Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 netvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis pakeistas. Nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 50 parų arešto bausmę. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 11 m. laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 12 d., du trečdalius laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2022 m. gruodžio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 17 d. – 3 metai 6 mėnesiai 26 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-193 (toliau – ir Nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus kalėjime, protokolas Nr. RV-25-179), nustatė, kad nuteistasis Komisijai teikiamas (duomenys neskelbtini) kartą. Komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 58-173 nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti 2022 m. liepos 4 d. Komisijos nutarimą Nr. 58-173.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nepatvirtinus Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. V., Komisija 2022 m. lapkričio 10 d. nuteistajam pateiktomis rekomendacijomis rekomendavo tęsti resocializacijos plano priemonių vykdymą. Nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: susitiko su Probacijos darbuotojais, dalyvavo paskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, studentų organizuotoje paskaitoje apie narkotinių medžiagų kenksmingumą žmogaus organizmui, (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) organizuotoje Šv. Kūčių ir Kalėdų šventėje. Taip pat dalyvavo trijose socialinėse konsultacijose. Konsultacijų metu su nuteistuoju buvo kalbėta apie darbo, pagarbos kitiems svarbą, konstruktyvius problemų sprendimų būdus.

5. Iš Komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka (duomenys neskelbtini) kartą. Su policijos pareigūnais pirmą kartą susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pirmą kartą buvo nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nusikaltimams būdingas turtinis pobūdis, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) namus. Bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 93-71 A. V. suteiktas leidimas išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą. Nuteistajam įstaigos direktoriaus įsakymu leista parvykti trumpalaikei trijų parų išvykai į namus, išvykos metu paskirtų įpareigojimų nepažeidė. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra 4 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau 2022 m. rugsėjo 26 d. yra baustas administracine tvarka, paskiriant baudą, kuri buvo sumokėta 2022 m. rugsėjo 27 d. 2022 m. gruodžio 12 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimo metu nustatyti teigiami pokyčiai tam tikrose srityse. Nuteistasis yra pagrįstai savimi pasitikintis, sugeba teisėtais būdais ginti savo nuomonę, sugeba pripažinti savo klaidas kai būna neteisus. Taip pat stebimi teigiami pokyčiai skiltyje „Mąstymas ir elgesys“. Šiuo metu nuteistasis sugeba atpažinti problemines sritis ir jas spręsti, taip pat supranta sąsajas tarp padarytų veiksmų ir paskirtos bausmės. Šiuo metu sugeba savo veiksmais nesukelti neigiamų pasekmių. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja pozityviuose užsiėmimuose, įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nuosekliai kelia savo profesinę kvalifikaciją ir siekia įgyti papildomų profesinių kompetencijų, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) savarankiškai susirado darbą, problemų dėl darbo atlikimo ir su kolektyvu neturi, dalyvauja tam tikrose tikslinėse intervencinėse priemonėse, lanko socialinių darbuotojų ir psichologų konsultacijas. Taip pat gauti dokumentai, patvirtinantys nuteistojo gyvenamąją vietą paleidimo iš įstaigos metu. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra stebima teigiama nuteistojo nuostatų dinamika į priežiūrą ir apribojimus, pastangos atsiriboti nuo galimos negatyvios aplinkos įtakos.

7. Komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarime Nr. RV-25-193 buvo pateiktos 3 atskirosios motyvuotos komisijos narių nuomonės: 1) nuteistajam siūloma netaikyti lygtinio paleidimo, nes jis anksčiau yra teistas ne vieną kartą, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Komisijos nario nuomone, nuteistasis pasižymi nepakankamai kritišku mąstymu vertindamas save, nepakankamas probleminių sričių identifikavimas; 2) nuteistajam siūloma netaikyti lygtinio paleidimo, nes laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkius nusikaltimus, išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, bausmės tikslai dar nėra pasiekti. Po Komisijos posėdžio buvo baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad jis vis dar yra linkęs nusižengti; 3) nuteistajam siūloma netaikyti lygtinio paleidimo, nes nuteistasis dar nėra pasirengęs paklusti visuomenės taisyklėms, yra baustas administracine tvarka, bausmę atlieka pusiau struktūruotoje aplinkoje, o tai jau yra kaip bausmės sušvelninimo priemonė.

8. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausioji prokurorė Valentina Strokinienė skundu dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V. prašo nutarimo netvirtinti. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau, jos teigimu, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina nustatyti ir materialiąsias sąlygas – nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat privalu įsitikinti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju neįžvelgiama tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 2022 m. lapkričio 10 d. nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, nuteistasis yra teistas Lietuvoje ir užsienyje, tai, prokurorės vertinimu, rodo didesnį jo pavojingumą ir neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Prokurorė nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę. Vertinant, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgti į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju nuteistasis įvykdė labai sunkius ir nesunkius nusikaltimus, taip pat baudžiamuosius nusižengimus, neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 6 mėnesiai ir 26 dienos, be to pažymima, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau (duomenys neskelbtini) kartą. Pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis pagal vykdomąjį raštą yra skolingas 12 070,54 Eur, ir yra atlyginęs tik nedidelę dalį sumos. Dar daugiau, net 3 iš 6 Komisijos narių pareiškė atskirąsias motyvuotas nuomones siūlydami netaikyti A. V. lygtinio paleidimo, nurodydami, kad nuteistasis pasižymi gan nekritišku mąstymu vertindamas savo elgesį, nepakankamai identifikuoja problemines sritis, vis dar linkęs nusižengti ir dar nėra pasirengęs paklusti visuomenės taisyklėms. Prokurorės vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. V. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Kartu prie nuteistojo A. V. 2023 m. vasario 7 d. atsiliepimo į prokurorės skundą, buvo pateikta ir 2022 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo charakteristika, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. V. savo darbus atlieka laiku, kokybiškai, kilus neaiškumams visada operatyviai kreipiasi į darbų vadovus ir ieško sprendimo, pateikia savo siūlymus darbo kokybei gerinti. Drausminių nuobaudų neturi, darbe pasirodo laiku, su kolektyvu nekonfliktuoja, laikosi savo pareigų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės skundas tenkinamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V. netvirtinamas.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

12. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

13. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, susipažinęs su nuteistojo A. V. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nors nuteistasis formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y., kai nustatoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Taigi, lygtinio paleidimo taikymui būtinos tiek pirmiau paminėtos formalios, tiek materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020).

15. Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022, 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021 ir kt.).

16. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

17. Iš nuteistojo asmens bylos ir 2023 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-95, matyti teigiami pokyčiai tam tikrose srityse. Vertinimo metu nustatyti teigiami pokyčiai skiltyje „Emocinė gerovė“, nuteistasis yra pagristai savimi pasitikintis, sugeba teisėtais būdais ginti savo nuomonę, sugeba pripažinti savo klaidas kai būna neteisus. Taip pat stebimi teigiami pokyčiai skiltyje „Mąstymas ir elgesys“, šiuo metu nuteistasis sugeba atpažinti esamas problemines sritis ir jas spręsti. Nuteistasis supranta sąsajas tarp padarytų veiksmų ir paskirtos bausmės, šiuo metu sugeba savo veiksmais nesukelti neigiamų pasekmių. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja pozityviuose užsiėmimuose, įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nuosekliai kelia savo profesinę kvalifikaciją ir siekia įgyti papildomų profesinių kompetencijų, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) savarankiškai susirado darbą, problemų dėl darbo atlikimo ir su kolektyvu neturi, dalyvauja tam tikrose tikslinėse intervencinėse priemonėse, lanko socialinių darbuotojų ir psichologų konsultacijas. Taip pat gauti dokumentai, patvirtinantys nuteistojo gyvenamąją vietą paleidimo iš įstaigos metu. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra stebima teigiama nuteistojo nuostatų dinamika į priežiūrą ir apribojimus, jo pastangos atsiriboti nuo galimos negatyvios aplinkos įtakos. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra 4 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas.

18. Visgi, nors nuteistasis atitinka formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus, nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas šio instituto taikymą nuteistajam teismas sutinka, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, nes parodo jo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Dar daugiau, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pagal BVK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, pažanga mažinant šią riziką yra turi būti ne bet kokia, o akivaizdi.

19. Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

20. Teismas, susipažinęs su Komisijos nutarime ir asmens byloje esančia medžiaga, su prokurorės skundo ir nuteistojo atsiliepimo į prokurorės skundą argumentais, sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog A. V. yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad nuteistasis yra teistas Lietuvoje ir užsienyje, jis įvykdė labai sunkius, taip pat nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 6 mėnesiai ir 26 dienos. Be to, nuteistasis pagal vykdomąjį raštą yra skolingas santykinai didelę sumą – 12 070,54 Eur, atlygino labai nedidelę dalį sumos. Nuteistasis A. V. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga, nors ir stebima, tačiau šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų neabejotinai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 10 d. nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, turėdamas realią galimybę sumažinti tam tikrus nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius, vis dėl to nededa pakankamai pastangų, kad mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl minėta, jo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nemažėja, išlieka stabilus.

21. Be to, sutiktina su prokurore, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo interesą jam skirtos bausmės dalį atlikti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos, tačiau būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę. Tarp abiejų šių interesų, tik nuteistojo interesas likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti nebūnant izoliuotam nuo visuomenės, tiek visuomenės interesas, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, turi būti balansas. Kita vertus, nuteistasis, teigdamas, kad jis daro pažangą mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, maksimaliai stengiasi vykdyti Komisijos rekomendacijas, lanko įvairius pozityvius užsiėmimus, po paskutinio jo svarstymo yra baustas administracine tvarka. Ši aplinkybė paneigia nuteistojo poziciją, kad jis jau yra pasiruošęs likusią jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracine tvarka A. V. baustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 171 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, kurie gali būti padaromi ne dėl neatsargumo, o sąmoningai. Todėl išvada, kad nuteistasis laikysis visuomenėje priimtų taisyklių ir nebenusikals – negalima. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarime Nr. RV-25-193 net 3 iš 6 Komisijos narių pareiškė atskirąsias motyvuotas nuomones, siūlydami netaikyti A. V. lygtinio paleidimo, nurodydami, kad nuteistasis pasižymi gan nekritišku mąstymu vertindamas savo elgesį, nepakankamai identifikuoja problemines sritis, vis dar linkęs nusižengti ir dar nėra pasirengęs paklusti visuomenės taisyklėms.

22. Minėta, kad teismas A. V. nuostatas į darbinę veiklą, parodytą iniciatyvą savarankiškai randant darbą, nuteistojo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą jį išskirtinai teigiamai apibūdinančią charakteristiką, aktyvų dalyvavimą pozityviuose užsiėmimuose vertina ypač teigiamai. Tačiau, išanalizavus minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nuteistajam vis dar nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų. Pastebėtina, kad A. V. pirmą kartą buvo teistas būdamas vos (duomenys neskelbtini) metų, užsienyje teistas 2 kartus, praeityje įvykdė labai sunkų nusikaltimą, tai, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, liudija apie didesnį tokio asmens pavojingumą. Iš bylos medžiagoje pateikto vykdomojo rašto matyti, jog nuteistasis yra skolingas 12 070,54 Eur, o atlygino tik nedidelę dalį šios sumos, t. y. 2 316,57 Eur. Neigiamai vertintina ir ta aplinkybė, jog 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. jau po Komisijos svarstymo, ar leisti A. V. likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, A. V. buvo baustas administracine tvarka, o tai rodo, jog nuteistasis vis dar yra linkęs nusižengti.

Motyvuojamoji dalis

23. Teismas įvertina ir tai, kad nors Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam būdingi šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nuteistojo nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nepakankamai kritiškas požiūris į save ir savo elgesį, kategoriškumas, nepakankamas probleminių sričių identifikavimas, aukštas pasitikėjimo savimi lygis, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, o tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima taisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Iš socialinio tyrimo išvados be kita ko matyti ir tai, kad nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji įvertinta kaip vidutinė. Ir nors toks rizikos įvertinimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė arba aukšta, tačiau, minėta, turi būti stebima akivaizdi nuteistojo pažanga šią riziką mažinant. Teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Minėti kriminogeniniai veiksniai stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad A. V., būdamas laisvėje, gali pakartotinai nusikalsti. Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar nėra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę, nėra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, kol kas nesugeba laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

24. Nors teismas nuteistojo gautus paskatinimus, aktyvų įsitraukimą į resocializacijos procesą ir individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą (mokėsi, įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dalyvavo tam tikrose tikslinėse intervencinėse priemonėse, aktyviai dalyvavo pozityviuose užsiėmimuose, nuosekliai kėlė savo profesinę kvalifikaciją, siekė įgyti papildomų profesinių kompetencijų, lankė socialinių darbuotojų ir psichologų konsultacijas, savarankiškai susirado darbą, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, problemų dėl darbo atlikimo ir su kolektyvu neturi) vertina ypač teigiamai, tačiau teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Teismas pažymi, kad galimybės mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.

25. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, kad bausmės tikslai pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą. Teismo vertinimu, nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, nedaryti administracinių nusižengimų, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Šiuo atveju išlikęs vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos egzistavimas, nuteistojo baustumas administracine tvarka sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, A. V. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

26. Taigi, Komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios ir motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus ir įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus A. V., nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Esant šioms aplinkybėms, tenkinamas prokurorės Valentinos Strokinienės skundas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V. netvirtinamas.

27. Teismas, įvertinęs nuteistojo atsiliepime į prokurorės skundą pateiktus argumentus, pripažįsta, kad prokurorė šiuo atveju nepagrįstai skunde nurodė, jog nuteistasis A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau (duomenys neskelbtini) kartą, įvertindamas byloje surinktos medžiagos visumą šį prokurorės teiginį teismas pripažįsta kaip tikrovės neatitinkančią informaciją, nepagrįstai bloginančią nuteistojo padėtį, kadangi nuteistasis iš viso teistas 5 kartus. Įvertintina ir aplinkybė, kad prokurorė skundo pavadinime nurodo, jog lygtinio paleidimo klausimas yra svarstomas dėl nuteistojo G. B., o ne A. V., teismas šią aplinkybę vertina kaip prokurorės padarytą rašymo klaidą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės skundą.

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.