirasis skundas laikomas atitinkančiu CPK nustatytus reikalavimus ir nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

23. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė pareiškimą notarų kontorai, kuriuo prašė laikantis CK 4.79 straipsnio reikalavimų persiųsti pareiškimą ieškovui dėl galimybės pasinaudoti pirmumo teise už 10 000 Eur įsigyti ginčo turtą. Ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) pažymos kopiją apie tokio pareiškimo grįžimą į notarų biurą, gavėjui neatsiėmus siuntos pašte per siuntos saugojimo terminą.

24. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo išspręstas atsakovams nepranešus, A. K. pateiktas pareiškimas susijęs su ginčo dalyku, kita šalis turėjo galimybe su juo susipažinti ir pareikšti dėl jo savo nuomone, ką ir realizavo bei atitinkamai pateikė notarės pažymą, kuri reikšminga sprendžiant dėl ieškovo informavimo apie galimybe įsigyti bendrasavininkio turtą, todėl procesinių kliūčių priimti atsakovės ir ieškovo pateiktus apeliacinės instancijos teismui dokumentus nenustatyta.

25. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinys įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė.

26. Nors sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pasisakęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindų teisinio reglamentavimo, jų taikymui aktualios teismų praktikos, detaliai neaptarė tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, daugiau dėmesio skirdamas antrosios sąlygos motyvavimui. Tačiau iš ginčijamos nutarties turinio ir atlikto teisinio vertinimo, akivaizdu, kad teismui nekilo abejonių, kad ieškinys yra tikėtai pagrįstas, todėl vien dėl to naikinti ginčijamą nutartį nėra pagrindo.

27. Papildant pirmosios instancijos teismo motyvus šiuo klausimu, pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ginčydamas tarp atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties teisėtumą, įvardydamas šią sutartį kaip apsimestinį sandorį bei reikalaudamas pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo jam kaip turto bendraturčiui. Ieškinyje yra nurodytas ne tik jo faktinis pagrindas, t. y. išdėstytos aplinkybės, susijusios su ginčo sandorio sudarymu, bet ir teisinis pagrindas – CK 4.79 straipsnio 3 dalis. Taip pat pateikti įrodymai, kurie ieškovo nuomone pagrindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Kas leidžia spręsti, kad ieškovo pateikti argumentai bei įrodymai buvo pakankami spręsti dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais.

28. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja reali galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, savo argumentus grindžia tuo, kad ieškovas neteikė jokių įrodymų šiuo klausimu. Su šia pozicija atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutikti neturi pagrindo.

29. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad būtina įvertini, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų tenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovams, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.

30. Pripažinus ieškinio tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas ar apsunkintas. Apeliantė nepaneigė ieškinyje dėstomų aplinkybių dėl aktyvių veiksmų, įgyvendinant savo, kaip ginčo turto savininkės, teises, susijusias su sklype esančiais statiniais, ką yra užfiksavęs ieškovo pakviestas antstolis, kas taip pat teikia pagrindą nesutikti su atsakovės pozicija dėl grėsmės sprendimo įvykdymui nebuvimo.

31. Pabrėžtina, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra faktiškai jau susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 straipsnio 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamoje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Šiuo atveju tikimybė, kad iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, apeliantė, įgyvendinama savininkės teises į ginčo turtą, galėtų apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taip pat nėra paneigta.

32. Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl žemės sklypo priklausomumo iki ginčo sandorio tik atsakovui T. Š. nesudaro pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šiam turtui nepagrįstumo. Ar duotuoju atveju apskritai taikytinos nuostatos dėl asmenų pirmumo teisės įsigyti tam tikrą turtą, jei taikytinos ar jos buvo įgyvendintos tinkamai, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės, nes visa tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo bei įvertinimo teisinio reguliavimo kontekste, kas bus atlikta išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškiniu įrodinėjamomis aplinkybėmis, nėra vertinamas.

33. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pagrįstai, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo.

34. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-09-10 nutartį palikti nepakeistą.