Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – prokurorė) skundas ir nutarta netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Lygtinio paleidimo komisija, komisija) 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis pakeistas. Nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 50 parų arešto bausmę. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 12 d., pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 12 d. Du trečdalius paskirtos bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2022 m. gruodžio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 17 d. buvo 3 metai 6 mėnesiai 26 dienos.

2. Lygtinio paleidimo komisija 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-193 (toliau ir – nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, konstatavo, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą ir (3 balsai už, 3 balsai prieš, lemiamas balsas komisijos pirmininkės) nutarė taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

3. Dėl minėto Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo prokurorė pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. V.. Nesutikdamas su skundu A. V. pateikė atsiliepimą į jį.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo tvirtinimo kartu su prokurorės skundu dėl to paties nutarimo, 2023 m. vasario 20 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą ir nepatvirtino komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V.. Apylinkės teismas, susipažinęs su Lygtinio paleidimo komisijos nutarime ir asmens byloje esančia medžiaga, prokurorės skundo ir nuteistojo atsiliepimo į jį argumentais, sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog A. V. yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar nėra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę, nėra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, kol kas nesugeba laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Šiuo atveju išlikęs vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos egzistavimas, nuteistojo baustumas administracine tvarka sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, A. V. pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Teismo teigimu, Lygtinio paleidimo komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus ir įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus A. V. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistasis A. V. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. RV-25-193 taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad absoliuti dauguma skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Nepaisant to, grįsdamas savo sprendimą netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teismas iš esmės atkartojo prokurorės skunde išdėstytus teiginius, jog, nepaisant to, kad A. V. deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog jis probacijos metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas pripažino, kad visi jo asmens byloje užfiksuoti teigiami pokyčiai jo elgesyje neabejotinai vertintini teigiamai, tačiau, anot teismo, jie nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo vertinimu, tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, negalintys paneigti A. V. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Anot nuteistojo, Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad A. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. To nepaneigia ir atskirosios komisijos narių nuomonės, kurios grįstos pasisakant ne apie visus, o tik atsižvelgiant į neigiamus nuteistojo duomenų įvertinimus. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tiek komisija, tiek teismas rėmėsi tais pačiais rašytiniais duomenimis, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti nuteistojo, kaip tokią galimybę turi komisijos nariai, kurie su juo betarpiškai bendrauja kiekvieną dieną bei mato jo progresą. Nepaisant to, net ir pripažinęs, jog prokurorės skundas grindžiamas „tikrovės neatitinkančia informacija, nepagrįstai bloginančia nuteistojo padėtį“, teismas skundžiamoje nutartyje pritarė prokurorės, o ne specialistų pozicijai dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymo A. V., nors, kaip matyti iš prokurorės skundo, ji nevertino nei A. V. asmens bylos medžiagos, nei jo individualios padėties, o tiesiog nukopijavo ankstesnio skundo teiginius ir jame tik pakeitė pavardes.

5.2. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, nes jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, tai yra jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo teigimu, nepaisant to, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. 2022 m. gruodžio 12 d. sudarytame pakartotiniame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog A. V. nusikalstamos elgesio rizikos balai tik nežymiai (3 balais) viršija žemos rizikos grupės ribas, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir jų nevertino. Pasak nuteistojo, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Šiuo gi atveju iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad teismas vertino išimtinai tik A. V. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kaip jam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai. Teismas ignoravo faktą, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis A. V. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, dėl ko jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir nuo paskutinių vertinimų nuolat mažėjo, o tai įrodo akivaizdžią jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skundžiamoje nutartyje šis balų pokytis nepaminėtas, taigi, nuteistojo vertinimu, akivaizdu, jog teismas šiuo atveju esmingai suvaržė jo teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Teismo deklaratyvūs teiginiai, kad nusikalstamo elgesio rizika ir toliau gali būti mažinama, yra niekiniai ir rodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesusipažino su reikšmingais nuteistojo asmens bylos duomenimis ir neįsigilino į esamą situaciją.

5.3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, patenkinęs prokurorės skundą ir atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimą, pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

5.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje išskirtinį dėmesį skyrė A. V. padaryto nusikaltimo sunkumui ir pobūdžiui bei ankstesniems administraciniams baustumams. Pažymima, kad neginčijama, jog šios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje akcentuojama jau po komisijos svarstymo gauta administracinė nuobauda savaime nepagrindžia teismo išvados, jog jis vis dar yra linkęs nusižengti. Pasak nuteistojo, svarbu pažymėti, jog padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus ir piktybiškas, be to, paskirta bauda už jį buvo sumokėta kitą dieną, o tai rodo, kad jis nevengia prisiimti atsakomybės dėl savo netinkamų veiksmų, kas buvo pažymėta ir komisijos nutarime. Nuteistojo manymu, asmens baustumas administracine tvarka už atsitiktinio pobūdžio administracinį nusižengimą negali šio asmens charakterizuoti kaip linkusio nusižengti, ši aplinkybė negali turėti dominuojančios reikšmės ir nusverti visų kitų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Nei BVK, nei teismų praktika nedraudžia administracinį nusižengimą padariusio asmens vertinti kaip tinkamo lygtinio paleidimo instituto taikymui, jei jis nėra piktybinis teisės pažeidėjas, nuolat darantis pavojingus administracinius nusižengimus ir vengiantis atlikti paskirtas bausmes. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju esant išimtinai tik teigiamai jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas ir ankstesnių administracinių nuobaudų faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

5.5. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį jis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, jis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tą teisingai pabrėžė ir Lygtinio paleidimo komisija, kuri vertino visą kompleksą aplinkybių, iš kurių matyti, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Dėl to, pasak nuteistojo, visiškai nesuprantama, kodėl skundžiamoje nutartyje teismas išskyrė tariamai koreguotinas jo savybes, nes jo asmens byloje esančių duomenų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog visose srityse jis padarė maksimalią pažangą, siekdamas sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. O jo asmeninės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje paprasčiausiai suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos metu, o konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nėra pateikta nei skundžiamoje nutartyje, nei prokurorės skunde. Nors skundžiamoje nutartyje užsimenama, kad jis pagal vykdomąjį raštą yra skolingas santykinai didelę sumą – 12 070,54 Eur ir atlygino labai nedidelę dalį sumos, tačiau, anot nuteistojo, liko neįvertinta tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis deda visapusiškas pastangas ištaisyti dėl savo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. Jo nuostatos į darbą yra išimtinai teigiamos, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis maksimaliai išnaudoja mokslams ir darbinei veiklai, turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – dirba, darbą susirado savarankiškai, jokių problemų dėl darbo atlikimo ir su kolektyvu neturi. Nuteistojo vertinimu, visa tai rodo jo siekį atlikus laisvės atėmimo bausmę dirbti kvalifikuotą darbą bei tokiu būdu padengti esamą skolą. Be to, jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, todėl jo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.

5.6. Apibendrindamas nuteistasis skunde teigia, kad jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti bei pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad jis laisvėje turi gerai apmokamą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, rodo, kad jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Be to, kaip minėta, jis išlaikė artimus socialinius ryšius su savo giminaičiais, todėl būdamas laisvėje jis turės artimųjų paramą ir moralinį palaikymą. Anot nuteistojo, skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį jis padarė pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis A. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu, bei kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta tenkinti prokurorės skundą ir atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, yra ne formalūs ir deklaratyvūs, o pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį, priešingai nei mano nuteistasis, pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukštesniajam teismui nekyla: nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, stebimas tam tikras nuteistojo nusikalstamo elgesio pakartotinumo rizikos mažėjimas, bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (iki 2023 m. sausio 1 d. buvo Vilniaus pusiaukelės namai), lengvosios grupės sąlygomis, suteiktas leidimas išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą, taip pat leista parvykti trumpalaikei trijų parų išvykai į namus, kurios metu paskirtų įpareigojimų nepažeidė, per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra 4 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja pozityviuose užsiėmimuose, įgijo vidurinį išsilavinimą, nuosekliai kelia savo profesinę kvalifikaciją bei siekia įgyti papildomų profesinių kompetencijų, atlikdamas bausmę savarankiškai surado darbą, problemų dėl darbo atlikimo bei su kolektyvu neturi, dalyvauja tam tikrose tikslinėse intervencinėse priemonėse, lanko socialinių darbuotojų ir psichologų konsultacijas, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme.

11. Tačiau vien tik šių duomenų taikyti lygtinį paleidimą, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas visiškai ignoravo teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į Lygtinio paleidimo komisijos nutarime nurodomas aplinkybes dėl jo galimybės būti neizoliuotam ir daugiau nenusikalsti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Tam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, šių priemonių įtaka nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai bei kitos aplinkybės.

13. Šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. V. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme. Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę A. V. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau 2019 m. kovo 19 d. buvo svarstytas drausmės komisijoje dėl pataisos įstaigų vidaus bei nuteistųjų elgesio taisyklių pažeidimų. Be to, po paskutinio jo svarstymo komisijoje, 2022 m. rugsėjo 26 d., A. V. buvo baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 171 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų padarymą. Nors sutiktina su nuteistuoju, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs, be to jam skirtą baudą A. V. sumokėjo kitą dieną, vis tik pažymėtina, kad minėti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tik sąmoningai, o paskirta nuobauda šiuo metu dar yra galiojanti. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis vis dar yra linkęs nusižengti, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad A. V. administracine tvarka buvo nubaustas vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje, kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos, tuo metu, kai jam buvo leista išvykti už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, akivaizdu, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Apygardos teismo nuomone, nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, ypač vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje, leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir tuo, ar jis sugebėtų lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, tai yra probacijos sąlygų.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibūdinančiomis A. V. padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Ši aplinkybė, kaip pritariama ir skunde, yra svarbi, kadangi neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors nusikaltimų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, paminėtos aplinkybės taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Šiuo atveju A. V. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, o už kelių, tai yra dviejų labai sunkių, dviejų nesunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo, padarymą. Jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, iš nusikalstamos veikos siekdamas finansinės naudos. Be to, nors A. V. laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą, praeityje yra teistas Lietuvoje ir užsienyje, šis teistumas jam yra šeštas, dominuoja nusikaltimai nuosavybei, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Beje, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nors jo sąlygos nebuvo pažeistos, tačiau akivaizdu, kad švelnesnė bausmės atlikimo forma teigiamų rezultatų nedavė, nuteistasis savo elgesio pasekmių neįvertino ir vėliau nusikalto pakartotinai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš pateiktoje medžiagoje esančios 2023 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-95 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) (teikimo b. l. 9–20), dėl paskutiniųjų įvykdytų nusikaltimų A. V. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies: dėl sukčiavimo – neigia, dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis – pripažįsta iš dalies. Interviu metu vengia prisiimti atsakomybę už nusikalstamus veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, pateikdamas subjektyvias situacijos vertinimo aplinkybes. Tai rodo, kad A. V. iki šiol savo elgesio kritiškai nevertina. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, ar A. V. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Sutiktina, jog glaudūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio (dirba, darbą susirado savarankiškai) turėjimas, gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, apygardos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu arba iki jų padarymo, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia anksčiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

16. Nuteistasis yra įsitikinęs, jog jis visiškai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijų, kadangi jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, užsiima prasminga veikla, jo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir nuo paskutinių vertinimų nuolat mažėjo. A. V. motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginį dėl jo atitikimo materialiajam lygtinio paleidimo pagrindui, yra iš esmės teisingi. Tačiau pažymėtina, jog vien individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, o vertinti, kokią įtaką individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, kita pozityvi jo veikla (pvz., mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis ir pan.) turėjo jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių valdyme. O šiuo gi atveju, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nustatyta, jog A. V., net ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar nustatoma net 10 tokio pobūdžio kriminogeninių veiksnių, iš kurių net 6 (tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nepakankamai kritiškas požiūris į save bei savo elgesį, aukštas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankamas probleminių sričių identifikavimas, kategoriškumas) yra dinaminiai, tai yra tokie, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti (valdyti). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam A. V. būdingas aukštas pasitikėjimo savimi bei savivertės lygis, apibūdindamas save, kaip asmenybę, išlieka itin pozityviai nusiteikęs, stokojantis motyvacijos ieškoti savyje neigiamų savybių ar trūkumų, stengiasi sudaryti aplinkiniams teigiamą įspūdį bei savęs vaizdą. Pažymėtina, kad šie nuteistojo būdo bruožai rodo, kad žmogus jaučiasi daug svarbesnis, reikšmingesnis ir pranašesnis už kitus, nėra linkęs ieškoti visas puses tenkinančio kompromiso, o tai gali apsunkinti probacijos vykdymą, kurios metu jam tektų bendradarbiauti su probacijos tarnybos darbuotojais ir detaliai atsiskaityti, kaip yra vykdomi nustatyti draudimai bei įpareigojimai. Anksčiau minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai patenka į Socialinio tyrimo išvados „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“ bei „Nuostatos sritis“, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, o būtent jos 7.1 papunkčio, teigiamas pokytis, atliekant A. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, buvo fiksuotas tik „Emocinė gerovė“ ir „Mąstymas ir elgesys“ srityse. Įvertinus tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas padarė konkrečiais faktais, o ne, kaip teigiama skunde, formaliais ir deklaratyviais argumentais grįstą išvadą, kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, kad šiuo metu jo daroma pažanga dar nėra pakankama paleisti jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

17. Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijas Rec(2003)22, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, tenkindamas vyriausiosios prokurorės skundą ir atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos A. V., savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BVK, nei kitų teisės aktų nuostatos, nei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos. Vien aplinkybė, kad Lygtinio paleidimo komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, teismo neįpareigoja priimti skundą padavusiam asmeniui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įstatymo leidėjas šiuo atveju yra suteikęs teismui. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju akcentuotina ir tai, kad Lygtinio paleidimo komisija, spręsdama A. V. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga – komisijos narių balsai pasiskirstė vienodai (3 balsai už, 3 balsai prieš), o sprendimą lėmė tik komisijos pirmininkės balsas, su nuteistojo A. V. lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kategoriškai nesutiko ir prokurorė, pateikusi skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo.

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie A. V. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje A. V. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.