Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš V. Š.) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš A. B.) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir O. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir O. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo V. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam iš O. S. 400 Eur (keturi šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteisti jam iš O. S. 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą O. S. piniginėms lėšoms prokuroro 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu, palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, o juos atlyginus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Dėl nuteistajam O. S. paskirtos bausmės

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. S. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad O. S. padarė 2 apysunkius nusikaltimus, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Bylos duomenimis, O. S. nusikalto būdamas anksčiau teistas 3 kartus, neišnykus teistumui, po nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, O. S. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, O. S. nuteistas už 3 nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2 t., b. l. 79–87, 91–93, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 94–116), o tai rodo, kad O. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, nuteistasis nedirba (dirbo iki 2022 m. balandžio 1 d.), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 127, 129), nustatyta viena O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o viena veika (A. B. atžvilgiu) padaryta asmeniui, kuris vaikščiodamas dviejų lazdų pagalba buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai).

12. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus O. S. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais O. S. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės – vieną kartą jam buvo skirta arešto bausmė, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus O. S. švelnesnes bausmes negu laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir laisvės atėmimas 8 mėnesiams, yra žymiai mažesnės negu sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (šių bausmių vidurkiai – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), daryti išvadą, kad šios bausmės per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Už abi nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

14. Iš Šiaulių apygardos teisme 2024 m. gegužės 7 d. gauto nuteistojo O. S. prašymo galima suprasti, jog pastarasis pageidauja, kad jam nauju nuosprendžiu už du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, nebūtų bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir į bausmės laiką nebūtų įskaityta pagal šį nuosprendį atlikta bausmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti šį nuteistojo prašymą.

15. Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022. 2K-60-495/2023).

16. Kadangi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, O. S. padarė 2023 m. birželio 3 d. ir 2023 m. rugsėjo 21 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi. Nebendrinti nuteistajam nauju nuosprendžiu už du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės su ankstesniu, t. y. 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, paskirta bausme nėra teisinio pagrindo. Netenkintinas ir apelianto prašymas nustatyti jam laisvės atėmimo bausmę toliau atlikti (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirojoje kolonijoje, nes konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, parenka ne teismas, o laisvės atėmimo vietų įstaiga, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalis).

17. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta, švelninti šią bausmę atsižvelgiant į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad jis turi sveikatos problemų – serga epilepsija, todėl, būdamas laisvėje, nori gydytis, taip pat nori dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo O. S. teiginį, kad jis serga epilepsija, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad O. S. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje, jam nustatytos diagnozės: F06.33 (organinė depresija) ir F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 120). Kartu pažymima, kad, būdamas laisvėje, O. S. turėjo galimybes gydytis bei įsidarbinti, tačiau jomis nepasinaudojo, toliau darė nusikalstamas veikas.

18. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

19. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021, 2K-203-976/2023).

20. Skundžiamu nuosprendžiu O. S. nuteistas už 2 apysunkių nusikaltimų padarymą galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2 naujus tyčinius nusikaltimus O. S. padarė būdamas anksčiau teistas 3 kartus, kaip jau minėta, nusikalto neišnykus teistumui, po šių nusikaltimų padarymo jam priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai O. S. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų O. S. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. gegužės 7 d. pažymą Nr. APD-2024-04974, kurioje prašoma priteisti valstybei iš O. S. 106,25 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 31).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

24. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis O. S.. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nuteistajam O. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas (3 t., b. l. 26).

25. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (3 t., b. l. 32–33), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už O. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo O. S. valstybės naudai 106,25 Eur (vieną šimtą šešis eurus dvidešimt penkis centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.