Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-474-368/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-08
Bylos Nr.: 2A-474-368/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika

Civilinė byla Nr. 2A-474-368/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09601-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15055-566/2019 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, ir atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovių 4678,66 Eur turtinės žalos ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės prokurorės R. P. 2011-11-04 tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Policijos departamento pareigūnų galimo tarnybinio piktnaudžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir galimo tarnybinio pareigų neatlikimo pagal BK 229 straipsnį. Nurodė, jog 2011-11-15, 2012-04-25, 2012-05-22 jam buvo įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., pagal minėtus nutarimus buvo apklaustas 2011-11-15 ir 2012-01-27. 2011-11-15 jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su kitais įtariamais asmenimis. 2012-06-01 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigą. Nurodė, jog ikiteisminis tyrimas vyko ilgiau nei septynis mėnesius. Po susipažinimo su ikiteisminiu tyrimu, 2012-10-05, prokuroras surašė kaltinamąjį aktą, jis buvo įteiktas ieškovui ir ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmas teismo posėdis įvyko 2013-01-31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė visus įtariamuosius išteisinti nesant padarytoms veikoms, turinčioms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtą teismo sprendimą Generalinė prokuratūra apeliacine tvarka apskundė. 2016-05-23 Vilniaus apygardos teismas išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti. Generalinė prokuratūra pateikė kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo nutarties. Lietuvos Aukščiausias teismas 2016-09-19 nutartimi atsisakė priimti prokuroro kasacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

2. Ieškovas nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kreipėsi į advokatą, kad būtų tinkamai užtikrinta jo gynyba. Ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu jį gynė advokatas A. P., išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 4678,66 Eur. Ieškovas pažymėjo, jog bendra baudžiamojo proceso trukmė buvo 4 metai 11 mėnesių ir 4 dienos. Ieškovo manymu, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu truko pernelyg ilgai, nors baudžiamasis procesas buvo atliekamas 5 įtariamųjų atžvilgiu, tačiau jis nereikalavo sudėtingų, laiko reikalaujančių ekspertinių tyrimų. Prokuroras vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui aplaidžiai, tendencingai organizavo liudytojų M. Ž., T. V., T. P. apklausas. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti liudytojai D. J. ir L. P., kurie buvo atsakingi už sekimo priemonės – signalizacijos įrengimą sodo namelyje.

3. Baudžiamasis procesas turėjo didelį atgarsį visuomenėje, buvo rengiamos laidos, rašomi straipsniai, kiekvienas teismo posėdis buvo skelbiamas masinio informavimo priemonėse su ieškovo ir kitų teisiamųjų nuotraukomis. Per visą nepagrįstai pradėtą ir per ilgai vykdytą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį ieškovas jautė įtampą, stresą, jis patyrė neigiamas pasekmes dėl prarastos reputacijos, pablogėjo jo santykiai su pažįstamais, dėl to ieškovui turėtų būti atlyginta atsiradusi 10 000,00 Eur neturtinė žala.

4. Atsakovei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad bylos aplinkybė, jog ieškovas buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl to, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu prasidėjo nuo 2011-11-15 įteikus pranešimą apie įtarimą iki 2012-06-01 paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, byloje buvo 5 įtariamieji, bylos medžiaga sudarė 19 tomų. Taigi, ikiteisminis tyrimas nuo įtarimo ieškovui pateikimo buvo atliktas per trumpesnį nei 8 mėnesių laikotarpį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 215 straipsnio tvarka būtų teikęs skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Nurodė, jog skirtingas byloje esančių aplinkybių vertinimas savaime nėra pagrindas konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų neteisėtumą ar bendros pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą. Duomenų, jog teismo sprendimuose būtų konstatuoti akivaizdūs teisės taikymo pažeidimai, nėra. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pati švelniausia BPK numatyta kardomoji priemonė, ji nesusijusi su laisvės atėmimu. Duomenų, kad jos paskyrimą ieškovas būtų skundęs BPK nustatyta tvarka, nepateikta. Ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl nėra pagrindo atlyginti baudžiamojo proceso metu turėtas išlaidų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų išgyvenimų ir jų sukeltos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp jų ir galbūt neteisėtų prokuroro veiksmų. Ieškovo teiginys, kad buvo pakenkta ieškovo, kaip policijos pareigūno, reputacijai, taip pat nepagrįstas įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad prokurorai per visuomenės informavimo priemones apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Šalies argumentai

5. Atsakovei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija) nesutikdama su ieškiniu nurodė, jog ieškovas be savo subjektyvios nuomonės turi pareigą pateikti konkrečius įrodymus – nurodyti laikotarpius, kurių metu nepagrįstai buvo neatliekami procesiniai veiksmai, buvo pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai, dėl teismų kaltės buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas ir kt., tačiau neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo neteisėtų veiksmų, o pats asmens išteisinimas savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Pažymėjo, jog nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kt. taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų galiojusių baudžiamojo proceso ar baudžiamojo proceso normų pažeidimus. Taigi neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų valstybei negali kilti civilinė atsakomybė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas nustatė, kad 2011-11-04 ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pagal Kauno VPK Kauno rajono PK viršininko R. O. 2011-11-03 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame buvo nurodyta apie ieškovo ir kitų asmenų galbūt įvykdytas priešingas tarnybai nusikalstamas veikas (neveikimą). Teismas pripažino, jog toks ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas atitinka BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytus ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindus. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išnagrinėjus bylą ieškovas buvo išteisintas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika bei tuo pagrindu įteikti ieškovui įtarimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovas galėjo vykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais.

8. Teismas pripažino, kad procesinė poveikio priemonė – pasižadėjimas neišvykti ieškovo atžvilgiu buvo taikoma nepažeidžiant Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, t. y. teisėtai ir pagrįstai tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos požiūriu, todėl dėl šios dalies neturėjo pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nebendrauti su atitinkamais asmenimis yra švelniausia kardomoji priemonė ir nesusijusi su laisvės atėmimu. Be to, po kelių mėnesių kardomoji priemonė buvo pakeista, panaikinus įpareigojimą ieškovui nebendrauti su kitais asmenimis. Byloje nėra duomenų, jog ieškovui prašant jam nebuvo leista išvykti iš Lietuvos, todėl teismas sprendė, jog ieškovo judėjimo laisvė nebuvo nepagrįstai ribojama, taigi, pradėjus ikiteisminį tyrimą bei paskirus ieškovui minėtą kardomąją priemonę, jo interesai nenukentėjo. Ieškovas minėtos kardomosios priemonės BPK nustatyta tvarka neskundė, todėl įvertinęs nurodytas aplinkybėms teismas sprendė, kad minėta kardomoji priemonė ieškovui buvo pritaikyta nepažeidžiant BPK reikalavimų ir teisėtai.

9. Ieškovui neįrodžius, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai paskleidė informaciją apie ieškovą baudžiamosios bylos kontekste, ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą šiuo aspektu teismas atmetė. Teismas vertino, kad vien ieškovo pateiktas emocinės būklės apibūdinimas nesudaro pagrindo žalai kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmei pripažinti.

10. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko 7 mėnesius 16 dienų, baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmoje instancijoje truko nuo 2012-10-09 iki 2014-12-05, t. y. 2 metus 1 mėnesį 25 dienas, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vyko 1 metus 3 mėnesius 11 dienų. Teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo metu nepateisinamai ilgo laikotarpio, kurio metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl aplaidumo ar kitų neobjektyvių aplinkybių neatliko įstatyme numatytų proceso veiksmų siekiant atlikti ikiteisminį tyrimą per kuo trumpiausius terminus. Nors visas ikiteisminis tyrimas ir užsitęsė kiek ilgiau nei nustatyta BPK 176 straipsnyje, tačiau teismas nenustatė, jog ikiteisminio tyrimo termino trukmė būtų sukėlusi neproporcingą ieškovo teisių ir laisvių suvaržymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo veiksmų. Nekonstatavus ieškovo teisės į teisingą teismą pažeidimo, teismas sprendė, kad ieškovo teisė į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą neatsirado, todėl reikalavimą dėl 4678,66 Eur dydžio atstovavimo išlaidų priteisimo baudžiamajame procese atmetė. Nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju nekilo, todėl ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apelianto nuomone, teismas nenagrinėjo jo pateiktų teisinių argumentų ir bylos faktinių aplinkybių dėl turtinės žalos. Apeliantas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisės į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtu išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, ir atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepaneigė jo patirtų išlaidų dėl advokato A. P. suteiktų paslaugų ir mano, kad šias išlaidas teismas turėjo priteisti.

11.2. Apeliantas nurodo, kad spendžiant klausimą dėl neturtinės žalos būtina atsižvelgti į nepagrįstai uždelstą baudžiamąjį procesą, teisiamojo išgyvenimus, kadangi ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė jo, kaip policijos pareigūno, reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai teismų pagrįstai vertintini kaip patirta neturtinė žala.

11.3. Baudžiamasis procesas teisme iki įsigaliojo išteisinamasis teismo sprendimas, apelianto nuomone, truko be jokio pagrindo pernelyg ilgai, taip padidinant baudžiamojo proceso trukmę. Teismas nurodydamas apie pablogėjusią reputaciją nenurodė, kad ieškovas yra statutinis policijos pareigūnas, kuriam taikomi griežtesni reputacijos reikalavimai. Teismas neatsižvelgė į pateiktą faktą, kad apeliantas buvo įtrauktas vertinti konkurse „Metų seklys“, tačiau dėl įtariamojo statuso neįtrauktas į apdovanojamųjų sąrašą ir nebuvo skatinamas laikotarpiu nuo 2010 iki 2016 m. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo kreipimasis į medicininę įstaigą dėl susirgimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutampa su pirmosios teismo instancijos nuosprendžio paskelbimo data. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viena iš šio susirgimo priežasčių yra emocinė depresija, dvasiniai išgyvenimai, todėl, apelianto nuomone, šis susirgimas yra susijęs su baudžiamuoju persekiojimo tuo metu jo atžvilgiu.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Generalinė prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais apelianto teiginiai nėra pakankami konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumą, tais veiksmais padalytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų bei žalos.

12.2. Prokuroras apelianto nurodomų faktinių aplinkybių kaltinime neatsisakė, nes 2014-03-24 pateiktas teismui prašymas pakeisti kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, apeliantas nepareiškė jokių prašymų, tarp jų kaip liudytojų apklausti D. J. ir L. P.. Šie liudytojai apklausti teisme, todėl ieškinio ir apeliacinio skundo teiginiai, kad, jei šie liudytojai būtų apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nebūtų pagrindo reikšti įtarimo dėl techninių priemonių palikimo D. K. daiktuose, yra nepagrįsti. Vien skirtingas byloje esančių aplinkybių vertinimas savaime nėra pagrindas konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų neteisėtumą ar bendros pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą.

Šalies argumentai

12.3. Apelianto nurodyti trys laikotarpiai, vertinant jų priežastis ir viso teisminio nagrinėjimo proceso trukmės kontekste, neduoda pagrindo daryti išvados, kad buvo pažeistas įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas, o nurodytos pertraukos negali būti laikomos nepagrįstomis ir nepateisinamu delsimu.

12.4. Apeliantas pateikia tik samprotavimus, kad nebuvo skatinamas dėl vykusio baudžiamojo proceso.

12.5. Apeliantas į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligų dispanserį pirmą kartą kreipėsi 2011-02-14, t. y. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktą ligos istorijos išrašą, pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog apelianto nurodomas susirgimas turi priežastinį ryšį su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo metu nepateisinamai ilgo laikotarpio, kurio metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl aplaidumo ar kitų neobjektyvių aplinkybių neatliko įstatyme numatytų procesinių veiksmų.

13.2. Vertinant devyniolikos tomų penkių kaltinamųjų baudžiamosios bylos nagrinėjimo intensyvumą pirmosios instancijos teismo metu ir dvidešimt šešių tomų baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, matyti, jog bylos nagrinėjimas teisme vyko sparčiai, tarp posėdžių nebuvo nepateisinamai didelių laiko tarpų, teismo posėdžiai buvo atidėti tik dėl objektyvių priežasčių.

13.3. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, t. y. nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo valstybei atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo D. S. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) gavus Kauno VPK Kauno rajono PK viršininko R. O. 2011-11-03 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo tarnybinio piktnaudžiavimo ir neveikimo, Kauno rajono apylinkės prokurorė R. P. 2011-11-04 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Policijos departamento pareigūnų galimo tarnybinio piktnaudžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir galimo tarnybos pareigų neatlikimo pagal BK 229 straipsnį. Ieškovui D. S. 2011-11-15 įteikti įtarimai, jog jis įtariamas tuo, kad būdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju nuo 2009-10-05 iki 2011-10-30 kartu su kitais įtariamais asmenimis nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkardyti rengiamo nusikaltimo, žinodamas asmenį, kuris galėjo duoti tyrimui reikšmingus parodymus, jo nenurodė ikiteisminį tyrimą atliekantiems prokurorams, turėdamas informacijos ir nurodytą informaciją patikrinęs, tinkamai jos neįformino, šiuos duomenis kartu su kitais įtariamais asmenimis nuslėpė nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių prokurorų, t. y. ieškovas buvo įtariamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas). Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus tyrėjos 2011-11-15 nutarimu ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis: V. R., A. M., T. U., E. D. ir V. V.. Gavus 2012-01-23 ieškovo prašymą, prokuroro 2012-01-23 nutarimu kardomoji priemonė buvo pakeista, ieškovui panaikintas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis: V. R., A. M., T. U., E. D. ir V. V.. Ieškovui įteikti įtarimai buvo patikslinti 2012-04-25 ir 2012-05-22.

17. Įteikus ieškovui įtarimus, jis 2011-11-15 nurodė, jog gynėjas jam nereikalingas, bei nurodė, jog parodymus duoti atsisako, nes yra streso būklės. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo apklausiamas 2011-11-21, 2012-01-27, 2012-04-25, 2012-05-22 dalyvaujant ieškovo advokatui A. P.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu vyko kitų įtariamųjų apklausos: V. R. 2012-01-31,2012-04-26 ir 2012-05-24, T. U. 2011-11-16, 2012-01-23, 2012-02-27, 2012-04-25, 2012-05-17, E. D. 2011-11-15, 2012-01-24, 2012-04-23, 2012-05-16, V. V. 2011-11-14, 2012-01-31, 2012-04-19, 2012-05-17. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti keturiasdešimt keturi liudytojai. 2011-12-21 buvo atliktas liudytojo M. Ž. psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-09, 2011-12-30, 2012-01-11, 2012-01-30, 2012-02-14, 2012-04-25 buvo surašyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo pagalba protokolai. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-11-29, 2011-12-30, 2012-02-17, 2012-02-07, 2012-02-17, 2012-03-01, 2012-04-05 surašyti daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-05, 2012-06-06 pateiktos specialisto išvados dėl 2009-11-25 Lietuvos Respublikos prezidentūros kanceliarijoje gauto laiško, 2012-06-29 pateikta specialisto išvada dėl tyrimui pateikto nešiojamojo kompiuterio. Išreikalauta medžiaga, charakterizuojanti įtariamųjų asmenybes, įtariamųjų pareigybių aprašymai.

18. 2012-06-01 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko nuo 2011-11-15 iki 2012-06-01 t. y. 7 mėnesius 16 dienų. 2012-10-05 buvo surašytas kaltinamasis aktas bei baudžiamoji byla 2012-10-09 buvo perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-19 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti 2012-11-16 teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme septyni teismo posėdžiai buvo atidėti (dėl vieno iš įtariamųjų gynėjo ligos, dėl ieškovo D. S. ligos, du teismo posėdžiai buvo atidėti dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvyko 28 posėdžiai (neįskaitant 7 atidėtų teismo posėdžių), kurių metu buvo apklausta: penki kaltinamieji, keturi nukentėjusieji ir penkiasdešimt liudytojų. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmoje instancijoje truko nuo 2012-10-09 iki 2014-12-05, t. y. 2 metus 1 mėnesį 25 dienas.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-05 nuosprendžiu ieškovą D. S. išteisino dėl kaltinimų pagal BK 228 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2014-12-29 pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nuosprendžio. Nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka įvyko aštuoni posėdžiai, neįskaitant 3 teismo posėdžių, kurie buvo atidėti dėl teisėjų kolegijos narių teisėto nebuvimo darbe. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vyko nuo 2015-02-10 iki 2016-05-23, t. y. 1 metus 3 mėnesius 11 dienų. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-23 nutartimi prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-09-19 nutartimi atsisakė priimti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro kasacinį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

20. Civilinėje byloje pateikti 3630,00 Lt (1051,32 Eur) sumos, 7000,00 Lt (2027,34 Eur) sumos ir 1700,00 Eur sumos mokėjimo kvitai, iš viso 4778,66 Eur, patvirtinantys ieškovo išlaidas advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apmokėti (b. l. 153–155). Byloje pateiktas išrašas iš ieškovo asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikiami duomenys apie ieškovo paskatinimus tarnybos metu, iš kurio matyti, kad nuo 2002 metų iki 2010 metų ieškovas buvo sistemingai skatinamas, nuo 2010 metų iki 2016 metų ieškovas buvo paskatintas du kartus. (t. 2,.b.l. 39). Byloje pateikta ieškovo sveikatos istorijos kopija, kurioje nurodyta, jog ieškovas nuo(duomenys neskelbtini) serga (duomenys neskelbtini) (t. 2,.b.l. 32–38).

21. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad teismas nenagrinėjo ieškinyje nurodytų teisinių argumentų ir bylos faktinių aplinkybių dėl turtinės žalos atlyginimo, nenustatė baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo, netinkamai vertino pateiktus įrodymus dėl reputacijos pablogėjimo, sveikatos sutrikimo, todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019; 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 ir kt.).

23. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

24. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

25. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras aplaidžiai, tendencingai organizavo liudytojų M. Ž., T. V., T. P. apklausas, klausimai buvo užduodami tendencingai. Teisme apklausiant šiuos liudytojus paaiškėjo, kad ieškovo veiksmai buvo teisėti, prokuroras atsisakė kaltinimo dalies, kad į sodo namelį V. V. ir D. S. pateko neteisėtai. Apeliantas įsitikinęs, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausti liudytojai D. J. ir L. P., kurie buvo apklausti tik teisme teisiamųjų iniciatyva, remiantis jų parodymais nebūtų buvę pagrindo ieškovui teikti kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). Siekiant sudaryti optimalias sąlygas teisminiam bylos nagrinėjimui bei surinkti kuo daugiau duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Konkrečios bylos tyrimo taktiką ir strategiją pasirenka bylą tiriantis prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi teisę nuspręsti, kokius ir kokios apimties konkrečius baudžiamojo proceso kodekse numatytus tyrimo veiksmus atlikti. Bet kokia informacija, leidžianti suformuoti bent menkiausias abejones dėl atitinkamų veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės prasme turi būti tikrinama ir tiriama BPK ir kituose įstatymuose numatytomis priemonėmis.

27. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad prokuroras atsisakė kaltinimo dalies dėl slapto patekimo į sodo namą, priešingai nei teigia apeliantas, prokuroras 2014-03-24 pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju D. S. atžvilgiu kaltinime faktinės aplinkybės dėl dalies, kad jis kartu su V. V. slapta įrengė sodo name buvusiuose D. K. daiktuose technines priemones, buvo pakeistos nurodant, kad jis žinojo, kad V. V. neteisėtai slapta įrengė sodo name buvusiuose D. K. daiktuose technines priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą pats ieškovas nereiškė prašymo kaip liudytojų apklausti D. J. ir L. P.. Be to, šie liudytojai davė parodymus tik dėl vieno iš kaltinimo epizodų – sodo name buvusiuose D. K. daiktuose įrengtų techninių priemonių. Įvertinus šių liudytojų parodymus, apeliacinio skundo argumentas, kad, jei šie liudytojai būtų apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nebūtų pagrindo ieškovui reikšti įtarimo, yra nepagrįstas.

28. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo motyvų, kad ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, o teismas, atmesdamas ieškinį, padarė nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovas galėjo vykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015; ir kt.), todėl atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Šiuo atveju nėra duomenų, jog teismo sprendimuose būtų konstatuoti akivaizdūs teisės taikymo pažeidimai. Tai, kad apeliantas pateikia kitokį byloje esančių aplinkybių vertinimą, neteikia pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų neteisėtumą ar bendros pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas teisėtai ir pagrįstai nepripažino pareigūnų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo prasme neteisėtais, nekonstatavo bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo ir nepriteisė turtinės žalos atlyginimo.

29. Skųsdamas sprendimo dalį dėl neturtinės žalos, apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo. Apeliantas nurodo, kad trim atvejais tarp numatytų posėdžių buvo ilgi 2–3 mėnesių laikotarpiai (nuo 2013-06-25 iki 2013-09-10; nuo 2013-12-17 iki 2014-02-04; nuo 2014-07-03 iki 2014-10-10), posėdžiai per dieną vidutiniškai truko 3 val., todėl teismas nepagrįstai nekonstatavo pernelyg ilgos proceso trukmės. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas devyniolikos tomų penkių kaltinamųjų baudžiamosios bylos nagrinėjimo intensyvumą pirmosios instancijos teismo metu ir dvidešimt šešių tomų baudžiamosios bylos nagrinėjimą antrosios instancijos teismo metu, skundžiamame sprendime pripažino, jog bylos nagrinėjimas teisme vyko sparčiai, buvo apklausta penkiasdešimt liudytojų, tarp posėdžių nebuvo nepateisinamai didelių laiko tarpų, teismo posėdžiai buvo atidėti dėl objektyvių priežasčių, didelį teismo posėdžių kiekį pirmoje instancijoje lėmė didelis proceso dalyvių skaičius, baudžiamosios bylos apimtis.

31. Byloje esantys teismo posėdžių garso įrašai ir protokolai patvirtina, kad 2013-06-25 posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad liepos ir rugpjūčio mėn. atostogauja teisėjas ir advokatai, rugsėjo 3, 6, 9 dienomis dalyvauti posėdžiuose negali advokatai, buvo suderintos posėdžių datos rugsėjo 10 d., spalio 10, 11, 24 dienomis. 2013-12-02 posėdžio, vykusio nuo 13 val., metu su proceso dalyviais buvo suderintos dvi datos – vasario 4 d. ir 25 d. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių pažymų, 2014 m. liepos 17 d. teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos, paskelbta pertrauka buvo pratęsta iki rugsėjo 1 d., kuomet dėl teisėjo asmeninių aplinkybių pertrauka pratęsta iki spalio 10 d. Taigi, apelianto nurodyti trys laikotarpiai, vertinant jų priežastis ir viso teisminio nagrinėjimo proceso trukmę, neleidžia teisėjų kolegijai pripažinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo.

32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino baudžiamojo proceso įtakos ieškovo reputacijai, neatsižvelgė į tai, kad dėl pradėto baudžiamojo proceso tyrimo nebuvo skatinamas nuo 2010 iki 2016 m. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus šiuos apeliacinio skundo argumentus, nes nekonstatavus neteisėtų veiksmų šios nurodomos aplinkybės negali būti laikomos įrodymais vertinant neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija visiškai pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu pažeidžiant BPK reikalavimus ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnai paviešintų tyrimo duomenis, be to, byloje nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ieškovas prarado galimybę ginčo laikotarpiu daryti karjerą. Vien išrašas iš ieškovo asmens bylos, nesant kitų objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo laikyti šią aplinkybę įrodyta.

33. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarp susirgimo atopiniu dermatitu ir pareigūnų veiksmų yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad kreipimasis į medicininę įstaigą dėl susirgimo atopiniu dermatitu ir rožine sutampa su pirmosios teismo instancijos nuosprendžio paskelbimo data, kad šių susirgimų viena iš priežasčių yra emocinė depresija, dvasiniai išgyvenimai ir susirgimas yra susijęs su baudžiamuoju persekiojimu ieškovo atžvilgiu. Ieškovo asmens sveikatos istorijos kopija patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dispanserį apeliantas pirmą kartą kreipėsi 2011-02-14, t. y. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl teismas, pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas susirgimas turi priežastinį ryšį su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.

34. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nekonstatavo ieškovo teisės į teisingą teismą pažeidimą, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisės į baudžiamojo proceso metu turėtų 4678,66 Eur dydžio atstovavimo išlaidų kaip turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinos visos trys anksčiau šioje nutartyje minėtos sąlygos, teisėjų kolegija dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, nepasisako.

35. Taigi, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas ne tik analizavo dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos sąlygas, bet ir analizavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, vertino byloje esančius rašytinius duomenis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė